Lietuvos verslas

Naujais greitųjų konteinerinių traukinių maršrutais tvykstelėję „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja po poros metų jais pervežti apie penktadalį visų krovinių. Tačiau su Europoje jau įsitvirtinusiais automobilių vežėjais, sako, konkuruoti neketinantys, o tik ieškantys naujų rinkų. Vežėjų nuomone, vietos po saule užteks visiems, nes krovinių siuntėjai irgi renkasi jiems tinkamiausią kelią.

Technologijų milžinai pirmyn žengia septynmyliais žingsniais ir spėti paskui juos sunku ne tik paprastiems mirtingiesiems, bet ir ištisoms valstybėms. Lietuva – viena tokių, kuriai sunku pasivyti nuolat pasauliui naujoves siūlančius technologijų gamintojus. Nusipirkę ir atsivežę naujausių įrenginių iš JAV, o kartais – ir iš greta esančių Europos šalių lietuviai lieka nusivylę, kai nusipirktieji prietaisai nebetenka dalies funkcijų ir savitumo.

Net ir sunkmečiu lietuviai nevengia savo stalą paįvairinti egzotiškais atvežtiniais vaisiais, prieskoniais ar jūros gėrybėmis. Prekybininkai pastebi, kad vadinamųjų gurmaninių prekių pardavimai kasmet išauga dešimtimis procentų. Analitikai sako, kad net ir sumažėjus pajamoms lietuviai išmoko gyventi taip, jog užtektų ne tik būtiniausiems poreikiams.

Nuo praeitų metų tradicija tapęs Vilniuje kas mėnesį vykstantis idėjų ir įžvalgų vakaras „Hub Camp“ kaskart sulaukia vis didesnio dėmesio. „Praėjusį kartą susirinko tiek žmonių, jog pavėlavusieji neberado vietos net ant laiptų. Džiugina, kai tarp žiūrovų randame žmonių atvykusių iš kitų miestų, net valstybių“, – teigia „Hub Camp“ organizuojančio bendradarbystės centro „Hub Vilnius“ koordinatorius Šarūnas Savickas.

Norimų prekių šiuo metu galima įsigyti įvairiais būdais: pirkti parduotuvėse, pirkti iš platintojų arba užsisakyti internetu. Apsukrūs verslininkai, užsiimantys prekių siuntimu paštu, patiklių klientų ieško atakuodami telefono skambučiais. Į „Valstiečių laikraštį“ kreipėsi skaitytoja prašydama pagalbos. Beveik prieš mėnesį jai paskambino ir pasiūlė pirkti labai gerų ir pigių Omega -3 maisto papildų. Moteris sakė pagalvosianti.

Lietuvos ekonomiką pasistiebti galėtų paskatinti išplėtotas paslaugų eksportas, mano specialistai. Dirva paslaugų eksportui jau paruošta – kvalifikuotos ir pigios darbo jėgos turime pakankamai, telieka pritraukti investuotojus. O tam gali pasitarnauti emigrantai. „Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, yra du pagrindiniai keliai Lietuvos ekonomikai sustiprinti. Pirmajame svarbiausias vaidmuo tektų didelių pramonės bendrovių, tokių kaip „Akmenės cementas“ ar „Achema“, kūrimui.

Vos spėjantys tenkinti išaugusią malkų paklausą verslininkai prakalbo apie per mažas jų kainas, todėl žada 5–10 proc. branginti produkciją. Besibaigiantis malkų ruošimo sezonas varo į neviltį aplinkosaugininkus ir darbo saugos inspektorius. Didėjant malkų paklausai privačiuose ir valstybiniusoe miškuose vis dažniau aptinkama nelegalių darbininkų. Besivaikydami šlamančių, verslininkai vis dažniau verčia žmones dirbti rizikuojant gyvybe.

