Lietuvos verslas

Praėjusiais metais tarp trijų pažangiausių verslus prižiūrinčių institucijų buvo Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, rodo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atliktas šių institucijų vertinimas. „VMI tikrai ilgą laiką vykdo transformaciją nuo kontrolės, baudėjo iki konsultanto.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kartu su Lietuvos lazerių verslo atstovais lankysis Pietų Korėjoje, kur susitiks su potencialiais šios šalies investuotojais, jiems pristatys Lietuvos lazerių ekosistemą bei šalies investicinę aplinką, pranešė ministerija. Kartu su ministre vizito į Pietų Korėją liepos 3-7 dienomis vyksta aštuonių Lietuvos lazerių įmonių atstovai, Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Lietuvos lazerių asociacijos vadovai.

Šveicarijos bendrovė „EuroChem Group AG“, kuriai priklauso AB „Lifosa“, praneša ketinanti inicijuoti Lietuvoje veikiančios „Lifosos“ gamyklos laikino konservavimo procesą. Teigiama, kad sprendimą lėmė sankcijų poveikis, dėl kurio, pasak bendrovės, nepavyko vykdyti įprastos ir pelningos veiklos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Lifosa“ planiniam remontui buvo sustabdyta šių metų gegužę.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įjungė baigtą rekonstruoti 61 kilometro ilgio 330 kV elektros liniją tarp Lietuvos elektrinės bei Alytaus transformatorių pastotės.

Prekybos tinklo „Iki“ naujienų maratonas tęsiasi. Akylesni pirkėjai ant dalies parduotuvių fasadų jau pastebėjo naujus dizaino elementus – žalias širdeles. Atskleidžiama, kad netrukus jos atsiras visoje Lietuvoje ir žymės konkrečios parduotuvės formatą. Pasak Nijolės Kvietkauskaitės, „IKI Lietuva“ generalinės direktorės, pagal dydį ir asortimentą bus skiriamos 1, 2 ar 3 širdelės, ir tai pirkėjams padės išsirinkti tinkamiausią parduotuvę bei apsipirkti be rūpesčių.

Švedijos sunkvežimių ir autobusų gamintojos „Scania“ atstovė Lietuvoje „Scania Lietuva“ 2022 metais uždirbo 5 mln. eurų grynojo pelno – 43 proc. daugiau nei 2021 metais, kai bendrovė gavo 3,5 mln. eurų pelno. „Scania Lietuvos“ pajamos 2022 metais siekė 80,4 mln. eurų ir buvo 15 proc. didesnės nei 2021 metais, kai siekė 70 mln. eurų, teigiama įmonės Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Anot bendrovės, išaugusios pardavimų apimtys lėmė ir didesnes administracines sąnaudas.

Nuo liepos apmokestinus itin lengvus plastiko maišelius, parlamentarai sako, kad prekybininkai patys spręs, kur panaudoti surinktas lėšas – investuoti į pirkėjų švietimą ar laikyti jas papildomomis pajamomis. Visgi maišelių naudojimui nemažėjant, politikai neatmestų, kad gali pasiūlyti griežtinimų.

Mėsos perdirbimo bendrovė „Krekenavos agrofirma“ pernai uždirbo 2,3 mln. eurų grynojo pelno – 6,4 proc. daugiau nei 2021 metais (2,2 mln. eurų). Įmonė šiemet tikisi išlaikyti tokius pat rezultatus Bendrovės pajamos pernai augo 28,7 proc. iki 171,075 mln. eurų (132,882 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos įmonės ataskaitos.

Vyriausybė nusprendė, kad kitais metais Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės iki 924 eurų ant popieriaus, o valandinis užmokestis – 5,65 euro. Tai yra 10 proc. augimas, tačiau Lietuvoje minimumas tebėra gerokai mažesnis nei Vokietijoje, o kai kurios kainos – jau netgi didesnės. Verslo atstovai skaičiuoja, kad ne tiek daug žmonių Lietuvoje ir gauna MMA. Tuo metu darbuotojų atstovai siūlo žiūrėti į kainas ir algas didinti tiek, kiek auga infliacija.

