Lietuvos verslas

Švedijos galingų ir sportiškų elektromobilių gamintoja „Polestar“ rugsėjį atidarys pirmąjį automobilių centrą Vilniuje, pirmadienį pranešė įmonė.  „Polestar“ centras įsikurs „Sostenos“ atstovybėje Ukmergės gatvėje.  Elektromobilių gamintoja „Polestar“ rugsėjį įsikurs Vilniuje Įmonė plečiasi į visas Baltijos šalis ir pirmąjį centrą atidarys Taline birželį  o salonas Rygoje duris atvers vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį.

Hormūzo sąsiaurio blokada atnešė naudos Klaipėdos uostui. Negalėdamos įprastu tempu gabenti krovinių, įvairios įmonės apkrovė pagrindinius Europos uostus, todėl kaip alternatyvą ėmė rinktis Lietuvos uostamiestį. Tiesa, ekspertai įspėja: jei krizė Hormūzo sąsiauryje greitu metu nesibaigs, ilgalaikėje perspektyvoje jos padarinius per Klaipėdos uostą pajus visi Lietuvos gyventojai – ne tik sumažės krovinių kiekiai, bet ir gerokai pabrangs žaliavos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters sako, kad didėjančios šalies investicijos į gynybą gali būti augimo šaltinis ir visiems Lietuvos ryšio operatoriams. „Artėja taip vadinamas mission-critical (kritiškai svarbus – BNS), gynybos investicijų paketas, kuris neišvengiamai ateis ir jo niekaip nebus įmanoma padaryti be ryšio. Mūsų ryšys yra gyvybiškai svarbus tiek mūsų kariuomenei, tiek civilinės saugos organizacijoms.

Susisiekimo ministerija, išsiaiškinusi, kad dėl mokesčio už Lietuvoje registruotas krovinines transporto priemones mokėjimo vengimo nuo 2020 m. valstybė galėjo netekti iki 36 mln. eurų kelių infrastruktūrai skirtų lėšų, sukūrė specialų įmokos kodą. Pasak institucijos, taip suteikiama galimybė krovinių vežėjams geranoriškai sumokėti skolą dar prieš pradedant jos išieškojimo procesus.

Gavus Europos Centrinio Banko patvirtinimą, „Citadele“ banko Lietuvos filialui vadovaus Sandra Gimžauskienė, pirmadienį pranešė bankas. Skelbiama, kad S. Gimžauskienė anksčiau užėmė vadovaujančias pareigas kituose Baltijos šalių bankuose, o „Citadele“ banke vadovavo Baltijos klientų patirties kompetencijų centrui, kuriame buvo atsakinga už banko klientų patirties strategijos vystymą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Danijos finansų grupei „Danske Bank“ pertvarkant organizacinę struktūrą bei atleidžiant 262 žmones, jos  filialas Lietuvoje atleidžia 21 darbuotoją, BNS informavo banko žmogiškųjų išteklių vadovė Lietuvoje Indrė Sakalauskienė.

Nepaisant darbuotojų mažėjimo telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ pajamos auga, kaštai valdomi, o tai padeda pasiekti dirbtinis intelektas (DI), sako įmonės vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters. „Mažėja mūsų darbuotojų skaičius, bet tas darbuotojų mažėjimas neišsiverčia į mažėjančias pajamas. Kaip tik priešingai – pajamos auga. (...) Dirbtinis intelektas yra gyvybiškai svarbus tokioms įmonėms kaip mes, kurios turi istoriškai sukaupto daug technologinio paveldo ir daug kompleksikos.

Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos ketvirtadienio rytą, palyginti su penktadieniu, šalyje sumažėjo atitinkamai 1,2 proc., 1 proc. ir 0,2 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse pirmadienio rytą svyravo nuo 1,73 euro iki 2,08 euro, o vidutinė jo kaina siekė 1,867 euro ir buvo 1,6 proc.

