Lietuvos verslas

Lietuviško kapitalo tarptautinė siuntų bendrovė „Venipak“ įsigijo visoje Europoje veikiančią Nyderlandų elektroninės prekybos įmonę „Strengholt Entertainment“. Tai Lietuvos įmonei atveria kelius į „Amazon“ ir kitas pasaulines platformas bei didžiuosius Europos prekybos tinklus, antradienį pranešė „Venipak“.  Sandorio vertės bendrovė neatskleidžia.

Sparčiai augant tvariai užaugintų bei atsakingai pagamintų maisto produktų paklausai, neatsilieka ir pasiūla – įsigyti ekologiškų produktų darosi vis paprasčiau. Siekiant, kad pirkėjai asortimente rastų vis daugiau aplinkai ir žmonėms draugiškesnių produktų, „Lidl“ parduotuvių lentynas šią savaitę papildys naujos „Bio-Organic“ ženklu pažymėtos maisto prekės. „Pastebime, kad pirkėjai vis dažniau domisi planuojamų įsigyti produktų kilme, auginimo ir gamybos sąlygomis, įvairiais tvarumo aspektais.

Liko tik savaitė ketinantiems atsisakyti taršaus automobilio ir pateikti paraišką kompensacijai gauti už įsigytą mažiau taršią transporto priemonę, el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar dalijimosi paslaugas, primena Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Kompensacijoms už įsigytą aplinkai draugiškesnį transportą iš Klimato kaitos programos skirta 12 mln. eurų. Elektriniams paspirtukams, dviračiams ir kitam alternatyviam transportui – 8 mln.

Viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ valdoma vaistinių tinklų valdytoja „Euroapotheca“ pernai gavo 1,03 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų, arba 27 proc. daugiau nei užpernai.  „Eurapotheca“ grupės grynasis pelnas pernai augo 2,4 karto iki 26 mln. eurų (2021 metais – 11 mln. eurų). Tam didžiausios įtakos turėjo vienkartiniai apskaitiniai įvykiai 2021 metų ataskaitose, susiję su investicijų vertinimu, pranešė grupė.

Sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ antradienį pranešė stabdanti veiklą kasmetiniam planiniam remontui. Kada įmonė veiklą atnaujins, kol kas neaišku.  „Pastarieji metai buvo vieni sudėtingiausių „Lifosos“ istorijoje. Dabartinėmis sąlygomis įmonė nepajėgia vykdyti efektyvios ir sėkmingos veiklos – gaminti kokybiškus gaminius, atsiskaityti su tiekėjais ir aptarnauti klientus“ , – pranešime teigė „Lifosos“ vadovas ir jos akcininkės „EuroChem“ darbuotojas Andrijus Savčukas.

Būstui brangstant, gyventojams jį įpirkti tampa vis sunkiau. Verslo atstovai tikina, kad dėl to kaltos valstybinės institucijos ir jų pertekliniai reikalavimai, tuo metu Aplinkos ministerija akcentuoja statybų kokybę, kuri, anot jos, yra būtina. Apie būsto kainas, jo įperkamumą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) būsto forume „Būsto įperkamumas: sprendimai ir priemonės“ diskutavo valdžios ir verslo atstovai.

Buvęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas teismui apskundė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, kuriuo jis pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus. Dirbdamas viceministru jis buvo atsakingas už energetikos grupę „Ignitis grupė“, kurios akcijų turėjo. Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį pranešė priėmęs nagrinėti G. Norkūno skundą.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ atnaujino savo strategiją – 2023-2026 metais ji numato investuoti 2,2-2,8 mlrd. eurų, taip padvigubindama žaliosios gamybos pajėgumus iki 2,2-2,4 gigavato (GW) – pernai jie siekė 1,2 GW.  Strategijoje ir toliau numatoma didinti dividendus bent 3 proc. kasmet – planuojamas jų pajamingumas 2023-2026 metais turėtų siekti 6,3–6,9 proc., antradienį pranešė grupė.

