Lietuvos verslas

Kai kuriems politikams ir ekonomistams raginant Vyriausybę imtis žadėtos mokesčių reformos, Valstybės kontrolės (VK) atstovė sako, kad ir be reformos galima įvesti naujų mokesčių ar atsisakyti kai kurių lengvatų.    „Mokestinė reforma būtų idealu, bet klausimas, kada ir kokios apimties ji įvyktų, bet ir be reformos yra tam tikrų tarptautinių organizacijų anksčiau pateiktų rekomendacijų atliepti tas problemas.

Jeigu pamiršote sumokėti rinkliavą už šiukšlių tvarkymą, jums gali grėsti nemalonumai. Turėsite padengti ne tik nesumokėtą skolą, bet ir teismo išlaidas. Penktadienį išplatintame pranešime Vilniaus apygardos administracinis teismas atkreipia Vilniaus regiono gyventojų dėmesį, kad, preliminariais duomenimis, iki šių metų pabaigos gali gauti maždaug 5 tūkst. prašymų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai, praneša įmonė. Numatoma, kad lapkričio 5, 6 ir 7 dienomis tarp 3:00 ir 6:00 val. ryto trumpam gali sutrikti bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų veikla ir banko mokėjimo kortelių aptarnavimas.

Svarbiu ateities energijos šaltiniu laikomo vandenilio poreikis Lietuvoje iki 2030 metų bus minimalus, tačiau vėliau jis sparčiai augs, todėl būtina investuoti į jo gamybą, sako Energetikos ministerijos atstovas. Pasak Žilvino Danio, iki 2030 metų šios investicijos turėtų viršyti 400 mln. eurų.

Įmonės, kurių energijos sąnaudos sudaro 10 proc. ar daugiau pernai ir šiemet patirtų sąnaudų, jau gali teikti paraiškas atidėti mokesčius, penktadienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  „Mokesčių mokėtojai, kurių paraiškos bus tenkinamos, mokestinę nepriemoką, nepradedant išieškojimo veiksmų, galės sumokėti iki kitų metų balandžio pabaigos“, – pranešime sakė VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė.

Nedarbo lygis trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje siekė 5,7 proc. – 1 punktu mažiau nei pernai tuo pačiu metu, bet 0,5 punkto daugiau nei antrąjį ketvirtį. Vyrų nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį buvo 6,1 proc., moterų – 5,3 proc., remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis siekė 10,5 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 1,1 punkto, per metus – 4 punktais.

Spalį naujienų portalas tv3.lt jau aštuntą mėnesį iš eilės buvo skaitomiausias naujienų portalas nr. 2 šalyje. Per metus portalas pagerino visus pagrindinius skaitomumo rodiklius. Jame apsilankė daugiau skaitytojų, jie perskaitė daugiau naujienų ir praleido daugiau laiko. Pagrindinis rodiklis, pagal kurį matuojamas portalų skaitomumas yra vienos dienos vidutinis realių vartotojų skaičius (angl. average daily real users). Spalio mėnesį portalą tv3.lt kasdien atsivertė vidutiniškai po 488 tūkst.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) per antrą kvietimą sulaukė daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų paraiškų iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į šilumos siurblius ar biokuro katilus. Parama sieks 6,64 mln. eurų, nors šiam kvietimui buvo skirta 15 mln. eurų, penktadienį nurodė APVA.  Taršius katilus į efektyvesnius šildymo įrenginius šiais metais iš viso jau panoro pasikeisti 5 tūkst. šalies gyventojų.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ spalį sulaukė daugiau nei 5 tūkst. kitą tiekėją pasirinkusių klientų prašymų kompensuoti kainos skirtumą. Jiems jau išmokėta daugiau nei 70 tūkst. eurų, sako įmonės vadovas.  „Spalį buvo 5078 klientai, kuriems yra patvirtinta 72,5 tūkst. eurų kompensacijų suma.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai turi gerų žinių būsto nuomininkams – esą šiuo metu nuomos kainos krenta. O žiemą, tikėtina, dar daugiau pigs senos statybos būstų nuoma, nes brangs jų šildymas. Specialistai pažymi, kad jau nukrito ir būsto pardavimo kainos, todėl vis daugiau pardavėjų nusprendė būstą nebe parduoti, o išnuomoti, todėl nuomos pasiūlymų skaičius tik auga. NT brokeriai tikina, kad šiuo metu nuomos pasiūla didėja, o paklausa mažėja.

