Lietuvos verslas

Užgauliojimai ir patyčios darbe nėra normalu. Tačiau mūsų šalis tokią smurto formą patiriančių žmonių, deja, negina. „Pasikvietusi vadovė mane vadindavo debile, nemokša, – pasakoja Heida Šinkūnaitė (39 m.). – Šiurkščiai reikalavo, kad nemokių klientų skolas nurašyčiau į jų nekilnojamąjį turtą. Aiškinau, kad tai neįmanoma. Vis ieškojo mano klaidų, kad tik būtų prie ko prisikabinti. Liepė rašyti prašymą išeiti iš darbo. Aiškinau, kad tam nėra priežasčių.

Desperatiškai bandydama iš šešėlinės ekonomikos išgauti bent kiek lėšų, valdžia svarsto galimybę bausti už nelegalų darbą ne tik darbdavius, bet ir darbuotojus. Vyriausybė ketina nustatyti sankcijas samdomiems darbuotojams, sutinkantiems dirbti be darbo sutarčių. Profesinės sąjungos perspėja, kad nukentėti gali ir sąžiningi darbuotojai, nes jie ne visada žino, ar darbdavys už juos moka mokesčius.

Per praėjusius metus 42 užsienio kompanijos paskelbė apie investicinių projektų įgyvendinimą Lietuvoje, pažymima Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitoje. Kaip vienas didžiausių praėjusių metų Vyriausybės pasiekimų įvardijamas IBM korporacijos įžengimas į Lietuvą, su kuria buvo sudaryta mokslo ir technologinės plėtros bendradarbiavimo sutartis.

Tiek atvykstantys poilsiautojai, tiek šalyje dirbantys gidai, pasibaigus protestams ir atnaujinus skrydžius šia poilsio kryptimi, susiduria su itin išraiškingomis egiptiečių emocijomis, sutinkant svečius iš kitų šalių. Žodis svetingumas šiuo metu per „silpnas“ apibūdinti vietinių gyventojų džiugesį. Atvykus turistams, spaudžiamos rankos, oro uoste aidi šūksniai, visur šmėžuoja kelionių organizatorių atributika.

Iš trijų Baltijos šalių Lietuvos verslo atstovai optimistiškiausiai vertina šalies ekonomines perspektyvas ir savo verslo plėtrą. Tai parodė tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ atliktas tyrimas „Ekonomikos pulsas 2011“. Ekonomikos prognozės Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų respondentų (63 proc.) Lietuvoje  šiemet prognozuoja  4-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.

Nors Seime buvo priimta rezoliucija, kurioje Vyriausybė raginta sudaryti darbo grupę ir su smulkiaisiais verslininkais sėsti prie derybų stalo, iki šiol Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija negavo kvietimo dialogui, apgailestauja Seimo opozicijos atstovai – Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius ir Seimo opozicijos lyderis „darbietis“ Vytautas Gapšys, kartu su grupe smulkiųjų verslininkų trečiadienį Seime surengę spaudos konferenciją.

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo eigos Lietuvoje. Parlamentas konstatavo, kad Ignalinai numatyta skirti iš viso 1 milijardą 367 milijonus eurų (4,716 milijardo litų), įsipareigota skirti 875,5 milijono eurų (3,02 milijardo litų) ir jau išmokėta 760,4 milijono eurų (2,623 milijardo litų). Parlamento priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad „didelė dalis lėšų panaudota energetikos projektams finansuoti, o ne pagrindiniam fin...

Prieš kelerius metus JAV prasidėjo mamų verslininkių era. Veiklios moterys, nenurišdamos prijuosčių ir nenutoldamos nuo lopšio, ėmė vadovauti sėkmingai veikiančioms įmonėms. Nuo amerikiečių neatsilieka lietuvės mamos. Vaikus auginančios mamos pastaruoju metu vis dažniau prabyla apie savą verslą. Išėjusios vaiko priežiūros atostogų ir pailsėjusios nuo įprasto darbo moterys nebenori grįžti prie įprastos rutinos ir imasi kurti savo įmones.