Prekybos tinklui „Iki“ atnaujinus lojalumo programą, jau pirmąją savaitę pirkėjai gausiai naudojosi naujomis nuolaidomis ar net gavo vertingų prizų. Pasak Andrejs Dudko, prekybos tinklo rinkodaros vadovo, toks aktyvus žmonių naudojimasis programėle įrodo – žaidimu paversta naujoji lojalumo programa yra ne tik smagi, bet ir naudinga pirkėjams. „Dvejus metus kruopščiai kūrėme naują lojalumo programą, ir tikime, kad ji iš esmės keičia žaidimo taisykles mažmeninėje prekyboje.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 127,2 mln. eurų grynojo pelno, arba 2,7 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai jis siekė 46,8 mln. eurų.  Grupės sausio-kovo koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 149,9 mln. eurų – 34,6 proc. daugiau (111,4 mln.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų, paėmusių būsto paskolas, moka kintamas palūkanas. Dėl to padidėjus euribor tarpbankinei palūkanų normai, bankams jie turi mokėti kur kas didesnes įmokas už palūkanas. Kitose Europos šalyse palūkanos daug dažniau yra fiksuotos ir dėl to ilgainiui taip nesikeičia, o gyventojams mokėjimų našta taip nekyla.

Deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, ūkininkai tiesioginių išmokų paraiškoje gali prašyti ir paramos už plotus. Viena tokių plotinių priemonių yra tęstinė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Šiemet šios priemonės įgyvendinimo taisyklėse yra nemažai pakeitimų ir patikslinimų.

Darbuotojų įvairovė – svarbus įmonių lyderystės darbo rinkoje bruožas. Personalo valdymo specialistai įsitikinę, kad komandoje puoselėjama įvairovė leidžia visai organizacijai veikti efektyviau ir ugdo darbuotojų pasitikėjimą. Kaip užtikrinti, kad iš skirtingų žmonių suburta komanda būtų vieninga, o kiekvienas jos narys – jaustųsi komfortiškai, pasakoja ekspertai.

Per praėjusius metus vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje gerokai išaugo. Tačiau jo didėjimo tempas buvo lėtesnis nei kainų augimas. Dėl to net su didesnėmis algomis žmonės galėjo nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Tai rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros naujausi duomenys. 2022 m. vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 789 eurus ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 13,3 proc.

Vokietijos bendrovės „Belor Eurofert“ kontroliuojamai Lietuvos trąšų prekybos bendrovei „Belor“ nepavyko  patvirtinti beveik 7 mln. eurų vertės finansinio reikalavimo verslininko Vidmanto Kučinsko valdytos bankrutavusios bendrovės „Arvi ir ko“ bankroto byloje – teisę į šį reikalavimą ji jau yra įgijusi antrinės „Arvi ir ko“ įmonės „Arvi fertis“ bankroto byloje.

Valstybės valdomos mažo kalibro amunicijos gamintojos Giraitės ginkluotės gamyklos pelnas pernai didėjo 2,3 karto – iki 2,3 mln. eurų (2021 metais – 1 mln. eurų). Bendrovė teigia, kad pelną didino karas Ukrainoje. 2022 metų vasarį prasidėjus karui Giraitės gamykla gavo užsakymų pusmečiui į priekį, o gerus finansinius rodiklius pasiekti padėjo geras planavimas, nurodoma Registrų centrui pateiktose ataskaitose.

Tęsiantis Rusijos pradėtam karui prieš Ukrainą, „Volfas Engelman“ pirmasis iš alaus gamintojų pradėjo žymėti savo produkciją specialiu ženklu su ukrainietiška simbolika. Juo bravoro gaminiai žymimi dar nuo praėjusių metų gruodžio ir aludariai taip jau paženklino apie 80 proc. gaminamų produktų. Specialus ženklas, panaudotas ant bendrovės produkcijos, vaizduoja vientisos Ukrainos žemėlapį su šiuo metu okupuoto Krymo pusiasalio teritorija.

Klaipėdos universitetas iki 2024 metų už 713,2 tūkst. eurų (be PVM) ketina renovuoti ir neįgaliesiems pritaikyti prieš beveik keturis dešimtmečius pastatytą sporto salę. „Sporto salė, kuri statyta 1986 metais, nė karto nebuvo renovuota. Jos būklė patenkinama, nors tai šiuo metu vienintelė Klaipėdos universiteto sporto salė“, – BNS teigė universiteto atstovė Dalia Grikšaitė.

Vilniaus medienos prekybos bendrovės „Praslas“ pelnas pernai krito beveik triskart –  uždirbta 1,1 mln. eurų (užpernai – 3,1 mln. eurų). Jos pajamos mažėjo daugiau nei trečdaliu, tačiau įmonė teigia, kad dirba stabiliai ir gali plėstis. Bendrovės Registrų centrui pateiktose ataskaitose teigiama, kad pelnas pernai mažėjo, nes medieną tapo įmanoma parduoti tik su mažesniu antkainiu. „Teko įsitikinti, kad daugelyje rinkų galima dirbti tik pritaikant nedidelius antkainius.

