Lietuvos verslas

Elektros kainos Lietuvoje kelia vis daugiau galvos skausmo tiek gyventojams, tiek verslui. Kai kuriomis rugsėjo dienomis mūsų šalyje fiksuota didmeninė elektros energijos kaina buvo didžiausia visoje ES. Vyriausybė iki šiol nepaskelbė, kiek elektros kainos gyventojams kompensuos kitais metais. Taip pat iki galo nėra aišku, kokios pagalbos artimiausiu gali tikėtis verslas.

Kylant daugeliui kainų Lietuvoje, brangsta ir dienos pietūs – kavinių atstovai pripažįsta, kad kainos pakilo apie 20 proc. Jei anksčiau galėdavo pasiūlyti pietus už 3 eurus, dabar pigiausias pasirinkimas – 4,50 euro. Nors mažesniuose miesteliuose galima rasti ir pigesnių variantų, pavyzdžiui, už 3,40 euro, ten pietūs vis tiek vidutiniškai kainuoja 5–6 eurus. Pastarąjį pusmetį dienos pietūs kavinėse įvairiuose Lietuvos miestuose pabrango nuo keliasdešimt centų iki euro ir 20 ct.

Jei ne pagal visus, tai, matyt, pagal daugelį ekonominių rodiklių vokiečiai gyvena geriau nei lietuviai. Atrodytų, kad uždirbantys lietuvišką minimalią algą mūsų šalies gyventojai turėtų mokėti mažiau mokesčių ir į rankas gauti daugiau pinigų nei turtingesni vokiečiai. Tačiau taip nėra.

Negana to, kad paslaugų kainos kyla kas mėnesį, jų teikėjai, panašu, dar bando savo klientus ir apgauti. Štai vilnietė dar pavasarį užsisakė baldus, tačiau jų vis negauna, nors avansą jau sumokėjo. Baldininkas žadėjo procesą paskubinti, gavęs visą sumą. Tačiau moteris tuo nepatikėjo, pinigų nemokėjo, tačiau išsiaiškino, kad nuo šio baldininko nukentėjo daugybė žmonių.

Nuo šių mokslo metų pabrango daugelis būrelių: savivaldybės pripažįsta pakėlusios 5 ar 10 metų nekeistas kainas. Nors jos tikina, kad kainos pakilo nežymiai, vis dėlto už kai kuriuos užsiėmimus teks pakloti ir 6, ir 11, ir 25 eurais daugiau. Daugiausia pokyčių įvyko Kaune, kur užsiėmimai suaugusiems pabrango net iki 25 eurų, dailės mokyklos už 7–16 eurų dabar kainuoja 17 eurų, o sporto mokyklų minimalūs įkainiai pakelti nuo 6 iki 20 eurų.

Jungtinėje Karalystėje (JK), į kurią yra emigravę šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų, iš naujo imta svarstyti apie valstybinės pensijos dydį ir ankstesnį pensinio amžiaus ilginimą, praneša vietos žiniasklaida.

Privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas prašo Konkurencijos tarnybos leidimo įsigyti „Alma Littera“ knygybų tinklą „Pegasas“ ir logistikos bendrovę „ALG logistika“. Taryba pranešė prašymą sandoriui gavusi pirmadienį. Nurodoma, kad „BaltCap“ priklausanti įmonė „BT Investeeringud“ įsigytų 100 proc. bendrovės „Nirija“ akcijų, taip netiesiogiai įgydama 100 proc.

Elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 13,8 proc., dujos pigo 6,8 proc., o degalų kainos išliko panašios ir buvo mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina rugsėjo 9-12 dienomis buvo 395,5 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 392,4 euro, arba 18,4 proc. didesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje atpigo beveik trečdaliu – 32,3 proc. iki 193,5 euro. Elektros gamyba Lietuvoje didėjo 16,3 proc.

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Epso-G“ ketina šiemet įsigyti maždaug trečdalį bendrovės „TSO Holding“ akcijų, kuri kartu su kitu akcininku netiesiogiai valdo elektros energijos biržą „Nord Pool“. Anot bendrovės pranešimo, Energetikos ministerija pritarė valdybos siūlymui įsigyti 39,6 proc. „TSO Holding“ akcijų tuomet, kai antrinė bendrovė „Litgrid“ 37,6 proc.

