Lietuvos verslas

Naujausias Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas trečią kartą šiemet pagrindines palūkanų normas padidinti dar 75 baziniais punktais yra „griežtėjanti reakcija į vis platėjančius infliacinius procesus“ euro zonoje, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.  „Infliacija yra tiesiog per didelė“, – penktadienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas.  G. Šimkaus nuomone, gruodį ECB toliau turėtų didinti palūkanas. „Šiuo metu pinigų politika vis dar yra skatinamoji.

„Swedbank“ bankas pradeda teikti ūkininkams paskolas, kurių sąlygos priklausys nuo ūkio tvarumo rodiklių, penktadienį pranešė bankas.  Tokią galimybę bankas pasiūlė pradėjęs bendradarbiauti su klimato technologijų startuoliu „eAgronom“. Nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantys ūkininkai turės galimybę gauti specialų sertifikatą, kuris taps pagrindu geresnėms finansavimo sąlygoms suteikti.

Išankstinis metinės infliacijos įvertis šiemet spalį, palyginti su 2021 metų spaliu, siekė 22 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Anot jo, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Šilumos energijos kainos per metus augo 89,9 proc., kietojo kuro – 2,7 karto, elektros – 78,8 proc., dujų – 52,1 proc.

Jungtinės Valstijos remia Lietuvos siekį spartinti Baltijos šalių sinchronizaciją ir atsijungimą nuo BRELL elektros žiedo, sako Vašingtone su darbiniu vizitu viešintis energetikos ministras Dainius Kreivys.   „JAV yra mūsų saugumo garantas ne tik gynybos, bet ir energetinio saugumo srityje.

Veiklą rugsėjo viduryje sustabdžiusi laikinojo administratoriaus prižiūrima Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ gamybą turėtų atnaujinti anksčiausiai lapkričio viduryje, teigia laikinasis įmonės administratorius Rimvydas Vaštakas. „Aiškesnės datos negu lapkričio vidurys nėra, tačiau kol kas ir iš komercijos direktoriaus, ir iš naujo paskirto direktoriaus (Andrejaus Savčuko – BNS) informacija yra tokia, kad lapkričio viduryje“, – BNS sakė R. Vaštakas.

Automobilių dalijimosi bendrovė „CityBee“ iki šiol neatlygino dalies klientų reikalaujamos 60 tūkst. eurų neturtinės žalos už nutekintus jų duomenis. Klientams atstovaujantis Vartotojų aljansas tikisi šiuos pinigus atgauti teisme.  Kolektyvine pretenzija, prie kurios prisijungė 200 bendrovės klientų, iš „CityBee“ reikalauta kompensaciją sumokėti iki spalio pabaigos, tačiau Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas sako, jog bendrovė nerodo jokios iniciatyvos ją sumokėti.

JAV viešintis Lietuvos energetikos ministras sako, kad Europai reikalingas dar didesnis amerikietiškų dujų kiekis, ypač kitą žiemą, kuri gali būti kritinė. Dainius Kreivys tvirtina, kad šią žiemą Europa suskystintomis dujomis yra apsirūpinusi, tačiau įspėja, kad po metų bus sunkiau dėl rusiškų dujų stygiaus.   „Šią žiemą esame saugūs. Saugyklos yra pilnos.

monės, naudojančios daug energijos, valstybės subsidijų gali tikėtis jau gruodį. Vyriausybė penktadienį patvirtino jų mokėjimo tvarką.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad labiausiai paveiktos veiklos ir sektoriai nustatyti pagal Europos Komisijos gaires, tačiau dar tariamasi su Komisija dėl veiklų išplėtimo, kad būtų įtraukta daugiau įmonių.

Kiekvienas vairuotojas jau netrukus kelyje privalės važinėti tik su žieminėmis padangomis, tačiau dalis autoservisų gudrauja. Už senų, sudėvėtų padangų grąžinimą reikalauja susimokėti, tačiau tą turėtų daryti nemokamai. Kaip ir kiekvienais metais, iki lapkričio 10 d. vairuotojai turi pakeisti vasarines padangas į žiemines, o jeigu senos padangos kitą sezoną nebebus tinkamos naudoti, jas galima palikti tiesiog autoservise. Visgi vilniečiui Aurimui (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red.

