Lietuvos verslas

Gajus mitas, kad pagal darbo sutartį dirbantiems žmonėms yra paprasčiau užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę nei dirbantiems savarankiškai. Tačiau ekspertai tikina, kad išėjus į pensiją saugiai jaustis gali ir tie, kurie dirba sau – tereikia dar darbingame amžiuje neužmiršti kelių reikšmingų veiksnių. Ką apie pensijų kaupimą reikėtų žinoti savarankiškai dirbantiems asmenims,  pasakoja Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiandien Seimas pritarė Teisingumo ministerijos inicijuotam teisės aktų pataisų paketui, kuriuo atsisakoma notarinių veiksmų tose srityse, kur notaro dalyvavimas nėra būtinas, praneša Teisingumo ministerija.  „Mažiau atvejų, kuomet reikia kreiptis į notarus reikš sutaupytą laiką ir lėšas. Taip kasdienės situacijos, kurioms dabar yra reikalaujamas vizitas į notaro biurą, taps paprastesnėmis ir greitesnėmis. “,– pabrėžia Ewelina Dobrowolska.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ kreditoriai ketvirtadienį susirinkime nusprendė inicijuoti neteisminį bendrovės bankrotą.  Apie tai „Inter RAO Lietuva“ ketvirtadienio vakarą pranešė per Varšuvos vertybinių popierių biržą. Bendrovės bankroto administratoriumi paskirtas Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, o administratoriaus įgaliotu atstovu – Aurimas Valaitis.

Virtualių valiutų operacijų įmonės nuo kitų metų privalės identifikuoti ne visus klientus, ko siekė Lietuvos bankas, o tik keičiančius kripto valiutą, kurios suma bus didesnė negu 700 eurų. Smulkesni sandoriai bus anoniminiai.     Parlamentarai ketvirtadienį priėmė tokias Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas. Už balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė penki.

Seimas nustatė, kiek viešaisiais pirkimais įsigyjamų transporto priemonių turėtų būti varoma alternatyviais degalais, pirmiausia „žaliąja“ elektra.   Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas: už balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė du. Seimas „žaliąja“ elektra įkraunamus automobilius priskyrė prie varomų alternatyviais degalais, o tai leis greičiau pasiekti tikslus, kokią kuro dalį transporte turi sudaryti alternatyvieji degalai.

Valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30, o iki 80 proc. šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo kaštų, tačiau įpareigoja susitvarkyti per ateinančius ketverius metus. Parlamentarai 106 balsais už ketvirtadienį priėmė tokias Šilumos ūkio bei Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymų pataisas, kurios, tikimasi, paskatins mažąją renovaciją jai numatant didesnę valstybės paramą.

Šiemet sausį-gegužę valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 6,241 mlrd. eurų pajamų – 26,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai didžiąją dalį laiko buvo taikomi griežtesni karantino ribojimai. Pajamos per penkis mėnesius sudarė 43 proc. metinio pajamų plano, pranešė Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą gauta 5 mlrd. eurų – 25,5 proc. daugiau nei pernai. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 4,6 mlrd. eurų – 26,1 proc. daugiau.

Dėl bankroto visus darbuotojus atleidžia Klaipėdos laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statybos įmonė „Intermarinas“ bei Vilniaus krovinių vežimo įmonė „Viljana“. Bendras atleidžiamų darbuotojų skaičius – 167, pranešė Užimtumo tarnyba. „Intermarinas“ tarnybą informavo, kad nuo liepos 12 dienos atleidžia visus 129 darbuotojus, jie apie tai įspėti.   Klaipėdos apygardos teismas birželį bendrovei iškėlė bankroto bylą.

Liepos 1 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Erasmus programos 35-mečiui paminėti. Šiai sukakčiai paminėti vienodo dizaino monetas išleidžia visos devyniolika eurą įsivedusių valstybių. Iki šiol bendrai buvo išleistos keturios proginės monetos, rašoma Lietuvos banko pranešime žiniasklaidai.  „Per visą euro gyvavimo dvidešimtmetį – tai tik penktoji proginė moneta, kurią bendrai išleidžia visos euro zonos šalys.

Naujausiais duomenimis, šiuo metu kainos Lietuvoje yra 20,5 proc. didesnės nei buvo prieš metus. Pensijos ir išmokos per metus tiek nepadidėjo, tad jų sulaukusiems teks spręsti, kokių išlaidų atsisakyti. Ketvirtadienį „Sodra“ skelbia, kada gyventojams bus mokamos pensijos ir kitos įvairios išmokos liepos mėnesį.

