Lietuvos verslas

Ukrainą pasiekė dar vienas „Litgrid“ skirtas pagalbos paketas, padėsiantis atstatyti nuo karo nukentėjusios šalies energetikos infrastruktūrą, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė. Paketą sudaro šią savaitę į Ukrainą atgabentas autotransformatorius ir anksčiau šiais metais išsiųsti kiti elektros tinklo įrenginiai. Bendra įrenginių vertė rinkoje siekia apie 3,6 mln. eurų.

Lietuvos pašto pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 55,6 mln. eurų – 12,2 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai, įmonė uždirbo 5,3 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus patyrė 4,2 mln. eurų nuostolį, pranešė Lietuvos paštas.  Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) šiemet siekė 10 mln. eurų, pernai nuostolis buvo 0,6 mln. eurų.  Pelningai veiklai didžiausios įtakos padarė išaugusios veiklos pajamos ir 5,9 proc.

Pirmą kartą Lietuvoje parengtas ir patvirtintas žurnalistų apsaugos planas. Tarpinstitucinį planą, skirtą 2023–2025 metams, šią savaitę patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys. „Tai pirmas bandymas susisteminti problematiką, fiksuoti, tirti ir lygiagrečiai organizuoti mokymų procesą, kas, diskutuojant su sektoriumi, išaiškėja, yra labai svarbu“, – BNS sakė ministras.

Didžiausios paštomatų tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Omniva LT“ vykdomuoju direktoriumi ir grupės valdybos nariu antradienį tapo Kastytis Valantinas, iki šiol dirbęs Lietuvos pašto operacijų ir pardavimų vadovu. Iki šiol „Omnivos LT“ generalinio direktoriaus pareigas ėjęs Vaidrius Verikas užtikrins sklandų darbų perdavimą, jis lieka bendrovėje bent iki rugsėjo pabaigos, pranešė įmonė.

Seimo valdyba ir prezidentas Gitanas Nausėda antradienį po susitikimo teigė likę prie skirtingų pozicijų dėl ribojimų Baltarusijos ir Rusijos piliečiams suvienodinimo. Prezidentui teigiant, kad ribojimai jiems turi būti lygūs, Seimo pirmininkė ragina nepamiršti žmogaus teisių. „Taip, nuomonės išsiskyrė.

Darbo inspekcija pradėjo tyrimą dėl dvigubo buvusio Vilniaus savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio įdarbinimo, skelbia naujienų portalas „Delfi“. „Galime patvirtinti, jog tyrimas pradėtas dėl Darbo kodekso nuostatų galimų pažeidimų (bet ne dėl fiktyvaus įdarbinimo). Kol kas plačiau komentuoti negalime, renkami duomenys“, – portalui nurodė inspekcija. Tuo metu prokuratūra nurodė dar nėra priėmusi sprendimo, ar pradėti tyrimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sudarant kitų metų biudžetą turi būti atsižvelgta į europines fiskalinės drausmės taisykles – biudžeto deficitas neturi peržengti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.  „Fiskalinė drausmė turi būti išlaikoma. Todėl pasisakome už subalansuotą ir racionalų atskirų pasiūlymų vertinimą. Manau, kad tai įmanoma padaryti, bet labai tiksliai reikia pasirinkti prioritetus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo griežtinti nelegalaus darbo kontrolę ir skatinti skolų turinčius darbuotojus grįžti į darbo rinką – jos pasiūlymams Trišalėje taryboje antradienį pritarė darbuotojų atstovai, tuo metu darbdaviai sako, galintys pritarti, jei bus atsižvelgta į jų pastabas. Ministerija siūlo didinti baudas už nelegalų darbą ir jas skaičiuoti nuo įmonių apyvartos, tuo metu darbdaviai tam nepritaria.