Dar prieš metus darbo rinką veikė pandemija. Šiuo metu tiek daug kandidatų, kiek anksčiau, siūlantys darbą nebesulaukia. Reikalingiausius darbuotojus jie vilioja didesniais atlyginimais. Vis dėlto daugiausia uždirba tie žmonės, kurie dirba užsienyje arba namuose. Taip pat paklausūs tapo saulės elektrinių montuotojai. Ketvirtadienį portalo cvbankas.lt vadovas Tomas Toleikis apžvelgdamas Lietuvos darbo rinką pasakojo, kad dabartiniais duomenimis nedarbo lygis siekia 4,9 proc.

Seimui leidus geriamojo vandens kainas nustatyti atsižvelgiant į elektros ir dujų kainų pokyčius, tris didžiausius šalies geriamojo vandens tiekėjus vienijančios asociacijos „Vandens jėga“ vadovas sako, kad vandens tarifas vartotojams nuo sausio turėtų didėti 50-60 centų už kubą.  „Vienam šeimos ūkiui tai reikštų maždaug 1,5-2,4 euro didesnes sąskaitas už vandenį“, – pranešime sakė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vandens tiekimo bendroves vienijančios asociacijos vadovas Marius Švaikauskas.

Daugelis esame girdėję įvairių būdų, kaip susitaupyti lėšų, ar taisyklę, kad išlaidos negali viršyti pajamų. Tačiau tyrimai rodo, kad beveik kas antras lietuvis bent kartą per metus pinigų skolinasi. Visgi, kai kurių užsienio šalių gyventojai į išlaidas žvelgia labai atsargiai ir garsėja savo gebėjimu taupyti. Keletas patarimų, paremtų užsienio kultūrų gerąja patirtimi, padės išlaikyti ir jūsų šeimos finansinį stabilumą, šoktelėjus šildymo kainoms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Susietosios paramos dydis už pienines karves naujame Europos Sąjungos finansiniame periode nuo 2023 iki 2027-ųjų vidutiniškai per metus sieks 45,4 mln. eurų – 32,4 proc. daugiau nei 2015–2022 metais. Ši parama sieks 7,5 proc. viso tiesioginių išmokų voko arba daugiau kaip 50 proc. visos susietosios paramos, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė dar vieną ženklų palūkanų normų didinimą, siekdamas kovoti su rekordiškai aukšta infliacija bei nepaisydamas stiprėjančio nerimo, jog euro zona artėja prie skausmingos recesijos.

Tvarkantis namuose dažnai atsiranda atliekų, kurios netelpa į konteinerius. Didelių gabaritų atliekų (DGA) susikaupia ir atlaisvinant sandėliukus. Savo pranešime spaudai „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) primena, kaip tinkamai tvarkyti didelių gabaritų atliekas. VASA jau trejus metus vilniečiams siūlo pasinaudoti nemokama DGA išvežimo iš namų paslauga. Šią paslaugą sostinės gyventojai gali užsisakyti VASA Savitarnos svetainėje, el. paštu dga@vasa.

Finansų ministrei pareiškus, kad 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata yra naudingiausia didelėms bendrovėms, pirmiausia greitojo maisto restoranams ir picerijų tinklams, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, jog lengvata aktuali daugiau nei 40 proc. viešojo maitinimo įmonių. „Finansų ministrė pareiškė, kad PVM lengvata (...) nėra aktuali daugumai sektoriaus įmonių, nes tik greitojo maisto restoranai ir picerijų tinklai yra PVM mokėtojai.

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ įjungė baigiamą rekonstruoti 330 kV Telšių transformatorių pastotę. Ji padidins elektros pralaidumą jungtyse su Latvija ir Švedija, o tai turės teigiamos įtakos elektros importui ir kainai, pranešė įmonė.  „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis sako, kad įjungus pastotės skirstyklą ir suremontavus jos transformatorių didėja vakarų Lietuvos tinklo patikimumas.

Baigiantis dabartinės Lietuvos pašto vadovės Astos Sungailienės kadencijai, įmonės valdyba paskelbė naujo vadovo atranką. Tarp pagrindinių būsimam vadovui keliamų lūkesčių – bendrovės efektyvumo ir pelningumo užtikrinimas, orientavimasis į tarptautinę plėtrą, optimizavimą ir skaitmenizavimą, ketvirtadienį pranešė bendrovė.

Seime ketvirtadienį įstrigo liberalų siūlymas nuo 2023 metų įmonėms, įsigysiančioms iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius, taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.  Ketvirtadienį pradėjus pataisų priėmimą pertraukos paprašė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir konservatorių frakcija, vėliau kiti parlamentarai prašė dar dviejų pertraukų, o paskelbus balsavimą salėje nebuvo nė 40 Seimo narių.

