Lietuvos verslas

Iki šventinio savaitgalio likus vos porai dienų, prekybos tinklas „Iki“ primena apie parduotuvių darbo laiko pasikeitimus. Pirkėjai, norintys sutaupyti laiko, Kūčioms ir Kalėdoms apsipirkti kviečiami ramesnėmis ryto valandomis arba pasinaudoti e. prekybos galimybėmis, rašoma pranešime spaudai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad dėl išaugusių pirkėjų srautų, administracija tradiciškai padės parduotuvėse dirbantiems kolegoms.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino prenumeruojamų leidinių pristatymo maksimalius įkainius, kuriuos viršijus paslaugos teikėjams kitąmet būtų mokamos valstybės kompensacijos. Susisiekimo ministerijos siūlymu kaimiškose vietovėse šis įkainis nesikeistų ir neviršytų penkių centų, o retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintose vietovėse – septynių centų (be PVM). Kompensacijos bus taikomos kaime bei 96 miestuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Aplinkos ministerija nepradės Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo, kol su vietos bendruomenėmis išsamiai neaptars galimų ūkininkavimo, miškų kirtimo, statybos ir architektūros pasikeitimų, trečiadienį pranešė ministerija. Sausio mėnesį aplinkos ministras Simonas Gentvilas planuoja susitikti su Kalvarijos, Šakių ir Vilkaviškio bendruomenėmis, kurių teritorijas galimai apims naujasis Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas ir išsigryninti visus joms rūpimus klausimus.

Gyventojams ir įmonėms, apgyvendinusioms pabėgėlius iš Ukrainos, bus kompensuojama visus 2023 metus – tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė. Šios kompensacijos skiriamos nuo šių metų balandžio. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu ukrainiečiai, deklaravę gyvenamąją vietą panaudos pagrindais suteiktame būste ir apmokantys jo išlaikymo išlaidas, galės gauti kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį.

87 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kylančios energijos kainos turėjo įtakos jų perkamajai galiai. Europos Sąjungoje (ES) su tuo sutinka 75 proc. piliečių, rodo Eurobarometro apklausos duomenys. Jos duomenimis, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES – 56 proc.) mano, kad kainos padidėjo daugiausia dėl agresyvaus Rusijos elgesio, tačiau su tuo nesutinka 26 proc. lietuvių ir 38 proc. ES piliečių.  35–79 proc.

Tiek šiemet, tiek ir 2023 m. gyventojų atlyginimai augs ne taip sparčiai, kaip kainos. Nors infliacijos tempas ir sulėtės, jis bus vis tiek greitesnis už pajamų augimą. Pasiguosti galima nebent tuo, kad didesnės ekonominės krizės nebus. Taip galima spręsti iš trečiadienį paskelbto naujausio Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijaus.

Prasidėjus paskutinei savaitei iki Kalėdų – parduotuvėse jaučiamas kur kas didesnis šurmulys. Todėl ir darbuotojų krūvis, siekiant pirkėjams užtikrinti greitesnio, patogesnio apsipirkimo patirtį, šiuo metu smarkiai išauga. Norint palengvinti jų darbą – šventiniu laikotarpiu kolegos iš „Iki“ administracijos skuba į pagalbą dirbantiems „Iki“ parduotuvėse.

Nuo sausio mėnesio didžiausias šalies darbdavys darbuotojams kelia algas. Atlyginimų fondas kitąmet papildomai didinamas 14,5 mln. eurų ir tai „Maximos“ darbuotojo atlygį vidutiniškai augins daugiau nei 10 proc., praneša bendrovė. Šiuo metu įmonė turi 11,6 tūkst. darbuotojų, o vidutinis jų darbo užmokestis yra 1181 euras neatskaičius mokesčių arba 792 eurai į rankas, rodo „Sodros“ duomenys.

Vidutiniškai kitais metais namų ūkių pajamos augs 86 eurais, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, trečiadienį pristačiusi, ką ministerija nuveikė didindama gyventojų pajamas, kai dėl karo Ukrainoje, Rusijos energetinio šantažo ir kitų bėdų infliacijos rodikliai Lietuvoje pasiekė dviženklius skaičius.  Kitąmet minimali mėnesio alga padidės iki 840 eurų ant popieriaus arba iki 633 eurų į rankas.