Didžiosios Britanijos bendrovė „Callcredit Information Group“, nusprendusi plėsti savo veiklą, rimtai svarstė, kurioje Europos valstybėje įsteigti naują padalinį. Žvilgsniams nukrypus į Lietuvą, susidomėta Kaunu. Kaune britai artimiausiais metais žada investuoti apie 61 mln. litų, primena ELTA. Apie tai antradienį Kauno miesto savivaldybėje bendrovės vykdomasis direktorius Adrianas Mitri kalbėjo susitikime su miesto meru Andriumi Kupčinsku.

Benzino kainoms kai kur pasiekus 5 litų ribą, neatsilikti žada ir dyzelinas. Šis bent keliais centrais brangs dėl valdininkų uolumo. Šie užsimojo, kad Lietuvos degalinėse parduodamas dyzelinas turėtų daugiausiai biopriedų. Degalų kainų augimas vairuotojus toliau varo į neviltį. 98 markės benzinas kai kuriose degalinėse jau šturmuoja 5 litų ribą. Plačiau pinigines netrukus turės praverti ir dyzelinu varomų automobilių savininkai.

„Ekonomika. lt“ gavo duomenų, kad dar likus metams iki didžiųjų teisėsaugos reidų Vilniaus taksi įmonės buvo perspėtos apie ketinimus pažaboti taksistų vykdomą neteisėtą veiklą. Intrigos ir kaltinimai, apribotos teisės disponuoti nešvariai įgytu turtu ir griežtos teismų sankcijos – tokia atmosfera jau antrą mėnesį tvyro Vilniaus taksi verslo pasaulyje.

Didžiausios šalies draudikės „Lietuvos draudimo“ Žalų centras šiandien per 3 valandas registravo tiek pranešimų apie sugadintą, nukentėjusį turtą, kiek paprastai sulaukia per visą dieną. Draudikus užplūdo skambučiai dėl vakar vakaro ir šiandien ryto nuostolių gyventojų turtui ir automobiliams. Stiprūs vėjo gūsiai vakar ne tik pažėrė paskutinio sniego, bet ir talžė namus, stogus, kaminus, kitą turtą.

Degalinių švieslentės ne visiems sukelia galvos skausmą: dyzelinas brangsta lėtai, o dujos išvis pinga. Benzino kainai pasiekus beveik 5 litų už litrą žymą, dujų įrangos montuotojai sulaukia vis daugiau užsakymų. Šiuo metu litras dujų kainuoja apie 2,33 lito – 10 centų pigiau nei praėjusį rudenį. „Tikėjomės, kad kaina šį pavasarį kris dar labiau“, – „Lietuvos rytui“ sakė automobilių dujomis prekiaujančio degalinių tinklo „Valstina“ vadovas Robertas Gutauskas.

Lietuvoje nuo šiol aplinkos tarša ir gamtai daroma žala turėtų sumažėti, nes mūsų šalyje pradedami supirkinėti panaudoti galvaniniai elementai (nešiojamosios baterijos). Jų supirkimo kaina - 2 litai už 1 kg. Antradienį Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) ir bendrovės „EMP recycling“, „Ekstara“ bei „Atliekų tvarkymo centras“ pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigoja bendrai veikti tam, kad panaudotos nešiojamosios baterijos būtų superkamos.

Pieno ūkių savininkai nepatenkinti - supirkėjai mažina kainas. "Gavome raštą, kad supirkimo kaina mažėja 2 centais už kilogramą. Kodėl - neįmanoma suprasti", - sakė Voniškių (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys. Bendrovė Lukšių pieninei per parą parduoda apie 9 tonas pieno, iš kurio gaminamas fermentinis sūris. Sumažėjus supirkimo kainoms, per mėnesį voniškiečių pajamos už pieną sumažės kone 5 600 litų. Iki šiol jiems mokėta 1,07 lito už kilogramą.

