Lietuvos verslas

Išankstinė metinė – sausį, palyginti su 2022 metų sausiu – infliacija Lietuvoje siekia 18,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinė mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekia 0,6 procento.   Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Turto banko valdomuose valstybės pastatuose įsikūrusios įstaigose 2022 metais sutaupyta 1,5 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros arba beveik 0,5 mln. eurų, penktadienį pranešė Turto bankas.   Pranešime nurodoma, kad per keturis paskutinius praėjusių metų mėnesius sutaupė 17 proc. energijos, lyginant su 2021 metais tuo pačiu laikotarpiu.   Daugiausiai elektros sutaupiusios institucijos bus paskelbtos vasario mėnesį.

Premjerei Ingridai Šimonytei šią savaitę panešus apie galimus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikina, kad sistemos kryptis bus išlaikyta, o pokyčiai bus nedideli ir Seimą pasieks pavasario ar rudens sesijoje.  Monika Navickienė BNS teigė dar negalinti pasakyti, kokie konkretūs pokyčiai galėtų būti siūlomi.

Gėrimų parduotuvių tinklą „Vynoteka“ valdančios įmonės „Gelsva“ vadovė Aurelija Gumbrevičienė sako, kad jos verslas nieko bendro neturi su Rusijos parduotuvėmis „Mavt-Vynoteka“, kurių prekės ženklas labai panašus į „Vynotekos“ – panašus pavadinimas, šriftas bei vyšninės spalvos fonas, penktadienį rašo portalas 15min. lt.   Pasak jos, įmonė nėra pardavusi Rusijos bendrovėms franšizės teisių: „Neturime jokių bendradarbiavimo formų su verslo vienetais Rusijoje.

Lenkijos farmacijos grupės „Pelion“ valdomo vieno didžiausių Lietuvoje vaistinių tinklų „Gintarinė vaistinė“ pardavimų pajamos 2022 metais, pirminiais duomenimis, augo daugiau nei 15 proc. ir viršijo 192 mln. eurų, penktadienį rašo portalas vz.lt. Generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė sako, kad stipriai augo e. prekybos apimtys, kiti pardavimų rodikliai rodo atsigavimą po pandemijos. Tikslius rezultatus įmonė skelbs, kai bus baigtas auditas. „Gintarinė vaistinė“ turi  239 vaistines.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį Taline dalyvaus trijų Baltijos šalių ministrų, atsakingų už energetikos politiką, susitikime. Susitikimo metu ministrai aptars energetinio saugumo aktualijas regione ir Europos Sąjungoje, taip pat strateginių energetinio saugumo projektų įgyvendinimą bei potencialias bendradarbiavimo galimybes šalims įgyvendinant atsinaujinančios energetikos projektus, pranešė Energetikos ministerija.

Sąskaitos už šildymą tuština žmonių kišenes. Padėti gali tik kompensacijos, tačiau gyventojai jas užpildę ankstyvą rudenį, atsakymų iš savivaldybių vis dar negauna iki šiol. Viena moteris neapsikentusi emigravo pas sūnų į Didžiąją Britaniją, nes taupo malkas. Vieni valdininkai teigia, kad prašymai turi būti išnagrinėti per mėnesį. Tačiau kitiems to padaryti nepavyksta, nes trūksta darbuotojų, o esami priversti dirbti ir savaitgaliais.

Retas žmogus yra visiškai patenkintas gaunamų pajamų dydžiu. Jų stygius gali būti itin juntamas baigus darbinę karjerą ir gaunant pensiją, kuri dabar Lietuvoje siekia vos 40  proc. buvusios algos. Vis dėlto yra būdas kaip gauti daugiau pajamų – ir tam nereikia atiduoti dalies savo algos, kaip kaupiant pensiją fonduose.

Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo dviem centais, tačiau degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, ketvirtadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Sausio 16–23 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,5 euro, o dyzelinio kuro kaina siekė 1,67 euro. Per mėnesį – nuo gruodžio 19 dienos – benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 2, dyzelino – 1 centu, benzinas nuo rugpjūčio pabaigos vis dar kainuoja mažiau nei dyzelinis kuras.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog gegužę norima surengti Baltijos šalių premjerų ir pramonininkų atstovų susitikimą.  Ketvirtadienį susitikęs su premjere Ingrida Šimonyte V. Janulevičius teigė išgirdęs jos pritarimą, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bent kartą per metus susitiktų su verslo atstovais.