Deklaruoti elektros skaitiklio rodmenis svarbu kiekvieną mėnesį iki paskutinės to mėnesio dienos, o keičiantis valstybės reguliuojamiems elektros kainos ir dalinio kainos kompensavimo dydžiui, deklaruoti rodmenis laiku yra ypatingai svarbu, primena „Ignitis“. „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Nerilė Mažeikienė atkreipia dėmesį, kad kaip numato Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, vartotojas ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat ...

Palyginti su kitomis šalimis, daugelį metų Lietuvoje surenkama daug mažiau mokesčių. Dėl to nepakanka lėšų tinkamai finansuoti švietimą, sveikatos, socialinę apsaugą, kelti pensijas ir išmokas. Situacijos iš esmės nepakeitė ir prieš ketverius metus įvestas didesnis mokesčio tarifas gaunantiems aukščiausias pajamas. Didžiulės Lietuvos gyventojų pajamų nelygybės tai nė kiek nesumažino, pastebi ekspertai.

Kalėdos – ne tik stebuklų, bet ir dovanų metas. Ir visai nepriklausomai nuo to, kokio storio pinigines turime – nudžiuginti artimą norime kiekvienas. Tačiau, pasirodo, kad apsukresni lietuviai dovanų Lietuvoje nebeperka, o įsigyja jas Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, mat ten – pigiau. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Ponia Danutė į Lenkijos Suvalkų miestą atrūko iš pačios Utenos.

Šiemet Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių prekių ir paslaugų brangimas visoje Europos Sąjungoje. Tačiau nuo kitų metų pradžios laukia dar vienas kainų padidėjimas. Sąskaitos už būsto išlaikymą bus gerokai didesnės, nes pastebimai brangs tiek elektra, tiek dujos, tiek vanduo. Keičiantis fiksuotų kainų tarifams kai kurie gyventojai mėgsta pagudrauti. Jie deklaruoja, kad mėnesį, kai galiojo mažesni tarifai, suvartojo daugiau elektros, dujų ar vandens, nei iš tikrųjų suvartojo.

Šiemet Europos Centrinis Bankas (ECB) po daugiau nei 10 m. pertraukos ėmė kelti palūkanų normas. Kodėl ECB keičia palūkanų normas ir ką svarbu žinoti kiekvienam gyventojui, turinčiam kreditą – apie tai glaustai primena Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras. „Visiems turintiems ir planuojantiems imti paskolas, svarbu žinoti, kad euribor (tarpbankinės palūkanų normos) didėjimas paveikia gyventojų turimų paskolų mėnesio įmokas“, – rašoma banko paskyroje socialiniame tinkle.

Kiekvieną savaitę „Iki“ fizinėse ir elektroninėje parduotuvėje yra skelbiami ypač mažų kainų pasiūlymai populiariausiems maisto produktams ir kitoms būtiniausioms prekėms. Šventės vis labiau artėja, todėl šįkart „Iki“ nuolaidas pritaikė itin dažnai ant švenčių stalo patenkantiems  produktams: antienai, karpiams, kiaulių liežuviams, saldumynams.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujų elektros energijos vartotojų prijungimo prie bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skirstomųjų tinklų įkainius. Lyginant su šiuo metu galiojančiais įkainiais, nuo 2023 m. sausio 1 d. keičiasi visos elektros vartotojų prijungimo įkainių dedamosios, rašoma pranešime spaudai. Nustatant naujus prijungimo įkainius yra vertinamos faktinės operatoriaus išlaidos už praėjusius metus.

Laisvos žemės fondas perims sodininkams skirtus valstybinės žemė sklypus, jeigu iki 2023 metų spalio už juos nebus sumokėta, jie nebus išnuomoti arba užstatyti. Į šią žemę galės pretenduoti kiti asmenys.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Žemės reformos įstatymo pataisas: už balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo šeši, o susilaikė septyni.

Seimas leido ūkininkams statyti sodybas, jeigu jų dirbamos žemės sklypas nemažesnis negu du hektarai.   Seimas antradienį priėmė tai numatančias Ūkininko ūkio įstatymo pataisas: už balsavo 67, prieš du ir 9  susilaikė.    Parlamentarai įsitikinę, kad naujos taisyklės nebeleis piktnaudžiauti fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statyti sodybas gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose.

Lietuvoje kone labiausiai visoje ES išbrangus maistui, Lietuvos bankas gerų prognozių neturi – maistas toliau brangs kitąmet ir bus infliacijos variklis. Tiesa, dėl didžiulės infliacijos Lietuvos banko vadovas verslininkų godumo nemato, anot jo, kainos kyla tik dėl objektyvių priežasčių.

