Oksana LAURUTYTĖ
Garsusis Didžiosios Britanijos virtuvės šefas Džeimis Oliveris (Jamie Oliver) neseniai pareiškė: jeigu jo restoranuose dirbtų tik britai, jis jau seniausiai būtų bankrutavęs. Mat imigrantai iš Europos yra stipresni ir ištvermingesni už jo tėvynainius. „Dirbame vadinamu „antisocialiniu“ grafiku. Kartais maistą gaminame iki 23 val., tenka dirbti savaitgaliais, kartais dvigubas pamainas, tad per dieną tenka ir 13-14 val. praleisti restorane“, – sako šiaulietė Sandra Kulevičiūtė, daugiau nei metus dirbanti virtuvės šefe maisto guru restorane Londone. Kuo gi ypatingas darbas ir maisto gaminimas garsiojo Oliverio restorane?
Šiaulietė Sandra Kulevičiūtė, baigusi Jorko universitetą, darbą rado garsiojo maisto guru Džeimio Oliverio restorane.
Sociologė susidomėjo darbu virtuvėje
Didždvario gimnaziją baigusi Sandra Kulevičiūtė, kaip ir daugelis jaunų žmonių, po mokslų svajojo įstoti į universitetą ir įgyti gerą išsilavinimą. Gimnazijoje ji mokėsi pagal Tarptautinio bakalaureato programą, nes suprato, kad tai jai suteiks galimybę lengvai įstoti į užsienio universitetą, pasižymintį gera mokymo kokybe ir studijų krypčių gausa.
Sandra konkrečiai nežinojo, ką norėtų studijuoti. Daugelis klasės draugų rinkosi populiariausias studijų programas: ekonomiką, politiką, verslą, mediciną, o mergina nusprendė studijuoti sociologiją. Ši studijų kryptis leido pasirinkti įvairius modulius, susijusius tiek su politika, tiek su ekonomika, tiek su psichologija. Sandra iškeliavo į Angliją ir įgijo sociologijos bakalauro diplomą Jorko universitete.
„Atvykus į Angliją nustebino anglų domėjimasis maistu. Vienos populiariausių televizijos laidų yra „Cookery shows“, nors pagyvenus tarp anglų supratau, kad jie tik ir mėgsta žiūrėti laidas. Tik nedidelė jų dalis mėgaujasi kulinarines žinias pritaikydami virtuvėje. Beje Dž. Oliveris sukritikavo britus, kad jie nemoka maitintis ir gyvena valgydami „greitą“ maistą ir pusfabrikačius“, – sako mergina.
Antrus metus studijuodama universitete Sandra gavo darbą universiteto kavinėje-virtuvėje. Ten ir pamatė, kaip atrodo visas maisto ruošimo procesas. „Tiesą pasakius, universiteto virtuvė buvo labiau „Mikrobangų krosnelių pasaulis“, bet pamačiau visą dinamiką ir veiksmą, kurie ir „užkabino“, – sako ji.
Maisto ruošimo kultūra paskatino merginą net pasirinkti disertacijos temą apie garsius britų virtuvės šefus. „Universiteto kavinėje dirbau pusę etato dvejus metus iki studijų pabaigos. Tada suvokiau esanti kryžkelėje, nes nežinojau, ką daryti toliau. Suvokiau, kad man darbas virtuvėje patinka, bet taip pat žinojau, kad baigiau studijas viename geriausių Anglijos universitetų. Su gerais rezultatais nesunkiai galėčiau gauti biuro darbuotojos darbą kokioje nors didelėje tarptautinėje įmonėje“, – sako ji.
Sandra persikėlė į Londoną ir nusprendė pabandyti nusiųsti savo CV į restoranų tinklą „Jamie‘s Italian“. Juk Džeimis Oliveris – vienas labiausiai dievinamų šefų ir būtent apie jį mergina rašė savo baigiamajame studijų darbe. Produktus restoranams tiekia Oliverio draugai ūkininkai
Nusiuntusi CV Sandra gana greit sulaukė skambučio – restorano šefas pakvietė ateiti ir pabandyti restorane padirbėti porą valandų. Jie norėjo pamatyti, ką mergina moka ir kaip geba dirbti komandoje.
„Aišku, buvau džiaugsmingai susijaudinusi, svarsčiau, kad negausiu darbo, kad per aukštai šoku. Bet juk nepabandęs nesužinosi, tad nuėjau susipažinti su kolektyvu“, – prisimena mergina.
Jos nuostabai – virtuvės šefais dirba vien vyrai. Be Sandros puse etato dirbo tik viena mergina, bet visi buvo labai draugiški, ir šiaulietė gana greit rado bendrą kalbą.