Išaugus maisto kainoms, dažnas lietuvis lietuviškus prekybos tinklus išmaino į lenkiškus. Gyventojai skaičiuoja, kad Lenkijoje maistas dvigubai pigesnis, ypač mėsos ar pieno produktai. Portalo tv3.lt skaitytoja Ilona pasakojo, kad į Lenkiją apsipirkti važiuoja kas mėnesį, kartais rečiau. Pastarąjį kartą moteris Lenkijoje apsipirko už 300 eurų. „Ten kur kas pigiau, todėl ir vystame apsipirkti, pavyzdžiui, pienas ten pigesnis 0,20 euro.

Seimas nesutinka, kad nuteistiesiems įkalinimo įstaigose dalyvaujant darbinėje veikloje, tai būtų įskaitoma į jų darbo stažą – Seimo nariai šią savaitę neleido Peticijų komisijai rengti pataisų dėl piliečio Viktoro Leonovo peticijos, siūlančios tokius pakeitimus.

Augant kainoms, gyventojai nori uždirbti daugiau. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad algos  Lietuvoje ilgą laiką kilo sparčiau nei darbuotojų produktyvumas, todėl artimiausiu metu atlyginimai taip sparčiai nebedidės. Vis dėlto darbuotojai guodžiami, kad kitąmet infliacija mažės, taigi ir kelių procentų algos didėjimas bus juntamas. Verslo atstovai pažymi, kad nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos šalyje, įmonės atlyginimus darbuotojams didins.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) šeštą kartą bandys parduoti poilsio bazę Ignalinoje – liepos pabaigoje bus organizuojamas aukcionas. Šeštajame aukcione objekto pradinė kaina sumažinta beveik 10 proc. iki 1,39 mln. eurų. Pirminiame aukcione pradinė kaina siekė 1,8 mln. eurų. Nuo pernai lapkričio organizuoti organizuoti aukcionai neįvyko neužsiregistravus nei vienam dalyviui.

Pavasario sausra ir kritulių stygius sudarė palankias sąlygas masiniams spygliuočių medžių kenkėjų židiniams plisti. Siekiant išvengti vabzdžių plitimo, miškininkai intensyviai žvalgo spygliuočių medynus, likviduoja kenkėjų židinius bei taiko sanitarines miško apsaugos priemones, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Ūkininkai, savo deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose turintys melioracijos griovių šlaitų, gali juos susitvarkyti Europos Sąjungos paramos lėšomis, rašoma pranešime spaudai. Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šių metų daugiau kaip tris kartus didesnes kompensacijas už išlaidas tvarkant griovių šlaitus gaus ir vykdantys tęstinius įsipareigojimus, ir prisiėmę naujus.

Nesunku atspėti, kad sumokėti už maistą, prekes ar paslaugas keliaujant patogiau savo valiuta – eurais, nes būna aišku, kiek pinigų išleidžiame. Vis tik reikėtų neapsigauti – vietose, kuriose siūloma galimybė mokėti savo arba vietine valiuta, reikėtų rinktis vietinę. Mat už konvertavimą į eurus sumokėsite ženkliai daugiau, patys to nežinodami.

Iš automatiškai šiemet į antros pakopos pensijų fondus įtrauktų 68 tūkst. gyventojų beveik 41 tūkst. pensijų kaupime dalyvauti atsisakė, teigia „Sodros“ atstovė. „Penktadienį ryte tokių buvo 40,8 tūkstančio arba kiek daugiau nei 60 procentų iš visų įtrauktų“, – BNS sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič. Anot jos, tikslus atsisakiusiųjų dalyvauti privačiame pensijų kaupime gyventojų skaičius paaiškės liepos viduryje.

Skelbiama, kad maisto kainos krenta, tačiau, ar tai jaučia gyventojai ir kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptaria „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas. Pone Vizickai, kaip mes atrodome kaimyninių šalių kontekste? Ar mes esame tie rekordininkai, ar kitur žmonės daugiau išleidžia už tą patį maisto krepšelį, negu Lietuvoje? Iš principo galima pasakyti taip, kam man pardavinėti du batonus po 2 eurus, jeigu aš galiu parduoti vieną batoną už 5 eurus.

Įsibėgėjus vasarai poilsiautojų Palangoje kasdien vis daugiau. Tiesa, nakvoti kurorte žmonėms tampa vis brangiau. Palangos taryba priėmė sprendimą dvigubai branginti vadinamąją pagalvės rinkliavą. Nuo liepos dešimtos dienos kurorto apgyvendinimo įstaigose už naktį žmogus turės susimokėti papildomai nebe vieną eurą, o du eurus. Tad dviem suaugusiems atvykus savaitei, nuo pirmadienio iki sekmadienio, už 6 naktis, vien pagalvės rinkliavai teks palikti ne 12, o jau 24 eurus.