Maisto kainos Lietuvoje auga itin sparčiai, o parduotuvėse mokėdami daug daugiau pirkėjai tikisi atitinkamos produktų kokybės. Tačiau net ir prekybos tinkluose, kurie vertina savo reputaciją, lentynose stovi produktai, kurių galiojimas seniausiai pasibaigęs. Prekybininkai apgailestauja ir atsiprašo pirkėjų.

Centralizuotai šilumą tiekianti „Kauno energija“ per devynis šių metų mėnesius gavo 48,8 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 61,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pajamos siekė 30,2 mln. eurų.  Grupės neaudituotas pelnas buvo 548 tūkst. eurų – 2,9 karto mažesnis nei prieš metus, kai uždirbta 1,6 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 5,8 mln. eurų – 24 proc.

Ketvirtadienį pasibaigusiame valstybės valdomo Turto banko organizuotame poilsio namų Palangos Žvejų gatvėje aukcione už turtą pasiūlyta pradinė kaina – 2,17 mln. eurų. Turto bankas BNS Plius informavo, jog aukcione dalyvavo du dalyviai. Kas laimėjo aukcioną, kol kas neskelbiama – naujas savininkas Registrų centre paprastai įregistruojamas po to, kai šalys pasirašo sutartį ir pirkėjas perveda pinigus. Tam numatyta atitinkamai 30 ir 10 dienų.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ lapkritį pradeda importuoti aplinkai neutralius degalus – biometaną, skirtą verslo klientams. Bendrovė pranešė, jog šias dujas importuos pirmoji Lietuvoje, o kitąmet ji tikisi pasiūlyti ir vietoje pagamintų žaliųjų dujų. Pasak „Igničio“ valdybos nario, verslo klientų ir plėtros vadovo Haroldo Nausėdos, biometanas į Lietuvą bus importuojamas iš Nyderlandų dujotiekiais per Vokietiją ir Lenkiją.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Lisabonoje susitikusi su pasaulinio startuolių akceleratoriaus „Techstars“ vadove Maelle Gavet, pakvietė šią įmonę plėsti veiklą ir investuoti Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai. „Lietuvos startuolių ekosistema sparčiai auga ir plečiasi. Šalies inovatyvių verslų vertė nuo 2016 metų išaugo 17 kartų, o per pastarąjį penkmetį startuolių skaičius kone padvigubėjo ir dabar viršija 1000, iš kurių – du vienaragiai.

Lietuvai sieksiant penktadaliu padidinti žuvies vartojimą ir daugiau žuvų užauginti akvakultūros fermose, o ne sužvejoti jūroje, tam artimiausiais metais skirta daugiau kaip 87 mln. eurų. Europos Komisija patvirtino Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 metų programą, kuriai skirta daugiau kaip 87 mln. eurų, iš jų 61,2 mln. eurų – Europos Sąjungos parama, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugsėjį pakilo iki 10,5 proc. nuo 10,3 proc. rugpjūtį, tuo tarpu infliacinis spaudimas daugelyje šalių apima ne tik maistą ir energiją, ketvirtadienį skelbia organizacija. Dviženklė metų infliacija rugsėjo mėnesį užfiksuota 19 iš 38 EBPO valstybių narių, o didžiausia – Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ šiemet sausį-rugsėjį uždirbo 84,4 mln. eurų grynojo pelno – 56 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien trečiąjį ketvirtį bankas uždirbo 40 mln. eurų grynojo pelno – 49,8 proc. daugiau nei prieš metus. Pelno augimą lėmė didesnis pajamų srautas, kurį užtikrino pajamos iš palūkanų ir komisinių mokesčių, ir šiek tiek sumažėjusios sąnaudos, pranešė „Luminor“. Veiklos pajamos per devynis mėnesius siekė 270,9 mln. eurų – 13,3 proc.

Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos operatoriai bendradarbiaus, jei kurios nors šalies vartotojams pristigtų elektros, pranešė Lietuvos „Litgrid“.  „Operatoriai aktyviai bendradarbiauja ir dalijasi informacija apie saugumą ir elektros tiekimo situaciją regione.