Seimas nustatė naują tvarką, kaip nuo 2024 metų bus galima naudoti upių ar ežerų vandenį.  Smulkiems sodininkams ir daržininkams, turintiems tradicinius 6 arų sklypus, naujų mokesčių nebus, nebent bendrijos sunaudos nustatytas ribas viršijantį vandens kiekį.  Seimas nusprendė: jeigu visą mėnesį bus suvartojama daugiau kaip 10 kubų vandens per parą, jį reikės apskaityti, o virš 100 kubų – teks susimokėti 0,003 euro už kubą.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, suprastėjo bankų lūkesčiai dėl įmonių būklės raidos, taip pat buvo tikimasi mažesnės kredito paklausos ir paskolų teikimo standartų griežtinimo artimiausią ketvirtį, tačiau esamų standartų bankai reikšmingai nekeitė, rodo apklausa. Lietuvos banko (LB) atliktos Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų apklausos duomenimis, padidėjusi konkurencija ir toliau prisidėjo prie mažėjančių namų ūkių paskolų maržų.

Pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvą atėjo 15 naujų užsienio investuotojų, o dar 16 žada plėtrą, pranešė agentūra „Investuok Lietuvoje“. Jos teigimu, per pusmetį pritrauktos naujos investicijos sukurs daugiau nei 3 tūkst. darbo vietų. Tai rodo, kad Lietuva išlieka konkurencinga pritraukiant užsienio investicijas, sako agentūros vadovas Elijus Čivilis. „Įvertinę pusmečio rezultatus matome, kad Lietuva ir toliau išlieka patraukli tarptautinėms kompanijoms.

Birželio 30 d. yra paskutinė diena, kai gyventojai gali nuspręsti, ką daryti su papildomu pensijos kaupimu. Jeigu nieko nedarys, visą likusį gyvenimą iki pensijos turės susitaikyti su mažesne alga. Už tokius gyventojus yra sudaromos pensijų kaupimo sutartys, kurių nutraukti neįmanoma. Į pensijų kaupimą šiemet įtraukti beveik 89 tūkst. gyventojų. Tai žmonės, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai ir tie, kurie 2019 m. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.

Viena didžiausių šalyje pirkėjų lojalumo programa „Mylimiausia“ šiemet ruošiasi įžengti į virtualią erdvę. Interneto sprendimų bendrovė „Mediapark“ kuria mobiliąją programėlę, kuri perkels „Mylimiausią“ į skaitmeninį formatą ir leis ją naudoti iš išmaniųjų įrenginių. Tuo tarpu fizinė kortelė atkartos Vakaruose dėl bekontakčių atsiskaitymų populiarėjimo keičiamą dizainą – viena pirmųjų Lietuvoje taps vertikali, rašoma pranešime spaudai.

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje kovo pabaigoje siekė 27 mlrd. eurų – 9,4 proc. daugiau nei prieš metus. Jos sudarė 46,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 9651 euras TUI (2021-ųjų kovo pabaigoje – 8791 euras), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas.  Didžiausių investuotojų penkete buvo Vokietija (5,6 mlrd. eurų), Švedija (2,9 mlrd. eurų), Estija (2,9 mlrd.

Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtos siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ naujojo siuntų terminalo statybos, į kurį numatoma investuoti apie 2,5 mln. eurų. Planuojama, kad čia iškils beveik 2,4 tūkst. kvadratinių metrų sandėliavimo paskirties pastatas, kuris ateityje, 1,6 hektaro ploto sklype, galės būti plečiamas pagal įmonės poreikį, pranešė Šiaulių LEZ.  Šiauliuose DPD dabar turi 1,7 tūkst. kv. metrų ploto siuntų terminalą.

Daugelis bankų kelia savo paslaugų kainas – brangs sąskaitų, kredito pervedimo mokesčiai, taip pat kortelių atsiuntimas, generatorių išdavimas ir kitos paslaugos. Bankai tikina, kad  paslaugos brangsta ir dėl infliacijos. O Lietuvos bankas tikina, kad Lietuvoje komercinių bankų paslaugų įkainiai vieni mažiausių. „Swedbank“ komunikacijos srities vadovė Judita Martyšė teigė, kad nuo rugsėjo 1 d. bus atnaujinama dalis privatiems klientams skirtų, paslaugų ir operacijų įkainių.