Turto bankas nuo birželio 1 d. iš valstybės įmonės pertvarkytas į akcinę bendrovę. Kaip pirmadienį pranešė bendrovė, šiuo pokyčiu siekiama stiprinti valstybės turto valdymo efektyvumą, diegti pažangesnius valdysenos sprendimus ir gerinti paslaugų kokybę pagrindiniams klientams – valstybės institucijoms bei įstaigoms.

Gegužės mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasiektas pasiūlos rekordas – beveik 6 tūkst. butų. Iki tol didžiausia pasiūla buvo fiksuota praėjusių metų birželį, kai rinkoje buvo 5,6 tūkst. butų, rodo projektų vystymo bendrovės „Realco“ duomenys. Bendrovės duomenimis, gegužę sostinėje iš viso parduotas 471 butas, o mėnesio pabaigoje bendras neparduotų būstų sandėlis siekė 5 945 butus.

Nuo birželio 1-osios avių laikytojai gali teikti paraiškas paramai gauti už savanoriškai atliktą avių vakcinaciją nuo Mėlynojo liežuvio ligos, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot ministerijos, šiai paramai šiemet skirta 300 tūkst. eurų. Kompensuojama dalis patirtų išlaidų už 2026 metų sausio 1–gegužės 31 d. laikotarpiu atliktą vakcinaciją. Išmoka sieks 2,50 euro už vieną vakcinuotą avį.

Praėjusią savaitę dėl išaugusios ir šalies poreikį viršijusios vėjo elektrinių gamybos elektros rinkos kaina Lietuvoje sumažėjo beveik ketvirtadaliu, pirmadienį pranešė „Litgrid“. Gegužės 25–31 dienomis vidutinė didmeninė jos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 24 proc. iki 69 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 37 eurai. „Litgrid“: išaugus elektros iš vėjo gamybai jos kaina per savaitę mažėjo 24 proc.

Valstybinė „Ignitis grupė“ paskelbė naujo vadovo atranką, kitų metų vasarį baigiantis dabar šias pareigas einančio Dariaus Maikštėno antrajai kadencijai. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, valstybės valdomoje bendrovėje tas pats asmuo tos pačios bendrovės vadovu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, pirmadienį pranešė grupė. D. Maikštėnas prie „Ignitis grupės“ prisijungė 2018 m., nuo tada eina grupės vadovo ir valdybos pirmininko pareigas.

Lietuvos darbo rinkos barometras gegužę, palyginti su balandžiu, augo 0,9 balo ir siekė 102,7, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, situacija darbo rinkoje ir toliau turėtų šiek tiek gerėti. Lietuvoje nedarbą ir užimtumą numatantys komponentai gegužę augo atitinkamai 0,8 iki 102,5 balo ir 1 iki 102,9 balo, pirmadienį pranešė tarnyba. Pagrindinis Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Vokietijos Užimtumo tyrimų instituto (IAB) rodiklis liko nepakitęs ir siekė 100,1 balo.

Lietuvoje dirbusios Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misijos ekspertai pareiškė, kad Lietuva turėtų kiek patobulinti branduolinės bei radiacinės saugos reguliavimą, pirmadienį pranešė Valstybinė branduolinės energetikos saugos inspekcija (VATESI). „Lietuva turi tvirtą ir brandžią reguliavimo sistemą, apimančią visus radiacinės ir branduolinės saugos aspektus.