Lietuvoje daugiau negu pusė (62 proc.) verslo atstovų mano, jog korupcija šalyje paplitusi, tačiau šis rodiklis per pastaruosius 10 metų gerokai sumažėjo – 2013 metais taip teigė 89 proc. respondentų, o 2022 metais – 58 proc., rodo naujausias Eurobarometro tyrimas. Vertinant korupciją kaip problemą plėtoti verslą Lietuvoje ji įvardyta paskutinėje – devintoje vietoje (17 proc.), protekcionizmas ir nepotizmas užėmė 6–7 vietas (24 proc.), pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba.  6 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius naujo politinio sezono darbus. Tarp jų – pasiūlymai grąžinti mokesčio lengvatą vaikus auginančioms šeimoms ir spartesnis pensijų didinimas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen džiaugėsi, kad matymas dėl svarbiausių klausimų sutampa. „Rudens sesijoje bene svarbiausias Seimo darbas bus artėjančio biudžeto aptarimas ir priėmimas.

Vaisiai ir daržovės yra sveikos mitybos pagrindas ir vitaminų šaltinis, tačiau ne visada gebame atskirti, kada vaisius ar daržovė yra nebetinkama vartoti, o kada tik pasikeitusi jo išvaizda, bet ne maistinės savybės. Žinodami, kaip atskirti vis dar šviežius ir kokybiškus vaisius bei daržoves, galite ir sutaupyti pinigų, ir prisidėti prie mažesnio maisto švaistymo.

Vilniuje keliaujantys viešuoju transportu gali susidurti su nepatogumais. Savivaldybės įmonė JUDU praneša apie laikinus trikdžius.    Vienas viešojo transporto vežėjų – UAB „Transrevis“ susiduria su vairuotojų trūkumu. Antradienį, popietiniu ir vakariniu laiku, nebus vykdomi suplanuoti reisai 4G, 7, 14, 26, 43, 55 autobusų maršrutuose. Labiausiai atkreipti dėmesį įmonė ragina į 4G autobusų maršrutą – vietoj įprasto 5-6 min. kursavimo intervalo, šis važiuos kas 10-12 min.

Prezidentūrai siūlant įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) vaikus auginantiems tėvams, nepriklausomai nuo jų pajamų pobūdžio, jis galėtų siekti 87 eurus, sako šalies vadovo patarėjas. Pasak Vaido Augustinavičiaus, tokiu būdu du vaikus auginančių ir minimalią algą (MMA) gaunančių tėvų NPD susilygintų su MMA.  „Prezidentas ir siūlo įvesti papildomą neapmokestinamą pajamų dydį už vaiką, jis galėtų siekti 87 eurus“, – LRT radijui antradienį sakė V. Augustinavičius.

Bankai „Luminor“ ir „Swedbank“ paskolino 150 mln. eurų grūdų prekybos ir eksporto bendrovei „Agrokoncerno grūdai“.  Finansavimą sudaro pratęsta 100 mln. eurų kredito linija ir 50 mln. eurų overdrafto limitas. Abu bankai finansavimą užtikrino lygiomis dalimis, pranešė bankas. Pasak „Agrokoncerno grūdų“ direktoriaus Karolio Šimo, tai padės išlaikyti augimo tempus, įmonė galės sklandžiai ir laiku  atsiskaityti su ūkininkais.

Kaune baigiama diegti Mažų emisijų zona – įrengiama ir išbandoma beveik 200 tūkst. eurų kainavusi sistema, kuri fiksuos kiekvieną, įvažiuojantį į Senamiestį, ir išsiųs pranešimą apie tai, kad reikia susimokėti, antradienį rašo portalas „15min“.  Tikslus mokestis už įvažiavimą į Senamiestį mašina dar nėra nustatytas. Taip pat kol kas nėra, kaip bus daroma su pavėžėjais, taksi vairuotojais, aptarnaujančiu personalu, dirbančiaisiais bei gyvenančiais šioje apmokestinamoje zonoje.

Lietuviai per mėnesį maisto produktams vidutiniškai skiria 218 eurų arba maždaug penktadalį visų išlaidų ir yra daugiausiai maistui išleidžiančių Europos šalių 12-uke, antradienį pranešė „Delfi“, remdamasis el. platformos „Picodi“ atlikta 105 šalių statistinių duomenų analize. Šiame reitinge Lietuva atsidūrė daugmaž per vidurį – 48-oje vietoje: maistui ir nealkoholiniams gėrimams lietuviai skiria 21 proc. visų vartojimo išlaidų.   Panašus rezultatas Saudo Arabijoje (20,5 proc.