Vartotojams grąžinant 142 mln. eurų šiemet „Litgrid“ gautų vadinamųjų elektros perkrovų pajamų, įmonės perdavimo paslaugos kaina nuo kitų metų mažėja 4 proc. iki 0,654 cento už kilovatvalandę.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad žemės mokesčio deklaracijos suformuotos ir išsiųstos visiems žemės savininkams, jį sumokėti reikia iki lapkričio 15 d. Už 2022 m. apie 40,5 mln. eurų žemės mokesčio apskaičiuota 728 tūkst. mokesčių mokėtojų: apie 33,5 mln. eurų turi sumokėti gyventojai, 7 mln. eurų – įmonės, rašoma VMI pranešime žiniasklaidai.  VMI duomenimis klientai jau sumokėjo apie 10 mln. eurų.

Tarptautinėse rinkose atpigus gamtinėms dujoms, didžiausia jų vartotoja Lietuvoje – Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ po dviejų mėnesių pertraukos vėl atnaujino trąšų gamybą, BNS patvirtino įmonės atstovė.  „Nuo lapkričio 1 dienos veikla dalinai atnaujinta“, – ketvirtadienį BNS sakė „Achemos“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.

Nedarbas rugsėjį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir rugsėjį siekė 5 procentus. Rudens pradžioje darbo neturėjo 75 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 0,2 punkto iki 11,6 procento. Latvijoje rugsėjį nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,6 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį padidėjo 0,1 punkto.

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ valdoma eletros tiekėja „Elektrum Lietuva“ supirks Lietuvos kapitalo įmonės „Amberwind“ vėjo parke „Pagėgiai 13“ Pagėgių rajone pagamintą elektrą.  „Elektrum Lietuva“ pranešė, jog pagal sutartį penkerius metus kasmet įsigis po 182 gigavatvalandes (GWh) elektros. Komercinės sutarties detalės neatskleidžiamos.

Seimas sugriežtino vartotojų interesus ginančių vartotojų asociacijų veiklą. Nauja tvarka įsigalios nuo 2023 metų birželio 25-osios.   Už tokias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Kai kuriems ekonomistams siūlant sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kad verslui nereikėtų prašyti lengvatų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad toks sprendimas nepanaikintų lengvatų poreikio, o pati idėja yra neefektyvi.  „Tai skamba gražiai, bet praktiškai, gaila, gyvenimas šito sprendimo efektyvumo nepatvirtino“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė. Kaip pavyzdį ji pateikė pelno mokesčio mažinimą ir vėliau jam taikytas lengvatas.

Vyriausybei priimant sprendimus dėl finansinės paramos už itin pabrangusius energijos išteklius gyventojams ir verslui svarbiausia buvo laikas – kainoms augant labai sparčiai parama turi būti greita, sako premjerė Ingrida Šimonytė.   Taip ji reagavo į kai kurių institucijų kritiką, kad Vyriausybės parama verslui ir gyventojams yra pernelyg bendra, o ja gali pasinaudoti ir pasiturintys žmonės bei finansiškai stiprios įmonės.

Valstybės kontrolei ir Lietuvos bankui (LB) nuogąstaujant, kad kitų metų valstybės biudžete numatyta parama gyventojams ir verslui galėtų būti tikslingesnė, finansų ministrė teigia, kad kompensacijos ne visiems, o tik mažiau elektros vartojantiems gyventojams galėtų būti mokamos ateityje, tačiau tam reikėtų ruoštis jau dabar.

Vakar vėlai vakare paaiškėjo, jog tarptautinėje, net dešimt šalių vienijančioje loterijoje „Vikinglotto“ – lietuvis laimėjo visą Aukso puodą su 5,4 milijono eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Laimingasis bilietas, žaidėjui atnešęs 5 449 588 Eur, buvo pirktas spalio 31-osios popietę, parduotuvėje „Maxima“, esančioje Statybininkų g. 4, Pakruojyje. „Šiųmetis „Vikinglotto“ šūkis skelbia, jog sėkmingi skaičiai yra visur aplink mus.