Juokaujama, kad gaidžiai ir karvės lytį pakeičia ant prekystalio – giedoriai tampa vištomis, o karvės – jautiena. Juokai juokais, tačiau į Lietuvos gamintojų rankas patekusi olandiška, vokiška ar lenkiška kiauliena įgyja lietuvišką „tautybę„. Pardavėjai privalo nurodyti žalios mėsos kilmės šalį, tačiau šis reikalavimas nebegalioja, kai užsienyje pagaminta mėsytė paragauja dūmo arba iškepama. Įsigyti iš užsienio atvežtos „sumankurtėjusios“ („tautybę praradusios") mėsos rizika didėja.

Lietuvos pramonės ir verslo bendruomenė yra susirūpinusi dėl pastaruoju metu kilusio diplomatinio konflikto tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos valdžios institucijų. Verslas baiminasi, kad tokių sankcijų kaina Lietuvos ekonomikai gali siekti 7 milijardus litų. „Mes suprantame, jog susidariusi situacija yra 2010 m. gruodžio mėn. 19 d. Baltarusijoje įvykusio susidorojimo su taikiais demonstrantais ir vėlesnių priemonių prieš opoziciją taikymo pasekmė.

Vilniaus miesto Kalvarijų turgavietėje draudžiama prekiauti gyvūnais, kadangi tai prieštarauja Lietuvos ir Europos gyvūnų gerovę saugantiems teisės aktams. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) kreipėsi į Vilniaus savivaldybę bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyrių su prašymu imtis priemonių kuo skubiau pašalinti prekybos gyvūnais turgavietėse pažeidimus. Taip siekiama mažinti šiuo metu nekontroliuojamą gyvūnų dauginimo ir benamių gyvūnų skaičių.

Smulkieji verslininkai ir prekybininkai, sunerimę dėl nuo gegužės jiems privalomų kasos aparatų turgavietėse ir pasunkėsiančios mokesčių naštos, Finansų ministerijai buvo pateikę net 12 pasiūlymų, bet derybos vyksta tik dėl dviejų.

Šeštadienį apyvartoje pasirodė du nauji pašto ženklai iš tęstinės serijos „Lietuvos raudonoji knyga“. Naujuosiuose pašto ženkluose pavaizduoti į Lietuvos raudonąją knygą įtraukti nykstantys vorai – didysis plūdvoris ir raudonasis eresas. Pašto ženklus sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Jie abu atspausdinti tame pačiame mažame lapelyje po keturias serijas. Ženklai atskirose eilutėse kortiški. Kiekvieno ženklo tiražas – 100 tūkst., nominalinė vertė – 2,90 lito.

Rusijai paskelbus apie draudimą įvežti gyvus galvijus ir kiaules iš ES, tuo susirūpinusi Europos Komisija išsiuntė į Maskvą savo atstovus.Derybos dėl draudimo panaikinimo su Rusijos pareigūnais jau vyksta kelias dienas. Gyvų kiaulių į Rusiją negalima vežti nuo pernai birželio, kai Jonavos rajone užfiksuotas kiaulių maras. Po kelių mėnesių likvidavus ligos židinius Europos Sąjunga (ES) ir kitos šalys panaikino šį draudimą, o Rusija – ne. Leidžiama įvežti tik kiaulieną ir jos produktus.

Lietuvos bankas įtardamas, kad finansinė sistema „MMM-2011“ gali turėti nusikalstamos veikos požymių, kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą dėl galimai neteisėtos veiklos. Lietuvos bankas taip pat imasi iniciatyvos telkti valstybės institucijų veiksmus siekiant pažaboti galimas nusikalstamas veikas ir apsaugoti gyventojus.

Nors neteisėta „Teleradijo kompanijos Hansa“ veikla nutraukta, iš radijo taškų toliau liejasi muzika ir už ją renkami mokesčiai. Viešoji įstaiga „Teleradijo kompanija Hansa“ jau daugiau kaip pusmetį neturi licencijos teikti radijo taškų paslaugų, bet mokesčius už neteisėtą Lietuvos radijo 1-osios programos retransliavimą toliau sėkmingai renka.

