Lietuvos verslas

Elektros skirstymo bendrovė AB LESTO, siekdama sumažinti romų tabore Vilniuje patiriamus elektros energijos nuostolius, ėmėsi pertvarkyti aukštutiniame tabore esantį skirstomąjį tinklą taip, kad elektros vagystės iš LESTO būtų neįmanomos – klientams tabore priklausantys elektros energijos apskaitos prietaisai iškeliami prie taboro ribų, taip neliks galimybės nelegaliai prisijungti prie LESTO skirstomojo tinklo.

Kiekvienas būsto ieško pagal savo poreikius, tačiau daugelis atsižvelgia ir į visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus, ko reikia vengti, o kurie būstai geriausi. Visgi, pasak nekilnojamojo turto ekspertų, standartai pradėjo kardinaliai keistis ir žmonės vis dažniau pageidauja anksčiau ne tokiais populiariais laikytų būstų pirmame ar viršutiniame aukštuose.

Skamba gąsdinamai, bet Lietuva yra labiausiai korumpuota valstybė visoje Europos Sąjungoje. Mažiausiai kyšininkaujantiems danams turbūt būtų labai baisu gyventi gintaro šalyje. O lietuviams kyšio davimas ir ėmimas – norma, kasdienybė. Ir gal netgi visai nepiktinantis būdas greitai ir paprastai susitvarkyti reikalus. Ne visiems užtenka pagrūmojimo Pasaulinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ duomenimis, net 26 proc.

Simona Aginskaitė, LRT radijas, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius Anykščiuose aptars, kaip mažinti nedarbą regionuose. Renginyje dalyvaus ir verslininkų atstovai bei Kupiškio, Anykščių, Ignalinos ir Zarasų savivaldybių vadovai. Zarasų ir Ignalinos savivaldybėse nedarbas yra didžiausias Lietuvoje – nuo 18 iki 20 procentų, o Anykščiuose ir Kupiškyje rodiklis viršija šalies vidurkį. Šiuose regionuose ypač didelis nedarbas tarp kaimo gyventojų – kai kur jis siekia 70 procentų.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors per pastarąjį pusmetį gyventojai apmokėjo 401 mln. Lt skolų, o tai – kone dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, įsiskolinimas komunalinio sektoriaus bendrovėms didėjo. Asmeninių finansų ekspertės Odetos Bložienės teigimu, gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija artimiausiu metu nesumažins lietuvių skolų komunalininkams.

 Europoje pilna atskirčių: Šiaurė prieš Pietus, periferija prieš branduolį, Rytai prieš Vakarus. Tačiau viena atskirtis pranoksta visas kitas ir vis blogėja – tai praraja tarp jaunimo ir senosios kartos, rašo CNBC. Apie 23,8 proc. jaunimo euro zonoje gegužės mėnesį neturėjo darbo. Tai sudaro apie 3,5 mln. žmonių. Prastos Europos jaunimo darbo galimybės didina atsiskyrimą tarp kartos Y – žmonių gimusių po 1980-ųjų – bei pokario „kūdikio bumo“ kartos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad laikinai uždrausta realizuoti ir nurodyta perženklinti trijų pavadinimų Estijoje pagamintų koldūnų parijas nustačius, kad mėsos įdaro šiuose gaminiuose yra vidutiniškai 10 proc. mažiau nei ženklinimo etiketėje deklaruoja gamintojas.

 Edvardas Špokas, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Europos Komisija siūlo reguliuoti tarpbankinius apsikeitimo mokesčius už atsikaitymus mokėjimo kortelėmis. Esą dėl to vartotojai labiau ims atsiskaitinėti kortelėmis. Tuo metu bankų atstovai sako, kad sumažintą apsikeitimo mokestį vis tiek teks sumokėti banko kortelių savininkams, be to, esą gali sumažėti investicijos į kortelių saugumą.

 Paulius Šironas, LRT radijas Minskui kovojant su afrikiniu kiaulių maru, Lietuva svarsto galimybę dešimties kilometrų atstumu nuo sienos su Baltarusija išnaikinti visas kiaules. Lietuva prašo Europos Komisijos (EK) paramos siekiant žmonėms kompensuoti nuostolius. Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius sako, kad kiaulių naikinimas pasienyje padidintų apsauginę zoną. „Norime Europos Komisijai įteikti tokį pasiūlymą.