Lietuvos banko 100 metų sukakčiai rugsėjo pabaigoje bus išleista moneta. Išleidžiamos trijų nominalų monetos – 50 eurų aukso, 20 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio. Aukso moneta bus išleista 3 tūkst., sidabro –  2,75 tūkst., vario ir nikelio lydinio – 30 tūkst. vnt. tiražu, pranešė Lietuvos bankas. Naujųjų kolekcinių monetų dailininkas – Giedrius Paulauskis. Monetos nukaldintos Lietuvos monetų kalykloje.

Dujų kainų lubos būtų ilgalaikis sprendimas Europai siekiant atpiginti elektrą, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Tai jis teigė premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, jog pagrindinė problema – kaip atsieti elektros kainas nuo dujų.

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ valdytoja bendrovė „Lidl Lietuva“ pradeda logistikos centro Vilniaus pakraštyje, Paneriuose, statybas. Į projektą įmonė ketina investuoti daugiau nei 100 mln. eurų, čia planuojama sukurti per 300 naujų darbo vietų, pranešė „Lidl Lietuva“. „Lidl Lietuvos“ generalinis direktorius Radostinas Roussevas-Peine'as sako, kad tai svarbus įmonės plėtros etapas, didėjant „Lidl“ parduotuvių skaičiui Lietuvoje ir užtikrinant tinkamą jų aprūpinimą.

Degalai per pastarąją savaitę atpigo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausiais populiariausios markės benzinas ir dyzelinas – Lietuvoje, o brangiausi degalai – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje sumažėjo nuo 1,739 iki 1,719 euro, Rygoje – nuo 1,764 iki 1,744 euro, Taline – nuo 1,899 iki 1,829 euro.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės per artimiausią pusmetį turėtų parengti technines studijas, būtinas sukurti tinkų sinchronizavimo su Europa spartinimo planą – jis taps pagrindu politiniam sprendimui dėl spartesnės sinchronizavimo datos nei 2025-ųjų pabaiga, kaip numatyta dabar. Tai energetikos ministras Dainius Kreivys pranešė Vilniuje susitikęs su Lenkijos klimato ir aplinkos ministre Anna Moskwa  (Moskva), pranešė ministerija.

Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“ vėjo jėgainių parkų jūroje projektus įgyvendins bendradarbiaudama su Vokietijos energetikos milžine RWE, penktadienį pranešė „Latvenergo“ vadovas Martinis Čakstė.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (3 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2021 metais – šis rodiklis Lietuvoje paaugo 0,1 punkto, o per ketvirtį nepakito.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 21,1 proc. ir buvo trečia pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 25,2 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,4 proc. ir buvo antroje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10,1 proc., o vien euro zonoje – 9,1 procento.

Narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančias Vakarų Balkanų šalis Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina ieškoti bendrystės ir tarpusavio sutarimo. Anot jos, sklandus integracijos procesas priklauso ne tik nuo Bendrijos, bet ir nuo to siekiančių valstybių, jose įgyvendinamų reformų.

Lietuva tikisi, kad planuojami bendri jos ir Taivano projektai netrukus įgaus pagreitį. Šią savaitę Taivane lankęsis ekonomikos ir inovacijų  viceministras Karolis Žemaitis sako, jog tokie projektai galėtų būti įgyvendinti puslaidininkių, lazerių technologijų, informacinių ryšių, biotechnologijų, startuolių ekosistemos srityse.

Lietuviškus kiaušinių produktus leista eksportuoti į JAV, ketvirtadienį paskelbė šios šalies Maisto saugos ir priežiūros tarnyba. Lietuva tapo antrąja Europos Sąjungos šalimi po Nyderlandų, gavusia tokį leidimą. Lietuvos sertifikuoti gamintojai galės eksportuoti kiaušinių baltymų ir trynių miltus, šaldytą ar džiovintą kiaušinių masę,  pranešė Žemės ūkio ministerija.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Vilniuje su Lenkijos Vyriausybės vadovu Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) aptarė būtinybę didinti paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai stiprinimą. Kaip informavo Lietuvos Vyriausybė, ministrų pirmininkų dvišaliame susitikime, vykusiame prieš bendrą Ministrų kabinetų posėdį, taip pat aptarti europiniai sprendimai, kurie leistų mažinti energijos išteklių kainas, šalių strateginės partnerystės stiprinimo, Ukrainos atstatymo klausimai.