Kuršių nerijos nacionalinio parko niokojimo, padarant 5,6 mln. eurų žalą, byloje antradienį bus sakomos baigiamosios kalbos. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje planuojamas prokuroro pasisakymas. Joje valstybės kaltintojas siūlo teisiamiesiems bausmes.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Ekonomikos forume Lenkijoje dalinsis Lietuvos socialinės politikos patirtimi, pranešė ministerija. M. Navickienė Karpačze, Lenkijoje, tris dienas dalyvaus 32-ajame Ekonomikos forume „Naujos senojo žemyno vertybės – Europa ant pokyčių slenksčio“. Ministrė dalyvaus diskusijoje „Gyvenimo lygio gerinimas krizės metu.

Daugiausiai paskolų įsigyti būstui gyventojai ima didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Bankų atstovai tikina, kad mažesniuose miestuose gyventi žmonės nenori, be to, ten nėra didelio būstų pasirinkimo. Tačiau kainos didžiuosiuose ir mažesniuose miestuose skiriasi beveik trigubai, ten būstą galima įsigyti ir už 30 tūkst. eurų. „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas skaičiavo, kad 47 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina Lietuvos institucijas geriau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.  Tai nurodoma projekto, kurio metu buvo analizuoti finansiniai srautai Šiaurės ir Baltijos šalių regione, kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei poveikis finansiniam stabilumui, ataskaitoje. „Viena iš pagrindinių rekomendacijų, kurią gavome, yra užtikrinti glaudų visų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą.

„Pro Bro Group“, valdanti „Švaros brolių“ prekės ženklą, atidarė pirmąją tunelinę plovyklą užsienyje, pranešė įmonė. Į plovyklą „Pro Bro Express“ Rygoje bendrovė investavo beveik 6 mln. eurų. „Pro Bro Group“ valdybos narys ir vykdomasis direktorius Ignas Pranskevičius teigė, kad plovykla Rygoje – įmonės plėtros į užsienį pradžia.

Kai kurių valstybės valdomų įmonių vadovai dabar uždirba ir 10 ar 20 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau ir tokie jų atlyginimai dabar esą yra per maži. Todėl jau netrukus jie turėtų gerokai padidėti ir 12 kartų viršyti vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje. Tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą registravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasak jos specialistų, valstybės įmonių vadovų darbo užmokestis dabar kartais siekia vos 50 proc. to, ką uždirba privačių įmonių vadovai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kitų metų biudžete neturėtų būti jokių nenumatytų išlaidų, tačiau iššūkis Vyriausybei formuojant 2024-ųjų valstybės iždą bus užtikrinti jo atitiktį europinėms fiskalinės drausmės taisyklėms. Nuo kitų metų Europos Sąjungoje (ES) turėtų vėl galioti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai, nustatantys, kad šalių narių biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. Bendrojo vidaus produkto.

Estijos kapitalo technologijų mažmeninės prekybos grupės „Euronics“ bendrovė „Raglor“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo įsigyti vieną didžiausių elektronikos prekių tinklų Lietuvoje „Avitelos prekyba“, valdančią „Avitelos“ ir „ElektroMarkt“ parduotuves. Kaip skelbia taryba, „Raglor“ taip pat įsigytų 100 proc. „Avitela Trade“ ir Serviso kontraktų centro akcijų, per jį netiesiogiai ir 100 proc. įmonės „Emtoservis“ akcijų.