Dar tik baigtas projektuoti Panevėžio kolumbariumas jau neturi ramybės. Savivaldybė skelbia nesurandanti, kas maždaug tūkstančio vietų sienelę urnoms ant buvusio šiukšlyno pastatytų už pusę milijono litų.  Sąlygas diktuoja statybininkai Nuolat kylančių būsimo kolumbariumo kainų viražai keistai atrodo ne tik valdžioje nesėdintiems vietos politikams, bet ir laidojimo paslaugas teikiantiems miesto verslininkams.

Antradienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl liepos 27 dieną planuojamų seksualinių mažumų eitynių vietos – gėjams leista žygiuoti Gedimino prospektu. Pagrindinėje miesto gatvėje – Gedimino prospekte – vasarą savaitgalio popietes mėgsta leisti tiek miesto svečiai, turistai, tiek vilniečiai.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje nutarė didinti paramą daugiabučiams namams atnaujinti. Panaudojant Klimato kaitos specialiosios programos lėšas, valstybės parama projektui įgyvendinti bus padidinta iki 25 proc., o bendra valstybės parama nuo 15 proc. padidės iki 40 proc. Papildoma parama bus teikiama, jeigu rangos darbų sutartis bus sudaryta iki 2014 m. gruodžio 31 d., o projektas įgyvendintas iki 2015 m. spalio 1 d. Valstybė iki 2015 m. spalio 1 d. taip pat padengs 100 proc.

Finansų ministras Rimantas Šadžius aiškina, kad siekiant sklandžiai administruoti ir panaudoti Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas, Vyriausybė įpareigojo šią paramą skirstančias ir struktūrą keičiančias institucijas visa tai suderinti su Finansų ministerija. Tokiam ministerijos pasiūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė. ,,Mes turėsime Europos Komisijoje pasitvirtinti 2014-2020 metų ES lėšų valdymo struktūrą.

 Vilniuje trečiadienį ES švietimo ir mokslo ministrai diskutavo, kaip išspręsti Europos galvosūkį: užpildyti 2 mln. laisvų darbo vietų, kurios atsivėrė Europos rinkoje, nepaisant rekordinio nedarbo lygio. „Turėdami didžiulį nedarbo lygį ES, tuo pačiu metu mes turime apie 2 mln. neužpildytų darbo vietų, turime Europoje 700 tūkst. neužpildytų darbo vietų IT sektoriuje“, – žiniasklaidai kalbėjo Lietuvos švietimo ministras Dainius Pavalkis.

Viena didžiausių Lietuvoje ITT bendrovių UAB Technologijų ir inovacijų centras aukštųjų mokyklų studentus kviečia registruotis praktikos atrankai, kuri leis išbandyti savo galimybes įvairiose IT srityse ir įgauti patirties dirbant su inovatyviais elektros energetikos sektoriuje įgyvendinamais projektais.

Konkurencijos taryba išplatino pranešimą, kuriame patvirtinama, kad liepos 16 dieną įgalioti pareigūnai atliko patikrinimus kai kurių alų gaminančių įmonių patalpose. „Atlikti patikrinimai yra pradėto tyrimo dėl Konkurencijos įstatymo reikalavimų pažeidimo procedūriniai veiksmai. Tai, kad Konkurencijos taryba atliko šiuos tyrimo veiksmus reiškia, jog yra pagrindas įtarti galimą pažeidimą, tačiau tai dar nereiškia, kad toks pažeidimas egzistuoja“, – rašoma pranešime. Balsas.

 Vilniaus taryba pritarė naujo 25 metrų ilgio plaukimo baseino statybai sostinėje. 8 plaukimo takelių ir 25 metrų ilgio baseinas turėtų būti pastatytas per 1 – 1,5 metų. Planuojama, kad naujojo baseino statybos ir įrengimo darbai būtų atlikti privačiomis lėšomis ir kainuotų 10 – 12 mln. litų, o savivaldybė už darbus išsimokėtų per 10 metų laikotarpį.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skelbia, kad šiemet vien Vilniuje parduodami butai sudarė 81% visų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje parduodamų butų. 2011-2012 m. ši statistika siekė 70-75%. Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kuomet sostinėje fiksuojami aukšti realizacijos rodikliai.