Ko rei­kia šian­die­nos vers­li­nin­kui Šiau­liuo­se, kad ga­lė­tų pa­sta­ty­ti 20 mi­li­jo­nų li­tų kai­nuo­jan­tį fab­ri­ką? Šiau­lie­tis vers­li­nin­kas Ry­tis Di­jo­kas ži­no: iš­mok­ti ge­rai pa­mo­kas ir ne­pirk­ti rau­do­no fe­ra­rio. O svar­biau­sia – vers­lo sėk­mei rei­kia žmo­nių, juos bran­gin­ti ir leis­ti už­si­dirb­ti.

Lietuvoje – dar vienas absurdas: privačios bendrovės likvidatoriumi pasiskelbęs žmogus metė iššūkį valstybei ir sugebėjo sustabdyti darbus, kurie būtini, kad Rusnė būtų apsaugota nuo galimai pragaištingų potvynio pasekmių, rašo „Lietuvos rytas“. Rusnės miesto, Pakalnės, Šyškrantės ir Uostadvario kaimų gyventojams – tokių yra beveik 2000 – tektų palikti namus, jei pakilęs potvynio vanduo imtų veržtis per vakarinį polderio pylimą, kurio rekonstrukcijos darbai turėjo būti baigti sausio pabaigoje.

Artėjant atostogų sezonui, stiprėja konkurencija tarp kelionių agentūrų ir pigių skrydžių bendrovių. Pastarosios iš Lietuvos kasmet atidaro vis daugiau pigių skrydžių į turistų mėgstamas vietas. Skaičiuojama, kad dėl to keliais procentais sumažėjo kelionių agentūrų klientų. Tačiau įspėjama, kad taupantieji ne visada iš tiesų sutaupo, praneša LTV naujienų tarnyba. Kasmet Viduržemio jūros salas, pietų kurortus pasiekti vis paprasčiau.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) posėdyje konstatavo, kad akcinės bendrovės „Litgrid“ ir „Lesto“ pažeidė Elektros energetikos įstatymą, perkeliantį III ES energetikos direktyvų paketo nuostatas į nacionalinę Lietuvos teisę. Pagal minėtą įstatymą, įmonės iki 2012 m. kovo 3 d. turėjo atskirti perdavimo ir skirstymo veiklas nuo kitų vertikaliai integruotos įmonės veiklų bei komercinių interesų.

Artėjant atostogų sezonui, stiprėja konkurencija tarp kelionių agentūrų ir pigių skrydžių bendrovių.Pastarosios iš Lietuvos kasmet atidaro vis daugiau pigių skrydžių į turistų mėgstamas vietas. Skaičiuojama, kad dėl to keliais procentais sumažėjo kelionių agentūrų klientų. Tačiau įspėjama, kad taupantieji ne visada iš tiesų sutaupo, praneša LTV naujienų tarnyba. Kasmet Viduržemio jūros salas, pietų kurortus pasiekti vis paprasčiau.

Ketvirtadienį „Aprangos“ grupė prekybos ir pramogų centre Vilniaus „Akropolis“ atidaro pirmąją Baltijos šalyse avalynės ir aksesuarų parduotuvę „Aldo“. Avalynės tinklo vystymas – nauja kryptis ir iššūkis „Aprangos“ grupės veikloje. „Aldo“ vienas sparčiausiai augančių avalynės ir aksesuarų tinklų pasaulyje. Šiuo metu, prekės ženklas itin aktyviai plečiasi Europos regione, neseniai atidarė parduotuves Čekijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, plečia tinklą Anglijoje, Prancūzijoje.

