Lietuvos verslas

Viena didžiausių Lenkijos finansinių technologijų (fintech) ir brokerių bendrovių XTB plečiasi į Lietuvą – antradienį Vilniuje ji įregistravo antrinę įmonę „XTB Lithuania“, rodo Registrų centro duomenys. Įmonės steigimo akte nurodoma, kad pagrindinis jos tikslas – gauti A kategorijos finansų maklerio įmonės licenciją, o jos veiklos pobūdis yra investicinių ir papildomų paslaugų teikimas. Lenkijos fintech įmonė XTB kuriasi Lietuvoje Įmonės įstatinis kapitalas sieks 1 mln.

Vidutinėsbenzino, dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos trečiadienio rytą šalyje sumažėjo 1,6–1,8 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse trečiadienio rytą svyravo nuo 1,74 euro iki 2,04 euro, o vidutinė dyzelino kaina siekė 1,90 euro ir buvo 1,8 proc.

 Lietuvos oro uostai (LTOU) gegužės mėnesį aptarnavo rekordinį keliautojų srautą – bendras keleivių skaičius siekė beveik 735 tūkst. ir buvo 8,5 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Bendrovės duomenimis, paskutinį šių metų pavasario mėnesį Vilniaus oro uostas aptarnavo beveik 542 tūkst., Kauno oro uostas – 157 tūkst., o Palangos – 36 tūkst. keleivių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) per pirmuosius penkis šių metų mėnesius dėl gyvūnų gerovės pažeidimų iš devyniolikos asmenų konfiskavo 95 gyvūnus – tiek ūkinius, tiek augintinius. Vien per gegužę, įsigaliojus administraciniams nutarimams, VMVT iš šešių asmenų paėmė 43 gyvūnus, iš kurių du buvo ūkiniai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skelbia 1 mln. eurų vertės kvietimą įmonėms, kurios, pasinaudojusios finansavimu, kurtų naujus ir vystytų jau esamus produktus, technologijas ir paslaugas, skirtas gynybos poreikiams.

Vilniaus miesto tvarkymo bendrovės „Grinda“ grynasis pelnas praėjusiais metais išaugo daugiau nei tris kartus ir siekė 5,2 mln. eurų, kai 2024 m. jis sudarė 1,6 mln. eurų, trečiadienį pranešė bendrovė. Audituoti įmonės finansiniai duomenys rodo, kad „Grindos“ pajamos pernai išaugo daugiau nei dešimtadaliu iki 52,2 mln. eurų, o bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 8,4 mln. eurų.

Gegužę sumažėjus vėjo energijos gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina per mėnesį Lietuvoje padidėjo 41 proc. iki 82 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, gegužę didmeninės elektros kainas Lietuvoje labiausiai veikė tarpsisteminės jungtys ir vietos gamybos pokyčiai. „Lietuvoje elektrinės užtikrino 93 proc. poreikio, tačiau paros eigoje pastovesnė vėjo generacija mažėjo, o ją iš dalies kompensavo 57 proc.

Lietuvos darbo rinkoje sparčiai augant inžinierių ir technikų paklausa, šalies įmonės susiduria su šių profesijų specialistų trūkumu. Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pavasarį gamybos sektoriuje buvo per 3 tūkst. laisvų darbo vietų. Aktyviausiai darbuotojų ieškojo maisto, baldų, medienos, metalo, popieriaus, gumos ir plastiko gaminių įmonės. Užimtumo tarnyba: inžinierių paklausa Lietuvoje viršija pasiūlą Apie 80 proc.

Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vidurio ir vakarų Lietuvos bei Sostinės regionų pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 459 eurus ir per ketvirtį padidėjo 16 eurų. Vidutinis atlyginimas iki mokesčių šalies ūkyje (be individualių įmonių) Sostinės regione buvo 2808 eurai – 1,3 proc. daugiau nei pernai  ketvirtąjį ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 2349 eurus – 0,9 proc. daugiau, tuo metu „į rankas“ jis buvo atitinkamai 1698,8 euro (1,1 proc. daugiau) ir 1453,3 euro (1,5 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda parlamentui teikia siūlymą, kuriuo Vyriausybei būtų sudaryta galimybė laikinai – penkerių metų laikotarpiu – verslui iki 30 proc. sumažinti valstybės reguliuojamos elektros kainą, šią nepriemoką valstybei įmonės turėtų grąžinti iki 2038-ųjų. Tokiu būdu, anot prezidento, mokėjimas už suvartojamą elektrą įmonėms būtų atidedamas penkeriems metams, skolą valstybei grąžinti verslas turėtų ilgiausiai per septynerius metus.