Dalis gyventojų iki liepos mėnesio vis dar gali pasinaudoti kompensacija už elektros kainas, jei už energiją moka daugiau kaip 28 centus. Tačiau dabartinė tvarka jau netrukus turėtų pasikeisti. Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, nepriklausomiems tiekėjams leista vienašališkai sumažinti energijos tiekimo kainą buitiniams vartotojams. Tiesa, apie šį ketinimą gyventojai privalo būti informuojami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.

Fanerinio lukšto gamyklą Ukmergėje turinti didžiausia Latvijos medienos perdirbimo pramonės grupė „Latvijas Finieris“ pranešė 2022-aisiais pasiekusi 350 mln. eurų finansinę apyvartą – 36 proc. didesnę nei užpernai. Pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) augo 54 proc. iki 55,5 mln. eurų.

Azerbaidžanas yra gera kryptis Lietuvos verslo rinkų diversifikacijai ekonomikos recesijos metu, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda. „Matome Azerbaidžaną kaip augančią ekonomiką, kuri turi didžiulį energetinį potencialą ir ekonomikos diversifikacijos siekių. Lietuvai pirmame ketvirtyje patyrus ekonominę recesiją, itin svarbu sudaryti sąlygas mūsų verslui atrasti naujas rinkas“, – pirmadienį išplatintame Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda.

Daugelio gyventojų pasipiktinimą sukėlė sostinės centre šeštadienį nupjautas sveikas ilgaamžis ąžuolas, esą trukdęs statyti daugiafunkcį kompleksą Rinktinės gatvėje. Aiškėja, kad už įmonių, kurios dabar teisinasi dėl medžio nukirtimo, stovi vienas turtingiausių estų. Dėl savaitgalį nukirsto ąžuolo pasipiktino ne tik kaimynystėje gyvenantys gyventojai, gamtos mylėtojai, bet ir politikai, pradedant prezidentu ir baigiant Vilniaus meru.

Prekybos tinklo mobiliojoje programėlėje atsirado nauja galimybė: taromatais parduotuvėse besinaudojantys klientai nuo šiol už priduotą tarą gautą užstatą gali persivesti tiesiai į savo „Ačiū“ kortelę ir iškart juos naudoti kasdieniams pirkiniams, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija papildomai skirs 3 mln. eurų jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti. Šių lėšų turėtų pakakti daugiau kaip 200 jaunų šeimų, kurios laukia pažymos, patvirtinančios jų teisę į finansinę paskatą.  Daugiau lėšų jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti šiemet nenumatoma, rašoma pranešime žiniasklaidai.  2023 m. jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti buvo skirti 8 mln. eurų.

Didmeninės elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 4 proc. iki 79 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Latvijoje didmeninė elektros kaina liko tokia pati ir siekė 82 eurus, o Estijoje elektra pigo 8 proc. iki 62 eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Martinas Michelet pirmadienį pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį, kuria Šveicarija investicijoms į Lietuvos sveikatos apsaugą, švietimą ir pilietinį įsitraukimą skiria apie 46 mln. eurų, o Lietuva – dar apie 7 mln. eurų. Bendra investicija siekia apie 53 mln. eurų. „Gerinsime Lietuvos akušerijos ir kūdikių sveikatos bei vaiko raidos sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ iki metų turėtų pabaigos apsispręsti dėl SGD laivo-saugyklos „Independence“ išdujinimo pajėgumų išplėtimo, sako bendrovės vadovas Darius Šilenskis. „Dar truputį per anksti pasakyti tikslų laiką. Tačiau mūsų tikslas, žinoma, yra finalizuoti ir turėti bet kokius sprendimus iki 2023 metų pabaigos.

Lietuvoje auga žmonių pasitikėjimas savo žiniomis ir gebėjimais pradėti verslą, tačiau baimė imtis naujo verslo dar yra didelė, rodo naujausias pasaulio verslumo stebėsenos tyrimas, kuriame Lietuva dalyvavo po 10 metų pertraukos.    Inovacijų agentūros Bendrųjų verslo kompetencijų skyriaus vadovės Patricijos Reut teigimu, šiame tyrime Lietuva yra šeštoje vietoje.

Lietuvos elektros gamintojai į šalies biudžetą iki balandžio pabaigos sumokėjo beveik 11,2 mln. eurų perteklinių pajamų už 2022-ųjų gruodžio – 2023-ųjų kovo mėnesius, rodo už šių lėšų administravimą atsakingos energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ ataskaita. Atskaičius beveik 12,7 tūkst. eurų administravimo sąnaudų, balandžio 30 dienos duomenimis, sumokėtų perteklinių pajamų suma siekia 11,195 mln. eurų.

