Lietuvos verslas

Praėjusią savaitę Tauragės rajono mero priimamajame virė aistros: žygaitiškiai bandė įtikinti Praną Petrošių imtis kokių nors veiksmų prieš skalūnų žvalgus, norinčius pradėti tyrimus jų žemės sklypuose. Autorės nuotrauka Rudens viduryje į viešumą iškilus pirmiesiems bandymams pradėti skalūninių dujų žvalgytuves Žygaičių seniūnijoje sulaukta nemenko vietinių gyventojų pasipriešinimo.

 Indrė Dauskordaitė, LRT televizijos laida „Panorama“ Prieš trejus metus liberalizavus Statybos įstatymą gyventojai ir įmonės nemokamai galėjo įteisinti kai kuriuos nelegalius pastatus leistinose statybai vietose, tačiau daugelis to nepadarė iki šiol. Nuo šių metų už tokių statinių įteisinimą jau reikia susimokėti pagal ekspertų nustatytus įkainius. Tačiau ir toliau neleidžiama legalizuoti savavališkų statybų draustiniuose, regioniniuose parkuose arba ne statyboms skirtuose žemės sklypuose.

„Būti jaunu verslininku Lietuvoje – labai sunku!“ – atvirauja jaunasis kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas, visuomenei geriau žinomas Makaliaus pseudonimu. Šiandien keliautojas jau dvejus metus vadovauja savo įkurtai įmonei. Rimvydui šiuo metu 22-eji.

 Lietuvos banko valdyba atsisakė išduoti Šeimos kredito unijai licenciją, suteikiančią teisę teikti Kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas licencines finansines paslaugas. Toks nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Šeimos kredito unijos pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos banko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu, sutampa jo ir profesinių sąjungų pozicija, kad kultūros darbuotojai turi gauti didesnius atlyginimus. Ministro nurodymu artimiausiu metu bus sudaryta darbo grupė, kuri bendradarbiaus su profesinėmis sąjungomis ir atsakingomis institucijomis. "Aš labai apgailestauju, kad kultūros sektorius buvo paraštėje, kai kiti sektoriai sugebėjo išsikovoti aukštesnius atlyginimus.

Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus kvietimu už energetiką atsakingas komisaras Giunteris Otingeris (Geunther Oettinger) dar iki Lietuvai pradedant pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai šių metų antrojoje pusėje žada atvykti į Lietuvą. Energetikos komisaras G.Otingeris susitikime su J. Neverovičiumi akcentavo, kad Baltijos šalių integracija į ES energetikos rinką yra tęstinis Europos Komisijos prioritetas.

Seimas, priėmęs Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas ir jas lydinčius dokumentus, nutarė riboti sparčią saulės jėgainių plėtrą šalyje. Tai padaryta ginant viešąją interesą ir siekiant išvengti elektros energijos kainų šuolio.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) ragina įpareigoti į ES importuotų prekių etiketėse rašyti prekės kilmės šalį. EP narių įsitikinimu, "svarbu išlaikyti vienodas sąlygas ES įmonėms ir jų konkurentėms iš trečiųjų šalių", taip pat užtikrinti vartotojų apsaugą ir informuotumą, pranešė Europos Parlamento spaudos tarnyba.

Nuo šiol gyventojai išsiimti, prasitęsti ar nutraukti verslo liudijimą gali ir elektroniniu būdu. Tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės mokesčių mokėtojo erdvės – Mano VMI, kuri pasiekiama per naują VMI svetainę, adresu www.nauja.vmi.lt. Pernai Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) verslo liudijimus išsiėmė daugiau kaip 80 tūkst. gyventojų.

Lietuvos banko valdyba panaikino uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Draudėjų Pagalbos Centras" išduotos draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą. Tokį nutarimą Lietuvos banko valdyba priėmė atsižvelgdama į tai, kad bendrovė šiurkščiai pažeidė teisės aktų nuostatas ir nebeatitinka reikalavimų, kuriems esant buvo išduota licencija, taip pat įvertinusi galimas pasekmes draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui.

Lietuvos banko valdyba, siekdama sudaryti galimybę fiziniams asmenims susipažinti su Paskolų rizikos duomenų bazėje tvarkomais jų asmens duomenimis per interneto prieigą, pakeitė Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisykles. Tokią galimybę turės fiziniai asmenys, patvirtinę savo tapatybę viena iš Lietuvos bankui priimtinų elektroninių asmens autentifikavimo priemonių.

