Lietuvos verslas

Lietuvių vartojimas šiemet augo sparčiau nei kainos, tačiau gyventojai išliko atsargūs tiek vartodami, tiek kaupdami finansinį turtą. „Realus vartojimas, įvertinus kainų augimą, siekė 3 procentus. Jis buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), nes mus aplenkė tik Bulgarija ir Latvija“, – sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Visgi, vartojimas augo sparčiau nei augo atlyginimai – pastarieji praėjusiais metais didėjo vos 2,4 proc.

Po Nacionalinės kredito veiklos sustabdymo situacija kredito unijų rinkoje išliko stabili. 63 kredito unijose jaučiamas tik nežymus indėlių portfelio sumažėjimas, kuris sudaro vos 0,79 proc. nuo bendros indėlių sumos, arba 11 mln. litų. Apie pokyčius kredito unijų rinkoje antradienį pranešė Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), kuri vienija 63 iš 77 Lietuvoje veikiančių unijų.

Trečiąjį šių metų ketvirtį daugiausia - 5,5 proc. pabrango jūrų ir pakrančių vandens transporto, 3,2 proc. - sandėliavimo ir saugojimo paslaugų kainos. Sumažėjo transportavimo vamzdynais - 3,7 proc., kitos pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veiklos - 2,8 proc., telekomunikacijų - 2,2 proc. - paslaugų kainos. Statistikos departamento duomenimis, per metus labiausiai pabrango sandėliavimo ir saugojimo - 6,7 proc., valymo veiklos - 5,7 proc.

Eksportas nepaliauja stebinti dinamiška plėtra, kuris nesustabdo net euro zonos recesija. Metinis eksporto pokytis didžiausias buvo mašinų ir įrenginių (26,4 prc.), maisto produktų (24,0 proc.), baldų (22,9 proc.) pramonėje. Augantis eksportas, anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, yra vienintelis šviesus spindulys šiuo metu. SEB banko apskaičiuotas eksporto perspektyvų indeksas beveik idealiai pagrindžia faktinius eksporto į konkrečias šalis pokyčius.

Darbo rinkos liberalizavimas ir verslo reguliavimo supaprastinimas gali sumažinti pajamų atotrūkį labiau nei progresinės gyventojų pajamų mokesčio sistemos įvedimas, teigiama naujausioje SEB banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“. Pasak analitikų, svarbiausia yra ne tai, kad pajamų apmokestinimo progresiją Lietuvoje garantuoja neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas.

Išankstiniais duomenimis, lapkritį „Sodros“ įplaukos buvo 982,2 mln. Lt - tai yra 5,2 proc. (48,4 mln. Lt) daugiau nei praėjusį lapkritį. Tuo tarpu išlaidos buvo 1 mlrd. 121 mln. Lt - tai yra 3,9 proc. (41,8 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Palyginti su planuotomis, „Sodros“ įplaukos lapkritį buvo 4,9 proc. (45,8 mln. Lt) didesnės, o išlaidos - 0,9 proc. (10,2 mln. Lt) mažesnės. Lapkričio mėnesį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas buvo 138,8 mln. Lt.

Paštininkai ir siuntų gabentojai nerimauja ne tik dėl prieššventinės darbų griūties. Jų galvos skausmas – ir pūgos, šiandien rašo „Lietuvos rytas”. „Šiuo metų laiku darbo krūvis išauga net 3–4 kartus, palyginti su įprastu mėnesiu. Gyventojai ne tiktai daug daugiau išsiunčia siuntų, bet ir gerokai išauga iš užsienio šalių atkeliaujančių siuntų skaičius”, – kalbėjo Lietuvos pašto atstovė Aurelija Jonušaitė. Pagal orų prognozes darbo dieną planuoja ir tarptautinė siuntų įmonė DHL.

Šiais metais didelėmis apsukomis augęs Lietuvos eksportas itin teigiamai veikė ūkio augimą. Specialistai pastebi, kad šalies eksportuotojai yra itin konkurencingi ir lankstūs, bet laiku nesirūpina investicijomis. Per metus Lietuvos eksportas išaugo 33 proc. – daugiausia dėl įspūdingai didėjusio javų (3,8 karto) bei naftos produktų (33 proc.) vežimo į užsienio šalis, skaičiuoja Lietuvos statistikos departamentas.

