Lietuvos verslas

Modernios technologijos leidžia šaknis mūsų gyvenimuose. Dar vakar džiaugėmės gavę nusipirkti kilogramą Atlanto silkės arba virtos dešros, šiandien norėtume, kad prekės pačios ateitų į mūsų namus ir vis dažniau žvilgčiojame į elektroninių interneto parduotuvių siūlomus prekių katalogus... Be abejo, tuo sukuriame erdvę įvairiems interneto sukčiams. Štai gal prieš pusantro mėnesio viena interneto krautuvė, susirinkusi patiklių žmonių pinigus, nepasivargino jiems išsiųsti geidžiamų prekių.

Jeigu ne budri kontrolierių akis, tonos užterštų agurkų būtų keliavusios į šviežių daržovių mėgėjų virtuves, o paskui – ir į jų skrandžius. Laimė, šį kartą pesticidais užterštų daržovių siunta išaiškinta ir sunaikinta. Šiuo metu ne tik Panevėžio, bet ir kitų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyrių inspektoriai darbuojasi prekybos centruose ir tiria atvežtinių šviežių daržovių kokybę. Po to, kai ispaniškuose agurkuose aptikta pesticidų, vaisių ir daržovių kontrolė ypač sugriežtinta.

Pernai nedarbo lygis Lietuvoje buvo didesnis nei 2009 metais, tačiau metų pabaigoje ir prasidėjus 2010–iesiems pastebėta, kad išaugo darbdavių poreikis įdarbinti daugiau specialistų, pradėta kurti naujų darbo vietų. Taip pat išryškėjo tam tikros darbo sritys, kurių specialistų labiausiai trūksta ir kurių kaip tik pakanka. Statistikos departamento duomenimis, baigiantis 2010 metais buvo 6,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, tai ketvirtadaliu (25,6 proc.

Investuotojų forumo nariai, įteikdami ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui seno modelio kasos aparatą, pabrėžė, jog net viešosiose institucijose pasitaikantis reliktas – mokėti atlyginimus iš kasų, yra atgyvena, kurios būtina atsisakyti. „Dabar turime visą reikalingą infrastruktūrą, leidžiančią sistemingai mažinti grynųjų pinigų apyvartą. Skolinimasis grynaisiais pinigais – jeigu kalbama apie dešimčių tūkstančių skolinimą, tai akivaizdu, jog tas žmogus yra pajėgus nueiti į banką.

Aplinkos ministerija neskuba išsiaiškinti, kiek šalyje sukaupiama brangių elektroninių atliekų, tačiau jau suskaičiavo, kiek milijonų gautų įvedusi jų surinkimo mokestį. Daugelis gyventojų neturi kur dėti sugedusių ar atgyvenusių elektroninių prietaisų – jie išmetami į konteinerius, paliekami pakelėse ar pamiškėse. Lietuvai nesiseka įvykdyti įsipareigojimų Europos Sąjungai tokias atliekas surinkti ir perdirbti.

Ketvirtus metus organizuojama verslumo skatinimo iniciatyva „Projektų rengimo akademija“ šiemet studentus pakvies susipažinti su franšizavimo verslo modeliu. Padedami sėkmingų verslininkų, gabūs aukštųjų mokyklų studentai rengs planus žinomų užsienio prekės ženklų įvedimui į Lietuvos rinką.

Praėjusią savaitę Lietuvos blondinių judėjimo „Olialia“ ir įtakingiausių šalies verslininkų bei pramogų pasaulio atstovų delegacija pristatė blondinių salos Maldyvuose projektą nekilnojamojo turto projektų parodoje MIPIM 2011, kuri vyko Prancūzijoje, Kanuose. Blondinių salos projektas sulaukė didžiulio nekilnojamojo turto specialistų ir investuotojų susidomėjimo.

Maisto produktų gamintojai ir prekybininkai nesibodi lobti ir pačiais brutaliausiais būdais – kėsindamiesi į vartotojo sveikatą. Dabar, kai kalbų apie tai, jog valgome nekokybišką, chemijos „prifarširuotą“ maistą vis daugiau, auga ir visuomenės reiklumas maisto kokybei. Tuo įsitikino Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, kurių pagalbos šaukiasi vis daugiau maisto kokybe nepatenkintų žmonių. Tikrinama griežčiau Kokybės pradžia – ne parduotuvėje, kur perkame maisto produktus.