Įsibėgėjus vasarai galime pasilepinti ne tik įvairiausiomis sodo ir daržo gėrybėmis, bet ir grybais, kurių pirmas derlius jau pasirodė ir parduotuvėse. Grybavimo asociacijos įkūrėjas ir pasaulio čempionas Vytenis Daugudis sako, kad tam tikrose vietose jau galima rasti voveraičių, be to, su išsiruošusiais jų ieškoti jis pasidalijo ir keliais patarimais, kuo privalu pasirūpinti ruošiantis į mišką, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jokių pokyčių ar atnaujinimų Europos Komisijos (EK) gairėse dėl Kaliningrado tranzito be Lietuvos sutikimo negali būti, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.  „Tiek, kiek žinau, ką gali vadovybė daryti ir konkrečiai žmogus, kuris sėdi prie EVT (Europos Vadovų Tarybos – BNS) stalo – be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali“, – nacionalinio transliuotojo LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė D. Grybauskaitė.  „Be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį ketina panaikinti Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ elektros eksporto, importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) pareigūnai Joninių išvakarėse gavę pranešimą ir patikrinę vieną sodybą Klaipėdos rajone aptiko nelegalų mėsos gamybos fabrikėlį. Kaip trečiadienį pranešė VMVT, patikrinimo metu inspektoriai sodyboje surado transportinį automobilį, kurio viduje buvo daugiau nei 200 kg neaiškios kilmės mėsos, laikytos talpoje su skysčiu. Mėsa buvo laikoma itin šiltoje temperatūroje, o aplink ją jau būriavosi vabzdžiai.

Kuršių marių tarša kaltinamai kartono gamybos įmonei „Grigeo Klaipėda“ teismas panaikino dalį draudimų naudotis katiline ir siurbline, tačiau valymo įrenginiai Dumpiuose lieka areštuoti. Bendrovė jais ateityje naudotis neketina. Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paskelbė, kad draudimai naudotis šiais statiniais yra neproporcingi.

Kviečių ir pašarinių miežių supirkimo kainos Lietuvoje birželio viduryje padidėjo. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse birželio 13–19 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 368 eurus už toną – 2 proc. daugiau nei prieš savaitę ir 81,7 proc. daugiau nei prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Pašarinių miežių kaina siekė 341,2 euro – atitinkamai 7,4 proc. ir 96 proc. daugiau. Kukurūzų kaina siekė 326,3 euro – atitinkamai 6,3 proc. ir 65,3 proc. daugiau.

Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ orlaivių parką papildė nauju „Boeing 737-800“ orlaiviu. „Boeing 737NG“ yra vienintelis toks orlaivis Baltijos šalyse ir pirmas iš penkių tokių lėktuvų, kuriuos įmonė ketina įsigyti.  189 ekonominės klasės keleivius talpinantis lėktuvas pirmąjį skrydį atliko praėjusį savaitgalį – skraidino keleivius iš Vilniaus į Heraklioną.

Kasmet tūkstančiai gyventojų pamiršta arba sąmoningai nesumoka mokesčių, įmokų baudų, neatlieka kitų privalomų mokėjimų. Tokiais atvejais jų sąskaita ar kelios skirtingos sąskaitos užblokuojamos ir pinigai nuskaitomi be žmogaus žinios ir sutikimo. Nuo liepos 1 d. keičiasi tvarka, kaip tokiais atvejais bus nuskaitomi pinigai. Žmogui būtinai bus paliekami daugiausia 267 eurai. Pernai beveik 209 tūkst. gyventojų patyrė priverstinį pinigų nuskaitymą iš viso 900 tūkst. kartų.

Vietoj baudos už važiavimą viešuoju transportu be bilieto Vilniuje keleiviai galės rinktis kitą alternatyvą – už 8 eurus įsigyti „kontrolės“ bilietą. Savivaldybės taryba trečiadienį pritarė šiai galimybei įsigyti bilietą kontrolės metu – bilietas kainuos tiek pat, kiek pusė minimalios baudos už važiavimą neįsigijus bilieto, bet tai leis išvengti ilgesnių baudos skyrimo procedūrų.

Prasidėjus pandemijai ir karui Ukrainoje su naujais iššūkiais susidūrė daugelis verslo sektorių. Ne išimtis ir žemės ūkis bei ilgą laiką viena iš produktyviausių jo šakų buvusi paukštininkystė. Pasak „Vilniaus paukštyno“ ir „Kaišiadorių paukštyno“ direktoriaus Dariaus Gudačiausko, vietiniams verslams smogė pašarų ir energetikos kainų šuolis, o prekybininkai leidžia taikyti vos 0,11 €/kg antkainį, kai tuo tarpu jie patys ir valstybė gauna 2,2 €/kg siekiančią naudą.

Savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pajamos pernai augo 14,8 proc. iki 977 mln. eurų, tuo metu jų nuostolis siekė 5,1 mln. eurų (2021 metais uždirbta 28,7 mln. eurų pelno), skelbia Valdymo koordinavimo centras. Iš 239 SVĮ pernai pelningai dirbo 144 įmonės, iš jų 36 savivaldybių biudžetus papildė dividendais ir pelno įmokomis – daugiausiai tai buvo šilumos įmonės, sumokėjusios 5,3 mln. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pasiūlymui, kad vienkartinę vaiko įsikūrimo išmoką gautų ir giminystės ryšiais su vaiku susijusios globojančios šeimos, šeimynos, budintys globotojai per globos centrus. Iki šiol į ją pretendavo tik giminystės ryšiais nesusiję vaikus globojantys asmenys, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.  500 Eur vaiko įsikūrimo išmoka skirta vaiko erdvei sukurti ir būtiniausioms reikmėms įsigyti.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 22,3 proc. didesnės nei pernai gegužę, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 31,1 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 9,2 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams ūgtelėjo 17,9 procento. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 2,1 proc. – procentiniu punktu mažiau nei ankstesnį mėnesį.

Tūkstančiai gyventojų pasirašė nepriklausomo elektros tiekimo sutartis ir nuo liepos 1 d. ją pirks kitomis kainomis. Baigiantis birželiui, gali kilti klausimų, kam pervesti pinigus už šį mėnesį. „Jeigu sutartis įsigalioja ir tiekimą tiekėjas pradeda nuo liepos 1 d., nuo to laikotarpio reikia atsiskaityti su nauju tiekėju, iki to laiko – su buvusiu.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia apie praėjusiais metais gyventojų deklaruotą turtą. Tarp šalies vadovų turtingiausias yra Gitanas Nausėda. Tačiau iki Vidmanto Dambrasko, deklaravusio 19 mln. eurų ar Austėjos Landsbergienės su 18 mln. eurų jam labai toli. Prezidento Gitano Nausėdos 2021 m. deklaruoto turto vertė pasiekė 769 tūkst. eurų – 9 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais. Daugiausia vertas yra jo gyvenamasis namas – 263,5 tūkst. eurų.

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma Euribor, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti apie 2 proc., prognozuoja Lietuvos bankas (LB).   „Euriboras jau didėja, šešių mėnesių Euriboras paskutinėmis birželio dienomis jau įžengė į teigiamą teritoriją ir rinkos lūkesčiai mums sako, kad 2024 metais jis sieks apie 2 proc.“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Infliacijai birželį Lietuvoje peržengus 20 proc. ribą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad liepą kainų augimas gali būti dar didesnis.  „Tikėtina, kad šią vasarą dar matysime infliacijos augimą, tam turi įtakos ir tai, kad auga energetikos kainos, dujų ir elektros kainos nuo liepos 1 dienos“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė ministrė.

Iki gegužės pradžios daugelis šalies gyventojų turėjo deklaruoti savo pajamas ir turtą už praėjusius metus. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau paskelbė pateiktų deklaracijų duomenis. Sprendžiant iš VMI duomenų, Lietuvoje 94 asmenys, t.y., politikai, tarnautojai, jų sutuoktiniai, kurie deklaravo 1 mln. eurų ir didesnės vertės turto. Palyginti su deklaracijomis, pateiktomis už ankstesnius metus, milijonierių skaičius išaugo 16 proc.

Lietuvoje iki metų pabaigos įrengus keturis bendros 109 mln. eurų vertės 200 megavatų elektros kaupiklius Lietuva galės apsirūpinti elektra, jei šalis būtų anksčiau nei 2025 metais atjungta nuo BRELL žiedo, o šalies energetikos sistema taps visiškai nepriklausoma, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Baterijos užtikrins tai, kad mes bet kada atjungti nuo BRELL turėsime elektros energiją mūsų namuose – čia pats svarbiausias dalykas.

Nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų.

Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai (LOU) pertvarka į akcinę bendrovę dėl turto vertinimo tikslinimo šiek tiek vėlinama. Įmonė prašo Susisiekimo ministerijos atidėti pertvarką vėliausiai iki metų pabaigos. Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba patvirtino, kad pertvarkai bus skiriama daugiau laiko.