Ki­tą sa­vai­tę ne­to­li Šiau­lių esan­čiuo­se Aukšt­ra­kiuo­se bus vėl pra­dė­tos de­gin­ti iš vi­sos Lie­tu­vos su­vež­tos pa­vo­jin­gos atlie­kos. UAB „Tok­si­ka“ žūt būt sten­gia­si pe­rim­ti iš ran­go­vo – Ita­li­jos bend­ro­vės „Haf­ner Srl“ pa­vo­jin­gų at­lie­kų degini­mo įren­gi­nį. Šio pe­rė­mi­mo kai­na – žmo­nių svei­ka­ta ar net gy­vy­bė.

Mažieji aludariai Lietuvą grasina paduoti į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kad šalis uždraudė alų pardavinėti didesnėje nei litras pakuotėje ir riboti jo stiprumą. Didieji alaus gamintojai – ne tokie drastiški, tačiau sako, kad laiko artėjančioms pertvarkoms – per mažai, praneša LTV „Panorama“. Į stiklinius butelius alų pilsto tik nedaugelis mažųjų aludarių. Anot asociacijos vadovės, apie 90 procentų jų renkasi dviejų litrų plastikinę tarą.

Jei vals­ty­bė nu­sto­tų mo­kė­ti pa­šal­pas be­dar­biams, o jie siek­tų už­si­dirb­ti at­ly­gi­ni­mą, ta­da Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je bū­tų įma­no­ma plė­to­ti siu­vi­mo vers­lą, – įsi­ti­ki­nu­si mies­te siu­vyk­lą už­da­riu­si vers­li­nin­kų šei­ma iš Ma­žei­kių. Ta­čiau jų įdar­bin­tos ak­me­niš­kės jau­tė­si ver­gau­jan­čios ir dėl to kal­ti­no darb­da­vius.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad nuo trečiadienio atveriami elektroninio deklaravimo vartai. Tai reiškia, kad nuo šiandien iki gegužės 2 dienos tam tikros gyventojų grupės pagal įstatymą turi deklaruoti praėjusiais metais gautas savo pajamas ir turtą bei gali susigrąžinti mokesčių permokas. Skaičiuojama, kad šiemet turėtų būti grąžinta 215 mln. litų mokesčių permokų.

Pasaulio banko projekto „The Doing Business“ paskelbtame reitinge Lietuva pagal galimybes verslui užima stebėtinai aukštą 27 vietą tarp 183 valstybių. Tačiau akyliau išanalizavus duomenis, akivaizdu, kad pradėti verslą Lietuvoje yra gerokai sudėtingiau nei Tadžikistane, Uzbekistane ar net karų nualintame Afganistane. Pagal svarbiausius iš dešimties „The Doing Business“ paskelbtų reitingo kriterijų Lietuva atrodo apgailėtinai. Pagal verslo pradžios kriterijų Lietuva teužima 101 vietą.

Daugelis mamų žino, kad drabužėlių, žaislų ir kitų vaikui reikalingų prekių kainos šalyje yra kosminės, o kokybė – dažnai prasta. Todėl paprastai jos negaišta laiko vaikščiodamos po prekybos centruose įsikūrusias parduotuves. Daug dažniau savo mažylius mamos apiperka dėvėtų drabužių parduotuvėse ar prekių jiems įsigyja iš kitų motinų. Dėvėti drabužiai – ne tik vargingiausiems Į dėvėtų drabužių parduotuves užsuka ne tik gaunantys mažas pajamas tėvai.

Europos paukštynuose įsigalioję nauji Europos Sąjungos (ES) reikalavimai vištų narvams išgąsdino ir pirkėjus – prekybos centruose ėmė brangti ne tik kiaušiniai, bet ir kiti produktai, kurių gamyboje jie naudojami – tortai, pyragaičiai, sausainiai. Skaičiuojama, kad Europoje kiaušinių kaina didmeninėje prekyboje yra išaugusi maždaug keturis kartus – iki daugiau kaip 4 eurų (14 litų) už kilogramą.