Apie būsto spekuliantus garsiausiai kalbėta tuomet, kai šalyje pūtėsi nekilnojamojo turto (NT) burbulas. Jokių įmonių neturėję, valstybei mokesčių nemokėję apsukrūs verteivos sugebėjo krautis turtus iš greitai augančių butų ir namų kainų. Šiandien NT rinka apmirusi, tad atrodytų, kad ir būsto spekuliantai išnyko. Tokią išvadą daro netgi rimti nekilnojamojo turto plėtotojai, NT sandorius tvirtinantys notarai.

Ekonomikos ekspertai tvirtina, kad maisto produktų kainos jau sugrįžo į ekonominio pakilimo laikus – į 2008 metų pradžią. Per vienus metus pieno produktai pabrango nuo 15 iki 20 proc., juoda duona – beveik 13 proc. Tik piniginėse vis dar krizinis, pavasario saulės neištirpdomas įšalas.

Proto ribą peržengusios kuro kainos degalinėse vis daugiau lietuvių veja pigesnio kuro nusipirkti į Rusiją ir Baltarusiją. Kai kuriuose postuose išvažiavimo per sieną tenka laukti apie parą. Nors važiuojančiųjų į šalį kaimynę pirkti degalų daug ir daugėja, nusipirkti šio kuro neturint pažįstamų gana sunku. Visi benzino vežėjai tvirtina kuro parsivežti važiuojantys tik sau ir savo šeimai, bet ne parduoti.

Pasklidus žiniai, kad Maisto it veterinarijos tarnyba stabdo Vilniaus „Kometos Norfos“ parduotuvės veiklą, Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga atkreipia dėmesį į tai, kad tikrintojų nustatyti pažeidimai yra padidėjusio krizės laikotarpiu darbuotojų išnaudojimo ir darbuotojų trūkumo pasekmė.

Penktadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl įsiskolinimų ketina nutraukti žemės nuomos sutartį su bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“. Tai būtų pirmas toks atvejis Uosto direkcijos istorijoje, praneša LTV „Panorama“. Statybų bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“, įsikūrusi pietinėje uosto dalyje, už jai 25 metams išnuomotą žemės sklypą Uosto direkcijai yra skolinga daugiau kaip 400 tūkst. litų.

Paskui kylančias degalų kainas skuba brangti ir paslaugos, kurias teikiant degalai sudaro didžiąją dalį sąnaudų. Kai kurios tarpmiestinio keleivių pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės aiškina jau nebeturinčios rezervų augančias kainas kompensuoti pelno sąskaita. Skaičiuojama, kad litras degalų per metus pabrango maždaug 80 centų, o bilietų kainos esą per tą laiką beveik nesikeitė. Todėl jau nuo balandžio kai kurios įmonės žada kelti kainas.

„Esu iš verslininkų, kurie veiklą pradėjo nuo nulio. Labai gerai atsimenu pradinį kapitalą – tai buvo 60 JAV dolerių“, – pasakojo Robertas Dargis, vienos didžiausių šiandien Lietuvoje nekilnojamojo turto plėtros ir statybų įmonių grupės „Eika“ vadovas. Beveik prieš 18 metų gimusi įmonė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą, o jos vardas tapęs savotišku kokybės ženklu.

Lietuvos gyventojai pirmojo būtinumo prekėmis laiko duoną ir jos gaminius, mėsą ir jos produktus. Šiek tiek mažiau svarbios lietuviams maisto grupės yra pieno produktai, vaisiai ir daržovės, žuvis bei alkoholis, konditerijos gaminiai, ekologiškos prekės. Vienas namų ūkis per savaitę maisto produktams prekybos centruose išleidžia apie 130 litų, rodo tyrimas. Mažmeninės prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ apklausos duomenimis, pernai dauguma Lietuvos gyventojų dažniausiai maitinosi namuose.

„Lietuvos geležinkeliuose“ lankėsi EK atstovai, kurie rinko medžiagą Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ skundui. Pagal surinktą medžiagą bus sprendžiamas skundo pagrįstumas. Praėjusių metų vasarį žiniasklaida skelbė, kad Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ atstovai teigia ruošią skundą Europos Komisijai dėl nesąžiningų Lietuvos geležinkelių konkurencinių veiksmų.