Siekdamas išsaugoti bankrutuojančiam Ūkio bankui priklausantį ar įkeistą turtą, bankroto administratorius „Valnetas“ Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekiniu papildomą susitarimą tarp Ūkio banko, Britų Mergelių salose registruotos „Newfield Investors Inc.“ ir Rusijoje registruotos bendrovės „Russkij Karavaj“. Teikėjo nuomone, vasario 6 dienos susitarimas, kuriuo Ūkio bankui priklausę 65 mln. (18 proc.

 Informacinių technologijų (IT) įmones vienijanti „Blue Bridge Baltic“ stiprina pozicijas debesų kompiuterijos rinkoje. IT įmonių grupę papildys pardavimų procesų ir ryšių su klientais valdymo bendrovė „Synergy Cloud“, kuri teikia programinės įrangos kaip paslaugos koncepcija (angl. Software as a Service, SaaS) paremtas paslaugas.

Pirmąjį pusmetį išparduotuvių centro „Parkas Outlet“ apyvarta augo 24 proc., o vidutinis prekių krepšelis ūgtelėjo maždaug 18 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Išparduotuvių centro valdytojų duomenimis, daugiausia – net 48 proc. – didėjo sporto prekių pardavimas, drabužių parduota 28 proc., o avalynės 8 proc. daugiau nei 2012 m. sausį–birželį.

Antrasis 2013-ųjų ketvirtis automobilių rinkoje pagaliau parodė teigiamus pokyčius. Pirmą kartą nuo 2008 metų balandžio–birželio mėnesiais sudaryta daugiau kaip 100 tūkst. sandorių. Didžioji dalis – 56,7 tūkst. – buvo Lietuvoje registruotų automobilių, 39,6 tūkst. – naujai į šalį įvežtų transporto priemonių sandorių. Sunkmečio pradžioje, 2009 m. antrąjį ketvirtį, tokių sandorių buvo sudaryta viso labo 74,3 tūkst., 2010-aisiais – 80,5 tūkst., 2011 m. – 87,5 tūkst. ir 2012 m. – 97,3 tūkst.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis (VMI) per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje daugiau nei milijono vertės turtą, atėmus turimas paskolas, turi 1623 gyventojai, rašoma portale delfi.lt. Pernai, VMI duomenimis, gyventojų, turinčių 1-10 mln. litų vertės turto, neskaičiuojant negrąžintų paskolų, buvo 1593. Tai yra 5 daugiau nei 2011 metais. Daugiau nei 100 mln. litų deklaruoto turto turi tik trys Lietuvos piliečiai.

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 400 e. parduotuvių, beveik penktadalis jų skirtos drabužiams ir avalynei, apytikriai 15 proc. prekiauja buitine technika ir elektronika, rodo mokėjimo internetu būdo „Sving“ surinkti duomenys. Šias dvi populiariausias kategorijas vejasi sveikatos ir grožio (~10 proc.) bei mamoms ir mažyliams (~7 proc.) skirtos prekės. Nuo 2007 metų bendras e. parduotuvių skaičius Lietuvoje išaugo apie 10 kartų, tačiau jau keletą metų augimas yra sustojęs.

LRT televizijos naujienų tarnyba Elektros skirstymo bendrovė LESTO, kovojanti su vagystėmis iš elektros skirstomųjų tinklų įrenginių, šiemet per pirmą pusmetį dėl vagysčių visoje Lietuvoje turėjo beveik pusės milijono litų nuostolių. Palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu nuostoliai 15 proc. didesni. Daugiau nei pusė visų praradimų tenka Vilniaus regionui, kuriame vagysčių išaugo beveik trigubai.