Mažiausias ir didžiausias išmokas gaunančių vaikus auginančių tėvų nuo liepos laukia pokyčiai: keičiasi vaiko priežiūros, ligos ir nedarbo išmokų skyrimo tvarka.

Nuo liepos mėnesio bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo klientams taikys naujus mėnesinius mokesčius. Bendrijoms taikomas mėnesinis mokestis nuo liepos sumažės 79 euro centais (be PVM), tuo metu butų ir individualių namų gyventojai mokės atitinkamai 1 ir 2 euro centais (be PVM) daugiau. Mėnesiniu mokesčiu yra vadinama geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio paslaugų kaina, skelbiama pranešime.

Vyriausybės sprendimu iki liepos 1 d. galiojusios kompensacijos už elektrą buitiniams vartotojams panaikintos. Tai padaryta įvertinus sumažėjusias didmeninės elektros rinkos kainas ir energetikos rinkos reguliuotojo prognozes antrajam šių metų pusmečiui.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė naujas gamtinių dujų tiekimo kainas, kurios įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 d. VERT praneša, kad nuo liepos gamtinių dujų buitiniai vartotojai, pasirinkę tarifų planą „Minimalus“ (suvartojantiems iki 300 m3 dujų per metus) ir gamtines dujas naudojantiems maistui ruošti, mokės 1,99 Eur už 1 m3 su PVM, o pritaikius valstybės taikomą tiekimo dalies kompensaciją, galutinė kaina bus 1,36 Eur/m3 su PVM.

Ukmergės žemdirbiai kelis kartus per dieną žvalgosi į meteorologinių prognozių interneto svetaines, tikėdamiesi lietaus. Deja, rimtesni lietūs šio krašto vis nepasiekia – tik kartą per mėnesį kiek „pakrapijo“. Dabartinę situaciją rajono javų augintojai vadina tiesiog bloga. Ukmergės žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša sako, kad jei pasirodys taip laukiamas gausus lietus, derlius dar bus iš dalies išgelbėtas.

Nuo liepos pradžios pirkėjai parduotuvėse gali sulaukti netikėtų kasininkų klausimų. Šeštadienį Lietuvoje įsigalioja draudimas nemokamai dalyti vienkartinius plastikinius maišelius. Tad už juos reikės sumokėti arba paaiškinti pardavėjams, kad maišelį atsinešėte patys. Didieji prekybos tinklai įprastinius plastikinius maišelius žada pardavinėti po 1 centą.

Panevėžio dyzelinio kuro eksportuotoja bendrovė „Naftėnas“ pernai gavo 192,3 mln. eurų pajamų arba 2,5 karto daugiau nei 2021 metais (78,4 mln. eurų). Šiemet dėl nutrūkusių pardavimo į Ukrainą ir stambaus kliento bankroto tikimasi kuklesnių rezultatų. Įmonės grynasis pelnas praėjusiais metais augo keturgubai iki 4,1 mln. eurų, kai 2021-aisiais jo gauta 0,99 mln. eurų, rodo Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos.  Šiemet „Naftėnas“ tiksi gauti bent 100 mln.

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje „Grigeo Klaipėda“ baudžiamojoje byloje dėl Kuršių marių taršos penktadienį apklausti penki liudytojai, posėdžiai bus tęsiami rugsėjį, pranešė teismas. Anot jo, teismui parodymus davė penki iš šešių į teisiamąjį posėdį pašauktų liudytojų.  Apklausti bendrovės „Klaipėdos vanduo“, taip pat Klaipėdos savivaldybės specialistai, dabar jau buvęs vienas iš Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos regiono vadovų Romualdas Dužinas.

Kėdainiuose penktadienį atidarius eismą Vilainių tiltu, susisiekimo ministras Marius Skuodis žada, kad visi šiame mieste esantys tiltai bus sutvarkyti per dvejus–trejus metus.  Ministras pažymėjo, kad Vilainių tilto tvarkymo darbai atlikti greičiau nei numatyta, tačiau teigė apgailestaujantis dėl to, kad tiltai Kėdainiuose daug metų buvo neremontuojami.  „Kėdainiuose mes turime keturis valstybinius, valstybei priklausančius tiltus.