Lietuvių kilmės Argentinos politikas, ilgametis San Martino miesto meras Ricardo Ivoskus Lietuvos ir Argentinos verslo įmonėms siūlo bendradarbiauti aktyviau.Vilniuje antradienį atidarytas San Martino pramonės gaminių biuras, kitas toks šiomis dienomis duris atvers Kaune. Argentinos verslininkai panašų Lietuvos prekių biurą siūlo įkurti San Martine. Pasak Vilniaus mero, Lietuvos verslui tai kelias į milijoninę Lotynų Amerikos rinką.

Viena seniausių Lietuvos pramoninių alaus daryklų AB „Ragutis“ susigrąžina istoriškai jai priklausanti pavadinimą ir vėl tampa bravoru „Volfas Engelman“. Alaus daryklos generalinis direktorius Vytautas Meištas tvirtina, jog mintis susigražinti istorinį pavadinimą kilo ne įmonės akcininkams, o bravoro kolektyvui, kai šis iš naujo atrado įmonės istoriją, kurios šaknys siekia net XIX amžiaus vidurį.

Nors tradiciškai vietinis alus yra perkamiausias tose valstybėse, kur gaminamas, pastaraisiais metais lietuviai vis dažniau savą alų iškeičia į importinį, praneša LTV „Panorama“. Anot rinką tiriančios bendrovės „ACNielsen Baltics“, per porą metų importuoto alaus rinkos dalis padvigubėjo nuo 5 iki beveik 11 procentų. Užsienietiško alaus importas ypač smarkiai augo pastaruoju metu.

Praėjusiais metais šalies bendrajam vidaus produktui (BVP) šoktelėjus 1,3 proc., elektros energijos suvartojimas išaugo 1,2 proc. Energetikai pažymi, jog paprastai 1 proc. BVP prieaugis sąlygoja 0,5 proc. elektros energijos suvartojimo padidėjimą. Tuo tarpu ekonomistai siūlo čia ekonominio dėsnio neieškoti.

2010-ieji šalies bankams buvo daug sėkmingesni nei 2009-ieji. Nors bankų veiklos apimtys toliau mažėjo, klientams suteiktų paskolų apimčių mažėjimas buvo 2-3 kartus mažesnis nei ankstesniais metais, o bankuose laikomų klientų indėlių prieaugis buvo didesnis. Pasak Lietuvos banko, bankų veiklos aktyvėjimas prasidėjo 2010 m. antrojoje pusėje, kai atskirais mėnesiais buvo fiksuojamas turto ir paskolų augimas.

Tik per laimingą atsitiktinumą ant vartotojų stalo nepateko daugiau kaip 11 tonų neaiškios kokybės iš Kinijos įsivežto ir aukcione pigiai parduoto medaus. Sužinojusi, kad aukcione bandoma parduoti abejotinos kokybės medų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skubiai atliko tyrimą. Būgštavimai pasitvirtino, todėl buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, kad ji pradėtų tyrimą dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos.

Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai (VVSPT) atlikus patikrinimus  įvairias paslaugas teikiančiose įmonėse, beveik trečdalyje jų nustatyta  pažeidimų. „Didžiausi“ pažeidėjai – soliariumai. Net 63 proc. soliariumų patikrinimų metu nustatyta pažeidimų. Taip pat teisės aktų reikalavimų nesilaiko nemaža dalis baseinų  – 54 proc. baseinų patikrinimų metu rasta pažeidimų, sporto klubų – 43 proc., skalbyklų – 39 proc., pirčių (saunų) – 37 proc.

Atsiranda vis daugiau pasvarstymų apie tai, kad vizitinė kortelė „miršta“, tačiau ar iš tiesų pažengusių technologijų laikais tai tik atgyvena?Savo tinklaraštyje vienas žinomas videografikos dizaineris Džonas Kosčevskis iš Jungtinių Valstijų prisimena filmą „Amerikos psichopatas“, kurio pagrindinis herojus verslo susitikime įsiunta supratęs, kad jį supančių žmonių vizitinės kortelės – prabangesnės nei jo.

Per pavasarinę šių metų „Maisto banko“ akciją žmonės aukojo ne menkiau negu pernai. Organizatoriai sako surinkę produktų, kuriais galės sušelpti apie 30–40 tūkstančių žmonių, praneša LTV Naujienų tanyba. Šį penktadienį ir šeštadienį perkantieji produktus 48-ų miestų prekybos centruose galėjo jų paaukoti gyvenantiem s skurdžiau. Nupirktieji produktai jau suvežti į aštuntus metus šias akcijas organizuojančio „Maisto banko“ sandėlius.