„Wolt Market“ planuoja uždaryti savo fizines parduotuves Vilniuje ir Kaune. Jos teigimu, „Wolt“ platforma šalyje, įskaitant restoranų, maisto prekių ir mažmeninės prekybos užsakymų pristatymą, toliau veikia kaip įprasta. „2022 metais pradėjome „Wolt Market“ veiklą Lietuvoje siekdami šalies gyventojams pasiūlyti kokybiško maisto prekių apsipirkimo internetu patirtį. Deja, investicijų lygis, reikalingas tvariam „Wolt Market“ verslui Lietuvoje plėtoti, neatitinka mūsų ilgalaikės strategijos.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį buvo įsteigta 5,26 tūkst. mažųjų bendrijų (MB) – 42 proc. daugiau negu tuo pat laikotarpiu prieš metus, skelbia „Verslo žinios“. Anot portalo, nors dažnai daroma prielaida, kad į MB formą perėjo dirbę individualiai, statistika masinės migracijos nerodo – savarankiškai dirbančiųjų nemažėja, o individualią veiklą nutraukė ir MB įsteigė mažiau kaip 200 asmenų. Kaip rodo pirmojo ketvirčio duomenys, savarankiškai dirbančiųjų skaičius šiemet stabiliai auga.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku prieš metus, augo 2,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pirmas įvertis – 2,5 proc.) ir siekė 20 mlrd. eurų (to meto kainomis), antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos metinis augimas siekė 2,3 procento (2,1 proc.

Policija skelbia birželio reidų datas – dėmesys bus skiriamas ir valstybinės, ir vietinės reikšmės keliams. Ypač bus tikrinami judriausių transporto priemonių – dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, mopedų ir motociklų vairuotojai.  Šį mėnesį vyks ir dvi Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuotos priemonės, kurias surengs daugelio Europos šalių kelių policijos pajėgos.

Lietuvos profesinių sąjungų organizacijos kreipėsi į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą, ragindamos pritarti Darbo kodekso pataisoms, kurios leistų darbuotojų atstovams dalyvauti valstybės bei savivaldybių valdovų įmonių valdybose. Organizacijos kreipimesi akcentuoja, kad šiuo metu svarstomos pataisos numato, jog darbuotojų atstovai galėtų sudaryti ne mažiau kaip penktadalį valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių valdybų.

Daugiau nei kas trečias Lietuvos gyventojas (35 proc.) pasisako už kai kurių sankcijų Baltarusijai švelninimą ir dialogo siekį su jos valdžia, rodo pirmadienį paskelbta LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Tuo metu 30 proc. apklaustųjų mano, kad reikėtų išlaikyti dabartinę politiką ir nekeisti jau priimtų sankcijų. 17 proc. gyventojų teigė, kad sankcijos turėtų būti dar labiau sugriežtintos ir reikėtų didinti spaudimą, 11 proc. sakė, kad sankcijų reikia iš viso atsisakyti.

Latvijos kapitalo automobilių dalių prekybos įmonei „Ambernoxa“ teisme nepavyko išvengti 30 tūkst. eurų baudos už sankcijų pažeidimą parduodant puspriekabes Baltarusijos įmonei – jos vėliau registruotos Rusijoje. Regionų administracinis teismas gegužės 21 dieną atmetė įmonės prašymą panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės pernai birželį skirtą baudą arba ją sumažinti iki 10 tūkst. eurų.

 Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdoma krabų lazdelių bei žuvies produktų gamybos ir prekybos, transportavimo bei kitų veiklų grupė „VG Holding“, pernai uždirbo 86,16 mln. eurų grynojo pelno – 6,3 karto daugiau nei užpernai. 2024-aisiais uždirbusi 13,75 mln. eurų grynojo pelno pernai bendrovė išmokėjo 15 mln. eurų dividendų, rodo nekonsoliduota įmonės ataskaita, pateikta Registrų centrui.

Nuo birželio didėja paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumas, jiems lengviau bus integruotis į darbo rinką – pokyčiai palies beveik 15 tūkst. žmonių.  Be to, didėja išmokos vaikus auginančioms šeimoms.  Socialiai remtiniems – ir parama, ir įpareigojimai  Naujovės aktualios gyventojams, gaunantiems socialinę pašalpą, būsto šildymo, vandens ar kitas kompensacijas, taip pat tiems, kurie dėl paramos kreipsis pirmą kartą.