Daugiau nei 37 mln. litų. Toks ieškinys pakibo virš naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva", kai į teismą kreipėsi grupė vieno išradimo bendraautorių, tarp kurių yra ir mokslininkų, ir buvusių šios naftos įmonės darbuotojų.

Lietuvos gyventojai pirmojo būtinumo prekėmis laiko duoną ir jos gaminius, mėsą ir jos produktus. Šiek tiek mažiau svarbios lietuviams maisto grupės yra pieno produktai, vaisiai ir daržovės, žuvis bei alkoholis, konditerijos gaminiai, ekologiškos prekės. Vienas namų ūkis per savaitę maisto produktams prekybos centruose išleidžia apie 130 litų, rodo tyrimas. Mažmeninės prekybos tinklo „Rimi Lietuva" apklausos duomenimis, pernai dauguma Lietuvos gyventojų dažniausiai maitinosi namuose.

Litras benzino ir dyzelino be mokesčių šiandien galėtų kainuoti 2 litus. Viskas kas virš - sudaro mokesčiai. Apie tai savaitraščiui „Litovskij kurier“ sakė bendrovės „Lukoil Baltija“ vadovas Ivanas Paleičikas. „Šiuo metu kaina yra milžiniška. Bet ir tai ne riba. Degalų kainos neišvengiamai didės, nes kils naftos kaina, augs vartojimas “, - sakė I. Paleičikas.

Postą praradęs ūkio ministras Dainius Kreivys – ne vienintelis Vyriausybės narys, su kuriuo siejamas verslas pelnosi iš valstybės. Dar geriau sekasi energetikos ministrui Arvydui Sekmokui. Užsakymų – už 5 milijonus Energetikos ministras A.Sekmokas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) deklaravo esąs bendrovės „Labbis" akcininkas (Balsas.lt duomenimis, jis turi 2 proc.

Lietuvos vartotojų nuotaikos 2011 metų sausio mėnesį gerėjo – rodo Vartotojų nuotaikos indeksas (VNI). Nuo 2009 m. tyrimų bendrovė RAIT pradėjo matuoti vartotojų nuotaikos indeksą (VNI). VNI matuoja vartotojų gyvenimo kokybės, materialinės padėties bei vartojimo pokyčius. Šis indeksas atskleidžia ne tik kaip pasikeitė vartotojų padėtis, elgsena, bet ir kokie jų ateities lūkesčiai. Kiekvieną mėnesį apklausiama po 1000 Lietuvos gyventojų.

Ministrų kabinetas pritarė, kad brangiausių medikamentų kainos būtų mažinamos dešimtadaliu. Iki šiol brangiausias vaistas už kitų gamintojų tokį patį vaistą negalėjo būti brangesnis kaip 60 procentų. Dabar skirtumas mažinamas dar dešimtadaliu – valstybė kompensuos tik tuos medikamentus, kurių kaina yra nedaugiau kaip 50 procentų didesnė už pigiausius dviejų kitų firmų vaistus. Pasak sveikatos ministro, vaistai, kurių kainos nebus mažinamos, bus šalinami iš kompensuojamųjų kainyno.

Dėl nustatytų pažeidimų prekybos centrui „Norfa“ uždrausta prekiauti maisto produktais ir sustabdyta jame veikusio kulinarijos cecho veikla. Prekybos kontrolė Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba dėl nustatytų savikontrolės sistemos procedūrų, higienos, maisto produktų ženklinimo bei atsekamumo pažeidimų UAB „Norfos mažmena“ prekybos centre (L. Asanavičiūtės g. 29, Vilnius) uždraudė prekiauti maisto produktais ir sustabdė UAB „Rivona“ priklausančio kulinarijos cecho veik...

Antradienį Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė, kad pernai patraukliausių turizmo šalių sąraše Lietuva užėmė 55-ąją vietą, o Šveicarija pripažinta patraukliausia šalimi turizmo plėtrai. Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Austrija, Švedija, Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Ispanija, Kanada ir Singapūras.

