Iki to laiko visiems dar nepasirinkusiems tiekėjo vartotojams – tiek trečiojo, tiek kitų etapų – būtų užtikrintas visuomeninis elektros tiekimas, o ne šešių mėnesių garantinis tiekimas.
Taip pat siūloma netaikyti sankcijos vartotojams, iki šiol nepasirašiusiems sutarčių su nepriklausomais tiekėjais, – 1,25 koeficiento prie garantinio tiekimo kainos, kuri priklauso nuo elektros kainos biržoje. Jiems taip pat nereikėtų papildomai mokėti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas.
Tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas Seime registravo parlamentarės Guoda Burokienė ir Aušrinė Norkienė.
Pasak A. Norkienės, dar vėlesniam laikui atidėti liberalizavimo nereikia dėl Seimo rinkimų 2024 metais.
„Nenorime numesti tos problemos kitai Vyriausybei. Tegu dabar viską srebia ir galvoja. Atsakomybę turi dabar ir čia prisiimti, o ne numetinėti“, – BNS sakė valstiečių frakcijos vadovė.
Jos teigimu, valdantieji jokių pataisų dėl pokyčių elektros rinkos liberalizavime dar neregistravo.
„Pakankamai atsargiai žiūrime į jų kalbas, nes jos dažniausiai lieka kalbomis. Jie kol kas neregistravo“, – tvirtino parlamentarė.
Pataisų autorių skaičiavimais, iki 2023 metų pabaigos sutartis su nepriklausomais tiekėjais turėtų pasirašyti 800 tūkst. gyventojų – mažiausiai elektros suvartojantieji trečiojo etapo, taip pat kitų etapų vartotojai, dabar perkantys garantinio tiekimo paslaugą, bei „Perlas Energijos“ klientai, su kuriais įmonė nutraukė sutartis.
I. Šimonytė LRT radijui antradienį sakė, kad trečiasis liberalizavimo etapas bus atidėtas trejiems ar net ketveriems metams, o per šį laiką bus instaliuota pakankamai vietinės gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumų kad rizika dėl kainų šoko būtų kuo mažesnė.
Apie 400 tūkst. trečiojo etapo vartotojų, suvartojančių iki 1000 kWh elektros per metus, nepriklausomą tiekėją pagal galiojančią tvarką turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o baigti rinkos liberalizavimą buvo numatyta iki 2023 metų sausio.