 Du trečdaliai – 65 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad karas Ukrainoje ir dėl to išaugusios energijos kainos turėtų paspartinti žaliąją pertvarką, rodo Europos investicijų banko (EIB) atlikta apklausa. Todėl bankas teigia esantis pasiruošęs padėtume Lietuvai įgyvendinti toki pertvarką tiek konsultuojant, tiek teikiant finansinę paramą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atlikusi virtualiųjų valiutų sektoriaus analizę, ketvirtadienį pranešė nustačiusi grėsmių ir atliekanti patikrinimus. FNTT nustatė, kad iš 195 išanalizuotų operatorių apie 90 proc. tarnybai neteikia privalomos informacijos.  Anot FNTT direktoriaus Rolando Kiškio, didžiausias virtualiųjų valiutų operatorių steigimosi Lietuvoje šuolis stebimas šiais metais. „Iki šių metų spalio mėnesio vidurio apie savo veiklos pradžią informavo jau 788 įmonės.

Rinkose mažėjant dujų ir elektros kainoms, dalį kompensacijoms gyventojams ir verslui kitų metų valstybės biudžete skirtų pinigų galima panaudoti kitoms sritims, pavyzdžiui, socialinei apsaugai, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.

Nuolat lankantis parduotuvėse ir kas savaitę matant vienų ar kitų produktų kainas, jų pokytis į akis gali nekristi. Tačiau kai palygini, kiek per metus pabrango įprasčiausi maisto produktai, galima griebtis už galvos, nes reto žmogaus pajamos augo taip sparčiai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę atnaujina kelių dešimčių skirtingų maisto produktų kainas, kurios fiksuojamos įprastose šalies prekybos tinklų parduotuvėse. Portale produktukainos.

Valstybės grupės energetikos grupės „Ignitis grupė“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ gyventojams siūlys išsinuomoti dalį nutolusios vėjo jėgainės. Bendrovė pranešė, jog tokią paslaugą teiks pirmoji pasaulyje. Gyventojams bus nuomojami 4,5 megavato (MW) pajėgumai Mažeikių rajone statomame 14 elektrinių vėjo parke, kurio bendra galia sieks apie 63 MW. Pranešama, kad apie 1 tūkst. buitinių elektros vartotojų galės išsinuomoti daugiausia po 5 kilovatus (kW) galios dalį.

Verslininko Arūno Martinkevičiaus valdomos SBA grupės baldų gamybos įmonių pajamos pirmąjį pusmetį siekė 293 mln. eurų, arba 14 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai pardavimai siekė 258 mln. eurų, pranešė grupė. Anot jos, nors pardavimai augo, tam esminės įtakos darė į savikainą įtrauktos pabrangusios žaliavos ir pašokusi elektros kaina.

„Swedbank“ Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius uždirbo 81 mln. eurų grynojo pelno – 27 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, kai jis siekė 64 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė bankas. Pasak „Swedbank“, pelno didėjimui didžiausios įtakos turėjo išaugusios pajamos – jos per tris ketvirčius, palyginti su sausiu-rugsėju pernai, išaugo 20 proc. iki  213 mln. eurų (pernai – 178 mln.

Dujų kainos rinkose pastaruoju metu sumažėjo dėl Europoje užpildytų dujų saugyklų bei mažesnio jų vartojimo esant nešaltiems orams, sako BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, artimiausiais mėnesiais dujų kainos turėtų augti, tačiau neturėtų pasiekti rugpjūčio lygio, kai sandorių kaina viršijo 300 eurų.    „Pagrindinė to priežastis yra užpildytos Europos dujų saugyklos.

Konservatorių prezidiumui prieš porą savaičių įpareigojus frakcijos Seime narius neteikti biudžetui iniciatyvų, nederintų su Vyriausybe, parlamentaras Kazys Starkevičius parėmė siūlymą kitų metų biudžete rasti papildomų lėšų turizmui skatinti. Pats Seimo narys tai neigia. Turizmui papildomus 10 mln. eurų pasiūlė grupė Seimo narių, dirbančių Seimo Ekonomikos komitete. K. Starkevičius yra šio komiteto pirmininkas. „Jis pasirašė. Labai džiaugiuosi, kad komiteto pirmininkas pasirašė.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo maždaug 1 proc., prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai. Jų teigimu, ekonomikos augimą lėtina mažesnis vartojimas, kurį lemia infliacija ir ekonominis bei geopolitinis neapibrėžtumas.  Iš septynių BNS apklaustų ekonomistų trys prognozavo 1,3-1,5 proc. metinį BVP augimą trečiąjį ketvirtį, o dar po vieną nurodė 1 ir 0,7 proc. augimą.