Šiaulių bankas už 1,87 mln. eurų įsigijo 2,49 mln. vienetų savų akcijų, kurias išdalys banko ir jo valdomų įmonių darbuotojams, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas. Aukciono metu bankui buvo pasiūlyta 22,5 mln. akcijų, rašo vz.lt.   Valdybos sprendimu akcijos supirktos trečiadienį ir ketvirtadienį, mokant po 0,75 euro už akciją. Biržoje ketvirtadienį banko akcija kainavo 0,738 euro. Šiaulių banko nuosavybe įsigytos akcijos taps penktadienį.

Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas, numatantis galimybę visus viešajame konkurse dalyvavusius konsorciumo partnerius automatiškai įtraukti į „juodąjį sąrašą“, jei partnerių grupė neįvykdė sutarties, prieštarauja Europos Sąjungos (ES) viešųjų pirkimų direktyvai, ketvirtadienį nusprendė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Tai numatantį prejudicinį sprendimą ESTT priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nagrinėjamoje byloje dėl buvusių Vilniaus Lazdynų baseino statybos rangovių ...

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį patvirtino 2023 metų miesto biudžetą – planuojamos jo pajamos siekia 292,2 mln. eurų ir yra penktadaliu didesnės nei pernykščiame. Už biudžeto priėmimą balsavo 27 politikai, vienas susilaikė, prieš balsavusiųjų nebuvo. Savivaldybės išlaidos šiemet sieks maždaug 320 mln. eurų, didesnes išlaidas leis finansuoti nuo pernai užsilikusios apyvartinės lėšos. „Biudžeto augimo tendenciją Klaipėda išlaiko jau ne vienerius metus iš eilės.

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė sako, kad Lietuvoje po 2030 metų išaugsiant elektros poreikiui branduolinė energetika gali būti vienas pasirinkimų užtikrinant bazinę jos gamybą.  Pasak viceministrės, sprendimai dėl branduolinės energetikos bus priimti Lietuvos ir JAV specialistams atlikus Lietuvos energetikos transformacijos studiją.  „Bendradarbiaujant Lietuvai ir JAV šiuo metu rengiame transformacijos studiją ir modelį.

Nuo sausio beveik du kartus išaugusi visuomeninė elektros kaina antrąjį pusmetį vėl gali sumažėti dukart iki 28–29 centų už kilovatvalandę (be valstybės kompensacijos), prognozuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Įsisukant naujam rinkimų ciklui galima nesuklystant prognozuoti, kad daugiausiai diskusijų sulauksiančiu objektu Lietuvoje ir vėl taps pensijų sistema. Ši nedžiuginanti priklausomybė tampa iššūkiu mažiausiai 1,4 mln. šalies gyventojų, kuriems belieka spėlioti, ar ir vėl keliasdešimtą kartą gali būti keičiamos žaidimo taisyklės, dėl kurių buvo sukirsta rankomis.

Teismas daugiau nei penkis kartus sumažino galutinę Panevėžio miesto valdžiai skirtą 34,2 tūkst. eurų baudą už nenutrauktą komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“ – miesto savivaldybė turi sumokėti tik 6,3 tūkst. eurų.

Vyriausybei svarstant antrąjį šių metų pusmetį keisti valstybės kompensacijų gyventojams už elektrą modelį, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas sako, jog efektyviausia būtų jas mokėti už dalį suvartotos elektros – iki 100 ar 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį.  Pasak jo, tokia tvarka būtų palanki ir paprastai mažiau elektros suvartojantiems socialiai pažeidžiamiems vartotojams.

Rinkoje mažėjant elektros kainoms, o nepriklausomiems tiekėjams mažinant fiksuotų planų tarifus, energetikos rinkos reguliuotojas ragina vartotojus peržiūrėti pasirašytas sutartis ir taip padėti sutaupyti kompensacijoms skirtas valstybės lėšas.