2 mln. litų neapskaitytų pajamų, daugiau nei 20 kratų, 14 sulaikytųjų – prieš keletą savaičių išaiškintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo schemos, į kurią papuolė „Vičiūnų restoranų grupės“ įmonės, rezultatas. Pasak specialistų, tai gali būti ne pabaiga. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai (FNTT) ir Valstybinė mokesčių inspekcija susidomėjo Kauno milijonieriui Visvaldui Matijošaičiui priklausančios „Vičiūnų“ įmonių grupės restoranų veikla.

Vilniaus savivaldybė primena, kad pastatai žiemą turi būti prižiūrimi, kad ant jų nesusikauptų per daug sniego ir nesusiformuotų varvekliai. Už nepriežiūrą pastatų naudotojams gresia bausmės. Pastato prižiūrėtojai privalo stebėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas ant pastatų stogų ar išorinių durų stogelių, prie švieslangių, sienų, langų.

63 kredito unijas vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) sugriežtino kredito unijų priėmimo į LCKU sistemą sąlygas. Šios sąlygos ateityje galios ne tik naujai priimamoms unijoms, bet ir dabartinėms LCKU narėms. Nesilaikančioms naujųjų taisyklių unijoms gresia pašalinimas iš LCKU bendrosios sistemos. Rinkos savireguliacijos priemones vykdanti LCKU, atlikdama savo narių veiklos tikrinimus, priima rekomendacijas atskiroms unijoms dėl tolesnės veiklos.

Per 9 šių metų mėnesius Tauragės rajone veikę elektros tinklų vagys įmonei LESTO padarė apie 100 tūkstančių litų žalą, sugadino 8 transformatorius. Mūsų rajonas šalyje išsiskiria tokiomis vagystėmis, todėl tauragiškiams LESTO skiria išskirtinį dėmesį. LESTO išplatino pranešimą, kad iš visų rajonų Lietuvoje labiausiai vagystėmis išsiskiria penki rajonai (Trakų, Tauragės, Varėnos, Šalčininkų ir Vilniaus). Juose vagių padaryti nuostoliai sudaro net 50 proc.

Baigėsi beveik du mėnesius trukęs konkursas, kuriame paaiškėjo, kurių architektų darbams lemta įsikūnyti statant namus prie Neries, kur priešingame krante matyti Kauno pilis bei išvaizdus Santakos parkas. Nugalėjo UAB "Antra kryptis", vadovaujama architekto Tomo Kriaučiūno. Bendrovės "YIT Kausta" surengtam konkursui iš viso buvo pasiūlyta 10 architektų darbų. Juos įvertinusi komisija pripažino, kad du iš jų neatitiko reikalavimų.

  Kitais metais Valdovų rūmų statybos pirmojo etapo darbams baigti valstybė ketina skirti apie 10 mln. litų. Šiuos darbus ketinama baigti iki 2013 metų vidurio, kai Lietuva pirmininkaus Europos Tarybai. Tai pirmadienį po vyriausybės posėdžio žurnalistams patvirtino kultūros ministras Šarūnas Birutis. Tačiau jis paneigė, kad pinigų skirta ir antrojo etapo darbams. „Kitais metais yra numatyta pabaigti A dalies darbus, ir tai numatyta (padaryti) iki pirmininkavimo Europos Tarybai.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ Olandijoje aukcione laimėjo teisę naudotis 800 Mhz dažnių ruožu. Bendrovė įsigijo dvi licencijas (2 x 10 Mhz), jų kaina – 1,4 mlrd. Švedijos kronų (apie 555 mln. litų aukciono dienos kaina). Naujai gauti 800 Mhz juostos dažniai ir anksčiau įsigyta licencija naudotis 2,6 Ghz dažnių ruožu leis bendrovei kurti 4G ryšio tinklą pagal LTE technologiją.

Lietuvos statutinių įstaigų pareigūnus vienijančio Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai teigia, kad rytoj Seime vyksiantis kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų svarstymas parodys, ar naujosios daugumos politikų prieš rinkimus dalyti pažadai yra tikri, o pareigūnų bėdoms – jiems suprantamos.