Seimas svarsto labai sudėti ngą įstatymų paketą, pagal kurį ypati ngos valstybinės svarbos projektams būtų galima paimti savininkų žemę. Savininkai neturėtų teisės teisme ginčyti paties nuosavybės paėmimo fakto, o į teismus galėtų kreiptis tik dėl atlygio už paimtą nuosavybę dydžio. Tokį projektą parengė Seimo vicepirmininko Česlovo Stankevičius vadovaujama darbo grupė, kurioje dalyvavo ir valdančiosios daugumos, ir opozicijos nariai.

Pusė vieno uostamiesčio bendrabučio gyventojų maždaug pusmetį turės verstis be vandens, praneša „Panorama“. Namą administruojančios bendrovės vadovai teigia, kad prausyklos čia nebeatitinka jokių higienos reikalavimų, o dėl drėgmės pradėjo griūti namo sienos. Gyventojai piktinasi, kad vanduo atjungtas net nežinant, kada prasidės remontas. „Pusę metų užsukt vandenį, tai kas mes – kiaulės? Ar žiurkės mes esam?“, – piktinasi bendrabučio gyventoja.

Prieš dvejus metus premjeras vadovavimą Vyriausybei pradėjo nuo viešųjų pirkimų kriti kos. Tačiau per tą laiką Vyriausybė šios sistemos taip ir nepajudino. Po įvairių skandalų daugelis politi kų jau linkę pakeisti įtakingos Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pavaldumą, tačiau nuomonės tuoj pat išsiskiria, kai ti k pradedama svarstyti , kam ji turėtų būti priskirta, nes visi norėtų būti kuo arčiau šio pyrago dalybų. 2008–2009-aisiais viešiesiems pirkimams būdavo išleidžiama po 11–12 mlrd. litų.

Dažnas mūsų mėgsta skaniai pavalgyti. Ne gurmaniškai – tiesiog skaniai pavalgyti. Viskas, ko tam reikia (ir be ko, tai neįmanoma) – kokybiški švieži produktai. Tie, kurie yra atvežti iš kaimo, pagaminti mažame ūkyje  savo rankomis ir su meile. Bet tokių produktų paieškai ir pirkimui  esame priversti išleisti didžiąją laisvadienių dalį, pardavėjai turguje keičiasi, kainos irgi – ir ne į geresniąją pusę.

Iš artėjančio lauko kavinių sezono Kauno verslininkai šiemet tikisi neblogai uždirbti, nes mieste netrūks tarptautinių renginių. Turizmo specialistai verslininkus giria už skoningai įrengtas lauko kavines, tačiau sako, kad be paslaugių, ne vieną užsienio kalbą mokančių padavėjų – nieko nebus, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Sinoptikai pažadais apie ateinantį pavasarį nesišvaisto, tačiau verslininkai vilties nepraranda.

Didžiausių Lietuvos prekybos centrų organizuojamos akcijos nuolat pritraukia daugybę pirkėjų. Sunku pasakyti, kas šiuo metu nėra apimtas lipdukų rinkimo manijos. Neretai žmonės važiuoja į kurį nors konkretų prekybos centrą vien tam, kad gautų lipdukų ir nusipirktų konkrečių prekių su didelėmis nuolaidomis. Siūlo „imti, kas liko“ Į Balsas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica ir Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkė Dalia Kedavičienė šiandien iškilmingai įteikė diplomus konkurso „Saugiausias baras“ laimėtojams.

Vilkaviškio rajone veikiančioje mėsos perdirbimo įmonėje UAB „Damsa“ gaminamos aukščiausios rūšies dešrelės „Pieniškos“ po patikrinimo pasirodė neatitinkančios aukščiausios rūšies mėsos gaminiams keliamų reikalavimų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams pieniškos dešrelės įtarimų sukėlė atliekant patikrinimą Šiaulių rajono lopšelio-darželio bei pagrindinės mokyklos virtuvėse. Ištyrus mėginius, dešrelėse buvo nustatyta 7 proc.

Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie bendrovių „Tele2“ „Bitė“ ir „Omnitel“ ketinimus atsisakyti taikytos telefonų subsidijavimo praktikos. Siekiant, kad tokios praktikos nebeliktų, iš esmės siūloma tartis visiems operatoriams.

Mažosios „Lietuvos dujų“ akcininkės – Energetikos ministerijos – siūlymas dividendų mokėjimą pakeisti nemokamų akcijų dalybomis yra nepriimtinas kitiems smulkiesiems akcininkams, praneša Investuotojų asociacija. „Lietuvos dujų“ valdyba yra pasiūliusi dividendams skirti 120 mln. litų, tuo tarpu Energetikos ministerija siūlo iš bendrovės lėšų didinti įstatinį kapitalą 151,7 mln. litų, naujas akcijas nemokamai išdalinant bendrovės akcininkams.

Dėl biurokratinių kliūčių sezoniškumo keliamomis bėdomis besiskundžianti Palanga jau neteko apie 40 mln. litų vertės investicijų į poilsio ir paslaugų infrastruktūros plėtrą.

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusiame Pieno tarybos (PT), sudarytos iš pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės bei mokslo institucijų atstovų, posėdyje aptarta situacija pieno rinkoje, pasidalyta susirūpinimu dėl superkamo pieno kokybės, diskutuota, ar verta keisti pieno sudėties rodiklius, tipines pieno pirkimo - pardavimo sutarties nuostatas, svarstyti ir kiti aktualūs pieno sektoriaus klausimai.

Po vizito Norvegijoje Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva neišnaudojo dar daug bendradarbiavimo galimybių su Šiaurės šalimis. Per šalies vadovės apsilankymą šimtametę patirtį turinčioje vienoje garsiausių Europoje „Fiskerstrando“ laivų statykloje užbaigtas keltas, pagamintas Klaipėdoje, bendroje Norvegijos ir Lietuvos įmonėje, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Norvegijos šiaurės vakaruose esanti Sulos savivaldybė garsėja 1950 metais įkurta laivų architektūros, statybos ir...

Siūloma sudaryti darbo grupę, kuri parengtų galutinius atitinkamų teisės aktų projektus, leisiančius į kino gamybą pritraukti užsienio investicijas. Su tokiu prašymu į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių kreipėsi parlamentaras Petras Auštrevičius. „Dėl audiovizualinių kūrinių gamybą skatinančių priemonių efektyvios politikos nebuvimo Lietuva yra nekonkurencinga kitų šalių atžvilgiu ir nepagrįstai praranda galimybes pritraukti daugybę užsienio filmų gamybos projektų.

Lietuvos Respublikoje registruotos draudimo įmonės 2010 metais uždirbo 25,6 mln. litų neaudituoto pelno, t. y. 59 proc. mažiau nei 2009 metais. Gyvybės draudimo įmonių pelnas siekė 32,8 mln. litų, 3,6 proc. daugiau nei prieš metus, o ne gyvybės draudimo įmonės patyrė 7,3 mln. litų nuostolį, palyginimui – 2009 metais turėjo 30,7 mln. litų pelno.

Kaimo turizmo verslas išgyvena ne pačius šviesiausius laikus. Jį plėtojantieji teigia, kad turtų iš to nesikraunantys – ką uždirba, tą vėl atgal investuoja. Tad dalis vadina tai gyvenimo būdu, o geriausiu atveju – bent papildomu uždarbiu. Metai tik prasidėjo, tačiau jau dabar dauguma kaimo turizmą plėtojančių verslininkų mano, kad šie metai jų verslui nebus geresni nei pernykščiai. „Didelio augimo nesitikime, bet nesitikime ir didelio kritimo.

SEB banko klientai prekybos centruose „Maxima“, atsiskaitydami SEB banko kortele ir apsipirkdami ne mažiau kaip už 10 litų, kasose galės nemokamai pasiimti iki 200 litų. „Pradėjęs teikti šią paslaugą „Maximos“ prekybos centruose, SEB bankas dvigubai – iki 1 850 vietų – išplėtė aptarnavimo tinklą, kur banko klientai galės nemokamai pasiimti grynųjų pinigų.