Vienintelę Lietuvoje elektromobilių dalijimosi platformą valdanti bendrovė „Spark“ iš Medicinos banko pasiskolino 0,87 mln. eurų automobilių parko plėtrai. Kartu su nuosavomis lėšomis, bendrovė į 26 naujų automobilių įsigijimą investavo beveik 1 mln. eurų, pranešė Medicinos bankas. „Spark“ įkūrėjas Nerijus Dagilis teigė, kad pritraukus finansavimą bendrovės automobilių parkas Vilniuje ir Kaune išaugo iki 700 elektromobilių. „Šis skaičius yra optimalus mūsų rinkai.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai per 7 šių metų mėnesius gavo 10 mlrd. eurų pajamų – 8,5 proc. (787,4 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat metu, skelbia Finansų ministerija.  Vien į valstybės biudžetą įplaukė 8,032 mlrd. eurų pajamų – 7,1 proc. (532,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Pajamų iš mokesčių gauta 7,479 mlrd. eurų – 6,1 proc. (431,7 mln. eurų) daugiau nei pernai. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šiemet įplaukė 3,593 mlrd. eurų – 5,8 proc. (195,9 mln.

Lietuvos-Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas užtruko ilgiau nei planuota, todėl nustatant gedimo priežastį kartu bus atliekamas ir planinis kasmetinis patikrinimas, kurį buvo numatyta atlikti spalio mėnesį, pirmadienį pranešė bendrovė „Litgrid“ .   „Šeštadienį atlikus remonto darbus kilo papildomi trikdžiai, šiuo metu nustatinėjama gedimo priežastis“, – nurodoma pranešime.

Palangos miesto taryba priėmė Palangos miesto želdynų ir želdinių apsaugos bei tvarkymo taisyklių pakeitimą, kuriame numatė naujus saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius. T.y. kiek naujai kainuotų kiekvienas konkretus medis, augantis kurorto savivaldybės teritorijoje, tuo atveju, jei jis būtų netinkamai nugenėtas, sunaikintas ar būtų prašoma leidimo jį nukirsti.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupei „Linas Agro Group“ pernai pasiekus rekordines beveik 2 mlrd. eurų pajamas, grupės finansų vadovas Mažvydas Šileika sako, kad per artimiausius metus sunku tikėtis tolesnio augimo. Anot jo, tam įtakos turi sumažėjusios kainos ir pasiekti maksimalūs pardavimų pajėgumai.  „Sunku tikėtis tolesnio pajamų padidėjimo, nes daugiau ar mažiau prekiaujame savo maksimaliais pajėgumais.

Premjerės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis stringančią mokesčių reformą vadina nepakankamai ambicinga, atsargia ir kosmetine, bet, anot jo, einama teisinga kryptimi. R. Kuodis kritikuoja ir siūlymus leisti žmonėms dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų pasiimti iš karto. Anot jo, tokiu atveju tai nebūtų pensijų sistema.  „Reforma (mokesčių – BNS) nėra labai ambicinga – labiau kosmetinė, bet teisinga kryptimi, atsargi labai, bet nėra radikali“, – Žinių radijui pirmadienį teigė R. Kuodis.

Jungtinės Karalystės investuotojas Nigelas Greenas pranešė teismui apskundęs Lietuvos banko (LB) sprendimą, įpareigojantį jį pasitraukti iš šalies rinkos parduodant visas jo valdomas Lietuvos elektrinių pinigų įstaigos „deVere E-Money“ akcijas. Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė Sigita Gamulėnienė BNS patvirtino, kad teismas rugpjūčio 24 dieną gavo tokį skundą. „Tačiau byla yra nevieša, todėl daugiau suteikti informacijos negaliu“, – komentavo S. Gamulėnienė.

Rugsėjis svarbus mėnuo ne tik jaunimui, kuris tęsia mokslus mokykloje ar pradėjo studijuoti. Nuo rugsėjo nebesimokantiems, nestudijuojantiems ir dirbti nepradėjusiems jaunuoliams atsiranda naujų įsipareigojimų – gali tekti savarankiškai pradėti mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, primena „Sodra“. Visi jaunuoliai, kurie šią vasarą baigė gimnazijas, profesines mokyklas ar studijas, privalomuoju sveikatos draudimu buvo draudžiami valstybės lėšomis iki rugpjūčio pabaigos.