Esame linkę nuvertinti savo pietinės kaimynės – Lenkijos pranašumus, tačiau pajėgiausios Lietuvos įmonės suprato, kad Varšuva yra pelningiausias netoliese esantis kapitalo pritraukimo centras. Lenkijos sostinė Varšuva turi ilgą prekybos vertybiniais popieriais istoriją. Istorikų manymu, pirmieji sandoriai mieste įvyko maždaug XV–XVI amžių sandūroje. XVII amžiaus pradžioje jau buvo kalbama apie poreikį statyti naują didesnį biržos pastatą.

Alytaus miesto jaunąja metų verslininke paskelbta sėkmingai verslą plėtojanti bendrovės „Aiteda“ direktorė Akvilė Margelienė. Nuslūgus džiaugsmui ir euforijai gavus pirmąjį apdovanojimą, alytiškė pasakoja apie verslo pradžią ir jo filosofiją. Pirmas apdovanojimas Už sėkmingą verslo plėtrą, už tai, kad įmonės, kurioje dirba tik trys žmonės, apyvarta per 2012-uosius išaugo 20 procentų ir pasiekė 100 tūkst.

Vakar, jau trečią kartą šiais metais, pradėti dalyti maisto produktai iš intervencinių atsargų programos. Beveik aštuoni tūkstančiai nepasiturinčių panevėžiečių turi dešimt dienų atsiimti jiems skirtą cukrų, makaronus, ryžius ir kitus nemokamus produktus.

„Lietuvoje – ne atostogos“, „jei nebūtų artimųjų, važiuočiau kitur“ – tokią nuomonę išreiškė dauguma Anglija.lt kalbintų Britanijos lietuvių. Nors jie į Lietuvą nebesiveržia, tačiau portalo kelių metų apklausos rezultatai bei skrydžių duomenys rodo kitokias tendencijas: į Lietuvą atostogų vyksta tiek pat ar net daugiau lietuvių. Atostogos – tik Lietuvoje Dažnas darbuotojas atostogų per metus gauna apie mėnesį, tad daugumai emigrantų tenka nuspręsti, kur praleisti jas.

Portalo Ekonomika.lt žiniomis, baldų prekybos centras „Ikea“ Vilniuje turėtų atverti duris vėliau, nei buvo skelbta - vietoj rugpjūčio 1 d. prekybos centro atidarymas nukeltas į trečiąjį rugpjūčio šeštadienį, t.y. rugpjūčio 17 dieną. Ekonomika.lt šaltinių duomenimis, švedų prekybos centro atidarymas turėjo vykti rugpjūčio 1 dieną, bet dėl užtrukusių statybos darbų „Ikea“ atidarymas nukeltas į trečiąjį mėnesio šeštadienį.

 Europos ekonominę ir pinigų sąjungą su vieninga valiuta euru palankiai vertina 40 proc. Lietuvos gyventojų, nepalankiai - 52 proc., rodo antradienį paskelbti naujausio "Eurobarometro" tyrimo rezultatai. 8 proc. respondentų Lietuvoje nurodė neturintys nuomonės šiuo klausimu. Daugiau negu pusė (51 proc.) visų europiečių palankiai vertina eurą. Euro zonos šalyse bendrąją valiutą palaiko 62 proc., euro neįsivedusiose šalyse - 29 proc. gyventojų.

Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl aludarių gildijos ketinimo negaminti stipresnio alaus nei 7,5 proc., rašo naujienų portalas vz.lt. Teigiama, kad keliose šalies alaus daryklose buvo vykdyti dokumentų poėmiai. Didžiuosius alaus gamintojus vienijančios Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas naujienų portalui „ekonomika.lt“ patvirtino, kad alaus daryklas aplankė konkurencijos pareigūnai. „Taip toks patikrinimas aludarių gildijoje buvo“, – sakė S. Galadauskas.

Prieš kelis mėnesius Lietuvoje verslui paslaugas pradėjusi teikti bendrovė „Gifty“ suskaičiavo, kad jos sukurta platforma besinaudojančios įmonės savo klientams jau išsiuntė dovanų už 100 000 Lt. „Gifty“ atstovai teigia, jog iki metų pabaigos šis skaičius pasieks daugiau nei 0,5 mln. litų.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) išaiškino atvejį, kai nekilnojamojo turto bendrovė pardavė butus ir kitas patalpas Palangoje, tačiau pirkimo – pardavimo sutarčių nesudarė, o patalpas ir toliau apskaitė kaip savo nuosavybę. Bendrovė nuslėpė gavusi beveik 0,5 mln. litų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, tokiu būdu vengdama padengti įsiskolinimus kreditoriams, tarp kurių – ir valstybė.