Geriau bus užtikrintos dirbančiųjų per skaitmenines darbo platformas teisės, kai naudojamas algoritminis valdymas darbe,  bus daugiau skaidrumo, kontrolės ir apsaugos nuo automatinių (algoritminių) sprendimų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teikia suinteresuotoms institucijoms tai numatančias Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisas. Jomis į Lietuvos teisę bus perkeltos ES Platformų direktyvos nuostatos.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais didės 3 proc. – 0,3 proc. punkto mažiau nei skelbta šiemet vasarį (3,3 proc.). 2027 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę bankas taip pat blogina 0,3 proc. punkto iki 2,2 proc., teigiama trečiadienį paskelbtose ERPB Regioninėse ekonomikos perspektyvose.

Tekstilės perdirbimo pajėgumams plėsti Lietuvoje skirta 6,2 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo lėšų, pranešė Aplinkos ministerija. Pasak jos, Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) paskelbė papildomą kvietimą atliekų tvarkytojams teikti paraiškas šiai paramai gauti. Jas teikti galima iki rugpjūčio 17 dienos. Vienam pareiškėjui planuojama skirti iki 4 mln. eurų paramą.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ įmonė „Datum MidCo“ įsteigė dvi antrines įmones duomenų centrų Kruonyje ir Eelektrėnuose, kur veikia grupės valdomos elektrinės, vystymui. „Kruonis DC“ ir „Elektrėnai DC“ įregistruotos antradienį Vilniuje, rodo Registrų centro duomenys.  Įmonių įstatuose nurodoma, kad jų veiklos tikslas – vystyti, statyti ir valdyti duomenų centrus.

 Seimo Audito komitetas svarstys Valstybės kontrolės ataskaitą dėl pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ Baltijos jūroje projekto įgyvendinimo. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė neseniai Seime teigė, kad valstybė turi skubiai apsispręsti dėl valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vystomo milijardinės vertės pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje projekto ateities.

Užsienyje atostogaujantys Lietuvos gyventojai vis plačiau atveria pinigines – lietuvių išlaidos Turkijoje, Italijoje ar Kipre auga sparčiau nei užsieniečių Lietuvoje. Šalies turizmo deficitas plečiasi, viršijo 260 milijonų eurų ir dėl atsiimtų antros pakopos pinigų, tikėtina, toliau didės. Ekspertai aiškina, kad Lietuva tapo brangia šalimi, dėl to užsienio piliečiams reikia pasiūlyti daugiau unikalių renginių: pavyzdžiui, šaltibarščių festivalių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimas antradienį sugriežtino reikalavimus darbdaviams, samdantiems žmones darbui, susijusiam su asbestu. Seimas priėmė Darbuotojų saugos ir sveikatos bei Statybos įstatymų pataisas, kuriomis įpareigojo darbdavius nuo šių metų spalio labiau apsaugoti darbuotojus nuo asbesto keliamos rizikos sveikatai.

Vilniaus universiteto Verslo mokykla skelbia 2025 m. Globalaus verslumo stebėsenos tyrimo (GEM) Lietuvos ataskaitą. Tyrimas atskleidžia Lietuvos verslumo ekosistemos brandą ir teigiamus pokyčius – daugėja šeimos verslų ir verslų, kuriamų motyvuotai, o ne iš būtinybės. Pozityviais pokyčiais pasižymi ir Lietuvos moterų verslumas: jos dažniau orientuojasi į tarptautines rinkas ir drąsiau diegia naujas technologijas.

SBA grupės tekstilės bendrovės „Utenos trikotažas“ valdybos pirmininke išrinkta SBA grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė, antradienį pranešė bendrovė. J. Grašienė valdybos pirmininkės pareigose pakeis Jurgitą Mišeniovienę, valdybai vadovavusią nuo 2025 m. lapkričio. „Pasiekus esminį lūžį „Utenos trikotažo“ restruktūrizavimo procese, šiandien turime tvirtą pagrindą tvariam augimui.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pirkėjams šią vasarą įsipareigoja „Karščiausios kainos pažadu“. Kiekvieną savaitę bus galima įsigyti 4 prekių grupių – marinuotos mėsos, vaisvandenių, traškučių ir ledų – atrinktų prekių ženklų produktus, kurie tą savaitę bus siūlomi žemiausia kaina rinkoje.