Prasidėjus kalendorinei vasarai, keičiasi dalies prekybos tinklų „Maxima“ ir „Iki“ parduotuvių darbo laikas. Prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvės 22 šalies miestuose bei miesteliuose nuo birželio dirbs ilgiau. Didžiosios dalies parduotuvių darbo laikas ilgės viena valanda. Tuo metu prekybos tinklo parduotuvė dviem valandomis ilgiau dirbs Nidoje. Darbas ilgės ir 3 valandomis Taip pat trijų „Maximos“ parduotuvių darbo laikas ilgės trimis valandomis.

Kantrybės prireiks keliautojams, dar šiandien susiplanavusiems vykti traukiniu iš Klaipėdos į Vilnių. Per Šiaulius į sostinę kursuojantis traukinys iš šios maršruto stotelės turėjo išvykti 19.23 val., tačiau dėl gedimo jos dar nepasiekė. Fiksuojami vėlavimai. „Iš pradžių gavome žinutę, kad vėluos 15 min., tada 30 min., tada 60 min., 90 min. ir galiausiai 110 min. Tik po kelių žinučių parašė, kad dėl gedimo“, – praneša tv3.lt skaitytoja.

Siekiant stiprinti šeimas, kurios Druskininkuose yra deklaravusios gyvenamąją vietą ir laukiasi vaikų, kurorto savivaldybė ketina joms skirti daugiau paramos – nuo birželio didinti vienkartines išmokas. Šiuo metu vienkartinė išmoka gimus vaikui Druskininkuose siekia 840 eurų ir praėjusiais metais ją gavo 65 druskininkiečių šeimos, o šiemet – 23. Ši parama šeimoms skiriama nuo 2023 metų.

Atostogų sezonas įsibėgėja, o lietuviai jau šluoja bilietus ir žada šiemet pinigines kelionėms atverti plačiau. Tyrimas atskleIdžia, kad trečdalis pasiruošę išlaidauti daugiau nei pernai. Vidutiniškai kelionė lietuviui atsieina nuo 500 iki 1 100 eurų asmeniui. O organizatoriai pastebi, kad keliauti lietuvius paskatino ir pinigai, kuriuos atsiėmė iš antros pensijų pakopos. Kelionių pardavimai, vos tik atsiėmus pinigus, išaugo kone dvigubai.

 Įmonė „Nordic EOD“, planuojanti per metus surinkti 5 tūkst. ukrainietiškų metalo ieškiklių, šiuos įrenginius siūlys išbandyti Lietuvos kariuomenei. Kaip pranešė bendrovė, gegužės 28 dieną Vilniuje buvo atidaryta metalo detektorių surinkimo linija.

Neringos savivaldybei oficialiai perduotas Nidos švyturio pastatų kompleksas.  Vietos savivaldybė šią savaitę pranešė pasirašiusi turto priėmimo ir perdavimo aktą. Nidos švyturio pastatų kompleksas perduotas Neringos savivaldybės nuosavybėn Jos nuosavybėn iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) perėjo šeši Švyturio gatvėje esantys objektai – administracinis pastatas, du gamybiniai ir du ūkiniai pastatai bei inžineriniai kiemo statiniai, taip pat Nidos šulinys.

Populiaraus prekinio ženklo automobilių plovykla verslą pasistatė ant valstybinės žemės ir įregistravo be jokio leidimo: valdininkai aiškina nesuprantantys, kaip sostinės Fabijoniškių rajone išdygo „PRO BRO“ siurbliai ir aikštelė. Verslas užgrobė ne porą, o arti 900 kvadratinių metrų valstybinės žemės.

Prasidedant vasaros sezonui, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena, kad Klaipėdos zoologijos sodui uždrausta priimti lankytojus iki liepos 22 d. Šis draudimas galioja, nes zoologijos sodas nepaisė pernai nustatytų reikalavimų pašalinti gyvūnų laikymo ir lankytojų saugumo užtikrinimo pažeidimus.  „Nuspręsta uždrausti lankytojų patekimą, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir lankytojų saugumą.