 Po Bronislovo Lubio mirties „Achemos grupės“ valdyba bendrovės vadovą keičia jau trečią kartą. Portalo 15min.lt turimomis žiniomis, dabar valdyba vėl derasi su buvusiu kompanijos vadovu Arūnu Laurinaičiu. „Iš tiesų tada, kai nuspręs akcininkai, ką daryti, tai ta informacija bus paskelbta. Yra įvairių diskusijų, bet sprendimų dar ne. Tiesiogiai kelti to klausimo dėl sugrįžimo prie tos situacijos, kuri yra tenai, nereikėtų. Situacijos aitrinti nenorėčiau.

SEB bankas statybų bendrovei UAB „Hidrostatyba“ suteikė 51,7 mln. litų vertės sutarties vykdymo ir avanso grąžinimo garantijų. Šiomis lėšomis bus įgyvendinamas geležinkelio ruožo Kazlų Rūda–Kaunas rekonstrukcijos trečiasis etapas. Ruožo rekonstrukcija yra tarptautinės svarbos susisiekimo projekto „Rail Baltica“ dalis. Rekonstruojant geležinkelį UAB „Hidrostatyba“ atliekamų darbų vertė iš viso sieks 208,4 mln. litų.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO, kovojanti su įsisenėjusia vagysčių iš elektros skirstomųjų tinklų įrenginių problema, šiemet per pirmą pusmetį dėl vagysčių žalos visoje Lietuvoje neteko 465 tūkst. Lt vertės technologinio turto – tai 15 proc. daugiau, lyginant su 2012 m. pirmu pusmečiu. Daugiau nei pusė visų praradimų (261 tūkst. Lt) tenka Vilniaus regionui, kuriame vagysčių apimtys išaugo beveik trigubai, visuose kituose regionuose vagysčių mažėjo.

 Auga smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių, ypač pradedančiųjų verslą, poreikis gauti garantiją paskoloms verslo pradžiai ar plėtrai. Per pirmąjį 2013 m. pusmetį „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) už SVV paskolas kredito įstaigoms suteikė 302 garantijas, kurių suma siekė 65,1 mln. Lt. Bendra INVEGA garantuotų ir SVV įmonių verslo plėtrai Lietuvoje panaudotų paskolų suma siekė 98 mln. Lt.

„Swedbank“ suteikė 11 mln. litų finansavimą bendrovei „Iceco“, užsiimančiai valgomųjų ledų, žuvies produktų gamyba bei prekyba, taip pat žuvies perdirbimu. Skolintas ir nuosavas lėšas bendrovė planuoja naudoti gamybos pajėgumų plėtrai ir investicijoms į didesnį veiklos efektyvumą. Šiuo metu bendrovei „Iceco“ priklauso 4 gamybos cechai – dviejuose dirbama su žuvimi ir jos produktais, viename gaminami valgomieji ledai, dar viename kepami vafliniai puodeliai ledams.

Didžiausia pastatų priežiūros įmonė Lietuvoje „Mano būstas“ priežiūros paslaugas pradėjo teikti vienam didžiausių saulės jėgainių parkų Lietuvoje.  Nuo liepos 1 dienos bendrovė „Mano būstas“ prižiūri 10 saulės jėgainių objektų Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos apskrityse. Bendra šių jėgainių galia – 5,75 MW. Didžiausias iš prižiūrimų objektų įsikūręs Kauno rajone, Gailušių kaime. Tai 9 hektarų plote įrengta 2,56 MW saulės jėgainė – didžiausia ir galingiausia Baltijos šalyse.