Lietuvoj finansiškai labiausiai pažeidžiami 18–29 metų žmonės, rodo naujausias tyrimas. Anot jo, tarp visų amžiaus grupių jie pasižymi tiek prasčiausiais finansiniais gebėjimais, tiek ir silpniausiomis žiniomis apie finansus.

Vyriausybei pritarus, kad nuo kitų metų minimali mėnesinė alga (MMA) būtų didinama iki 924 eurų, ekonomistas Justas Mundeikis teigia, kad tokia MMA yra per maža.

2026 metais, kaip tikimasi, Vilniuje įgyvendinus pirmąjį Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos projektą, jį įgyvendinančios bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas sako, jog šiuo naujos kartos kuru pirmiausia bus aprūpinamas miesto viešasis transportas. Tačiau tikimasi, kad jį naudos ir atliekų vežėjai, tolimojo susisiekimo autobusai, kurjeriai, galbūt vilkikai.

Turto bankui nuo pirmadienio laikinai vadovauja Finansų departamento direktorius Ernestas Česokas. Naujo vadovo konkursas bus skelbiamas artimiausiu metu, praėjusią savaitę pranešė Finansų ministerija.  Nuo 2018-ųjų iki šiol Turto bankui vadovavo Mindaugas Sinkevičius. Nuo 2010-ųjų iki 2018 metų jis dvi kadencijas dirbo „Sodros“ direktoriumi. M. Sinkevičius nuo rugsėjo 4-osios pradeda vadovauti Vilniaus Šeškinės poliklinikai.

Pirmadienį pradedama platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, pranešė Finansų ministerija. Už naują vienerių metų trukmės emisiją bus mokamos 3,8 proc. metinės palūkanos. Taupymo lakštus platins „Swedbank“ ir SEB. Ši taupymo lakštų emisija bus platinama rugsėjo 4–18 dienomis, o išperkama 2024-ųjų rugsėjo 19-ąją.  Anot Finansų ministerijos, tai saugi ir grąžą generuojanti investicija.

Kelių būklė Lietuvoje kelia papildomų klausimų ne tik vairuotojams – kritikos strėles laido ir pats šalies prezidentas. O dar visai neseniai parlamentarai užsiminė apie idėją pradėti taikyti kelių mokestį visiems vairuotojams be išimties, kaip yra daroma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tuo metu ekspertai įvertino, ar tokie pakeitimai iš tiesų galėtų atnešti naudą.

Lietuvoje veikianti didmeninės prekybos įmonė „Unishop“ neturi teisės pardavinėti plaukų kosmetikos, pažymėtos prekės ženklu „Olaplex“, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę patenkino JAV plaukų kosmetikos gamintojos „Olaplex Inc.“ skundą ir uždraudė „Unishop“ naudoti JAV įmonės ženklus „Olaplex“ ir „OLAPLEX“, taip pat nurodė sunaikinti visus gaminius, neteisėtai pažymėtus šiais ženklais. Be to, JAV įmonei priteista 619 eurų už pažeidimą.

Skaičiuojama, kad pastaruoju metu prekybininkų, prekiaujančių maistu, apyvartos mažėja. Žmonės mažiau perka jų parduotuvėse, vietoje jų – augina daržoves patys, vyksta į Lenkiją arba prašo valstybės paramos maistu. Prekybininkai pastebėjo, kad gyventojų krepšelis sumažėjo ir pabrango, todėl siūlo daugiau akcijų ir nuolaidų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per metus Lietuvoje maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 5,4 proc.

Daugelis svajoja apie nuosavą būstą, tačiau ne visų pajamos leidžia jį įsigyti iš karto už savo pinigus. Gyventojai teiraujasi ar užtektų jų 800 eurų atlyginimo paskolai gauti? Bankai sako, kad užtektų tačiau siūlo vos 39 tūkst. eurų paskolą. Tuo metu būsto kainos didžiuosiuose miestuose dažniausiai viršija ir 100 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Kamilė pasakojo, kad uždirba 800 eurų per mėnesį į rankas. „Šiuo metu nuomojuosi butą, tačiau norėčiau įsigyti savo.