Nuo šių metų birželio 9 d. gyventojai, įsirengę saulės elektrines, galės teikti paraiškas Energetikos ministerijos inicijuotai paramai gauti – tam skirta 13 mln. eurų, rašoma Energetikos ministerijos pranešime žiniasklaidai. Paraiškas, kaip ir anksčiau, administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). „Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, todėl mūsų tikslas – užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų galėtų išnaudoti saulėtą sezoną.

Prezidentūrai pareiškus, kad šoktelėjus kuro kainoms laikinas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui grąžinimas būtų racionalus, Lietuvos banko vadovas sako, jog tai nebūtų pati tiksliausia priemonė padedant labiausiai šių kainų poveikį jaučiantiems gyventojams.  „Kai kalba pasisuka apie PVM lengvatinį tarifą centralizuotam šildymui, tai yra visiems, įskaitant ir tuos, kurie uždirba aukštas ir labai aukštas pajamas, taip pat ir mažas, ir labai mažas pajamas.

Šių metų gegužę metinė infliacija euro zonoje turėtų siekti 3,2 proc., Lietuvoje – 5,1 proc., preliminarius išankstinius skaičiavimus ketvirtadienį skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, didesnė metinė infliacija prognozuojama tik Bulgarijoje – 6,3 proc. Šių metų balandį euro zonoje metinė infliacija siekė 3,0 proc., Lietuvoje – 4,9 proc.  Vertinant pagrindines euro zonos infliacijos sudedamąsias dalis, prognozuojama, kad gegužę didžiausią metinį augimą parodys energijos kainos (10,9 proc.

Nuo šiol gyventojai galės lengviau įsirengti įvažiavimus į sklypus – jie galės įsirengti nuovažas nesilaikant minimalaus 100 metrų atstumo tarp jų.  Tokie pokyčiai numatyti Statybos techniniame reglamente (STR), jie įsigaliojo juos pasirašius aplinkos ministrui, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija. „Žmonės neturi tapti perteklinio reguliavimo įkaitais, kai realybėje nėra galimybės patogiai ir saugiai patekti į savo namus, sodybą ar sklypą.

 Europos Centrinis Bankas (ECB) jau birželį palūkanų normas gali padidinti 25 baziniais punktais, pareiškė ECB valdybos narys ir Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkasGediminas Šimkus. „Aš manau, kad nėra poreikio nustebinti rinkas ir nepriimti sprendimų (dėl palūkanų normų didinimo – BNS). Mano galva, turime susiformavusį palūkanų normų padidinimą 25 baziniais punktais“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Klaipėdos Liepų gatvėje, atkarpoje nuo Laivų skersgatvio iki Skulptūrų parko, planuojama iš naujo pradėti asfalto dangos remontą dėl anksčiau nekokybiškai atliktų darbų, antradienį pranešė uostamiesčio savivaldybė. Savivaldybės teigimu, toks sprendimas priimtas po to, kai 2025 m. sutvarkyta gatvė, įvertinus jos kokybę, buvo pripažinta neatitinkančia reikalavimų.  „Liepų gatvėje paklotas naujas asfaltas neatitiko kokybės reikalavimų.

Iš Registrų centro (RC) nekilnojamojo turto registro nutekėjus keliems šimtams tūkstančių išrašų, pati įmonė nurodo neanalizavusi, kokie konkretūs duomenys buvo pavogti ir ar jie pasižymi kokiais nors dėsningumais. Tai nagrinėja ikiteisminį tyrimą atliekanti Generalinė prokuratūra. „Registrų centras neanalizavo jokių dėl šio incidento atskleistų duomenų.

Nuo birželio 1 d. 444 eurų išmoką vaiko priežiūrai kas mėnesį gaus ne tik besimokantys ar studijuojantys tėvai, įtėviai ar globėjai, kaip buvo iki šiol, bet ir visi, negaunantys vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“. Minėto dydžio išmoką vaiko priežiūrai gaus visi jau šiuo metu auginantys vaikus iki dvejų metų amžiaus ir būsimi tėvai, kai jais taps.

Nuo praėjusių metų gruodžio neveikiantis 225 megavatų (MW) galios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) 2-asis agregatas turėtų būti sutvarkytas pustrečio mėnesio anksčiau, skelbia „Verslo žinios“.  Pasak portalo, bendrovė „Ignitis gamyba“ planuoja, jog jį pavyks paleisti iki birželio 19 d. Tiesa, gegužės pabaigoje paskelbta apie planinį 4-ojo agregato remontą, tad elektrinėje laikinai neveiks pusė pajėgumų.

Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos antradienį šalies degalinėse padidėjo. Labiausiai brango benzinas ir dyzelinas – atitinkamai 3,8 proc., 3,6 proc. Tuo metu dujų kaina šoktelėjo 0,5 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis,  dyzelino kainos degalinėse antradienio rytą svyravo nuo 1,78 euro iki 2,08 euro, o vidutinė jo kaina siekė 1,93 euro ir buvo 3,6 proc.

Lietuvos ekonomika ir finansų sistema išlaiko atsparumą, tačiau auga įtampa būsto rinkoje, toliau stebimos kibernetinių atakų, įmonių ir gyventojų finansinės būklės blogėjimo rizikos, teigia Lietuvos bankas (LB). Centrinio banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šiemet stebimas netvarus būsto kainų augimas, kurį skatina geras būsto įperkamumas ir rinkos aktyvumas.

Turbūt kiekvienas turintis vairuotojo pažymėjimą prisimena savo vairavimo praktikos egzaminą ir jaudulį, kuris galbūt pakišo koją net ir puikiai žinant kelių eismo taisykles. Kaip sako žinomas ekovairavimo instruktorius ir aktyviai praktikuojantis vairavimo treneris Artūras Pakėnas, kiekvienas pažįstame žmonių, kurie net ir išlaikę vairavimo egzaminus taip ir nesėda prie vairo, o po daugelio metų vairuoti mokosi iš naujo.

Birželio 1-ąją baigus galioti 50 proc. nuolaidai traukinių bilietams susisiekimo ministro atstovas sako, kad šios priemonės pratęsti kol kas neplanuojama, tačiau neatmetama, kad ji gali būti grąžinta ateityje. „Dabar turime įsivertinti priemonės poveikį ir platesnes galimybes. Palaikome dialogą ir su keleivių vežėjais autobusais. Artimiausiu metu tokias galimybes ministras aptars ir su ministre pirmininke. Nesakome ne.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė palieka įstaigą.  „Šiandien – paskutinė mano darbo diena VMI“, – antradienį pranešė 16 metų VMI dirbusi R. Asadauskaitė.  Nuo 2010 metų ji dirbo VMI komunikacijos specialiste, o nuo 2017 metų – komunikacijos vadove.   R. Asadauskaitė turi istorijos bakalauro bei vadybos ir komunikacijos magistro išsilavinimą.

Prezidento vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, nors birželio viduryje galioti baigiantis laikinas kuro akcizo sumažinimas buvo laikina priemonė kainoms suvaldyti, Vyriausybė turėtų gebėti į situaciją reaguoti operatyviai, jei energetikos krizė užsitęstų.

Pirmadienį, birželio 1-ąją pasibaigė pirmasis investicinės sąskaitos deklaravimo laikotarpis, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Naujausiais duomenimis, investicinę sąskaitą deklaravo daugiau nei 26 tūkst. gyventojų. Šiemet gyventojai pirmą kartą galėjo deklaruoti investicinę sąskaitą pateikdami pajamų mokesčio deklaraciją per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), deklaravimo vedlio H dalyje.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ atstovas sako, kad per pastaruosius du mėnesius apie 40 tūkst. pažeidžiamų vartotojų nutraukė sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais ir grįžo į visuomeninį tiekimą. „Buvo jau komunikuota pažeidžiamiems vartotojams ir mes komunikacijos kampaniją vykdėme. Pereina žmonės (į visuomeninį tiekimą – BNS), tiktai pereina ne itin sparčiai. Per porą mėnesių apie 40 tūkst.

Finansų ministras sako, kad jei naftos kaina rinkoje mažės, neverta pratęsti laikinai, iki birželio vidurio įvestos dyzelino akcizo lengvatos.   Pasak Kristupo Vaitiekūno, ši akcizo lengvata nėra taikli, jos efektas yra mažas. „Šiuo metu stebime situaciją Artimuosiuose Rytuose, dabar naftos kaina nukritusi. Jei ji toliau turės mažėjimo tendenciją, galbūt būtų neverta to tęsti“, – LRT radijui antradienį sakė K. Vaitiekūnas.

 Praėjusią savaitę Baltijos šalyse rekordiškai išaugus saulės elektrinių generacijai, Lietuvoje elektros energijos kaina sumažėjo 23 proc. ir siekė 68,85 euro už megavatvalandę (MWh), praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Tuo metu Latvijoje praėjusią savaitę elektros kaina siekė 68,82 euro už MWh, o Estijoje dėl didesnio pigesnės elektros prieinamumo ji sumažėjo 40 proc. iki 37,98 euro už MWh.