Lietuvos banko valdyba nutarė paskelbti 50 litų kolekcinę (proginę) monetą, skirtą 1863-1864 m. sukilimo 150 metų sukakčiai, mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleisti ją į apyvartą šių metų sausio 22-ąją. Šios monetos grafinį projektą sukūrė Vidmantas Valentas, gipsinį modelį padarė Giedrius Paulauskis. Monetas nukaldino UAB Lietuvos monetų kalykla. Tiražas - 3 000 vienetų.

Daugiausia įmonių įsigijimo sandorių 2012-aisiais sudaryta maisto pramonės, žemės ūkio, telekomunikacijų ir IT sektoriuose, bet itin išskirtinių praėjusiais metais būta nedaug. Juos tradiciškai apžvelgia „Ekonomika.lt“. Įmonių įsigijimo mažėjimo tendencijas praėjusiais metais patyrė visas pasaulis, tad ir Lietuva šioje srityje nebuvo išimtis. Vis dėlto rinkos dalyvių nuotaikos neprastėjo, teigia advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Sergėjus Butovas.

Į pirmąjį posėdį susirinkusi naujoji Mėgėjų žvejybos taryba pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui padidinti bazinius įkainius žuvų ištekliams padarytai žalai apskaičiuoti. Daugiausia - dešimt kartų - siūloma padidinti įkainį už itin vertingas žuvis - lašišas ir šlakius. Skaičiuojant žalą už tokią neteisėtai sugautą žuvį ji turėtų būti įkainota dviem tūkstančiais litų. Tris kartus - iki 600 litų, Tarybos manymu, reikia padidinti įkainį už aštriašnipį eršketą, šamą, ungurį.

Lietuvos kompanijose, lyginant su kitomis Europos šalimis, sprendimai priimami kiek sparčiau, tačiau dar didesnį pagreitį stabdo naujos krizės rizika bei vis dar daug lygių turinčios organizacinės struktūros. Tokias įžvalgas pateikia naujausias tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės "Hay Group" atliktas tyrimas.

  Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ SEB banką išrinko geriausiu valiutos prekybos banku Lietuvoje. Tokį pat įvertinimą pelnė ir SEB grupės bankai Latvijoje, Norvegijoje, Švedijoje bei visame Šiaurės šalių regione. Tokį „Global Finance“ įvertinimą SEB bankas gauna jau septintą kartą.

Dėl menko tarpinstitucinio bendradarbiavimo, apskaitos ir kontrolės stokos nesutvarkyti karjerai virsta nelegaliais sąvartynais, rausiami gerokai didesni plotai nei nurodyta projektuose arba vykdomi nelegalūs kasinėjimai, o menkos baudos neturi atgrasomojo poveikio.

Premjeras Algirdas Butkevičius, kalbėdamas apie planus sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus, pažymėjo, jog institucijų, atsakingų už kovą su ja, vadovai, neįgyvendinę iškeltų tikslų, turi suprasti, jog jiems šios pareigos yra per sunkios.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, jog panaikinus 9 proc. PVM lengvatą šildymui sąskaitos šalies gyventojams padidėtų apie 14 proc. "Jeigu šita lengvata būtų panaikinta, tai aš įsivaizduoju, kad sąskaitos už šilumą padidėtų maždaug 14 proc. PVM lengvata leidžia šiek tiek žmonėms sumažinti šeimos biudžeto išlaidas", - ketvirtadienio rytą "Žinių radijui" sakė jis. Ministras Pirmininkas taip pat pažymėjo, jog būtų socialiai teisinga lengvatas taikyti atsižvelgiant į šeimos pajamų biudžetą.

Vokietijos kompanija PPS Pipeline Systems GmbH, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujų jungties konkurso dalyvė, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl to, kad konkursas galėjo būti vykdomas pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymą.

Liberalų sąjūdžio frakcija aiškinsis, kokių priemonių ėmėsi Energetikos ministerija ir ar ji siekė kontroliuoti, kad leidimai statyti iki 30 kilovatų galios saulės jėgaines nebūtų išduodami dirbtinai suskaldytiems ūkio subjektams. Liberalai įregistravo ir ketvirtadienį siūlo priimti protokolinį Seimo nutarimą, kuriuo ministerija įpareigojama pateikti paaiškinimus.