Nuo šiandien pradeda veikti pirmieji Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyriai „PayPost“. Iš viso šiandien duris klientams atvėrė 23 „PayPost“ skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Kuršėnuose. „Pirmieji „PayPost“ skyriai kol kas duris atvėrė didžiųjų miestų gyventojams, tačiau visai netrukus šiuos finansinių paslaugų teikimo vietų skyrius atidarysime visoje šalyje.

Trys įmonių grupės „KG Group“ bendrovės – AB „Kauno Grūdai“, AB Vilniaus paukštynas ir AB Kaišiadorių paukštynas – tapo nugalėtojomis Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengtame konkurse „Sėkmingai dirbanti įmonė 2012”. Įmonės bus apdovanotos kasmetiniame Lietuvos pramonininkų konfederacijos renginyje ateinantį penktadienį.

UAB „Smulkus urmas", viena didžiausių šalyje maitinimo paslaugas teikiančių įmonių ir didmeninės prekybos vykdytoja, nuo Naujųjų metų keičia pavadinimą į UAB PONTEM. Pasak UAB PONTEM generalinės direktorės Audronės Tendzegolskienės, lotyniškai naujasis pavadinimas reiškia jungtį, tarpininką, tiltą, atspindi mūsų modernų požiūrį į verslą, lankstumą bendradarbiaujant, stabilų augimą ir tobulėjimą, aplinkai ir sveikatai draugišką veiklą.

Namie baigėsi duona? Nuo jos pasirinkimo galimybių maisto parduotuvių lentynose – raibsta akys: juoda, balta, plikyta, rupaus malimo miltų, su ajerais, saulėgrąžomis, linų sėmenimis ir kitokiais priedais bei dar dešimtys visokiausių rūšių. Pasiūla nesiskundžia ir kiti produktai. Akivaizdu, kad kiekvienas gamintojas, tiekėjas ir pardavėjas stengiasi, kad maisto produktų vartotojui netrūktų. Ir kasmet jų atsiranda vis naujų.

„Kalbant apie sveikatos sistemą, valstybės prioritetai, apimantys viską, kelia nerimą, nes tokiu atveju dažniausiai nepadaroma niekas“, - teigia Laimutis Paškevičius, Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas. Nors įstatymas numato, kad gyventojai patys gali pasirinkti gydymo įstaigą pats, pasirinkti privačios gydymo įstaigos jis negali.

Vyriausybės programoje požiūris į nekilnojamo turto (NT) ir statybų sektorius kol kas fragmentiškas ir nenuoseklus. Pamiršti keli sprendimai, kurie ne tik padidintų būsto įperkamumą, bet ir sukurtų civilizuotą nuomos rinką ar tinkamas renovacijos programas, pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Stalulevičius. „Vienas svarbiausių kairiųjų deklaruojamų tikslų – didinti būsto įperkamumą, ypač jaunoms šeimos.

Pramonininkų manymu, naujoji vyriausybės programa aiškiai ir skaidriai siekia formuoti šalies ūkį. Didelis dėmesys skiriamas viešajam sektoriui, švietimui, kultūrai finansuoti yra pagirtinas, tačiau tai neišvengiamai iššauks mokestinių programų pertvarką. Dėl to lieka neaišku, ar tapsime patrauklesni užsienio investuotojams. Pramonininkai teigiamai vertina vyriausybės programoje numatytą skolinimosi skatinimą ir augimą, siekį didinti pajamas ir darbo vietų skaičių.

Progresinių darbo mokesčių įvedimas gali pakoreguoti biudžeto pajamas, teigia Aleksandras Izgorodinas, LPK analitikas. Tai, pasak specialisto, mažins pasitikėjimą finansų rinkose bei didins valstybės skolą. Turint omenyje, kad aukštesnes pajamas ganantys (per 3,5 tūkst. litų) Lietuvoje yra tik apie 3,7 proc., prograsiniai mokesčiai sukels daugiau rūpesčių nei duos naudos.