Milžinės „Twitter“ įkūrėjas Jackas Dorsey pristatė naują socialinių tinklų platformą „Bluesky“. Daugelis ją gretina su pačiu „Twitter“ ir sako, kad ilgainiui naujoji platforma jį pakeis. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė, sako, kad „Bluesky“ turi daug potencialo – ekspertė įvardija pagrindinį jos išskirtinumą, rašoma pranešime spaudai. „Ši platforma yra sukurta atkartojant „Twitter“ principus – ji turi panašias funkcijas.

Kelionių organizatoriai šių metų pirmąjį ketvirtį gavo gavo 1,9 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus jie patyrė 0,69 mln. eurų nuostolių. 2021-ųjų pirmąjį ketvirtį nuostoliai siekė 0,7 mln. eurų, o 2020-ųjų tuo pačiu metu – 1,9 mln. eurų.  Kelionių organizatorių pajamos per metus augo 50 proc. iki 70,1 mln. eurų. Jos taip pat buvo 48 proc. didesnės nei prieš prasidedant pandemijai (2020-ųjų sausį-kovą), kai siekė 47,5 mln.

Šiais laikais vargiai įmanoma išsiversti neturint sąskaitos ar mokėjimo kortelės vienoje ar kitoje finansų įstaigoje. Pateikdami joms tikslią ir aktualią informaciją, gyventojai ir verslas esą padeda stiprinti šalies atsparumą kovoje su pinigų plovimu ir įgyvendinti sankcijas, tikina Lietuvos bankas (LB). Pirmadienį LB pateikė paaiškinimą, kodėl mokėjimo paslaugų teikėjai prašo klientų tam tikros informacijos, kiek jos reikia pateikti ir kodėl.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ pirmąjį šių metų ketvirtį gavo gavo 6,6 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus buvo 2,8 mln. eurų nuostolis. Pelningumą lėmė aukšta „Klaipėdos naftos“ valdomų terminalų paslaugų paklausa, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdomos „Vičiūnų grupės“ kontroliuojamos žuvies ir kitų jūros gėrybių produktų gamybos ir prekybos įmonės „Vičiūnai ir partneriai“ planas už maždaug 100 mln. eurų išplėsti gamyklą Plungėje stringa dėl išaugusių palūkanų, sako vienas grupės bendrasavininkių L. Skierus.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ bankroto administratorius Aurimas Valaitis sako, kad Baltijos šalių elektros perdavimo įmonės  už sistemos balansavimo paslaugas, teiktas iki praėjusių metų birželio, bendrovei su palūkanomis ir delspinigiais liko skolingi beveik 13 mln. eurų.  A. Valaitis sako, kad dėl to „Inter RAO Lietuva“ ketina kreiptis į teismą, o tiksli ieškinio suma paaiškės jį pateikus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad šią savaitę bus atliekamas planinis Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ remontas. Anot  operatorės, techninės priežiūros darbai prasidės pirmadienį, 7 val. ryto. Juos planuojama baigti šeštadienį, 15 val. „LitPol Link“ jungtis yra Baltijos šalių elektros sistemos vartai į vakarus, per kuriuos vyks prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų.

Pirmadienį į Lietuvą oficialaus vizito atvyksta Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos ir Azerbaidžano vadovai aptars dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, inovacijų ir aplinkosaugos srityse, saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regionui, pranešė Lietuvos prezidentūra. I. Alijevas ir Gitanas Nausėda taip pat atidarys Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumą.

Registrų centro vadovo atranką laimėjo šios valstybės įmonės strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas, BNS pranešė patikimi šaltiniai.  A. Jusas BNS šios žinios nepatvirtino teigdamas, kad nėra gavęs žinių iš atranką organizuojančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. „Laukiu iš ministerijos galutinių sprendimų ir nenorėčiau komentuoti, kol jų nėra. Kol vyksta ir nesibaigęs konkursas, ministerija, matyt, geriausiai galėtų komentuoti“, – praėjusį penktadienį BNS sakė A. Jusas.

Sulaukę pensinio amžiaus gyventojai turi užpildyti prašymus pensijai gauti. To nepadarę jis negaus pensijos, o uždelsę pusmetį pinigus apskritai praras. Jų pinigai liks biudžete ir bus panaudoti kitų gyventojų pensijoms ar kitoms išmokoms. Prašymą pensijai pavėlavo parašyti ir vilnietė Eugenija. Sulaukusi pensinio amžiaus ji toliau dirbo, o dėl pensijos tikėjosi, kad pati „Sodra“ ją susiras ir pinigus perves.