Bankas „Snoras“ pradėjo bendradarbiauti su seniausiu pasaulyje ir vienu didžiausių Italijos Respublikoje registruotų bankų „Banca Monte dei Paschi di Siena“. Bendradarbiavimas apims ir atsiskaitymų eurais vykdymą, siekiant efektyviau vykdyti klientų pervedimus ir padėti optimizuoti banko klientų partnerystę su Italijos verslo partneriais.

Praėjusią savaitę Panevėžyje vykusio „Versli Lietuva“ renginio metu buvo išdalyta beveik pusantro šimto nemokamų verslo pradžios paslaugų čekių. Iš viso per tris jau įvykusius „Versli Lietuva“ renginius besirengiantiesiems pradėti savo verslą buvo išdalyta beveik 230 nemokamų paslaugų čekių. „Renginio Panevėžyje dalyviai nustebino savo aktyvumu.

Augant internetinės prekybos populiarumui, ES ketina griežtinti jos taisykles, suteikdama daugiau teisių pirkėjams ir labiau varžydama pardavėjus. Lietuvos elektroninės prekybos ekspertai baiminasi, kad per didelės teisės nepaskatintų pirkėjų piktnaudžiauti, o verslas didesnės savo rizikos neperkeltų į kainas, praneša LTV „Panorama“. Europos Sąjunga (ES) ketina uždėti dar vieną apynasrį prekiautojams internetu.

Skaičiuodama sveikatai pavojingo šiferio stogų plotą valdžia eina ilgiausiu keliu. Nuo 2005–ųjų ES uždraudus naudoti asbestą, Lietuvos Vyriausybė patvirtino asbesto šalinimo programą, pagal kurią buvo žadama gyventojams kompensuoti dalį šiferio stogų keitimo išlaidų. Tačiau praėjus trejiems metams dar nė vienas stogo savininkas kompensacijos negavo. Šiandien net nežinoma, kokie kiekiai asbesto susidarytų, jeigu gyventojai imtų keisti šiferio stogus.

Net valstybiniai inspektoriai kartais negali padėti sugadintą prekę įsigijusiems pirkėjams. Tik atidus prekės apžiūrėjimas prieš perkant gali išgelbėti nuo daugelio nesusipratimų. Naują klozetą nusipirkusiam panevėžiečiui daiktu pasidžiaugti taip ir neteko. Parsivežęs pirkinį namo žmogus pamatė, kad santechnikos įrenginys naudoti netinkamas – įskilęs. Atrodo, tiek tos bėdos: nuveši atgal į parduotuvę – ir pakeis į sveiką. Tačiau pardavėjai kategoriškai atsisakė keisti klozetą.

Ar kada susimąstėte, kas sieja Arthurą Guinnessą, Geraradą Adriaaną Heinekeną, Fredericką Millerį bei Iserą Berą Volfą ir Ferdinandą Engelmaną? Aludarystės įrašas Šie žmonės kadaise sukūrė alaus legendas, jų įsteigtos alaus daryklos, pavadintos aludarių vardais, tapo savotiškomis šalies ambasadomis: „Guinness“ – Airijos, „Heineken“ – Olandijos, „Miller“ – JAV.

Lietuvos komercinių bankų savivaliavimas ir net sukčiavimas perpildė jų klientų kantrybės taurę. Matydami, kad valdžia jų ginti nesirengia, nuo bankų savivalės nukentėję žmonės ir įmonės susibūrė į asociaciją, kuri rengiasi kautis su užsienio bankais teisiniu būdu. Skundų vis daugiau Prieš pusmetį įsteigtos Nukentėjusių nuo bankų asociacijos atstovai pirmadienį generaliniam prokurorui Dariui Valiui ketina pateikti Lietuvos komercinių bankų savivalės, apgavysčių ir net sukčiavimo įrodymus.

Rūgštynių dar nėra. O sprogstantys karklai, kačiukais vadinami, – pirmas šiųmetis smulkių prekiautojų uždarbis iš miško, iš gamtos. Pašlaitėse, kur saulė visą dieną pernykščius lapus glosto, violetiniai žiburėliai akį traukia. Žibutės. Jomis prekyba tik prasideda. O štai sulą žmonės jau ne pirma savaitė varvina. Ir iš jos litas kitas uždirbamas.