Vyriausybė šią savaitę valstybei svarbiu projektu pripažino tarptautinės terminalų operatorės ir savininkės „KN Energies“ planuojamą statyti anglies dioksido (CO2) perkrovos terminalą Klaipėdoje. Kaip pranešė Energetikos ministerija, šis statusas sudarys sąlygas taikyti supaprastintas ir pagreitintas teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo ir leidimų išdavimo procedūras, mažinti projekto vėlavimo rizikas ir užtikrinti ES finansavimo panaudojimo galimybes.

Vidutinė mėnesinė alga Lietuvoje per metus padidėjo 120 eurų ir siekia apie 1 560 eurų į rankas. Biudžetininkams algos per metus padidėjo dešimtadaliu, tai 2 procentIniais punktais daugiau nei plušantiems privačiame sektoriuje. Kol kas atlyginimų augimas lenkia metinę infliaciją. Vidutinės algos kyla greičiau nei vidutinės prekių ir paslaugų kainos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Kornelijus Šiauliuose įsikūrusioje įmonėje dirba neilgai, vos porą mėnesių.

Lietuva kartu su 16 šalių paskelbė povandeninės kritinės infrastruktūros apsaugos deklaraciją, sekmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Dokumentas paskelbtas Azijos gynybos ir saugumo forume „Shangri-La Dialogue“ Singapūre, kur viešėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. „Šis susitarimas nubrėžia gaires gynybos institucijų bendradarbiavimui saugant strateginius jūrų kabelius ir vamzdynus.

Siekiant užbaigti piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) priklausantys parlamentarai siūlo miestuose savo žemės neatgavusiems savininkams vietoje fiksuotos piniginės kompensacijos leisti pasirinkti lygiavertį laisvą miško plotą kaimo teritorijoje.

Siekiant spręsti automobilių keliamo triukšmo problemą, keliuose ir gatvėse siūloma numatyti galimybę įrengti stacionarias ir mobilias triukšmo matavimo priemones bei nustatyti baudas už tokius pažeidimus.  Tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas įregistravo Seimo narys Artūras Zuokas.

Įkandin pabrangusių degalų po mėnesio gyventojams dar labiau pabrangs ir elektra, ir dujos. Energetikos reguliavimo taryba dešimtadaliu didina visuomeninės elektros kainas, tiesa, jos dar neprilygs toms, kurias moka nepriklausomų elektros tiekėjų klientai. Dujų kainos kyla ir grįžta į lygį, buvusį prieš metus.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Finansų viceministro Dariaus Sadecko teigimu, valstybės biudžeto išlaidoms augant sparčiau nei planuota, kyla rizika 2026–2028 metų laikotarpyje nesilaikyti Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių.  Finansų ministerijos duomenimis, dėl didesnių nei planuota valstybės biudžeto išlaidų pernai, jau įvertinus 2025–2028 m. Lietuvai Europos Tarybos suteiktą 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lankstumą gynybos išlaidoms, 0,5 proc.

Vos orams sušilus, šaltibarščiai daugeliui lietuvių tampa neatsiejama vasaros dalimi. Vieni juos gamina namuose pagal šeimos receptus, kiti renkasi jau paruoštus indelius parduotuvėse. Tačiau šiemet dalis pirkėjų pastebi, kad įprastų produktų kainos lentynose atrodo kiek kitokios nei pernai. Šaltibarščių ingredientai iš pirmo žvilgsnio atrodo gana paprasti, tačiau galutinė kaina gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto recepto ar prekybos tinklo, kuriame bus perkami ingredientai.