Pernai Kelmės rajono gyventojai dažniausiai rinkosi pigesnį kuro pasiruošimo būdą. Jie ruošėsi malkas tiesiog miške arba pirko kirtimo atliekas. Kurą ruošėsi patys Pernai Tytuvėnų miškų urėdija gyventojams pardavė 678 kietmetrius kirtimo atliekų, 1296 kietmetrius pagamintos malkinės medienos. Daugiausia – 2523 kietmetrius – kuro gyventojai pasiruošė patys miške.

Ekonomika.lt domisi, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: [email protected], (8 5) 203 1086. Kelios kepuraitės draugams, vėliau per pusšimtį marškinėlių, o praėjus 2 metams pagaliau pelnas ir planai „Labàdienà“ sakyti užsienio rinkoms – sako „Labàdienà“ sumanytojų duetas – grafikos dizaineriai Rapolas Vosylius ir Petras Navickas.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Pernai per Klaipėdos uostą perkrauta 35 mln. tonų krovinių, ir nors krova – milijonu tonų mažesnė nei du 2011-aisiais, kai kurioms uosto bendrovėms rezultatus, nors ir nežymiai, net gi pavyko pagerinti.

 Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas šiandien susitiko su kompanijų „Fortum Heat Lietuva“ ir „Sweco“ atstovais, kurie pristatė savo planus apie investicijas į 60 MW šilumos ir 30 MW elektros gamybos jėgainę, kuri šilumą ir elektrą gamintų naudojant biokurą ir atliekas. Šiuo metu kompanijos svarsto įvairias alternatyvas ir ieško geriausios vietos projektui įgyvendinti. Investicijos į šį projektą gali siekti nuo 500 iki 700 mln. Lt.

 Šiemet paklausa verslo paskoloms augs, tačiau, bankų teigimu, skolinimo mastus riboja inovatyvių investicijų trūkumas ir maža Lietuvos rinka. Artimiausiais mėnesiais Lietuvos bankai žada švelninti skolinimą didelėms įmonėms bei prognozuoja, kad paklausa įmonių paskoloms bei kredito linijoms augs, rodo Lietuvos banko atlikta šalies finansinių įstaigų apklausa. Bendras paskolų portfelis turėtų augti apie 3 procentais, teigia finansų įmonės.

 Vilniaus viešojo transporto įmonė susiderėjo su profesinėmis sąjungomis – sąjungos atsisakė ankstesnių reikalavimų išmokėti 25 mln. litų, taip pat streiko idėjos. Darbuotojams bus išmokėti 8 mln. litų: iš jų jau sumokėta apie 6,4 mln. litų metinių priemokų, šiemet iki birželio bus išmokėta dar apie 1,6 mln. litų. Be to, artimiausiu metu bus pradėtos derybos dėl naujos įmonės kolektyvinės sutarties.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Naują mechaninį rankinį laikrodį prekybos centre įsigijusi kaunietė nesitikėjo, kad, užuot mėgavusis puošniu ir naudingu daiktu, teks vieną po kito rašyti skundus dėl gedimų. Kelis šimtus litų kainavęs laikrodis davė pamoką, kaip gerai reikia išmanyti vartotojo teisių vingrybes. Tuo metu Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pirkėjus ragina nepamiršti savo teisių ir primena pagrindines.

Šiaulių mieste, Lietuvos darbo biržos duomenimis, yra per 200 laisvų darbo vietų. Kone pusė jų – tolimųjų reisų vairuotojams. Laikyk CE kategorijos vairavimo teises ir darbas su 4–5 tūkstančių litų alga garantuotas. Nors kelyje uždirbama duona nėra lengva, tačiau jos imasi ir moterys. Vežios žirgus Šiaulių vairuotojų mokymo centre Eglė Pakalniškytė mokosi vairuoti sunkvežimį. Ji sako nebūsianti tolimųjų reisų vairuotoja: „Esu odontologė ir jau dirbu pagal profesiją.

Pernai augo visi Lietuvos ūkio sektoriai, išskyrus statybų, o didžiausią šuolį padarė žemės ūkis, euro zonos skolų krizė turėjo įtakos verslo sektoriaus lūkesčiams, ir materialinių investicijų augimas buvo vangus. ,,Sukauptos įmonių finansinės lėšos, žemos palūkanų normos ir kitos sąlygos rodo, kad vienintelis veiksnys, neleidęs sparčiau augti verslo investicijoms, buvo pasitikėjimo stoka. Tačiau šiemet investicijos atsigaus, o jų augimas sieks 10 proc.