Finansų analitikų asociacijos prezidentu išrinktas nepriklausomas finansų patarėjas, „AIM Invest“ prezidentas Mindaugas Vaičiulis. Jis pakeis nuo 2013 metų su dvejų metų pertrauka asociacijai vadovavusį bendrovės „M-Finance“ vadovą Eladijų Kirijanovą.

Elektra ir vandeniliu varomas komercinis transportas nuo 2023 metų liepos bus atleistas nuo kelių mokesčio, o nuo 2026 metų jam galios 75 proc. lengvata.    Seimas antradienį priėmė tai numatančias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas: už balsavo 91 Seimo nariai, prieš du, o susilaikė 25.   Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Seimo posėdyje tvirtino, kad lengvata paskatins įmones pereiti prie ekologiškesnio transporto.

Seimas leido Baltijos jūroje statyti antrąjį vėjo jėgainių parką, kuris būtų statomas be valstybės paramos.   Už tai numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas antradienį balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo penki, o 14 susilaikė.    Teigiama, kad projektas pagreitins Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektra ir padės amortizuoti kylančias elektros kainas.

Nuo 2023 m. sausio 1 dienos keičiasi vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka ir atostogų metu mokami vaiko priežiūros išmokų dydžiai. Jeigu šeima nenorės prarasti pinigų, privalomai vaiką turės prižiūrėti ir tėčiai. Kitaip nei yra dabar, nuo kitų metų įteisinamos neperleidžiamos atostogos. Nepaėmus jų, išmokos nebus mokamos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos primena, ką svarbiausia žinoti.

Bankrutuojanti pastatų renovacija užsiimanti bendrovė „Litart“ atleidžia visus – 31 – darbuotoją. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Kaip BNS informavo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, darbo neteks daugiausiai statybininkų, taip pat atleidžiami trys statybos vadovai. Registrų centro duomenimis, įmonės pajamos pernai augo 13 proc. iki 1,5 mln. eurų, ji patyrė 475,1 tūkst. eurų nuostolių, kai prieš metus buvo uždirbusi 2,4 tūkst. eurų grynojo pelno.

Reikšmingai kylant maisto kainoms, Vyriausybė neketina reguliuoti šios rinkos, bet sieks palaikyti gyventojų perkamąją galią, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Tiesa, prognozuojama, kad tiek šiemet, tiek kitais metais kainos augs greičiau nei vidutinis darbo užmokestis. Dėl to realios gyventojų pajamos susitrauks – net ir už didesnę sumą pinigų jie įstengs nusipirkti mažesnį kiekį prekių ir paslaugų.

Du valstybės duomenų centrus už 20 mln. eurų statys bendrovės „Agentus“ ir „KV Baltic“ – centrų operatorius Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) su įmonėmis pasirašė trišalę darbų sutartį.  Planuojama, kad pirmuosius serverius ir duomenų masyvus šie duomenų centrai galės priimti 2023 metų pabaigoje, pranešė Telecentras. Bendra Telecentro investicija į duomenų centrus, technologinę įrangą, telekomunikacinius sujungimus ir kitus projekto elementus sieks daugiau negu 20 mln.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų sutarta 180 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinė dujų kainos riba užkirs kelią prieš kitą šildymo sezoną galimiems rinkos dalyvių spekuliaciniams tikslams. „Šį šildymo sezoną, žiemos sezoną, Vladimirui Putinui nepavyko kažkaip palaužti Europos Sąjungos valstybių pasitikėjimo savimi ir gebėjimo užpildyti saugyklas ir pasiruošti žiemai.

Bendra šiuo metu prie perdavimo tinklo prijungtų ir suplanuotų vėjo elektrinių, su kurių vystytojais pasirašyti ketinimo protokolai, galia Lietuvoje viršija 2,5 gigavato (GW).  Šiuo metu prie perdavimo tinklo prijungtų vėjo elektrinių galia siekia 0,7 GW, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  „Kai per artimiausius tris–ketverius metus bus pastatytos šios suplanuotos vėjo elektrinės, jų leistina generuoti galia bus didesnė nei elektros vartojimas Lietuvoje...

Dalis kol kas neįgyvendintų Baltijos šalių elektros tinklų sichronizavimui su Vakarų Europa būtinų projektų netrukdytų sistemoms susijungti ir veikti sinchroniškai beveik dviem metais anksčiau, sako valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris. „Po paankstintos sinchronizacijos būtų toliau įgyvendinami kiti projektai, kurie didina sistemos stabilumą – kitose šalyse esantys sinchroniniai kompensatoriai, papildomos jungtys ir jungčių stiprinimas pačiose valstybėse.