Naujos koncepcijos prekybos tinklas „Technorama“ nuo šiol pasiekiamas kiekvienam Vilniaus ir Kauno gyventojui. Pirmosios „Technoramos“ parduotuvės savaitgalį triukšmingai atidarytos prekybos centre „Prisma“, Kaune, Jonavos g. 60., ir prekybos centre „Europa“, Vilniuje, Konstitucijos pr. 9. Pirmieji 50 pirkėjų įsigijo norimų prekių su 50 proc. nuolaida, kitų klientų laukė „Technoramos“ mygtukas, kurį paspaudus buvo sugeneruotos nuolaidos iki 99 proc.

Baigiantis metams VĮ Vilniaus pilių direkcija paskelbė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų B dalies statybos darbų paslaugų pirkimo konkursą. "Darbus B dalyje numatoma pradėti kitais metais, tačiau tikslios darbų pradžios datos, kol vyksta konkursas, pasakyti negalime. Detaliau situaciją galėsime komentuoti po vasario 1 dienos",- sakė Vilniaus pilių direkcijos laikinasis vadovas Danius Malinauskas.

Vyriausybės programoje požiūris į nekilnojamo turto (NT) ir statybų sektorius kol kas fragmentiškas ir nenuoseklus. Pamiršti keli sprendimai, kurie ne tik padidintų būsto įperkamumą, bet ir sukurtų civilizuotą nuomos rinką ar tinkamas renovacijos programas. 1. Vienas svarbiausių kairiųjų deklaruojamų tikslų – didinti būsto įperkamumą, ypač jaunoms šeimos.

  Duonos, pyragų ir kitų miltinių kepinių eksporto statistika rodo, kad šiemet jų daugiausia išvežta į Rusiją, Latviją ir Estiją. Didžiausias šių gaminių srautas į Baltijos šalis patenka per lietuviškus prekybos tinklus, rašo „Lietuvos žinios“. „Vilniaus duonos“ naujų pardavimo kanalų vystymo vadovė Asta Bajoraitienė sakė, kad juodą „Močiutės“, „Bočių“ ir „Vilniaus“ duoną parduoda lenkų, lietuvių, rusų parduotuvėms, veikiančioms ten, kur yra emigravę mūsų tautiečiai – į JAV, Angliją, Airij...

Į Kalėdų Senelio vaidmenį įsijautusio premjero A.Butkevičiaus juokeliai verčia už galvos susiimti ir verslininkus, ir ekonomikos ekspertus. Nuo sausio 1-osios didėsiantis minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) pradžiugins šimtus tūkstančių Lietuvos piliečių, bet taps papildomu galvos skausmu regionuose dirbantiems verslininkams. Regionų verslininkai šiurpsta Nuo sausio 1 d. MMA Lietuvoje bus jau 1 000 Lt.

Naujasis Lietuvos energetikos ministras teigė, kad lyderiai turi susitarti dėl energetinės strategijos taip pat kaip buvo sutarta dėl narystės Europos Sąjungoje ir NATO, praneša „Verslo žinios“. Jaroslav Neverovič, vadovavęs kompanijai, statančiai elektros jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos, prieš oficialiai tapdamas energetikos ministru vakar sakė, kad pagrindiniu tikslu jis laiko konkurencijos energetikos rinkose skatinimą.

Naujoji Vyriausybė ketina iš sąstingio išjudinti gyvulininkystę, tačiau jos planai gali atsimušti į prekybininkų ir perdirbėjų oligopolijų tvirtovę. Žemdirbiai norėtų, kad jiems atitektų didesnė dalis to, ką už maisto produktus sumoka vartotojai. Tačiau duomenys rodo, kad Lietuvoje nepažabojami prekybininkų ir perdirbėjų apetitai, o žemės ūkio produkcijos gamintojams tenka vidutiniškai tik apie trečdalis galutinės maisto produktų kainos.

Kalėdinė prekyba tampa neatsiejama didžiųjų metų švenčių dalimi. Kasmet iš proto dėl dovanų ir švenčių stalui skirtų produktų kraustosi ne tik pirkėjai, bet ir pardavėjai. Vilionėms netaupo Rodos ir taip nuo gruodžio pradžios šluojamos parduotuvių lentynos pardavėjų netenkina. Dar daugiau klientų pritraukti jie bando organizuodami kalėdines muges, renginius vaikams. Prekybos centrai prieššventiniu laikotarpiu konkuruoja ne tik kainomis, bet ir papuošimais, kuriems prekybininkai taupti nelinkę.