Metuose yra keletas švenčių, kai žmonės masiškai išvyksta iš namų. Viena jų – Vėlinės: tvarkomi kapai, aplankyti mirusiųjų vykstama net į kitus miestus, o laisvadieniai neretai išnaudojami laikui su šeima ar draugais. Vis tik tušti būstai – tikra šventė vagišiams. Policijos atstovai nurodo, kad namų apiplėšinėjimai padažnėja per šventes ir kai žmonės išvyksta atostogauti. Dažniausiai vagys taikosi į atokesnes, tamsesnes, mažiau apsaugotas vietas, ypač namus, kuriuose pastebi lengvus priėjimus.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš JAV. Tai jau trečias SGD krovinys šį mėnesį.  BNS žiniomis, krovinys skirtas valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ dujų tiekėjai „Ignitis“.  Su Prancūzijos vėliava plaukiojantis dujovežis „Elisa Larus“ trečiadienio rytą atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com.

Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė įstatymo pataisai, nuo kitų metų sausio leidžiančiai lietuvišką vaisių ar uogų vyną pilstyti į maksimalią 3,5 litro plastiko tarą. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė sako, kad tai suvienodintų konkurencijos sąlygas importinių ir lietuviškų gėrimų pardavėjams.

Smarkiai išbrangus elektrai, vandentvarkos įmonių veikla tapo nuostolinga, todėl įmonės beda pirštu į Seimo narius ir prašo nedelsiant griebtis veiksmų, kitu atveju gyventojai gali likti be vandens. Tačiau Seimui priėmus naujas įstatymo pataisas, šaltas vanduo gyventojams brangs dažniau ir greičiau. Vis dėlto kai kurie specialistai svarsto, kad vandens tiekėjai tirština spalvas, nes jiems energijos išteklių brangimas esą nėra toks skausmingas.

Japonijos ekspertai žada spartinti procedūras dėl lietuviškos kiaulienos eksporto galimybių į šią šalį ir artimiausiu metu žada atvykti į Lietuvą, teigia Maisto ir veterinarijos tarnyba.  Pasak tarnybos vadovo Manto Staškevičiaus, šiuo metu į Japoniją Lietuva eksportuoja mėsos gaminius, pieno irkiaušinių produktus, gyvūnų pašarą, o lietuviškos paukštienos ir jautienos kiekiai šiemet reikšmingai padidėjo. Tačiau vis dar negalima tiekti kiaulienos.

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo įstatymu sureguliuoti didžiųjų prekybos tinklų baudas tiekėjams už vėluojant pristatytas prekes. To siekia ir gamintojai, teigiantys, kad ši didelė problema gali būti išspręsta tik teisės aktų pakeitimais. Prekybininkų atstovė tvirtina, kad baudų mažėja savaime, o taip pat mananti Ekonomikos ir inovacijų ministerija laikosi pozicijos, jog įstatymo keisti nereikia.

Vilniaus baseinų ir ledo arenų valdytojai kviečiami kreiptis dėl mokestinės lengvatos. Vilniaus miesto taryba trečiadienį priėmė rezoliuciją, kurioje numatyta atleisti baseinų ir ledo arenų valdytojus nuo 2022–2023 metų nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio. Dėl to jie iki spalio 31 dienos kviečiami kreiptis į savivaldybės mokesčių poskyrį, pranešė savivaldybė. „Baseinų ir ledo arenų poreikis mieste yra didžiulis.

Pastaruoju metu ekspertai vis garsiau prabyla apie recesiją ir krizę. Negana to, kylant kainoms ir artėjant žiemai blogėja lietuvių nuotaika, didelė dalis žmonių ateitį vertina niūriai. Bet ar tikrai yra tam pagrindo? Ko sulauksime kitąmet – gilios krizės ar ekonomikos sąstingio? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius, ekonomistai Rimantas Rudzkis ir Nerijus Mačiulis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė savivaldybių finansinio savarankiškumo pertvarkai, leidžiant joms lanksčiau skolintis. Tikimasi, kad Seimas naują tvarką patvirtins dar šioje sesijoje. „Tai yra savivaldybių finansinio savarankiškumo reforma (...), stiprinti savivaldybių finansinį nepriklausomumą ir praplėsti investavimo galimybes išlaikant balansą tarp tvarumo ir papildomo lankstumo“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Europos Komisija (EK) siūlo griežtinti oro, vandens ir nuotekų taršos kontrolę ir iki 2030 metų šią taršą sumažinti bent 2,5 karto. Siekiant šio tikslo norima suteikti gyventojams teisę į kompensacijas už žalą sveikatai, patirtą dėl taršos, o gamintojus – įpareigoti mokėti už taršą ar gaminti neteršiant aplinkos.