Lietuva su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis turėtų tartis be Europos Komisijos (EK) pagalbos, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.  „Reikalui esant galima pasitelkti ir Europos Komisiją, tačiau nemanyčiau, kad su mūsų kaimynais švedais reikėtų tą daryti. Manau, kad turėtų pavykti dvišališkai sutarti“, – Žinių radijui antradienį teigė A. Skaisgirytė.

Į sanitarinės apsaugos zoną (SAZ) patenkant gyvenamajai aplinkai, joje turėtų būti laikomasi žmonių sveikatos saugos reikalavimų – įmonių skleidžiamų aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo sukeliama tarša neturi viršyti ribinių verčių ne tik už SAZ ribų, bet ir pačiose zonose ar jų dalyse. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pirmadienį pritarė tokiai komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės pataisai, skirtai Seimo svarstomam Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektui.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) nespėjus pasiruošti priimti elektroninių kasos aparatų duomenų didelėse prekybos, viešojo maitinimo vietose veikiantys įrenginiai nuo 2023-ųjų sausio dar negalės tiesiogiai perduoti informacijos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), nors įstatymas tai numato.

Europinį maisto saugos tarnybos leidimą gavusi Lietuvos kapitalo įmonė „Divaks“ Marijampolėje stato naują gamyklą, kurioje augins maistines vabzdžių lervas ir iš jų gamins maistui skirtą produkciją. Beveik visą produkciją įmonė planuoja eksportuoti. „Divaks“ vadovas Kęstutis Lipnickas BNS nenorėjo komentuoti planuojamų investicijų, tačiau teigė, jog gamykla turėtų pradėti veiklą 2024 metų viduryje, o joje dirbs apie 100 žmonių.

Seime antradienį vyks paskutinis balsavimas, ar stringant naujos beveik 40 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui atidėti jo terminą pusantrų metų – iki 2024 metų vidurio.   Anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2023 metų pradžios, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) spalio pradžioje pripažino, kad užsitęsus teismams jos veiklos pradžia vėluos.

Seimas antradienį balsuos dėl antrojo vėjo parko Baltijos jūroje statybų be valstybės paramos. Teigiama, kad šis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas pagreitins Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir padės amortizuoti kylančias elektros kainas.  Antrasis vėjo elektrinių Baltijos jūroje parkas bus statomas be valstybės paramos, projekto įgyvendinimas truks trumpiau, o šalies elektros gamybą jis padidins ketvirtadaliu.

Dar neprasidėjus šildymo sezonui, gyventojai suskubo teikti prašymus kompensacijoms už šildymą gauti. Žmonės jau apmokėjo spalio ir lapkričio mėnesio, tačiau atsakymus dėl kompensacijų skyrimo gavo ne visi. Daliai žmonių prašymai buvo atmesti. Gyventojai piktinasi, kad negauna kompensacijos vien dėl to, kad gyvena sodo namelyje. Pavyzdžiui, portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Ignas pasakojo, kad gyvena sodo namelyje, už šildymą mokėti tenka daug, todėl ir užpildė prašymą kompensacijai gauti.

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pateikus pastabų nutrauktas Lietuvos jūrų muziejaus administracinio pastato rekonstrukcijos konkursas, jo sąlygos bus tobulinamos. Gruodį paskelbtas konkursas nutrauktas penktadienį sulaukus VPT rekomendacijų ir pastabų dėl kvalifikacijos reikalavimų ir pasiūlymų vertinimo kriterijų, skelbiama centiniame viešųjų pirkimų portale.  Muziejaus direktorė Olga Žalienė tarnybos pastabas vadina formalumais, nesusijusiais su konkurso skaidrumu.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris sako, kad brangiausio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projekto – jūrinio kabelio „Harmony Link“ – rangovas paaiškės per artimiausias savaites.  „Procesas yra finišo tiesiojoje, pirkimo procedūra tikrai yra pabaigos fazėje.