 Penktadienio popietę pirmajame posėdyje šešioliktoji Lietuvos vyriausybė, kuriai vadovauja ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, pritarė 2013 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektams bei 2013 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“), ir 2013 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektams. Tikimasi, kad Seimas 2012 metų biudžetui pritars kitą savaitę, ketvirtadienį.

Iki 1,5 tonos tepalo, degalų ir oro filtrų geriausiomis aplinkai sąlygomis kas valandą perdirbs Kaune pradėjęs veikti naujasis įrenginys. Didžiausios Baltijos šalyse tokios linijos įrengimo projektą įgyvendina UAB "Lietmetas", bendradarbiaudama su kita tai pačiai įmonių grupei priklausančia bendrove "Žalvaris". Filtrų rūšiavimo procesas apima kelis veiksmus: išrūšiuoti ir susmulkinti filtrai patenka į centrifūgą, kur jie sausinami ir išskiriama panaudota alyva.

Šių metų rugsėjo mėnesį atidaryta kosmetikos ir parfumerijos tinklo „Douglas“ internetinė parduotuvė jau pasiekė ją kuriant keltus tikslus. Nuo parduotuvės atidarymo stebimas pardavimų augimas, o jos paslaugomis noriai naudojasi tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių gyventojai, pastarųjų pirkiniai sudaro 12 proc. visų „Douglas“ pardavimų internete. Lietuvoje šios parduotuvės paslaugomis dažniausiai naudojasi sostinės (48 proc.) ir tų miestų gyventojai, kuriuose nėra „Douglas“ parduotuvių.

Europos Vadovų Taryba (EVT) įpareigojo visas šalis ateinančiais metais ypatingą dėmesį skirti penkioms ekonomikos augimą užtikrinančioms sritims: laikytis atsakingos finansinės politikos, sudaryti palankesnes skolinimosi galimybes verslui, skatinti konkurencingumą, efektyviai spręsti nedarbo problemas ir modernizuoti viešąjį administravimą.

Finansų ministerija Vyriausybei teikia patobulintą 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Jis pataisytas, įvertinus atnaujintas makroekonomikos prognozes, numatomą didinti minimalų mėnesio atlyginimą, apibendrintus Seimo narių, valstybės institucijų siūlymus bei atsižvelgus į Valstybės kontrolės pastabas. Palyginti su ankstesniuoju projektu, valstybės biudžeto rodikliai kinta nedaug.

„Akropolio“ Dovanų čekiai išlieka viena populiariausių dovanų, kurias artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems metams perka Lietuvos gyventojai. Per pirmąsias 10 gruodžio dienų Dovanų čekių nupirkta tiek, kiek paprastai jų įsigyjama per du mėnesius. „Dovanų čekių populiarumas auga, kasmet jų pardavimai išauga apie 15 procentų.

Šį savaitgalį žvejai mėgėjai dar galės žvejoti vėgėles, tačiau nuo pirmadienio, gruodžio 17-osios, įsigalios draudimas jas žvejoti, praneša Aplinkos ministerija. Nors pagal Mėgėjiškos žūklės taisykles vėgėles draudžiama žvejoti nuo gruodžio 15 iki sausio 15 dienos, šios taisyklės numato, kad tais atvejais, kai pirmoji žvejybos draudimo diena yra savaitgalis, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistai palygino 200 daugiabučių, kurie pernai suvartojo daugiausiai šilumos, praėjusių metų ir šių metų lapkričio mėnesio duomenis. Nors du trečdaliai sostinės daugiabučių už šilumą šiemet moka mažiau, yra ir tokių, kurių sąskaitos padidėjo beveik 30 proc. Už oranžerijas moka visas namas Vienas tokių namų – Vilniaus senamiestyje, Arklių gatvės 16-uoju numeriu pažymėtas namas, kuriame neseniai atnaujinta šildymo sistema.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistai išanalizavo 200 daugiabučių namų, kurie praėjusiais metais suvartojo daugiausiai šilumos, duomenis. Pastebėta, kad šių metų lapkritį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, apie 90 proc. namų šilumos suvartojimas sumažėjo nuo kelių iki keturiasdešimties procentų.