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo kitų metų biudžete skirti papildomus 2 mln. eurų žemės ūkio specialistų, dirbančių savivaldybėse ir atliekančių valstybės deleguotas funkcijas, atlyginimams. Dabar tam numatyta 9,3 mln. eurų.   „Kaimo komiteto pasiūlymuose yra dėl žemės ūkio specialistų atlyginimų 2 mln. pasiūlymas yra įdėtas“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė jo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Finansų ministrė teigia, kad energijai imlios įmones, kurių energijos sąnaudos sudarė 10 proc. ar daugiau pernai ir šiemet patirtų sąnaudų, jau gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl mokesčių atidėjimo.  „Įmonės jau šiandien gali dėl to kreiptis. Tas VMI mokesčių išieškojimas jau šiandien, galima sakyti, yra sustabdytas“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė Gintarė Skaistė.

Klausimas, kuris šiuo metu neduoda ramybės daugeliui – nuo pirmaujančių pasaulio centrinių bankų vadovų iki vartotojų: kada nustos kilti vartojimo prekių kainos? Rugsėjį infliacijos skaičiai JAV ir euro zonoje vėl buvo didesni, nei prognozuota. JAV infliacijos dinamikoje jau galima stebėti pirmuosius stabilizavimosi ženklus, o euro zonoje infliacija ir toliau išlieka rekordinė. Rudens pradžioje metinės vartojimo prekių kainos euro zonoje buvo išaugusios 10 proc.

Seimo pirmininkei paprašius skubios Vyriausybės išvados dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos restoranams, kultūrai bei sportui poveikio 2023 metų biudžetui finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ši lengvata nėra aktuali daugumai įmonių, nes jos nėra PVM mokėtojos. Anot ministrės, didžiausia nauda tenka bendrovėms, turinčioms didelę apyvartą, – greitojo maisto restoranams ir picerijų tinklams.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino subsidijų verslui už elektrą mokėjimo tvarką, pagal kurią iš valstybės biudžeto įmonėms bus kompensuojama pusė elektros kainos, šių metų ketvirtąjį ketvirtį viršijančios 24 centus už kilovatvalandę, o kitų metų pirmąjį ketvirtį – 28 centus. „Siūlomas kompensavimo dydis nustatytas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes“, – posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skyrė 5 mln. eurų viešąsias paslaugas teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, išaugus paslaugų teikimo ir administravimo kaštams. „Šios paslaugos labai reikalingos žmonių gyvenimo kokybei užtikrinti. Viešąsias paslaugas teikiančias nevyriausybines organizacijas, kurių veiklos  kaštai padidėjo, kviečiame teikti paraiškas subsidijai gauti. Tam skyrėme 5 mln.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymui susijusioms įmonėms arba verslininkams, kurie dirbtinai neskaidys savo verslo, leisti nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais.  Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, ši išlyga bus naudinga smulkiam verslui.

Lietuvos bankas (LB) paragino šalyje veikiančius komercinius bankus tinkamai pasirengti pokyčiams, kai nuo lapkričio 1 dienos įsigalios ribojimai atsiskaityti grynaisiais nuo 5 tūkst. eurų sumos. „Raginame bankus objektyviai įvertinti teisinės bazės pokyčius ir galimus klientų elgsenos pasikeitimus bei užtikrinti, kad visi kilę klausimai būtų sprendžiami operatyviai ir dalykiškai, atsižvelgiant visų pirma į vartotojų poreikius“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) už neįvardijamą sumą sukurs ir įdiegs pirmąją centralizuotos vėsos tiekimo (CVT) sistemą nekilnojamo turto vystytojos „Releven“ statomame pastate.  Įmonės trečiadienį pasirašė tai numatantį susitarimą. Pagal jį VŠT kitų metų antrąjį ketvirtį įrengs tokią sistemą „Releven“ statomame 55 tūkst., kv. metrų ploto komercijos, biurų ir būsto komplekse „Lvovo 59“, šalia sostinės Konstitucijos prospekto.