Nuo karo Ukrainoje pradžios vasario pabaigoje Lietuvoje įsidarbino daugiau kaip 17,4 tūkst. ukrainiečių – maždaug pusė visų darbingo amžiaus pabėgėlių iš Ukrainos. Jie dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje.  Beveik 10 tūkst. ukrainiečių įdarbino Užimtumo tarnyba, o dar 4,2 tūkst. darbo vietų jiems siūloma, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.   Iš viso šiuo metu į Lietuvą yra atvykę daugiau kaip 65,3 tūkst. ukrainiečių.

Lietuvoje pernai suteikta 201 mln. eurų paramos – 8,1 proc. daugiau nei 2020 metais, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Vien šalies įmonės ir organizacijos suteikė 54,6 proc., užsienio šalių – 24 proc., anoniminiai teikėjai ir gyventojai – 21,4 proc. visos paramos. Didžiausia paramos dalis (72 proc.) buvo suteikta pinigais – 13,9 proc. daugiau nei 2020-aisiais, materialinėmis vertybėmis – 27,2 proc.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, jog sprendžiant energijos kainų krizę nėra energetikos ministro Dainiaus Kreivio plano šiai dienai.

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovei „Achema“ dėl smarkiai išaugusių gamtinių dujų kainų nuo rugsėjo laikinai sustabdžius veiklą ir dalį darbuotojų išleidus į prastovas, bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė sako toliau siekianti, jog jiems būtų mokamos dviejų trečdalių atlyginimo dydžio išmokos.  „Labiausiai inicijuojame šitą dalyką, kad būtų apmokėjimas už prastovas padidintas, kad būtų dviejų trečdalių, bet dar tokio sprendimo neturime.

Nuo penktadienio, rugsėjo 16-osios, pradedami taikyti mažesni vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai lengviesiems automobiliams, automobiliams-gyvenamiesiems namams bei automobiliams, tempiantiems gyvenamąjį namą.

„Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ penktadienį po beveik dviejų savaičių pertraukos atnaujina gamybą, BNS patvirtino įmonės generalinis direktorius Tomas Eikinas.  Pasak jo, tolesnis „Grigeo Klaipėdos“ darbas priklausys nuo elektros kainų.  „Jeigu kažkokių nenumatytų atvejų neatsitiks, tikimės sklandžiai ir toliau tęsti veiklą.

Penktadienį prasidėjo Europos judumo savaitė – kasmetinė kampanija, skatinanti palikti automobilius ir keliauti pėsčiomis ar aplinkos neteršiančiomis priemonėmis.

Penktadieniais ir savaitgaliais nemažai gyventojų naudojasi taksi ar pavežėjų paslaugomis. Juos patogu išsikviesti programėle telefone, tačiau kartais tokie iškvietimai gali baigtis nemalonumais. Galite likti ne tik be automobilio, bet laikinai atsisveikinti su pinigais. Bankas sako, kad gyventojų mokėjimo korteles blokuoja dėl įtartinų sandorių, o pinigų rezervuoja tiek, kiek nurodo paslaugų tiekėjas.

Už buvusios gydyklos pastatus Vilniuje, Antakalnyje, aukcione pasiūlyta 5,62 mln. eurų – 8,1 proc. daugiau nei pradinė kaina. Anot pirmąjį aukcioną rengusio Turto banko, jame dalyvavo trys dalyviai, objektu domėjosi didžiausi šalies nekilnojamojo turto projektų vystytojai ir investuotojai, planuojantys šioje vietoje statyti būstus.  „Dideli išskirtiniai objektai Vilniuje, turintys daug potencialo, vystytojams visada yra įdomūs.