Seimo nariai šimtatūkstantines eurų sumas laiko grynaisiais pinigais. Daugiausia grynųjų turi „aušriečiai“ – tai atskleidė jungtinis penkių redakcijų žurnalistų tyrimas. „Nemuno aušros“ nariai tikina, esą jaučiasi saugiau, kai šimtus tūkstančių eurų turi po ranka. Tačiau žmonėms tokios grynųjų pinigų sumos pas politikus kelia įtarimų dėl galimos korupcijos. Vienas iš tyrimą atlikusių žurnalistų įtaria, kad parlamentarai didžiules sumas gali deklaruoti fiktyviai, avansu – jų dar net neturėdami.

Prekybininkai suskaičiavo, kur žmonės ištaškė daugiausia II pakopos pinigų: balandį gyventojai masiškai pirko brangius papuošalus, išmaniuosius telefonus, drabužius, avalynę, kosmetikos prekes, televizorius, šaldytuvus ir kitą buitinę techniką. Dalies parduotuvių apyvarta išaugo dešimtimis procentų. Džiaugiasi ir pramonė, kuri balandį pagamino 7 proc. daugiau produkcijos nei pernai tuo pačiu metu.

Gana trumpam paskelbtas oro pavojus dėl drono Lietuvai galėjo kainuoti 19 mln. eurų, o jei tokių dronų antskrydžių daugės, tai padarys didelę žalą šalies ekonomikai. Ekonomistas skaičiuoja, kokią tiesioginę žalą patiriame net tada, kai dronas praskrenda niekur nenukritęs. Oro pavojaus metu visos įmonės privalo laikytis Vyriausybės nurodymų ir staiga stabdyti darbą, o visi darbuotojai turi skubėti į priedangas.

Prekybininkai atskleidžia, kur daugiausiai žmonės ištaškė antros pakopos pinigų: balandį žmonės masiškai pirko brangius papuošalus, išmaniuosius telefonus, drabužius, avalynę, kosmetikos prekes, televizorius, šaldytuvus ir daug kitos buitinės technikos. Dalies parduotuvių apyvartos išaugo dešimtimis procentų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nepaisant numatomo valstybės skolos augimo, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad situacija nėra dramatiška – šaliai reikia priimti sprendimus, kurie išsaugotų ekonomikos augimą, dažnai nekeistų mokestinės sistemos ir didintų gyventojų pajamas. „Situacija tikrai nėra dramatiška, mūsų skola net ir po ketverių metų bus viena mažesnių Europos Sąjungoje.

Po didžiulio duomenų vagystės skandalo į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą renkasi institucijų, susijusių su Registrų centru, atstovai. Po Vidaus reikalų ministerijos atlikto vidinio tyrimo aiškėja, kad pirmieji signalai apie gyventojų nekilnojamojo turto duomenų vagystę pasirodė dar vasario viduryje. Tuomet į ministeriją kreipėsi sunerimęs asmuo.

 ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 29 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Penktadienį politikai toliau aiškinosi, kas turėjo pareigą gyventojus informuoti apie jų duomenų vagystę iš Registrų centro – po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio institucijų atstovai pranešė, kad duomenys buvo nutekinti prisijungus per realių Migracijos departamento darbuotojų paskyras.

Turto valdymo bendrovės „Invalda INVL“ neaudituotas grynasis pelnas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 120 tūkst. eurų, kai pernai tuo pat metu bendrovė uždirbo 15,9 mln. eurų grynojo pelno, penktadienį pranešė įmonė. „Pirmojo ketvirčio rezultatams didžiausią įtaką turėjo nuosavų investicijų portfelio vertės sumažėjimas. Svyravimai yra natūrali investavimo ciklo dalis geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo aplinkoje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia šiemet gavusi 29 pranešimus dėl nesaugios paukštienos ir jos pusgaminių – 11 atvejų užfiksuoti pačių įmonių savikontrolės metu, likę 18 – po patikrinimų. Anot VMVT, nesaugios paukštienos ir jos pusgaminių dažniau aptinkama tarp įvežtinių produktų – lenkiškos paukštienos nustatyta 16 atvejų, o lietuviškos – 12, šiemet nustatytas ir 1 atvejis braziliškos kilmės paukštienoje.