Kelerius metus iš eilės nedidėjęs arba atsilikęs nuo infliacijos augimo darbo užmokestis Lietuvos gyventojams netrukdė pernai daugiau vartoti. 2012 metais namų ūkių vartojimas augo maždaug 4 proc. ,,Tai buvo netikėta, nes darbo užmokestis augo tik apie 1,5 proc. Tačiau taip yra dėl to, kad Lietuvos gyventojai mažiau taupė, o daugiau vartojo“, - remdamasis naujausiomis pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijomis teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Grynoji emigracija (santykis tarp emigrantų ir imigrantų) Lietuvoje artėja link žemiausio lygio per dešimt metų. „Jei tendencijos išsilaikys ir šiemet, tai grynoji emigracija bus žemiausiame lygyje per 10 metų ir sieks tik apie 15 tūkst. žmonių per metus.

Jau daugiau kaip dešimt metų netyla kalbos apie valstybei priklausančio „Lietuvos pašto“ privatizavimą. Keičiantis valdžioms, kinta ir požiūris į šią akcinę bendrovę. Naujoji Vyriausybė ramina, kad šios strateginės įmonės niekam neleis privatizuoti.

Gamtinių dujų kaina AB "Lietuvos dujos" nebuitiniams vartotojams mažėjo penktą mėnesį iš eilės. "Lietuvos dujos" pranešė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį sustiprėjus euro vertei JAV dolerio atžvilgiu, 1 tūkst. kubinių metrų gamtinių dujų pardavimo kaina bendrovės nebuitiniams vartotojams, palyginus su lapkričio mėnesio kaina, sumažėjo 27 litais (nuo 1333 iki 1306 Lt už 1000 kub.

 Mažėjantis biudžeto deficitas reiškia, kad Lietuvos kelyje link euro išlieka tik vienas barjeras - infliacija, pabrėžė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, apžvelgdamas Lietuvos ir pasaulio rinkos tendencijas. ,,Praėjusių metų pabaigoje infliacija sumažėjo iki 3,1 proc., tačiau žemiau 3,0 proc. kartelės šiemet turbūt nenusileis. „Swedbank“ padidino infliacijos augimo prognozę ir mano, kad ji metų pabaigoje sieks 3,3 procento“, - sako N. Mačiulis.

Nedarbas Lietuvoje mažėja sparčiausiai ES. Tačiau pagrindinė nedarbo mažėjimo Lietuvoje priežastis yra ne emigracija, o naujų darbo vietų kūrimas. Du trečdaliai naujų darbo vietų 2012 metais buvo sukurta eksportuojančiuose sektoriuose. ,,Prognozuojama, kad nedarbas šiemet mažės lėčiau nei pernai ir sieks 11,5 proc.

Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas pernai ketvirtadaliu viršijo 2008 metų lygį ir pasiekė 6,5 proc. Tačiau eksporto augimo tempai šiemet sulėtės iki 4 proc. vėliau, atsigaunant Europos ekonomikai, vėl augs panašiu tempu. Tokias Lietuvos eksporto perspektyvas, remdamasis naujausiomis pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijomis įžvelgia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Realios eksporto apimtys per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius išaugo 7,1 proc.

Nacionalinis bilietų platintojas BILIETAI LT stabiliai auga jau antrus metus iš eilės ir 2012 metais pasiekė rekordinę apyvartą. Praėjusiais metais kompanija iš viso pardavė 830 tūkst. bilietų už 40 mln. litų, tuo tarpu 2011 metais, pardavus 757 tūkst. bilietų, apyvarta siekė 34 mln. litų. Metai baigti su 20 proc. augimu. Praėję metai išskirtinai sėkmingi dar ir dėl kelių rekordų.

Lietuvos ekonomikos augimas 2013 metais nelėtės, tačiau ateities perspektyvos priklausys nuo tolesnės ekonomikos politikos, prognozuoja ekonomistai. Prognozuojama, kad 2013 ir 2014 metais ji augs apie 4 proc. „Šių metų pabaigoje, lygiai po šešių metų pertraukos, realus Lietuvos BVP pasieks prieš krizę buvusį rekordinį lygį.

Euro zonos ekonomika šiemet toliau trauksis, tačiau jau antrąjį šių metų pusmetį galima tikėtis atsigavimo. Tačiau pietų Europos valstybės šiemet dar bus recesijoje. Apžvelgdamas naujausias pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijas sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, kalbėti apie Europos atsigavimą dar anksti, tačiau neigiamo scenarijaus tikimybė jau mažesnė.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys, kalbėdamas apie praėjusios kadencijos Vyriausybės sutartį su tarptautine korporacija IBM, pažymi, jog dažnai daug reklamuojamos sutartys Lietuvai reikiamos pridėtinės vertės nesukūrė. "Tendencijos rodo, kad dažnai labai reklamuotos, labai blizgučiais nukabintos sutartys buvo šnipštas ir realiai jos Lietuvai nesukūrė reikiamos pridėtinės vertės.