Saulės parkų įrengimas nedarant žalos gamtai Lietuvoje dar spartės, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, pernai parengti nauji aplinkosaugos reikalavimai bus privalomi planuojant, statant ir naudojant didesnes nei 100 kW saulės jėgaines, tačiau jie nebus taikomi saulės elektrinėms ant pastatų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ parengė elektros energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo valdymo reikalavimus, kurie bus taikomi didelės galios baterijų sistemoms, veikiančioms aukštos įtampos elektros perdavimo tinkle. Operatorė skelbia viešąją konsultaciją, kurios metu į tokias sistemas investuoti planuojantys rinkos dalyviai kviečiami teikti pastabas ir pasiūlymus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius su premjere Ingrida Šimonyte ketvirtadienį tikisi aptarti Baltijos šalių valdžios ir verslo bei asocijuotų struktūrų bendradarbiavimą.  „ Anksčiau būdavo labai, sakyčiau, pozityvus (bendradarbiavimas – BNS), kai Baltijos šalių premjerai susitikdavo, būdavo ir didžiausių verslo struktūrų susitikimai tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos“, – BNS teigė V. Janulevičius.

Vienas didžiausių Lietuvoje SEB bankas per 2022 metus uždirbo 172,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 49 proc. daugiau negu per 2021 metus, o SEB banko grupė – 170,5 mln. eurų pelno arba 50 proc. daugiau negu pernai. Banko grupės pajamos per 2022 metus siekė 310,9 mln. eurų ir buvo 42,5 proc. didesnės, ketvirtadienį pranešė SEB.

Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai sukaupė ir grąžino rekordinį gėrimų užstato pakuočių skaičių – per 672 mln. vienetų, rašoma Užstato sistemos administratoriaus (USAD) pranešime spaudai. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko maždaug 240 grąžintų pakuočių, kurios tapo vertinga antrine žaliava ir nukeliavo pas perdirbėjus. USAD duomenimis, daugiausia grąžina tuščių PET plastiko pakuočių – net 345,4 mln. Taip pat gyventojai grąžino 281,7 mln. aliuminio ir 563 tūkst.

Statybos sąnaudų elementų kainos gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais, augo 17,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Anot jos, tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (20,1 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (15,7 proc.), vidutinio valandinio darbo užmokesčio (14,3 proc.) padidėjimas ir pridėtinių išlaidų (4,2 proc.) sumažėjimas. Inžinerinių statinių statyba per metus pabrango 18,4 proc., gyvenamųjų pastatų – 17,4, negyvenamųjų – 16,9 procento.

Visuomenei buvo pristatyti susisiekimo infrastruktūros, numatytos šalia „Akropolis Vingis“, gerinimo pasiūlymai, rašoma grupės pranešime spaudai. Pasiūlymai apima sprendinius, skirtus pagerinti susisiekimo infrastruktūrą šalia komplekso esančiose Eigulių, Geležinio Vilko, Gerosios Vilties ir M. K. Čiurlionio gatvėse.

Nuo praėjusių metų balandžio apgyvendinusiems ukrainiečius lietuviams išmokėta 9,5 mln. eurų kompensacijų, daugiausiai – trijuose didžiuosiuose šalies miestuose. Savivaldybių duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų 2022 metų pabaigoje buvo Vilniuje – 2231, Kaune – 381, Klaipėdoje – 243, Kauno rajone – 202, Šiauliuose – 154, Panevėžyje – 142, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vilniaus mieste šildymo kompensacijų prašo 60 tūkst. gyventojų, tačiau kol kas savivaldybė išnagrinėjo tik pusę prašymų, todėl kai kuriems gyventojams kompensacijų tenka laukti ne vieną mėnesį. Savivaldybės atstovė teigia, kad prašymai vertinami rankiniu būdu, todėl procesas užtrunka, tuo metu viceministras sako, jog galbūt reikėtų geriau organizuoti darbą, be to, tikimasi, kad šiemet daugiau procesų bus automatizuota.

Praėjusiais metais pirmą kartą per trejus metus sumažėjo investuotojų aktyvumas Baltijos akcijų biržose, rašoma „Swedbank“ pranešime spaudai. Per 2022 m. „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta krito apie 30 proc. – nuo 917 mln. eurų 2021 m. iki 643 mln. eurų praėjusiais metais. Ypač silpna buvo antroji metų pusė, kai vietinių biržų apyvarta smuko apie 60 proc.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ieško europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ dalies – Kauno geležinkelio stoties komunikacijų ir inžinerinių tinklų projektuotojų. Bendrovė šią savaitę paskelbė projektavimo ir projekto priežiūros konkursą, jam paraiškų laukia iki vasario pabaigos. Centriniame viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad konkurso laimėtojas turės suprojektuoti geležinkelius, automobilių kelius, peronus, požemines perėjas, pėsčiųjų tiltus bei inžinerinius tinklus.