Elektros kainoms nemažėjant, Lietuvos verslas nesugebės konkuruoti su užsienio verslu, sako stambūs šalies verslininkai. Verslai jau dabar ieško trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių šiai krizei spręsti. Apie vieną didžiausių energijos krizių per kelis dešimtmečius verslininkai kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Pastebi konkurencijos problemą „Linas Agro Group“ priklauso daugybė paukštynų.

Apie pusė Lietuvos pramonės įmonių svarsto apie laikiną savo veiklos pristabdymą, TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pareiškė Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. „50 proc. Lietuvos pramonės tikrai svarsto apie laikiną pristabdymą, ypač tokiomis aukštomis kainomis, kai nėra skirtumo nei dieną, nei naktį“, – kalbėjo jis.

Išaugus elektros kainoms, įmonė turės arba kelti kainas, arba bankrutuoti, sako „Norfa“ prekybos tinklo savininkas ir vadovas Dainius Dundulis. Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo TV3 „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Elektros kainoms Lietuvoje pasiekus nematytas aukštumas, šalies verslininkai susiduria su didžiausia energetikos krize per kelis dešimtmečius. Vienos po kitų įmonės arba mažina gamybą, arba stabdo kai kuriuos savo padalinius.

Lietuvos energetikos agentūra, reaguodama į išaugusias energijos kainas ir kylantį visuomenės poreikį mažinti išlaidas už ją, pristato Energijos taupymo gaires, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Gyventojams, paslaugų ir pramonės įmonėms skirtame dokumente ne tik vienoje vietoje pateikiami įvairių sričių patarimai, bet ir suteikiama galimybė palyginti taupymo veiksmus pagal teikiamą naudą ir reikalingas pastangas. Šias gaires numatoma nuolat pildyti, atnaujinti ir užtikrinti jų aktualumą.

Lietuvos verslininkams dabartinė situacija yra kritinė. Energijos kainos šienauja chemijos, plastmasės ir baldų įmones. Negana to, žmones jau atleidinėja duonos kepyklos, paukštynai ar pieno perdirbimo įmonės. Ką apie tai sako patys verslininkai? Ar įmanoma ką nors pakeisti? Apie tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su juodžiausią rudenį ir žiemą pasitinkančiais Lietuvos verslo lyderiais.

Europos Komisijai (EK) siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių ir ją brangiai parduodančių įmonių „viršpelnius“ Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas sako, kad toks pasiūlymas Lietuvai nėra naudingas. Pasak Virgilijaus Poderio, toks modelis pakenktų Lietuvos verslo konkurencingumui.  „Elektros generatorių, išskyrus dujų generatorius, viršplenių apmokestinimas Lietuvai nėra naudingas dėl to, kad Lietuvos atveju nėra iš ko tų viršpelnių paimti.

Pietų Korėjos ekspertai Lietuvoje tikrina paukštienos gamintojus, kurie savo produkciją planuoja eksportuoti į šią Azijos šalį. Pietų Korėjos Maisto ir vaistų saugos ministerijos bei Gyvūnų ir augalų karantino agentūros ekspertai lankysis Vilniaus paukštyne ir bendrovėse „Krekenavos agrofirma“ bei „Vlantana“, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Pasak tarnybos vadovo Manto Staškevičiaus, derybos dėl eksporto leidimų vyko nuo 2018 metų, tačiau procesus pristabdė pandemija.

Valdantiesiems teigiant, jog pastarąjį dešimtmetį šalies vyriausybės nieko nepadarė, kad Lietuva turėtų pakankamų savų elektros gamybos pajėgumų, buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis sako, kad jam dirbant šiame poste visas dėmesys buvo skirtas elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statybai.  „Lietuva koncentravosi į elektros linijų statybą su Švedija ir su Lenkija, kai buvo uždaryta atominė elektrinė.

Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo ėmėsi Vyriausybės teikiamo projekto dėl naujos kompensacijų už šildymą tvarkos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos pataisos numato, kad šildymo kompensacijos būtų taikomis iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Už projektą po pateikimo vienbalsiai balsavo 117 Seimo narių, toliau jis bus nagrinėjamas Seimo komitetuose.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus.  Už tai balsavo 116 parlamentarų, prieš ar susilaikiusių nebuvo. Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seimas galutinai balsuos rugsėjo 22 dieną.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad žadama valstybės sektoriaus reforma, atnešanti valdininkams žymiai didesnes algas, gali lemti ir kokybiškesnį suteikiamų paslaugų atlikimą. Trečiadienį laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ ministrė A. Bilotaitė įvardijo tris pagrindinius valstybės tikslus, tarp jų yra ne tik bandymas valstybinėse įmonėse surasti kompetetingus vadovus, bet taip pat kalbama ir apie atlyginimų kėlimą.