Likviduoti banką „Snoras“ nuspręsta dar 2011-aisiais, bet praėjus daugiau nei metams po banko griūties jo turtas dar neturi naujų šeimininkų. Pirkėjas antrinėms banko bendrovėms – investiciniam bankui „Finasta“ ir „Snoro lizingui“ į Lietuvos banką (LB) su pasiūlymu iki šiol nesikreipė, nors esą atsirado dar rugpjūtį. Sėkmingai 3,1 mln. litų vertės sandoris sudarytas tik su Lietuvos paštu, įsigijusiu „Snoro“ kioskelių tinklą.

Vienuolikos miestų gyventojai pašiurpę: sąskaitos už suskystintas dujas išaugo kelis kartus. Mažeikių gyventojai nustėro, kai gruodį abonentinis mokestis pakilo tris kartus – nuo 6,05 iki 18 litų, rašo „Lietuvos rytas“ . Panašiai jis pakilo ir Kelmėje, Ignalinoje, Molėtuose, Švenčionyse, Zarasuose. Smarkiai pabrango ir pačios dujos.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Raktų gamintojai sako: praėjo tie laikai, kai raktus gamindavo savadarbėmis staklėmis. Dabar pluša kompiuteris, ir rakto gamyba jo valdomomis staklėmis trunka vos minutę. Bet verslininkai atviri – vien iš raktų neišgyvensi, reikia teikti ir kitokias paslaugas. Vis dėlto tikisi, kad raktus mėtančių išsiblaškėlių nestigs ir toliau. Anksčiau, pametus senąjį raktą, naujo reikėjo laukti kelias valandas.

Irma Janauskaitė, Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Ieškoti skalūninių dujų Lietuvoje norą išreiškė trys bendrovės, tarp kurių – Jungtinių Valstijų milžinė „Chevron“. Bandomąsias skalūnų žvalgytuves gali atlikti ir seniau licencijas gavusios įmonės. Viena jų – „Minijos nafta“ – tikisi šį mėnesį sužinoti, ko vertas prieš kelis mėnesius iš žemės gelmių jos paimtas mėginys. Vasarą, ieškodama naftos, bendrovė „Minijos nafta“ paėmė ir mėginius dėl skalūninių dujų.

 Farmacija laikoma vienu pelningiausių verslų pasaulyje. Juk žmonės sirgo, serga ir sirgs, o pagalbos dažniausiai ieškos vaistų dėžutėje. Mums, vartotojams, neretai atrodo, kad farmacininkai neblogai gyvena, tačiau įdomu, kiek realiai komfortabilus vienos didžiausių žaidėjų farmacijos rinkoje vadovo postas? Kalbamės su „GlaxoSmithKline – Lietuva“ įmonės vadovu Kęstučiu Čereška. Esate „GlaxoSmithKline – Lietuva“ vadovas.

Nudažyta kiauliena, kuri buvo tiekiama kaip jautiena, Lietuvoje neprekiauta, teigia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Atliktas tyrimas parodė, kad gerokai anksčiau nei Švedijoje pernai spalį įsiplieskė skandalas, į Lietuvą buvo atvežtos 2 nedidelės partijos vengriškos jautienos.

 Norintieji parduoti ar išnuomoti būstą turės įsigyti energinio efektyvumo sertifikatą, be jo su energetinio efektyvumo klase notaras negalės tvirtinti pirkimo–pardavimo, net nuomos sandorių. Specialistai būsto sertifikavimo būtinybę lygina su technine automobilio apžiūra ir tikina, kad dėl reikalingų sertifikatų gyventojai nebus klaidinami, žinos apie realią pastato būklę.

„Swedbank“ kviečia savo klientus kreiptis, jei šie patyrė nuostolių dėl atšauktų ir neįvykusių Ukrainos oro linijų bendrovės „Aerosvit Airlines“ skrydžių. Bankas kompensuos klientų nuostolius už įsigytus bilietus, jei už juos buvo mokėta „Swedbank“ mokėjimo kortele. Už bilietus į atšauktus skrydžius sumokėti pinigai bus grąžinti pagal naudojimosi mokėjimo kortelėmis taisykles.