Seifų gamintojai ir dalis pardavėjų sako: auga seifų paklausa – per pastaruosius metus jų nupirkta maždaug trečdaliu daugiau. Dalis kitų pardavėjų teigia atvirkščiai: rinka po 2008-ųjų krizės esą vis dar neatsigauna. Tačiau ir tie, ir anie sutinka – seifai perkami norint apsisaugoti nuo vagių ir gaisrų.

Kaimynė Latvija su šešėline ekonomika kovos iš visų jėgų: nuo liepos pradžios valstybiniu lygiu bus sudaromas baltasis įmonių sąrašas. Lietuvos ekspertai ir verslininkai gūžčioja pečiais ir tokios iniciatyvos Lietuvai nesiūlo. Latvijos Saeima nuo kovo pradžios priima šalies Finansų ministerijos inicijuotas Mokesčių ir muitų įstatymo pataisas, numatančias kelių rūšių nuolaidas ir kitų privilegijų verslininkams, kurie sąžiningai atsiskaito su valstybe.

Pernai Lietuva sulaukė daugiausiai vokiečių turistų, palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Pirmieji 2012 m. rezultatai rodo, kad šie metai turizmui bus ne ką mažiau sėkmingi, prognozuoja Valstybinis turizmo departamentas (VTD). Kovo 7 - 11 dienomis Berlyne vykusi viena didžiausių tarptautinių turizmo mugių pasaulyje ITB Lietuvai buvo itin sėkminga. Joje šaliai atstovavo VTD kartu su Lietuvos turizmo verslu.

Sovietų laikais veikusi finansinė piramidė MMM, dėl kurios griūties milijonai žmonių prarado santaupas, atgimsta Lietuvoje. Sausio viduryje viešose erdvėse liūdnai pagarsėjusios MMM kūrėjai ėmė reklamuoti naują projektą: MMM-2011. Už šios finansinės piramidės slepiasi tas pats veidas – Sergejus Mavrodis. „Ekonomika.

Kaimo turizmo sodybose pernai sulaukta vidutiniškai 11 procentų daugiau poilsiautojų nei užpernai. Panašių srautų tikimasi šiemet.Tačiau optimistines verslininkų nuotaikas temdo gegužę įsigaliosiantys mokesčių pasikeitimai, praneša LTV „Panorama“. Pernai kaimo turizmo sodybas aplankė pustrečio šimto tūkstančių poilsiautojų, iš jų beveik dešimtadalis – užsieniečių. Daugiausiai svečių sulaukta iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos. Vienam žmogui nakvynė kainavo nuo 30 iki 50 litų.

Parduotuvių lentynose vėl sumaištis – brangsta kiaulienos ir jautienos produktai. Mėsos perdirbėjai skaičiuoja, kad šių mėsos gaminių kainos yra pakilusios apie 15-20 proc. ir abejoja, ar artimiausiu metu jos mažės.

Liūdna žinia tiems, kurie neišsiverčia be mėsos, – per mėnesį ūgtelėjo ir jautienos, ir kiaulienos kaina. Lietuvos ūkininkai ir prekybininkai tikina kainos nekėlę, o perdirbėjai sako, kad mėsa brango Europoje. Daugelyje didžiųjų tinklų parduotuvių kilogramas šviežios mėsos atsieina keliasdešimt centų ar litu brangiau nei prieš mėnesį. Labiausiai per piniginę šis pokytis kirto tiems, kurie dairosi pigiausios mėsos, – anot prekybininkų, ji brango labiausiai.

Kiau­ši­nių rin­ko­je pra­si­dė­jo dvi­de­šimt me­tų ne­gir­dė­ta su­maiš­tis. Pak­lau­sai ge­ro­kai vir­ši­jus pa­siū­lą, kiau­ši­nių kai­na ėmė pūs­tis kaip ant mie­lių. Šiuo me­tu tur­gu­je ir par­duo­tu­vė­se kiau­ši­nių kai­na yra išau­gu­si be­veik treč­da­liu. Prog­no­zuo­ja­ma, kad jau šią sa­vai­tę už 10 kiau­ši­nių pir­kė­jams teks pa­klo­ti apie 7 li­tus.