Įmonei „Tete-a-Tete“ nusprendus trauktis iš Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA), vietoje ankstesnių trijų asociacijų lieka tik dvi lošimų bendroves vienijančios organizacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Saulius Petravičius, Lietuvos atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas, sako, kad šie pokyčiai indikuoja skaidrėjančios rinkos procesus.  „Rinka skaidrėja, konsoliduojasi. Iš esmės rinkoje lieka dvi lošimų bendrovėms atstovaujančios asociacijos.

Tarptautinių pervežimų bendrovė „Baltijos unigrupė“ privalo atlyginti daugiau nei 50 tūkst. eurų žalą už prarastą krovinį Rusijoje registruotai įmonei „KelBi“, nes tai numatantis Rusijos arbitražo sprendimas Lietuvoje galioja, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį neskundžiamu sprendimu atmetė „Baltijos unigrupės“ kasacinį skundą, kuriuo ji siekė panaikinti jai nepalankų sprendimą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad su Europos Sąjungos (ES) kolegomis vykstančios diskusijos yra pirmas žingsnis link „27+1“ formato bendraujant su Kinija.

Nuo liepos keičiasi „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“. Šie pokyčiai aktualūs pačias mažiausias ir didžiausias pajamas uždirbantiems gyventojams: tiems, kuriems išmokos, apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų galimą dydį.

Liepos 6-ąją minimą Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dieną šiemet švęsime ketvirtadienį. Kaip ir kitais panašiais valstybinių švenčių atvejais, dažnas darbuotojas skuba darbdaviui pateikti prašymą dėl vienos dienos atostogų ir tokiu būdu užsitikrinti ilgąjį savaitgalį, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad kasmetinės atostogos suteikiamos pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę (grafiką) darbovietėje.

Finansų ministerija blogina kovą skelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad šalies ekonomika šiemet smuks 1 procentu. Kovą manyta, kad ekonomika augs 0,5 procento. 2024 metais tikimasi 2,5 proc. ekonomikos augimo, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje skelbia ministerija. Kovą prognozuota, kad augimas sieks 3 procentus.

Lietuva prašo daugiau nei 1,8 mlrd. eurų paskolos investicijoms iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo – Finansų ministerija penktadienį apie tai informavo Europos Komisiją (EK).  Atnaujintame „Naujos kartos Lietuva“ plane numatomas papildomas milijardas paskoloms verslui, žaliosioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui, pranešė ministerija. „Beveik dvigubiname 2021 metais parengto 2,225 mlrd.

Pastaruoju metu, išaugus palūkanų normai ir sudėtingėjant būsto paskolų sąlygoms tikriausiai girdėjote žodį „refinansavimas“. Šiame straipsnyje kalbėsime konkrečiai apie vartojimo paskolų ir kreditų refinansavimą ir papasakosime, kuo naudingas jų apjungimas ir kaip gauti geresnes paskolos sąlygas. Kas yra refinansavimas? Trumpai tariant, refinansavimas yra veiksmas, kurio metu pakeičiate turimus įsipareigojimus nauju kreditu, kuris įprastai suteikia palankesnes sąlygas nei pirminis sandoris.

Birželio 30 d. yra paskutinė, kai gyventojai, šiemet įtraukti į pensijos kaupimą, jo dar gali atsisakyti. To nepadarę, likusį iki pensijos laiką jie turės tenkintis mažesne alga, mat jos dalis kas mėnesį bus pervedama į II pakopos pensijų fondą – praleidus terminą, pasitraukti iš kaupimo neįmanoma.

Pripažindama, kad mokesčių pertvarkos Lietuvai reikia, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad be bendro politinio kompromiso priimti siūlymus dėl pokyčių mokesčių sistemoje nepavyks.

Įsibėgėjus vasarai prasideda atostogų metas, tad daugeliui gyventojų atsiranda nenumatytų išlaidų. Kad pinigų nepritrūktų, svarbu žinoti, kada jų galima sulaukti. Penktadienį „Sodra“ skelbia, kokiomis dienomis liepos mėnesį gyventojai gaus pensijas ir išmokas į bankų korteles, namus ar kada pinigus galės atsiimti pašto skyriuose.