Jei anksčiau 4 darbo dienų savaitė skambėjo lyg fantastiška idėja, šiandien šis modelis yra įgyvendinamas ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Jau daugiau nei 2 metus tą patį atlyginimą už 32 darbo valandas per savaitę siūlanti bendrovė papasakojo, kokie ryškiausi pokyčiai tarp darbuotojų pastebimi įvedus šį modelį. Įmonės atstovė neslėpė, kad rezultatai itin džiugina: išaugo efektyvumas, sumažėjo stresas.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ dėl karo Ukrainoje ir geopolitinių neramumų diegs papildomą apsaugą nuo bepiločių skraidyklių – ji bus naudojama prie laivo-saugyklos „Independence“. Įmonė teigia, kad šiuo metu ieškoma įranga yra tik dalis priemonių, skirtų didinti terminalo apsaugą.

Daugeliui įprasta, kad norint gauti pinigų ir išgyventi tenka dirbti. Vis tik ne vienas yra pasvajojęs apie pasaulį, kuriame nereikia dirbti, tačiau į sąskaitą vis tiek plaukia pinigai. Įdomu, kad tai gali tapti realybe pasitelkus universalias bazines pajamas. Šios pajamos dar vadinamos „besąlyginėmis“ dėl to, kad jos būtų mokamos visiems šalies gyventojams be jokių išimčių ar sąlygų.

Seimui svarstant, ar dar labiau palengvinti sąlygas tėvams derinant vaiko auginimą su darbu, kai kurie parlamentarai abejoja, ar leidžiant vaiko priežiūros metu dirbti, reikalingas toks ilgas – dvejų metų – apmokamas laikotarpis.     Tuo metu iniciatyvai nepritariančiųjų teigimu, sutrumpinus šį laiką vaikų nebus kam prižiūrėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS sako, kad trumpinti vaiko priežiūros atostogų nereikia.

Aplinkos ministras ragina savivaldą labiau prisidėti naikinant sveikatai pavojingus Sosnovskio barščius. Simonas Gentvilas taip pat sako, kad šalyje sparčiai plintantį invazinį augalą galima naikinti per talkas, be didelio finansavimo.  „Kaip tik dabar pradėjo vešėti Sosnovskio barščiai ir juos iš esmės reikia naikinti iškasant arba papurškiant herbicidais ir kol jie yra nedideli, maždaug iki 30 centimetrų ūgio.

Visi dirbantys gyventojai moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Tiesa, jas dažniausiai sumoka darbdavys, išskyrus tuos atvejus, kai žmonės dirba savarankiškai. Tačiau egzistuoja kelios išimtys, kai PSD įmokų mokėti nereikia. Tokiais atvejais kas mėnesį gyventojai sutaupo beveik 60 eurų. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl PSD įmokų.

Ne paslaptis, kad konkurencija tarp naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų yra didelė. Siekdami pritraukti klientų kai kurie taiko nuolaidas, skelbia įvairius renginius ar pasiūlymus. Vis tik pasirodo, kad dalis klubų jau daugelį metų Lietuvoje konkuruoja nesąžiningai – apgaule „grobia“ kitų klientus. Striptizo klubų Vilniuje atstovai papasakojo, kad daugelis klubų moka didelius pinigus taksistams už tai, kad jie pas juos atveža lankytojų.

Gyventojai rinkdamiesi būstą atkreipia dėmesį į daugelį aspektų. Dažnai ne būsto vieta, kambarių skaičius ar net kaina būna svarbiausias kriterijus, kuris neįtinka būsimiems pirkėjams. Pasitaiko, kad pirkti būstą žmonės atsisako ir dėl negražaus gatvės pavadinimo ar nepatinkančio numerio. Nekilnojamo turto (NT) brokeris Mantas Mikočiūnas pasakojo, kad žmogus būsto nepirko vien dėl to, kad nepatiko gatvės pavadinimas.

Nors daugeliui jau tapo savaime suprantama, kad statybinėms atliekoms miške, pievose ar paupiuose ne vieta, prasidėję pavasariniai darbai išjudina teršėjus. Tvarkydami senas sodybas ar net jas griaudami, rekonstruodami savo būstą žmonės, užuot pristatę šiukšles į tam skirtus atliekų surinkimo centrus, atliekų paprasčiausiai atsikrato gamtoje.