„Atsipalaiduokite, juk šventės artėja“ – tokiu šūkiu pasitinka ir šventinį laikotarpį kartu lengviau išgyventi kviečia prekybos tinklas „Lidl“. Kiek anksčiau nei įprastai startuojančios kalėdinės kampanijos žinutė užkoduota ir šiandien pristatomame vaizdo klipe. Jame naujai atsiskleidžia dar 1977-aisiais grupės „The Commodores“ išleista legendinė daina „Easy“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žmonių, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų rusėjo-spalio mėnesiais, skaičius didžiuosiuose šalies miestuose išaugo 2 kartus. Didžiausias augimas stebimas Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse.

Vyriausybei pateikus savo nuomonę apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymą neribotai taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams, kultūrai, pramogoms ir sportui, diskusijos dėl jos bus pratęstos Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Paramą daugiabučių renovacijai administruojančiai Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) šiemet dar nepateikus nė vieno kvietimo namų atnaujinimo finansavimui, projektų rengėjai baiminasi, kad valstybė tam pritrūko pinigų. Tuo metu Aplinkos ministerija sako, jog pinigų bus. Paraiškų teikėjai ir statybos bendrovių atstovai tikina, kad dabartinė tvarka ydinga, procesai trunka per ilgai, o norint juos išjudinti būtinos esminės permainos.

Vilniuje ir Panevėžyje veikianti nestandartinių metalo konstrukcijų projektavimo ir gamybos įmonė „Arginta Engineering“ per šiuos metus planuoja konsoliduotas pajamas padidinti iki 68 mln. eurų. Pelną, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA), planuojama padidinti iki 4 mln. eurų, teigiama įmonės pranešime. Metų pradžioje bendrovė planavo 64 mln. eurų pajamas ir 3,8 mln. eurų EBITDA.

Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti dėl pataisos, kad teisėjai valstybinę pensiją galėtų gauti ir juos atleidus iš pareigų dėl sveikatos būklės. Šiuo metu Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas numato, kad ji skiriama, kai teisėjas sulaukia įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus.

Seimas ketvirtadienį svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo. Nuo 2023 metų sausio NPD turėtų augti apie 16 proc. iki 625 eurų.  Toks dydis būtų taikomas, jeigu gyventojo darbinės pajamos neviršys prognozuojamo kitų metų šalies vidutinio (VDU) darbo užmokesčio – 1926 eurų. Dabar jis siekia 1704 eurus.

Seimo komitetams ir komisijoms analizuojant Vyriausybės Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.   Biudžete lėšų prašoma sporto kompleksams, keliams, greitosios pagalbos medikams, ugniagesiams, Eurolygos finalo ketverto varžybų organizavimui Kaune, nuo seksualinio smurto nukentėjusiems žmonėms, kt. Beveik visų siūlymų teikėjai – opozicijos atstovai.

Pandemija jau pasibaigė, tačiau dalis darbuotojų taip ir liko dirbti namuose. Tuo patenkinti ne visi darbdaviai. Dalis jų bando susigrąžinti darbuotojus į biurą, o kiti atvirai rėžia, kad darbuotojas, kuris gali dirbti namuose yra nereikalingas. Vis tik įdarbinimo specialistai pažymi, kad patys darbuotojai teikia pirmenybę mišriam darbo pobūdžiui – nori dirbti ir namuose, ir biure.

Dėl karo Ukrainoje ir nenumaldomai brangstančių energetikos išteklių nemažai Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, siekia maksimaliai mažinti elektros suvartojimą ir taip kuo mažiau remti šalį agresorę. Nors taupymo ėmėsi tiek įmonės, tiek prekybos tinklai, o gyventojai taip pat labai skatinami tą daryti, kai kuriems kyla pasipiktinimas dėl, jų požiūriu, nereikalingų savivaldybės išlaidų elektrai.

Seimui leidus nuo lapkričio gyventojams nebemokėti už nišas savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose, tuo galės pasinaudoti ne visų didmiesčių gyventojai. Už vietas kolumbariumuose teks ir toliau mokėti vilniečiams bei kauniečiams, nes tuose miestuose šios mirusiųjų palaikų saugojimo vietos įrengtos ne savivaldybių, o privačiomis lėšomis. Vilniuje – beveik 600 laisvų vietų ir visos mokamos Vilniuje veikia trys kolumbariumai – Kairėnų, Liepynės ir Sudervės kapinėse.