„Kaip ir buvo galima tikėtis, daugelis restorano darbuotojų buvo italai. Juk jiems maistas – neatsiejama kultūros dalis. Po trijų valandų bandomojo darbo jie man pasiūlė dirbti. Iš pradžių buvau šefo padėjėja, o po pusės metų mane paaukštino – tapau vyriausiąja sekcijos šefe. Ja ir dirbu iki šiol“, – sako Sandra.
Virtuvė, kurioje dirba šiaulietė, yra padalyta į keturias pagrindines sekcijas: „pasta“, „grill“, „fish and sides“ ir „antipasti“. Darbas visiškai kitoks nei universiteto kavinėje, nes čia – tikra virtuvė ir nėra jokių mikrobangų krosnelių.
„Jamie‘s Italian“ skiriasi tuo, kad mes patiekalus gaminame tik iš sezoninės produkcijos. Atsižvelgus į tai, kas tuo metu užderėjo, iš ūkių gauname visus geriausius ir šviežiausius produktus. Nenaudojame dirbtinai užaugintų vaisių, daržovių, žuvies ar galvijų. Didžioji dalis produkcijos atkeliauja iš Džeimio pažįstamų ūkininkų“, – sako mergina.
Rugsėjo pradžioje ji lankėsi pas ūkininką, kuris yra garsus auginamomis retos veislės kiaulėmis. Ūkininkas yra geras Džeimio draugas ir tiekia visiems „Jamie‘s Italian“ restoranams retos veislės kiaulienos dešreles.
„Tai vienas pagrindinių Džeimio restoranų ypatumų. Be to, maistas yra adaptuotas pagal itališkus receptus, nes visas tinklas „Jamie‘s Italian“ yra sukurtas paties Oliverio ir jo mentoriaus Gennaro Contaldo. Jis yra daugelio patiekalų receptų kūrėjas“,- sako Sandra.
Ketina pereiti į kitą restoraną
Sandrai neteko asmeniškai susitikti su Oliveriu, bet turėjo garbės susipažinti su jo mentoriumi Gennaro. Mergina sako tikrai nesigailinti pasirinkusi tokią profesiją, nes tai jai įdomu ir naudinga, kūrybinga ir, svarbiausia, nenuobodu.
„Virtuvės šefės darbas reikalauja ištvermės. Visą laiką karšta, patiekalai turi pasiekti klientą laiku ir būti nepriekaištingi. Didžiausias minusas – taip vadinamas „antisocialinis“ tvarkaraštis, nes dirbame slenkančiu grafiku. Maistą gaminame iki 23 val., kartais reikia dirbti savaitgaliais ir neretai – dvigubas pamainas. Būna, kad per dieną tenka ir 13-14 val. praleisti restorane. Bet, mano nuomone, jei darbas patinka, tai galima dėl to ir pakentėti“,- sako mergina.
Jos darbo diena prasideda 9 val. ryte. Susirenka visi virtuvės šefai ir ima ruoštis pietums, kurie prasideda 11.30 val.
„Kiekvienas turime savo darbus. Aš rytą pradėjau pjaustydama bulves, daržoves, žuvį ir gamindama padažus. Viską pasiruošti reikia iki pietų, nes darbo dienomis, maždaug iki 14 val. restoranas sulaukia apie 250 klientų“, – sako mergina.
11 val. padavėjams pristatoma, kokie bus dienos patiekalai. „Šiandien gaminome raviolius su kiauliena, makaronus su avienos ragu, „bruschetta“ ir europinę plekšnę, vyno, midijų, čili ir brokolių padaže“, – pasakoja Sandra.
Kadangi restoranas, kuriame dirba, yra korporaciniame rajone, tarnautojai apie 12 val. ateina pietauti ir nori greito aptarnavimo. Restorano darbuotojai vos spėja suktis ir dvi valandos pralekia labai greitai.
Po pietų dar lieka kelios ramesnės valandos, bet tenka vėl pradėti ruoštis vakarui. „Šiandien darbą baigiau 16 val. Po manęs turi ateiti vaikinas tik 18 val., todėl reikėjo daug ką jam palikti paruošus, nes jau nuo 18 val. klientai ima rinktis vakarienei“, – sako Sandra.
Žinoma, dirbant restorane visokių nuotykių, net traumų pasitaiko. Neseniai vienas šefų aliejumi nusidegino ranką. „Oda nusilupo, tai buvo nelabai apetitą žadinantis vaizdas. Aš pati kartą nusipjoviau piršto galiuką mėsos pjaustykle. Važiavau į ligoninę, bet pirštas liko sveikas gyvas, tik kraujo upeliai tekėjo“, – šypsosi šiaulietė.
Neseniai Sandra nusprendė palikti „Jamie‘s Italian“. Po metų ir mėnesio darbo pas Oliverį nutarė dirbti kitame restorane – prabangesniame, kuriame vyrauja ypatingi europietiški patiekalai ir kitoks aptarnavimas. „Noriu tobulėti ir patirti naujų iššūkių“, – sako šiaulietė.