Pasibaigus antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo tiekėjo pasirinkimo terminui, šią savaitę išaugo visų nepriklausomų tiekėjų siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Šios kainos aktualios tiekėjo vis dar nepasirinkusiems gyventojams – jie raginami nedelsti ir pasirinkti tiekėją, kuris tieks elektrą nuo rugpjūčio 1-osios. Nuo liepos jiems bus teikiama garantinio tiekimo paslauga – ji bus 25 proc.

Tarptautinės lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ ilgalaikės automobilio panaudos paslaugas teikiančiai įmonei „MyBee“ bankas „Luminor“ skolina 11 mln. eurų. „MyBee“ per vienerius metus gali įsigyti tokios vertės naujų automobilių lizingo paslaugų, pranešė bankas ir įmonė.  Anot „MyBee“ vadovo Luko Jurkšaičio, „Luminor“ finansavimas rodo rinkos pasitikėjimą nauja automobilių prenumeratos paslauga ir padės spartinti „MyBee“ augimą.

20 proc. ribą Lietuvoje peržengusi infliacija dar labiau sumažins vartojimą, o tai pajus ir verslas, sako ekonomistai. Pasak jų, liepą dėl brangstančios elektros ir dujų ji turėtų būti dar didesnė. Vis dėlto tikimasi, kad nuo rugpjūčio kainų augimas po truputį turėtų lėtėti, tačiau nerimo kelia neapibrėžta situacija dėl Ukrainos grūdų eksporto ir maisto kainų.

Metinė infliacija Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, buvo 20,5 proc., pranešė Statistikos departamentas. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – birželį, palyginti su geguže – vartotojų kainų pokytis siekė 2,2 proc.

Stokholmo arbitražas išnagrinėjo Vilniaus savivaldybės ir jos valdomų Vilniaus šilumos tinklų ieškinį Prancūzijos energetikos koncernui „Veolia“ – juo iš prancūzų reikalaujama 560 mln. eurų kompensacijos už 2002–2017 metais „Veolia“ ir jos partnerės Lietuvoje „Vilniaus energijos“ valdytą Vilniaus šilumos ūkį. Arbitražo sprendimo laukiama maždaug po metų ar dar vėliau.  Arbitražo bylos liudytojų apklausos vyko balandžio mėnesį, BNS patvirtino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Žmogaus prigimtis – per daug negalvoti apie tolimą ateitį. Vis tik tyrimai rodo, kad periodinis susimąstymas apie tolimą ateitį gali padėti priimti geresnius asmeninių finansų valdymo sprendimus, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. „Aš niekada negalvoju apie ateitį, ji ateina pakankamai greitai“, – yra pasakęs Albertas Einšteinas. Žinoma, jis turėjo omenyje, kad nėra prasmės nerimauti dėl ateities, jei negali nieko pakeisti.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl garantijų limito padidinimo bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondui. Finansų ministerija siūlo nustatyti naujus limitus 2022 metais, atsižvelgiant į padidintą institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą nuo 426,06 mln. eurų iki 616,26 mln. eurų. Žemės ūkio paskolų garantijų fondui siūlomas limitas – 257,2 mln. eurų (anksčiau jis buvo 167 mln. eurų, 2021 metais – 153,6 mln.

Lietuvoje pradedama keturių bendros 109 mln. eurų vertės 200 megavatų galios elektros kaupiklių statyba. Numatoma, kad momentinį elektros rezervą baterijos galės teikti metų pabaigoje.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl 8,117 mln. eurų paskolos Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (LMTA) studijų miestelio statybai. Ši suma aukštajai mokyklai reikalinga, kad iki kitų metų rugsėjo būtų galima baigti šiuo metu vystomo naujo studijų miestelio statybų projekto pirmąjį etapą. Paskolą ketinama suteikti iki 23 metų. Per pirmąjį etapą studijų miestelio kompleksas turi būti suprojektuotas, taip pat pastatytas Teatro ir kino fakultetas bei Mažasis salių blokas.

Lietuva, remdamasi Europos Sąjungos (ES), įvestomis sankcijomis Rusijai uždraudė per savo teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Šį sprendimą Rusija laiko blokada, tad Lietuva jau sulaukė Rusijos grasinimų. Verslo atstovai ir ekonomistai tikina, kad nutraukėme beveik visus ekonominius ryšius su Rusija, tad nuostolių dėl Kaliningrado nepatirsime. Tačiau įspėja, kad Rusija bandys kenkti tomis priemonėmis, kurios jai liko, atjungs nuo elektros tinklo.