Tūkstančiai vairuotojų netikėtai sulaukė baudų už greičio viršijimą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad dėl netinkamo kelio ženklinimo prievolė susimokėti už neva padarytą pažeidimą buvo skirta be pagrindo, todėl nuspręsta baudas tiesiog anuliuoti.

Jei mieste gyvenantys panevėžiečiai buvo nustebę, gavę šildymo sąskaitas, kuriose sumos vien už šią paslaugą siekė apie 100 eurų, tai rajono gyventojams, pamačius skaičius, teko net prisėsti. Čia sąskaitos pasiekė neregėtas aukštumas – vieniems teko susimokėti 345 eurus, kitiems net 454 eurus. Pasipiktinę rajono gyventojai kreipėsi ir į skirtingas įstaigas pagalbos, tačiau kol kas rezultato nėra. Vienintelė išeitis – kompensacija arba namo renovacija. Tačiau tai – ne visiems pasiekiama.

Milijonų tonų Baltarusijos „Belaruskalij“ trąšų dėl Vakarų sankcijų netekusios Klaipėdos uosto krovos bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis iki šiol neišpirko iš „Belaruskalij“ 30 proc. šios įmonės valdomų BKT akcijų, tačiau užsitikrino sprendimų priėmimą nedalyvaujant baltarusiams. Tau rodo Registrų centrui pateikti dokumentai.  I. Udovickis pastaruoju metu nekomentuoja nieko, kas susiję su jo verslu.

Praėjusiais metais startavusiam lauko klasių projektui 2023-aisiais sostinės savivaldybė skirs 500 tūkst. eurų, mieste jų bus dvigubai daugiau. Kaip trečiadienį pranešė savivaldybė, viena mokykla šiemet gali teikti vieną paraišką, maksimali vienam projektui skiriama suma sieks 18 tūkst. eurų.  Už skiriamą finansavimą mokykla gali įsirengti suoliukų, lengvai pastatomų sulankstomų pavėsinių ar kupolą.

Praėjusį mėnesį daugelis darbuotojų gavo ne tik įprastines algas ir galbūt avansą už kitą mėnesį, bet ir papildomas premijas. Bent jau toks gali susidaryti įspūdis susipažinus su naujausiais oficialiais duomenimis apie įmonėse mokėtą darbo užmokestį. Trečiadienį „Sodra“ paskelbė, kad penkiaženkles ar dar didesnes sumas gavo 66 įmonių darbuotojai – jose už gruodį išmokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Ankstesniais mėnesiais tokių įmonių būta kur kas mažiau.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad konkurencija tarp nepriklausomų elektros tiekėjų jau yra ir ateityje dar aštrės. „Šiandien matome aktyvų nepriklausomų tiekėjų konkuravimą, kai kurie iš jų siūlo kainas ir 25 centus, kas yra žemesnė nei reguliatoriaus nustatyta kaina, virš kurios taikoma kompensacija“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektros kainų kompensavimo tvarka antrąjį pusmetį priklausys nuo to, kaip keisis šios kainos. Anot ministro, joms išaugus valstybės kompensacijos gali būti labiau tikslinės, tačiau jei kainos nedidės, subsidijų gali ir neprireikti. „Pirmiausia, atidžiai sekame kainų dinamiką ir biržose ir nuo jų daugiausiai priklausys, kokias tikslinga bus kompensacijų mechanizmus naudoti ateityje“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Vizito pas gydytoją metu žmogus sužino, kad yra nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl už gydymą turės susimokėti. Staigmena ne pati maloniausia, tačiau jos galima išvengti. Mat iki atvykstant pas gydytoją draudimo galiojimą paprasta pasitikrinti internetu arba kreipiantis į ligonių kasą, o prireikus jį galima laiku susitvarkyti.

Ministrų kabinetas trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skyrė daugiau kaip 38 mln. eurų iš Ukrainos atvykusiems karo pabėgėliams ugdyti. Ši suma skirta šiems mokslo metams. Pati ministerija tam tikslui prašė beveik dvigubai daugiau lėšų – per 65 mln. eurų. „Ukraina patikėjo mums svarbiausią savo turtą – vaikus. Ir mes jais deramai pasirūpinsime“, – ministerijos pranešime trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžiausia suma – 34,23 mln.