Bankai už indėlius siūlo visai mažas palūkanas, o už paskolas prašo tris kartus didesnių sumų. Teisinasi turintys per daug pinigų. Bankai turi per daug pinigų Į redakciją kreipėsi bankais nusivylęs skaitytojas su paprastu klausimu: kodėl bankai už indėlius moka apie 1 proc. metinių palūkanų, o vėliau tuos pačius pinigus perskolina verslininkams ar tiems patiems gyventojams jau už 5–6 proc.

Prekybos tinkluose maisto produktams taikoma vienoda kainodara, tačiau to paties tinklo atskiruose prekybos centruose kainos gali skirtis. Didiesiems tinklams nepriklausančiose parduotuvėse dauguma maisto produktų kainuoja brangiau. O patys brangiausi maisto produktai pardavinėjami turguose – kartais to paties produkto, kuriuo prekiaujama ir prekybos centruose, kainos skirtumas gali sudaryti ir kelis litus. Tokias apytikres išvadas padarė „Respublika“, atlikusi mažą žurnalistinį tyrimą.

Nekilnojamojo turto paslaugų lyderė Baltijos šalyse „Ober-Haus“ – geidžiamiausias darbdavys nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuje. Tokia yra Lietuvos jaunimo, dalyvavusio 2010 metų Patraukliausio darbdavio rinkimuose, nuomonė. Šiemet karjeros portalas CV-Online kartu su studentų organizacija AIESEC jau antrą kartą vykdė PATRAUKLIAUSIO/GEIDŽIAMIAUSIO darbdavio rinkimus.

Tik dalis turtingiausiųjų Lietuvos moterų milijonus uždirbo pačios. Dauguma jų už sukauptus turtus turėtų dėkoti savo vyrams ar tėvams. Tęsdama tradiciją „Ekonomika.lt“ šį kartą skelbia turtingiausių Lietuvos moterų penkiasdešimtuką. Taip pat skaitykite: 100 turtingiausių Lietuvos verslininkų Pirmosios milijonierės – politikės Pirmosios lietuvės milijonierės, apie kurių turtus visuomenė pradėjo kalbėti, buvo politikės ar politikų žmonos.

Prieš metus paukštininkai džiūgavo, kad kiaušiniai – viena paklausiausių prekių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tačiau šiemet padėtis pasikeitė. Paukštynai sako, kad šiemet dirba nuostolingai. Augusios pašarų ir kritusios kiaušinių kainos esą gerokai sumažino pastaruosius kelerius metus augusius pelnus.

„Pirkčiau malkų, gali būti ir žalios“, – rašo vienas internautas automobilių forume. „Ar jau sudėjo vištos kiaušinius?“ – klausia vyras telefonu. Rodos, visai nekalti pokalbiai iš tiesų yra paslėptos žinutės, kurias suprasti gali tik ne kartą susidūrę su nelegalia prekyba ir kontrabanda.

Praėjusią savaitę Druskininkuose virė karštos diskusijos – ar Lietuvai, norinčiai vėl būti atominės energetikos valstybe, neužtektų pasistatyti kelių mažo galingumo branduolinių jėgainių, ar būtinai reikia didelės ir galingos. O gal reikėtų palūkėti? Amerikiečių Alano Palino („Westinghouse Electric Company“ vadovas), Peterio Crooko („Hyperior ower Generation, Inc.“ rinkodaros direktorius) ir Bruce'o Landrey („Nuse Power, Inc.

Pagal nuolat pasirodančius ekonomikos atsigavimo signalus tenka pripažinti, jog Lietuvos laukia sudėtingas išbandymas – spartus ekonomikos augimas, kuriam derėtų sukaupti visą politinę valią, teigia Premjeras Andrius Kubilius. „Pagal daugelį požymių – mes atlaikėme ekonominę krizę. Tačiau dabar ateina sunkesnis išbandymas – teks atlaikyti ekonomikos atsigavimą. O jis, kaip rodo daugelis parametrų, gali būti pakankamai spartus.

Tyrimų bendrovės „AC Nielsen Baltics“ duomenimis, Lietuvoje sumuštinių duonos vartojimas 2010 m. sumažėjo 19 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2009 m. Kitose Baltijos šalyse susiklostė panaši situacija: Latvijoje sumuštinių duonos vartojimas krito net 27 proc., Estijoje – 11 proc., o visose trijose šalyse kartu – 18,9 proc. pagal pardavimų vertę ir 11 proc. pagal kiekį.