AB „Citadele“ bankas per pirmąjį š.m. pusmetį uždirbo 9,9 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 19,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Banko turtas š.m. liepos 1 d. sudarė 880,2 mln. Lt. „Citadele“ banko kapitalo pakankamumo rodiklis 2013 07 01 datai buvo 23,26 proc. (LB nustatytas normatyvas – 8 proc.). Banko likvidumo rodiklis 2013 07 01 d. buvo 35,98 proc. (LB nustatytas normatyvas - 30 proc.). Per 6 š.m. mėnesius „Citadele“ bankas išdavė 54,5 mln.

Daugiausia mokesčių per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje sumokėjo energetikos įmonės. Net šešios didžiausios mokesčių mokėtojos iš pirmojo dešimtuko yra iš energetikos sektoriaus, o daugiausiai iš visų bendrovių mokesčių pirmąjį pusmetį sumokėjo „Orlen Lietuva“. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą TOP500 mokesčių mokėtojų sąrašą, ši įmonė per pusę metų valstybės biudžetui sumokėjo per pusę milijardo litų. Antroje vietoje bendrovė „Lietuvos dujos“. Ji sumokėjo 275,55 mln.

 Nenoras įsipareigoti bankui yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios atsisakoma ketinimų pirkti būstą. Šią priežastį įvardijo net 42 proc. būsto nuomininkų. Šiek tiek mažiau – 37 proc. žmonių nurodė, kad neturi pakankamai santaupų 15 proc. pradiniam įnašui. Taip teigia lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt ir nekilnojamojo turto plėtotojos „Eika“ liepos mėnesį atliktos apklausos dalyviai.

Olandijos bendrovė Troostwijk Auctions už 376 000 litų (apytikriai, 109 000 Eur) pardavė vieną iš dviejų bankrutavusiam bankui Snoras priklausiusių vienetinių sportinių automobilių - dviviečių kupė – „Spyker" automobilių.

Greitųjų kreditų bendrovės savo paslaugas reklamuoja su rožinių svajonių atspalviu, tačiau dėl neatsakingo skolinimosi visuomenė patiria ne mažiau problemas nei jų sukelia besaikis alkoholio vartojimas, mano projekto „Atsisakyk greituko“ iniciatorė Aurelija Šataitė. Kas paskatino pradėti projektą „Atsisakyk greituko“? Projekto idėja kilo, kai buvau tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto studentų atstovybės prezidentė.

Šiaulietis tautodailininkas, profesionalus pynėjas Eligijus Žickis iš amato neišgyvena, papildomai dirba kitą darbą, tikina, kad daugeliui pynėjų šis, vienas seniausių lietuvių amatų, tampa tik hobiu. Amatininkų nykimas šalyje, pasak žinovų, natūralus – senieji meistrai miršta, buityje nebenaudojami amatininkų pagaminti daiktai, o pigi produkcija iš užsienio skatina pirkti pigų, o ne kokybišką daiktą.

Norvegijos įmonė „Sargas“, anglies dvideginio (CO2) sandėliavimo technologijos pionierė, kartu su „Minijos nafta“ ketina į Lietuvą importuoti nemažus kiekius CO2, rašo naujienų portalas bbn.ee. Teigiama, kad „Minijos nafta“ naudotų norvegiškas CO2 dujas išgaudama naftą. Naudojant suslėgtas dujas, kur kas lengviau išgauti naftą nei su įprastai naudojamu vandeniu. „Kompanija „Minijos nafta“ šiame didžiuliame projekte atlieką nedidelę rolę.

Šiandien darbą pradeda naujasis Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ direktorius. Konkurse eiti UAB Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ direktoriaus pareigas dalyvavo 18 pretendentų. Jie turėjo pateikti bendrovės veiklos viziją. Mindaugas Rutkauskas, pateikęs geriausią UAB Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ viziją, laimėjo šį konkursą. M. Rutkauskas yra vadovavęs kelioms verslo įmonėms.

 Antrąjį šių metų ketvirtį telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ gavo 106,4 mln. litų pajamų. Lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu jos sumažėjo 10,3 procento. Bendrovės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) siekė 35,9 mln. litų – 9,1 proc. mažiau nei pernai. „Arši konkurencija rinkoje turėjo įtakos mūsų pajamoms, tačiau tikime ilgalaike sėkme – stiprinti rūpestį klientais galime tik suteikdami daugiau vertės už tą pačią kainą.