Pre­ky­bą, mai­ti­ni­mą, ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mą ir ki­to­kius vers­lus iš­ban­dę Ku­ke­čių kai­mo (Kelmės raj.) gy­ven­to­jai Genovai­tė ir Algirdas But­kai sa­ko, jog šiuo me­tu kai­me pa­si­tei­si­na tik mais­to ir ki­tų bū­ti­niau­sių pre­kių par­duo­tu­vė. Iš jos jau kelioli­ka me­tų vers­lu už­sii­man­tys But­kai ir gy­ve­na, nors apy­var­ta nė­ra di­de­lė.

Aukštyn šoktelėjusios kiaušinių kainos šokiruoja pirkėjus. Pardavėjai ir gamintojai teisinasi, kad pabranginti kiaušinius privertė vištų gerovė. Pastarosiomis savaitėmis kiaušinių kainos pasiekė aukštumas. Turguje ir parduotuvėse kiaušiniai pabrango beveik litu. Kiaušiniai brangsta apie 30 proc. Dabar jų kaina svyruoja nuo 4,40 iki 5,50 lito. Pirkėjai spėlioja, kad tokį kiaušinių kainos kilimą galėjo lemti artėjančios Velykos arba kiaušinių stygius, rašo Diena.lt.

Klaipėdos rajone pradedama išgauti nafta iš naujo telkinio. Jo geologiniai išteklia, skaičiuojama, – dvigubai didesni, nei pernai naftos išgauta iš 12 Lietuvos gręžinių. Šalyje išgaunamos naftos kiekiai mažėja, tačiau specialistai viliasi, kad žaliavos pakaks dar geram dešimtmečiui, praneša LTV „Panorama“.Naujas naftos telkinys dviejų kilometrų gylyje aptiktas Endriejavo seniūnijoje, Ližių ir Laigių kaimų apylinkėse. Bendrovė „Manifoldas“ telkinį aptiko prieš pusantrų metų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš daugiau nei 300 Lietuvoje veikiančių picerijų patikrino beveik 100 šių viešojo maitinimo įmonių. Daugiau nei 60 proc. patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Iš didžiųjų picerijų tinklų geriausiai tvarkėsi Vičiūnų restoranų grupė, UAB („Charlie“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“, „Carskoje selo“) ir UAB „Čili Holdings“ („Čili kaimas“, „Čili pica“, „Čili Kinija“, „Tokyo“) picerijos.

Vilniuje „Fortum Heat Lietuva“ ir Lietuvos energija,  pasirašė ketinimų protokolą dėl investicinio projekto, kurio tikslas – kogeneracinės jėgainės Vilniaus mieste projektavimas, statyba ir eksploatavimas. Planuojama, kad naujoji jėgainė bus apie 50 MW elektrinio ir apie 110 MW šiluminio galingumo, naudos biomasę bei kitą vietinės kilmės kurą. Jei sprendimas dėl investavimo bus priimtas, planuojamo „Fortum“ ir Lietuvos energijos“ projekto vertė gali siekti apie 200 mln. eurų (690 mln.

Nuo kovo 1-osios Lietuvos energijos išteklių biržoje „BaltPool“, be elektros, jau galima pirkti ir parduoti gamtines dujas. Kol kas rinkos dalyviai, turėdami tik vieną dujų šaltinį iš koncerno „Gazprom“, prekiaus veikiau oru, tačiau veikla lietuviškojoje biržoje pamažu domina didžiausius Europos energetikos milžinus. Gali būti, kad šiemet „BaltPool“ pradės organizuoti prekybą ir biokuru.