„Eika“ šiais metais investuos 13 mln. litų į naujų gyvenamųjų namų statybą Pilaitėje, Vilniuje. Šios investicijos bus skirtos gyvenvietės plėtrai. 2011 metais bus pastatyti du daugiabučiai namai, kuriuose numatyta įrengti 113 butų. Birželį gyventojų sulauks 7 aukštų 42 butų namas, o metų pabaigoje naujakuriai apsigyvens 9 aukštų 71 buto name. Baigiamame pastatyti 7 aukštų name, kuriame šiuo metu vyksta vidaus įrengimo darbai, daugiau negu pusę butų jau parduoti.

Naftos tiekimas iš Libijos mažėja ir artimiausiomis dienomis toliau mažės dėl sustiprėjusios įtampos šalyje, smukusios naftos gavybos, tarptautinių sankcijų poveikio ir didėjančių išlaidų krovinių pervežimui, praneša „Reuters“. Neramumai Libijoje prasidėjo vasario 15 dieną, kai šalies žmonės pradėjo protestuoti prieš daugiau nei 40 metų šalį valdančio diktatoriaus Muammaro Gaddafi režimą. Per pilietinį karą Libijoje naftos gavyba ženkliai sumažėjo.

Viešbučių savininkai perdaug tikisi iš vasaros pabaigoje prasidėsiančių Europos krepšinio pirmenybių. Mat aistruoliams bus siūloma nakvoti savo miegmaišiuose ar bendrabučiuose, užtat kelis kartus pigiau, rašo „Lietuvos rytas“. Kauno turizmo informacijos centro direktoriaus Sigito Sidaravičiaus nuomone, dėl gyvenamojo ploto stygiaus, pavyzdžiui, Kaune, keliamas pernelyg didelis ažiotažas. „Galima pamanyti, kad visai neliko ką pasiūlyti“, - stebėjosi S. Sidaravičius.

Vertybinių popierių kaina visada priklausys tik nuo spekuliantų įgeidžių manipuliuoti skaičiais, sukelti ekonomikos krizes. Nekilnojamasis turtas taip pat nėra finansinio stabilumo garantas, nes pasaulį talžo stichijos, karai, krizės. Aukso vertė visada bus auksinė, bet irgi priklausys nuo pasaulio spekuliantų.

Įsivaizduokime tokią situaciją: jūs nusipirkote atostogų skrydį lėktuvu į Tolimuosius rytus, o pasiekti oro uostą pasirinkote taksi. Jūsų iškvietimas buvo patvirtintas, susitarta, kad automobilis atvažiuos už 15 minučių. Taksi neatvažiavo, o jūs nebespėjote į skrydį.  Ką kaltinti šioje situacijoje ir, ar įmanoma surasti teisybę? Atvažiuoti laiku – garbės reikalas „Jeigu žmogus, išsikvietęs taksi, jos nesulaukia 10-15 min., turi skambinti dar kartą ir klausti, kas atsitiko.

Alanas Loy McGinnis knygoje „Motyvacijos menas“ pateikė 12 patarimų vadovams. Juose aiškinama, kaip jie turėtų elgtis su pavaldiniais, kad „ištrauktų“ iš jų viską, kas geriausia. Motyvuotas ir darbdavio vertinamas darbuotojas stengsis atlikti viską kuo geriau. 1. Iš žmonių, kuriems vadovaujate, tikėkitės tik geriausio. 2. Pastebėkite kito žmogaus poreikius. 3. Pakelkite aukštai meistriškumo kartelę. 4. Sukurkite aplinką, kurioje nesėkmė nereikštų pralaimėjimo.