Muzikantai pakraupę: dramatiškai kintantys jų santykiai su darbdaviais verčia pačius kūrėjus mokytis finansinio meno. Tad dainininkai ir grojikai susirūpinę klausia, kada tuomet užsiimti pagrindine savo veikla – kūryba. Vienus dar gelbėja pagalbininkai, kitus – viešosios įstaigos statusas. Štai Andrius Mamontovas šįmet surengė apie šimtą koncertų.

Didžiausias butų nuomos aktyvumas kiekvienais metais didžiuosiuose šalies miestuose fiksuojamas antroje vasaros pusėje, kai studijuoti besiruošiantieji sužino, kuriame mieste gyvens nuo rudens. Tačiau kai kurie nekilnojamojo turto rinkos specialistai teigia, kad būsto nuoma itin domimasi ir šaltuoju sezonu, ypač tuomet, kai tenka pradėti mokėti sąskaitas už šildymą. Vilniuje šiuo metu pastebimas nemažas rinkos aktyvumas.

„Lietuvoje žmonės nemoka atskirti verslininko ir įmonės vadovo. Aš esu įmonės vadovas, bet negalėčiau savęs vadinti dideliu verslininku“, – dar pokalbio pradžioje perspėjo bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas. Tikru verslininku M. Gedvilas laiko įmonės valdybos pirmininką ir bendrovės įkūrėją akcininką Daną Tvarijonavičių, įkūrusį krakmolo gamybos kompaniją, tačiau sutinka, kad daugelis įmonės sėkmės dalykų priklauso ir nuo to, kas jai vadovauja.

Sunoko Andriaus Kubiliaus vyriausybės darbo vaisiai. Ketvirtadienį Europos Komisija paskelbė, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas nebebus finansuojamas, praneša „Respublika“. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad Lietuva nesugebėjo išspręsti ginčų su Rusijos kapitalo Vokietijos įmone „Nukem“, vykdančia atominės uždarymo projektus. Briuselis Lietuvai ultimatumą pateikė dar šių metų liepos 17-ąją, kai Lietuvoje lankėsi Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto nariai.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) kartu su donorėmis nusprendė stabdyti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projekto B1 finansavimą. Toks sprendimas buvo priimtas, nes Lietuva nesugeba pasiekti sutarimo su uždarymo darbų rangovu „Nukem“, kuri vykdo laikinosios branduolinio kuro saugyklos projektą (B1). Europos komisijos pranešime teigiama, kad finansavimas gali būti grąžintas, jei abiems šalims pavyks pasiekti sutarimą. Lietuva IAE uždarymui prašo 770 mln.

„Ekonomika.lt“ domisi, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: [email protected], (8 5) 203 1086. Nuo pankiškos idėjos ir sąžinės graužaties dėl nesudėvėtų drabužių iki Vokietijos, Čekijos ir Malaizijos rinkų – tokią verslo kryptį brėžia Milda Mitkutė, prieš 4 metus atsiradusio mainų tinklalapio Manodrabužiai.

 Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Ekonomistų teigimu, akivaizdu, kad, pradėjusi realiai dirbti ir pamačiusi biudžeto galimybes, A. Butkevičiaus Vyriausybė darys nemažai korekcijų. Analitikai tarp Vyriausybės numatytų artimiausių 4 metų darbų įžvelgia ir racionalių, ir nemažai populistinių, neapibrėžtų pažadų.

Lėšos, gautos iš rinkliavos už naudojimąsi viešąja Palangos kurorto infrastruktūra, bus panaudotos projekto "Palanga - Lietuvos kultūros sostinė" renginiams, kurorto reklamai bei tiesioginių skrydžių Palanga-Londonas rinkodarai. Taip nusprendė darbo grupė, sudaryta iš Palangos savivaldybės specialistų, miesto kultūros atstovų, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos beri privataus apgyvendinimo paslaugas teikiančios organizacijos "Svetingas šeimininkas" narių.