Finansų ministrui praėjusią savaitę užsiminus apie galimybę grįžti prie turto mokesčių didinimo, prezidento patarėjas sako, kad šiuo metu per anksti diskutuoti apie mokesčių pokyčius, nes pirmiausia reikia įvertinti praėjusiais metais priimtų mokestinių pakeitimų efektą. „(Mokesčių – BNS) Klausimas yra gerokai per ankstyvas. Mokesčių reforma buvo priimta praėjusiais metais, pagrindinis fiskalinis efektas pasireikš 2027 metais – daugiau nei pusė milijardo eurų tikimasi gauti Gynybos fonde.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelį šalies parduotuvėse gegužės mėnesį buvo 1,4 proc. brangesnis nei balandį, tačiau išliko 2,6 proc. pigesnis nei prieš metus, skelbia Pricer.lt. Pricer.lt duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje pozicijoje gegužę išliko prekybos tinklas „Maxima“, kurio krepšelis brango 0,08 euro.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius sako, kad šoktelėjus išteklių kainoms dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose yra „absoliučiai racionalu“ svarstyti laikinai įvesti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Seimui įpareigojus darbdavius teikti duomenis „Sodrai“ apie atlyginimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo, kad pirmą kartą jie turėtų pranešti apie 2027 metų sausio mėnesio atlyginimus – tai padaryti būtų privaloma iki tų  metų vasario pabaigos.  Laikinojo įdarbinimo įmonės visų 2027 metų duomenis turėtų pateikti iki 2028 metų vasario pabaigos.

Iš Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) vadovo pareigų pernai rudenį atleistas Mindaugas Pauliukas įstaigą paliko su dideliais finansiniais sunkumais – ligoninės nuostoliai siekia apie 15 mln. eurų, rašo portalas LRT.lt. Portalo žiniomis, ligoninei vadovavus M. Pauliuko pirmtakui Remigijui Mažeikai įstaiga dirbo pelningai – pajamos viršijo išlaidas 9,54 mln. eurų. Visgi situacija pradėjo keistis įstaigai pradėjus vadovauti M. Pauliukui. Į šias pareigas jis buvo paskirtas 2022 metais.

Internetinę parduotuvę varle.lt valdanti Vilniaus bendrovė „Varle“ pernai uždirbo 1,04 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 48 proc. daugiau nei 2024 metais (0,7 mln. eurų), jos pajamos augo 15 proc. iki 104,4 mln. eurų (90,4 mln. eurų), pirmadienį pranešė „Varle“.  Šiemet bendrovė dividendų už 2025 metus nemokės, paskutinį kartą juos išmokėjo užpernai (už 2023 metus) – 0,4 mln. eurų, nuodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ tinklo mažmeninė apyvarta sausio–gegužės mėnesiais siekė 144,7 mln. eurų (su PVM) ir buvo 9,6 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu, per „Nasdaq“ biržą pirmadienį pranešė įmonė. Lietuvoje „Aprangos“ apyvarta augo 11,4 proc., Latvijoje – 5,9 proc., o Estijoje padidėjo 8,1 proc. Vien gegužę grupės apyvarta siekė 34,3 mln. eurų ir buvo 13,8 proc. didesnė nei pernai gegužę.

Šių metų balandį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 7,1 proc. – per mėnesį paaugo 0,1 proc. punkto, per metus – 0,2 proc. punkto, pagal sezoną pakoreguotus rezultatus skelbia Eurostatas. Tuo metu nedarbo lygis euro zonoje balandį siekė 6,3 proc., Europos Sąjungoje (ES) – 6,0 proc. Skelbiama, kad tiek euro zonoje, tiek ES nedarbo lygis, palyginti su kovu bei su praėjusių metų balandžiu, išliko stabilus.   Šių metų balandį ES darbo neturėjo 13,24 mln. žmonių, iš kurių 11,08 mln. – euro zonoje.

Veiklą stabdanti Mažeikių rajono duonos ir pyrago kepinių kepykla „Riestlita“ atleidžia daugiau nei tris ketvirtadalius darbuotojų. Iš 22 žmonių apie atleidimą įspėta 17, juos ketinama atleisti birželio 15–30 dienomis, BNS pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Kaip BNS teigė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, darbo neteks devyni cecho darbininkai, trys automobilių vairuotojai, prekybos agentai. Anot jos, darbuotojai atleidžiami darbdavio iniciatyva – dėl įmonės veiklos stabdymo.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) turės iš naujo nagrinėti vartotojo skundą, ar prekybos tinklo „Lidl“ reklama apie neva mažesnes produktų kainas nei konkurentės „Maximos“ neklaidina vartotojų, nusprendė teismas.