Baltijos šalyse veikianti žiniasklaidos grupė „TV3 Grupė“ trečiadienį pasirašė „M-1“ valdomų radijo stočių įsigijimo sutartį. „M-1“ radijo stočių grupę sudaro Lietuvoje gerai žinomos ir klausytojų pamėgtos radijo stotys „M-1“, „Lietus“, „M-1 Plius“, „Laluna“, „Raduga“ ir internetinė radijo stotis „M-1 Dance“. Sulaukus Konkurencijos tarybos leidimo, sandorį planuojama užbaigti 2023 metų vasarą, rašoma  pranešime žiniasklaidai.

Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti įmonė Turto bankas paskelbė šalia Vilniaus esančių  Buivydiškių dvaro rūmų aukcioną. Kelis šimtmečius Lietuvos didikų Radvilų giminei priklausiusio dvaro dalis aukcione bus parduodama kovo pradžioje, trečiadienį panešė Turto bankas. Statinių su 4 ha ploto sklypo nuomos teise pradinė kaina siekia 154,9 tūkst. eurų. Sklypo nuomos 34 metams sutartį naujasis dvaro savininkas turės sudaryti su Nacionaline žemės tarnyba.

Penkiose šalies savivaldybėse – Varėnos, Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių ir Pagėgių – ne visi gyventojai turi pakankamą prieigą prie interneto ir kalbinio ryšio paslaugų, jos nėra užtikrintos socialiai pažeidžiamiems žmonėms, parodė Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tyrimas. Todėl RRT siūlys operatoriams universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas šiuose rajonuose teikti savanoriškai, kitu atveju tarnyba įpareigos vieną ar kelis operatorius tai daryti.

Koronaviruso pandemijos ypač paveiktas atvykstamasis turizmas sunkiai atsigauna, pozityvių pokyčių kol kas nėra, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. „Nors skaičiai sako, kad Lietuvoje atvykstamasis turizmas atsigavo 68 proc., tačiau kelionių organizatoriai sako, duok Dieve, kad tai būtų bent 30 procentų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Ž. Gavelienė.

Buvęs prekybos tinklo „Lidl“ atstovas spaudai Valdas Lopeta jungiasi prie banko „Swedbank“ komunikacijos komandos – jis paskirtas naujai įkurto Naujienų ir komunikacijos projektų departamento vadovu. V. Lopeta bus atsakingas už banko kasdienę komunikaciją bei svarbiausių jos projektų įgyvendinimą, BNS pranešė bankas.  „Mane ypač sudomino „Swedbank“ pasiūlymas tiek dėl čia dirbančios profesionalų komandos, tiek dėl pačios organizacijos vertybių“, – pranešime sakė V. Lopeta.

Per pastarąją savaitę fiksuotų planų kainas sumažino visi nepriklausomi elektros tiekėjai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos duomenimis, „Ignitis“ per savaitę kainas vidutiniškai sumažino 3 centais už kilovatvalandę (8 proc.), „Enefit“ – 1 centu (3 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 5 centais (15 proc.). Sausio 24 dienos duomenimis, vienos laiko zonos „Elektrum Lietuvos“ kaina (36 mėnesių plano) siekė 27,8 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 33,1 cento.

 Lietuvos gyventojų kelionės į užsienį šiemet gali brangti apie 10 proc., sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Pasak jos, pernai tokia kelionė vienam žmogui kainavo apie 850 eurų.  „Ženklų nėra, kad kainos mažės, prognozuojame, kad nebebus tokio didelio augimo, bet lengvas augimas išliks“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Ž. Gavelienė.

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad UAB „Placitum“ priklausiusio ir visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo, esančio Vilniuje, Perkūnkiemio gyvenamajame kvartale, rinkos vertė nustatyta tinkamai ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, rašoma pranešime spaudai.

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. eurų, o savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Nors apgaule išviliotų lėšų suma didėjo palyginti nedaug, užfiksuotų incidentų skaičius paaugo daugiau nei dukart, pranešė asociacija.

Pernai gruodį visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3,3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su 2021 metų gruodžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 8,2 proc. (nepašalinus – 7,7 proc.) Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė sumenko 4 proc. (nepašalinus – 3,7 proc.), pranešė Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį sumažėjo pagrindinių metalų gamybos produkcija – 22,4 proc. (32,3 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 13,3 proc.