Valstybei nutarus nuo liepos panaikinti kompensacijas už elektrą buitiniams vartotojams, nepriklausomi elektros tiekėjai teigia paskutinėmis savaitėmis pastebintys didesnį elektros tiekimo planus norinčių pasikeisti klientų srautą.

Automobilius įmonių vardu registruojantys verslininkai turėtų suklusti – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikrina ne tik, kur ir kada pilatės kurą, bet taip pat stebi, ar nevažiuojate pramogauti. Sužinojus, kad yra piktnaudžiaujama mokestinėmis lengvatomis, už tai gali tekti paploninti piniginę. Tačiau dalis ekspertų žeria kritiką, kad dėl to nukentėjo kitos sritys, kurias turėtų prižiūrėti VMI specialistai.

Lietuvos uogų augintojų asociacijos (LUAA) inicijuotą Nacionalinę uogų dieną 2023 metais kviečiame švęsti liepos 2 dieną. Liepos pradžioje Lietuvoje uogų pasirinkimas yra pats didžiausias – galima rasti braškių, medlievos, sausmedžio uogų ir kai kuriuose ūkiuose jau mėgautis šilauogėmis bei avietėmis, rašoma pranešime spaudai. LUAA nariai, kurių ūkiuose pirmąjį liepos sekmadienį dera uogos, liepos 2 d. visoje Lietuvoje skelbs apie atvirų durų dienas savo ūkiuose.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ patvirtino prekybos ir pramogų centrus valdančios bendrovės „Akropolis Group“ turėtą BB+ kredito reitingą su stabilia perspektyva. Kaip ketvirtadienį pranešė „Akropolis Group“, reitingas bendrovei paliktas atsižvelgus į finansinę situaciją ir svarbiausių finansinių rodiklių perspektyvas.

Atsinaujinančių išteklių energijos (AEI) bendrijos, piliečių energetikos bendrijos, įmonės ir ūkininkai gali teikti paraiškas vėjo elektrinių įrengimui. Iš viso tam numatyta 18 mln. eurų. Finansavimą galima gauti iki 3megavatų (MW) įrengtosios galios įrengimo išlaidų daliai padengti, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA) ir Energetikos ministerija.

Druskininkų savivaldybės taryba ketvirtadienį pritarė planams nuo kitų metų vadinamąjį pagalvės mokestį kurorte padidinti iki dviejų eurų. Šiuo metu ši rinkliava siekia eurą. Kaip BNS sakė savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, papildomi pinigai bus skiriami naujiems renginiams, veikloms finansuoti. „Sutarėme su verslu, kad pinigai bus skiriami remti renginius, šventes ir konferencijas“, – sakė Druskininkų vadovas.

Kelis mėnesius mažėjusios vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje didėjo trečią savaitę iš eilės, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. Birželio 19–26 dienomis benzinas Lietuvoje vidutiniškai pabrango vienu centu iki 1,51 euro, o dyzelinis kuras trimis centais iki 1,36 euro. Vis dėlto, pasak LEA, degalai Lietuvoje ir toliau išlieka pigiausi Baltijos šalyse.

Šiaulių apygardos teismas žada rugsėjį paskelbti sprendimą dėl „Grigeo Klaipėdos“ prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT). Apie tai ketvirtadienį baudžiamosios bylos posėdžio metu pranešė teisėjas.  Dėl taršos Kuršių marioms kaltinama „Grigeo Klaipėda“ siekia, kad ESTT priimtų prejudicinį sprendimą – įvertintų galimus prieštaravimus tarp Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinių teisės aktų.

Metų infliacija Vokietijoje birželį padidėjo iki 6,4 proc. nuo gegužę užfiksuoto žemiausio per 14 mėnesius lygio – 6,1 proc., ketvirtadienį skelbia federalinė statistikos tarnyba „Destatis“, remdamasi išankstiniais duomenimis. Išankstinis 12-os mėnesių infliacijos didžiausioje Europos ekonomikoje įvertis pranoko ekonomistų prognozių vidurkį, kuris sudarė 6,3 proc.

Seime ketvirtadienį buvo pristatyta Lietuvos vizija iki 2050 metų – šalis joje matoma kaip pavyzdys kitoms šalims, kuriančių ir išsilavinusių žmonių visuomenė. Dokumentą per Seimo posėdį pristačiusi premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad jis buvo kuriamas kitaip nei pirmtakai, siekiant kuo platesnio visuomenės įsitraukimo.