Ši vasara šalies žemdirbiams išbandymų šalnomis, krušomis, sausromis, kaitromis ir liūtimis negailėjo. Todėl ir derliais pernelyg nesidžiaugiama – jie skirtinguose šalies regionuose labai įvairūs. Vienur – ir imti jau nebėra ką, kitur – žemė atseikėja dar gana neblogai. Kol kas nelabai aišku, koks bus dabar nuimamų ankštinių kultūrų, savo eilės laukiančių cukrinių runkelių derlius.

Daugeliui lietuvių nuosavame kieme kurti kepsnines ar šašlykines vasarą yra įprastas dalykas. Vis tik pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet po metai iš metų kepant dešreles ar šašlykus sužinoma, kad tą daryti – draudžiama. Ne paslaptis, kad reikalavimai laužavietėms yra itin griežti – jas kurti galima tik tam skirtose vietose, laikantis 30 metrų atstumo nuo pastatų dėl liepsnų keliamo pavojaus. Vis tik kepsninės, šašlykinės ar rūkyklos taip pat turi būti kūrenamos bent 6 metrai nuo pastato.

Yra žmonių, tvirtai žinančių, kad nori gyventi bute arba tų, kuriems namas priemiestyje yra labiau prie širdies. Vis tik negalintiems apsispręsti specialistai pataria, į ką verta atkreipti dėmesį. Nors su paskola perkamų butų plotas yra 82 kv. m. mažesnis ir kaina – vos 23 tūkst. eurų žemesnė nei namų, butus lietuviai renkasi dukart dažniau, rodo tyrimas. Tačiau didesnė nekilnojamojo turto (NT) kaina reiškia mažesnius išlaikymo kaštus arba atvirkščiai.

Teikdamas siūlymus Seimo rudens sesijai prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia socialinės politikos ir nacionalinio saugumo temas. Kitą savaitę posėdžiauti pradėsiantiems parlamentarams valstybės vadovas žada teikti įstatymų projektus, susijusius su atsakomybės griežtinimu už nusikaltimus valstybės nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai, mokesčių lengvata dirbantiems tėvams, dalies lėšų atsiėmimu iš privačiuose fonduose sukauptos pensijos, prokurorų algų kėlimu ir kt.

Žemdirbiai, kurie nukentėjo nuo Lietuvą nusiaubusių audrų ir krušų, turi galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis ir palūkanų kompensacijomis, skelbia Žemės ūkio ministerija. Artimiausiu metu ministerija numato svarstyti galimybę nuo audros ar krušos nukentėjusiems ūkio subjektams pagal atskirą naują priemonę kompensuoti dalį palūkanų, sumokėtų už anksčiau paimtus kreditus.

Paėmus paskolą, ją išmokėti patartina laiku, mat neigiama kredito istorija gali sukelti sunkumų ateityje. Vis tik būna ir tokių atvejų, kuomet jokios skolos nėra, tačiau bankas neduoda paskolos dėl neigiamo kreditingumo. Vienas gyventojas papasakojo netikėtai gavęs laišką iš antstolių. Pasirodo, tai – įmonės klaida, dėl kurios jo paskolos grąžinimo tikimybė drastiškai sumažėjo ir šiuo metu siekia vos 0,2 proc.

Visi didieji prekybos tinklai reklamose teigia, kad jų parduotuvėse – tik patys šviežiausi ir kokybiškiausi maisto produktai. Tačiau anksčiau ar vėliau daugelis pirkėjų gali įsitikinti, kad taip toli gražu nėra visada. Tuo galėjo įsitikinti portalo tv3.lt skaitytojas Ugnius (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Jis tikino du kartus per kelias dienas „Lidl“ parduotuvėse susidūrė su sugedusiais maisto produktais.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) per aštuonis šių metų mėnesius siekė 204,5 mln. eurų –  13,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien rugpjūtį apyvarta siekė 29,4 mln. eurų ir buvo 8,6 proc. didesnė nei prieš metus. Rugpjūčio mėnesio apyvarta buvo rekordinė mėnesio apyvarta „Aprangos“ grupės istorijoje, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.