Vyras – Lietuvos banko vadovas, žmona, vaikai, žentai pluša komerciniuose bankuose. Įstatymas nepažeistas, bet klausimų ir abejonių kyla daug, o ypač – dėl galimų privilegijų laikant indėlius, gaunant paskolas. Penkiolikos metų vargą Lietuvos banke baigiantis jo valdytojas Reinoldijus Šarkinas pagal įstatymą gauna ne tik 26 981 lito ir 40 centų atlyginimą per mėnesį. Už šią alinančią tarnystę vyriausiajam šalies bankininkui priklausys ir apie 162 tūkst. litų kompensacija.

Vienintelis Lietuvos cemento gamintojas „Akmenės cementas“ pradeda naujo cecho statybas už daugiau kaip trečdalį mlrd. litų. Modernizacija įmonei leis išplėsti gamybos apimtis ir sumažinti produkcijos savikainą. Akmenėje statybų laukta ne vienerius metus. Verslininkai viliasi paslaugų sektoriaus ir būsto rinkos pagyvėjimo, o darbo birža – bedarbių skaičiaus mažėjimo. Grandiozinės statybos įmonėje prasidės jau kitą savaitę.

Savaitgalį į pajūrį vėl suplūdo žvejai. Iš upių pasitraukus ledams, Pamario žvejai pagaliau stintas pradėjo gaudyti tinklais. Ankstų rytą žvejai traukia paskutinius tinklus su laimikiu. Į upių aukštupius neršti pajudėjusi stinta plūstelėjo į Skirvytės upę. Rusniškiai laimikiu džiaugiasi – abiejuose upės krantuose visą naktį žvejai traukė po kelias tonas šios žuvies. Agurkais kvepiančią žuvį, žvejai pradėjo gaudyti tik dabar, iš upių išėjus ledams.

Lietuvoje įsišakniję skandinavų bankai ramūs net per pačių sukeltą krizę – jų pajamos iš komisinių mokesčių auga įspūdingai. Mat valdžios atstovai visomis išgalėmis stengiasi sutrukdyti konkurencijos atsiradimui. Ekspertai skaičiuoja, kad bankų piktnaudžiavimas suteiktomis privilegijomis iš mūsų kišenių išvilioja po kelis šimtus milijonų kasmet, o patys bankų atstovai atkerta, esą kokiomis kainomis teikiamos paslaugos – ne valdžios ir juo labiau ne gyventojų reikalas.

Nors daugelį verslo rūšių sunkmetis sukaustęs jau maždaug trejus metus, kruizinei laivybai, anot turizmo specialistų, smogė tik dabar. Ypač tai esą pajus mažesni uostai, tokie, kaip Klaipėdos. Prognozuojama, kad būsimas kruizų sezonas uostamiesčiui bus toks pats prastas, kaip buvo 2003 m., tik atidarius šių lainerių terminalą, praneša LTV Naujienų tarnyba. Kruizuose poilsiaujančių žmonių visame pasaulyje – dešimtys milijonų. Tačiau norą atsipūsti kruizuose apmalšino sunkmetis.

Siūloma keisti naudotų padangų surinkimo tvarką ir įpareigoti jų platintojus iš gyventojų jas surinkti nemokamai. Tuo metu specialistai tikina, kad pakaktų griežčiau įtvirtinti ir kontroliuoti dabar reglamentuotą surinkimo procesą, praneša LTV „Panorama“. Šiukšlynai per padangų keitimo sezoną – įprastas reiškinys. Aplinkosaugininkų teigimu, negelbsti ir numatytos baudos, nors ne vietoje padangą išmetusiam šiukšlintojui už tai gali tekti pakloti šimtinę.

Po žiemos pertraukos Kaune vėl bus rengiamas Bagažinių turgus, kuriame žmonės galės prekiauti nereikalingais daiktais, parduoti ir įsigyti įvairių rankdarbių ir kitų smulkmenų. „Praeitas sezonas parodė, kad tokio tipo renginys Lietuvoje yra labai reikalingas. Jis sulaukė didelio visuomenės, žiniasklaidos, žymių žmonių susidomėjimo ir labai greitai prigijo mūsų šalyje.