Po vestuvių vietoje naujo šeimyninio gyvenimo pradžios vyrą prispaudė žmonos skolos. Jis skundžiasi, kad iš savo algos turi apmokėti skolas, apie kurias nieko nežinojo, todėl nesutinka jų mokėti. Tačiau antstoliai tikina, kad atlyginimas yra bendra nuosavybė, todėl sutuoktiniai turi padengti vienas kito skolas, nebent sudarys vedybinę sutartį. Socialiniame tinkle „Facebook“ neseniai vyras skundėsi, kad po vestuvių jį iš karto čiupo antstoliai.

Europos centrinis bankas (ECB) nuo kitų metų Šiaulių bankui didina papildomo kapitalo reikalavimą nuo 1,6 proc. iki 2,05 procento. Tokiu būdų bankas įpareigotas sukaupti papildomą kapitalą nenumatytiems nuostoliams padengti, pirmadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas.  Šis dydis nustatytas ECB priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) metu. Šiaulių bankui taip pat nustatytas toks pat – 1,75 proc.

Europos Sąjungos energetikos ministrams pirmadienį Briuselyje susitarus dėl 180 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinės dujų kainos ribos, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad pavyko pasiekti gerą rezultatą. Lubos įsigalios vasario 15 dieną ir galios vienerius metus.  „Noriu pasidžiaugti, kad pagaliau pavyko pasiekti norimą ir gerą rezultatą.

Siekdama panaikinti įmonės turto areštą ir taikiai susitarti su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) žada 5,8 mln. eurų skolą valstybei išmokėti per ketverius metus.  Bendrovės vadovas Egidijus Urbonas BNS sako, kad toks kompromisas pasiektas derybose su VMI.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Valandos darbo sąnaudos Lietuvoje liepą-rugsėjį, palyginti su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 14 procentų. Labiau sąnaudos augo tik Bulgarijoje (16,2 proc.). Visoje ES darbo sąnaudos per metus vidutiniškai augo 3,4 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje sąnaudos per metus augo 5,6 proc., Estijoje – 7,5 procento.

Europos investicijų bankas (EIB) ir Klaipėdos uostas pirmadienį pasirašė sutartį dėl 65 mln. eurų paskolos krantinių rekonstrukcijai, gilinimui ir kitiems projektams. Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentas Thomas Ostros sako, kad Klaipėdos uostas yra strategiškai svarbus jūrų transporto mazgas, o investuodamas bankas nori palaikyti jo tvarumą ir draugiškumą aplinkai.

Iki žiemos švenčių likus mažiau nei trims savaitėms, parduotuvės ir prekybos centrai skelbia, kaip dirbs švenčių metu. Daugelis vietų pirmąją Kalėdų ir Naujųjų metų dieną nedirbs, tačiau kai kur veiks kavinės, kinai, restoranai. Taip pat ištisą parą dirbs viena prekių parduotuvė. Kūčių dieną ir Naujųjų metų išvakarėse daugelis parduotuvių ir prekybos centrų darbą baigs anksčiau nei įprastai, antrąją Kalėdų dieną darbą pradės vėliau ir taip pat baigs anksčiau.

Lietuvos ekonomika kitais metais toliau augs. Tačiau infliacija, arba prekių ir paslaugų brangimas bus bus spartesnis nei darbo užmokesčio augimas.  Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje taip prognozavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jis prognozavo, kad kitais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,3 proc., o šiemetinis augimas sudarys 2,5 proc.

Beveik 1,3 tūkst. energijai imlių įmonių, savo veikloje sunaudojančių daug dujų ir elektros, paskirstyta 30 mln. eurų subsidijų, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.   Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, subsidijos verslus pasieks iki šių metų pabaigos. „Šios subsidijos yra šių metų rudenį Vyriausybės paskelbto pagalbos paketo energetikai imlioms Lietuvos įmonėms dalis.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ įsteigtas fondas „INVL Partner Global Infrastructure Fund I“ iš šešių investuotojų papildomai pritraukė 1,28 mln. JAV dolerių. Fondas iš viso jau yra pritraukęs 40,67 mln. JAV dolerių iš 103 investuotojų, per Vilniaus „Nasdaq“ biržą pirmadienį pranešė „INVL Asset Management“. „Investicijos į infrastruktūros objektus yra atsparesnė vertės svyravimams ir ilgalaikė alternatyvi turto klasė.

Licencijuotų finansinių technologijų įmonių daugumą sudarančių elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje siekė 289,3 mln. eurų, iš jų beveik du trečdaliai priklauso dešimčiai sektoriaus įstaigų, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). Atmetus „Revolut Payments“ perėjimo į bankų sektoriaus įtaką, likusių mokėjimo įstaigų pajamos, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 1,8 karto.