Lietuvai planuojant statyti naują didelę atominę elektrinę, kai kurie pramonininkai ir jų vadovas Bronislovas Lubys siūlo galvoti apie kitą alternatyvą – mažus branduolinius reaktorius. Tačiau ekspertai ir energetikos ministerijos atstovai į šią naujovę žiūri atsargiai. „Kalbos apie tokius reaktorius yra nukreiptos galbūt 10-15-20 metų į priekį“, – pramonininkų siūlomas alternatyvas įvertino energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Šiaurės Afrikoje kilusi neramumų banga atsirito iki kiekvieno iš mūsų. Degalų, maisto kainos kyla į viršų, todėl neišvengiamai pabrangs ir važiavimas miesto bei tarpmiestiniais autobusais. Pasibaigė rinkimai, prie penkių litų ribos bauginamai artėjančios degalų kainos vežėjus privers kreiptis į savivaldybių tarybas, kad šios brangintų važiavimą viešuoju miesto transportu.

Po šalčių šoktelėjusios sąskaitos už šildymą didina Lietuvos gyventojų, įmonių ir įstaigų skolas už šilumą. Kai kuriuose šalies miestuose įsiskolinimai, palyginti su pernykščiais, pašoko nuo 10 proc. iki ketvirtadalio. Dalis skolų tempiasi dar nuo praėjusio šildymo sezono, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pasak sostinei šilumą tiekiančios „Vilniaus energijos“, šiemet nuo šildymo sezono praždios iki dabar susikaupusios skolos ūgtelėjo maždaug 10 procentų.

Kelionių organizatorius „Novaturas“ teigia, kad dėl kurį laiką nutrauktų kelionių į neramumų krečiamą Egiptą, patyrė nemenkų nuostolių. Šių planuojamų kelionių skaičius kovo mėnesiui krito veik perpus, tačiau kelionės jau atnaujintos ir pirmasis skrydis į Egiptą laukia šį šeštadienį. Kelionių organizatoriaus teigimu, atnaujintos kelionės į šią šalį buvo greitai išpirktos, tai rodo, kad lietuvių neįbaugino įvykiai Egipte.

Degalų kainoms ir toliau stiebiantis aukštyn, ekonomistas Rimantas Rudzkis siūlo galvoti apie akcizų benzinui mažinimą. „Manyčiau, kad šioje situacijoje svarstytinas benzino akcizo sumažinimas, nes Lietuvoje jis yra kiek aukštesnis nei Europos Sąjungoje nustatytas minimumas.

Nacionalinis bilietų platintojas „Bilietai LT“ sėkmingai vertina praėjusius metus – lyginant su 2009 metais, įmonė pasiekė 12 proc. augimą. Pernai pardavę 630 tūkst. bilietų ir pasiekę 28 mln. litų apyvartą, „Bilietai LT“ išlaikė rinkos lyderio pozicijas Lietuvoje. Anot „Bilietai LT“ vadovo Vitalijaus Kuodžio, didžiausios įtakos praėjusiais metais augusiam renginių lankomumui turėjo ir po truputį atsigaunanti šalies ekonomika, ir plati kokybiškų kultūros, sporto ir kitų renginių pasiūla.

Statistikos departamento reguliari analizė ir toliau neguodžia darbo neturinčių žmonių. 2010 m. laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 0,6 procento, arba 0,1 procentinio punkto daugiau nei 2009 m. Statistikos departamento vertinimais, 2010 m. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams buvo vidutiniškai 6,7 tūkst., tai 14,3 procento daugiau nei 2009 m. (2009 m. jų buvo 5,8 tūkst.

Pastebima, kad keičiasi pirkėjų įpročiai – žmonės ima ieškoti brangesnės, bet kokybiškos transporto priemonės. Nors už lango dar baltuoja sniegas, dviračių gamintojai jau pluša išsijuosę. Įmonėje kasdien nuo konvejerių nurieda po beveik pustrečio tūkstančio dviračių, tačiau vos spėjama vykdyti užsakymus, nes parduotuvės ruošiasi pirmajam pirkėjų srautui. Gamykla skaičiuoja, kad jos produkcijos pardavimai išaugo, nors ir didėjo savikaina.

Degalų kainoms dar kartą peršokus visų laikų Lietuvos rekordus, premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Vyriausybė atsiriboja nuo viso šito ir nebandys keisti situacijos. Esą ministrų kabinetas ką nors padaryti bejėgis. Tačiau oponentai tvirtina, kad Vyriausybė turi priemonių kainoms mažinti. Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Vyriausybė nesiims reguliuoti degalų kainų, nes jas lemia geopolitiniai procesai.