Šiemet persikvalifikavimo programose dalyvavo 2,7 karto daugiau lietuvių nei pernai. Mažiausiai tam ryžosi vyresni nei 55 metų amžiaus asmenys. Specialistės tikina, kad nereikia savęs nurašyti ar galvoti, kad jau per vėlu – jei žmogus yra darbingas, nori tobulėti, jis turi taip ir padaryti. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiais metais daugiausia persikvalifikavimų įvyko Vilniuje ir Kaune, daugiau nei pusė asmenų – moterys, o populiariausia sritis – IT.

Lietuva turi didžiausią vienkartinių maišelių priklausomybę Europos Sąjungoje (ES): vienas gyventojas per metus sunaudoja 332 plastikinius maišelius, kuriems suirti reikia daugiau nei 500 metų. Tad reikėtų jų atsisakyti – ateityje, greičiausiai, taip ir bus. O alternatyvų, pasirodo, yra nemažai. Neseniai Seimo Aplinkos komitetas pritarė siūlymui apmokestinti plastikinius maišelius – parduotuvėse bus draudžiami nemokami vienkartiniai plastiko maišeliai ir pirkėjai turės už juos mokėti.

Atpigus aplinkos taršos leidimams ir Klimato kaitos programai negaunant suplanuotų lėšų, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad pinigų pritrūks visoms biudžetinėms įstaigoms, pateikusioms paraiškas įsirengti saulės elektrines.  Pasak jo, šiemet į programą įplauks trečdaliu mažiau pinigų – apie 85 mln. eurų, o planuota 137 mln. eurų. Kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad į programą įplauks 83,4 mln. eurų.

Klaipėdoje bus statomas dengtas futbolo maniežas,  savivaldybė pasirašė sutartį dėl projektavimo paslaugų. Kaip BNS informavo Klaipėdos savivaldybė, naujas statinys planuojamas Baltijos prospekte, šalia Baltijos gimnazijos.  Su bendrove „SRP Projektas“ pasirašyta sutartis dėl projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų.

Anksčiau ar vėliau daugeliui vairuotojų aktualus tampa automobilio remontas, jo kokybė ir kaina. Vis tik svarbu nepamiršti, kad už nekokybišką autoserviso paslaugą gyventojai gali reikalauti grąžinti pinigus, atlyginti žalą ar nemokamai perdaryti.

Aplinkosaugininkai visą lapkritį tikrins autoservisus ir automobilių dirbtuves garažuose, ar šios veikia teisėtai ir ar patalpos šildomos nenaudojant atliekų. Kaip informavo Aplinkos apsaugos departamentas, pradedamas antrasis akcijos „Garažiukas – Kaminukas 2022“ etapas. Akcija siekiama skatinti autoservisus veiklą vykdyti neteršiant aplinkos. „Daugiausia transporto priemonės atliekų susidaro pas jų ardytojus bei autoservisuose automobilių remonto metu.

Prekių ir paslaugų kainos auga, tačiau daugelio darbuotojų atlyginimai kartu su kainomis nedidėja. Darbuotojams svarstant, kaip sudurti galą su galu, kai kuriems iš jų gali tekti verstis su mažesnėmis pajamomis.  Taip nutiks darbuotojams, dirbantiems lauko ar kilnojamus darbus. Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu.

Lietuva siekia, kad Baltijos šalys savo elektros tinklus su Vakarų Europa sinchronizuotų 2024-ųjų vasarį, sako Jungtinėse Valstijose viešintis energetikos ministras Dainius Kreivys. „Mūsų noras yra 2024 vasario mėnuo. Yra noras ir dedame visi pastangas“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai teigia, kad šiemet dėl pabrangusių žaliavų augo ir kapams skirtų žvakių kainos. Pasak kai kurių tinklų atstovų, šiemet prieš Vėlines, palyginti su pernai, žvakių parduodama mažiau.   Tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė tvirtino, kad kai kurių žvakių kainos augo beveik ketvirtadaliu.  „Deja, infliacija paveikė ir šias prekes. Skirtingai nuo žvakės tipo jos pabrango nuo 11 iki 23 procentų“, – BNS teigė V. Budrienė.