Rugpjūtį rinkoje iki rekordinių aukštumų pakilusios elektros kainos artimiausiu metu neturėtų pasikartoti, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Pasak jo, taip teigti leidžia faktai, jog įjungtos Rygos šiluminės elektrinės, artėjant šaltajam sezonui auga elektros gamyba ir vartojimas.  „Dabar įsijungė latvių generatoriai, jie gamina (elektrą – BNS). Anksčiau jie elektros negamino, artėjant šaltajam sezonui garantuotai pradės daugiau gaminti.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti dalį opozicinių „valstiečių“ siūlytų pataisų, pagal kurias ketinama sugriežtinti reikalavimus nepriklausomiems elektros tiekėjams, tačiau atmetė siūlymus leisti visiems elektros vartotojams grįžti į visuomeninį tiekimą bei fiksuoti garantinio tiekimo kainą.

Lietuvos teismai teigia klimpstantys į milijonines skolas ir galintys sulaukti antstolių, o teismų veikla dėl nemokumo gali laikinai nutrūkti. Skola už teismo procesinių dokumentų pristatymą Lietuvos paštui jau siekia per 1 mln. eurų. Paštui nuo lapkričio branginant paslaugas, ji dar augs, rodo Teisėjų tarybos posėdžių dokumentai. „Kol kas paštas laukia. Mes žinių negavom, kad būtų skirtos papildomos lėšos.

Europos Komisijai (EK) siūlant Lietuvai  susigrąžinti dalį pigiai elektrą gaminančių ir eksportuojančių šalių „viršpelnių“ pagal dvišales sutartis, Lietuva dėl to pirmiausia turėtų tartis su Švedija, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Vilniuje sprogdinant pamatus Nacionalinio stadiono statybvietėje nenustatytas kiekis betono gabalėlių galėjo išskrieti už teritorijos ribų, ketvirtadienį pranešė tyrimą atliekanti bendrovė Vilniaus BDT. Anot tyrėjų, rugsėjo 12 dienos ryte, sprogdinant stadiono pamatus, pirmojo sprogdinimo metu skeveldrų sklaida buvo platesnė nei įprastai. Tikslesnes įvykio aplinkybes toliau aiškinasi specialistai.

Eksportas šiemet sausį-liepą augo visose Baltijos šalyse, rodo ketvirtadienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 29 proc. iki 23,8 mlrd. eurų, Latvijos – 30 proc. iki 12 mlrd. eurų, o Estijos – 23 proc. iki 12,2 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 40 proc. iki 28,3 mlrd. eurų, Latvijos – 36 proc. iki 15,1 mlrd. eurų, o Estijos – 30 proc. iki 14,3 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 4,5 mlrd. eurų, Latvijos, – 3,2 mlrd. eurų, Estijos – 2,1 mlrd. eurų.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), turintys dar maždaug 1,5 mln. eurų avansinių mokėjimų už Rusijos ir Baltarusijos prekių gabenimą per Lietuvą, įskaitant ir Kaliningrado tranzitą, pareiškė, kad šie klientai patys turi pasirūpinti atsiskaitymu už paslaugas, kitu atveju įmonė „LTG Cargo“ neveš krovinių.   „LTG bei Lietuvos institucijos yra užtikrinusios galimybę įgyvendinti ES sutarimus dėl vežimų tarp Rusijos Federacijos ir Kaliningrado srities.

Lietuviško kapitalo fintech bendrovės „Paysera“ paslaugos didesnės rizikos klientams buvo apribotos tinkamai, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas  (VAAT) pranešė atmetęs „Payseros“ skundą dėl tokio Lietuvos banko sprendimo. Teismo vertinimu, įtarimai, jog „Paysera“ netinkamai taiko pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, netaiso trūkumų, yra pagrįsti.