Užsienis

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei, kuris buvo sužeistas per JAV ir Izraelio atakas ir nuo to laiko, kai pradėjo eiti pareigas, nebuvo matytas viešumoje, yra gyvas ir vis aktyviau dalyvauja Irano reikaluose. „Manau, yra požymių, kad jis tam tikru lygiu vis aktyviau dalyvauja (Irano reikaluose)“, – pareiškė M. Rubio Senato užsienio ryšių komitetui.

Nuogi kūnai, atviras ir be jokių tabu surengtas pasirodymas bažnyčioje pribloškė tikinčiuosius. Latvijos performanso festivalio pasirodymas įplieksė karštą diskusiją, ar toks provokuojantis menas tikrai turėtų būti demonstruojamas maldos namuose. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Bažnyčioje – nuogi aktoriai Neįprastas vaizdas Rygos Anglikonų bažnyčioje pribloškė žiūrovus: visiškai nuogi aktoriai gulasi ant grindų, vienas kitą tempia.

Viena iš Ukrainos ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko vizito Latvijoje temų buvo tolesnė pagalba Ukrainai energetikos srityje, visų pirma spartesnis vienos iš šiluminių elektrinių įrangos perdavimas kaip „atsarginių dalių“. Apie tai ji papasakojo savo socialiniuose tinkluose.

Ukrainos Dnipro mieste po naktį surengtos raketų atakos tęsiamos gelbėjimo operacijos. Žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 15. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža. Tarp aukų yra vaikai „Žmonių, praėjusią naktį žuvusių per Rusijos smūgį Dniprui, skaičius išaugo iki 15. Gelbėtojai iš po gyvenamojo pastato griuvėsių ištraukė dviejų moterų ir vieno vyro kūnus“, – parašė jis. Skelbiama, kad tarp aukų yra du vaikai.

Rusijos pajėgos neketina atsisakyti masinių Ukrainos apšaudymų. Be to, priešas gali sustiprinti atakas. Apie tai interviu „RBK-Ukraina“ pareiškė karo ekspertas ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Teritorinės gynybos pajėgų karys Oleksandras Musijenka. Pasak jo, šiuo metu galimi du tikėtini priešo smūgių Ukrainai scenarijai. O. Musijenka pažymėjo, kad vienas jų – atakų sustiprinimas vasarą.

Pagal ES lyderių susitikimo Briuselyje, vyksiančio birželio 18–19 dienomis, rezultatus bus patvirtintas komunikatas, kuriame Europos Sąjungos valstybės pasmerks pastarąją Rusijos eskalaciją, sistemingas jos atakas prieš Ukrainos civilius gyventojus, taip pat grėsmę ES dėl Rusijos dronų atakų ir priešišką Rusijos valdžios atstovų retoriką Europos diplomatų atžvilgiu.

Dėl suintensyvėjusių Rusijos išpuolių su Rusija besiribojančio Rytų Ukrainos Charkivo regiono pareigūnai antradienį nurodė privalomai evakuoti civilius iš kelių gyvenviečių. „Atsižvelgdami į saugumo situaciją ir sistemingus priešo išpuolius, plečiame privalomos evakuacijos zoną Zoločivo kryptimi“, – sakė regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas ir pridūrė, kad šis nurodymas bus taikomas daugiau nei 7 tūkst. žmonių.

Rusijos teismas skyrė ilgų metų laisvės atėmimo bausmę Europos Sąjungos piliečiui, atvykusiam į šalį aplankyti ligonio artimojo. Pskovo srities teismas uždarame posėdyje pripažino 48 metų Michailą Loščininą, turintį Rusijos ir Belgijos pilietybes, kaltu dėl „valstybės išdavystės“ ir skyrė jam 16 metų griežtojo režimo pataisos kolonijoje, skelbiama „Astra“. M. Loščininas pripažintas kaltu dėl „finansinės pagalbos teikimo užsienio valstybės atstovams, pripažintiems Rusijos Federacijos priešais“. ...

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius neigė pranešimus, kad Belgradas ketina nutrauks bevizį režimą Rusijos piliečiams, taip dar kartą patvirtindamas glaudžius šalies ryšius su Kremliumi nepaisant tebesitęsiančio karo Ukrainoje, rašo „Politico“. „Politico“ primena, kad kiek anksčiau savo nuomonę apie pranešimus apie Serbijos svarstymus atšaukti bevizį režimą rusams išsakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, įspėjęs, kad Kremlius atsakytų tuo pačiu.

Ukrainos fronte susiklosčius sudėtingai padėčiai, žiemos-pavasario puolimui pasibaigus nesėkme, o kariuomenei patiriant didelius nuostolius, rudenį Rusijoje gali būti paskelbta nauja mobilizacija, pareiškė Valstybės Dūmų deputatas ir buvęs gynybos ir saugumo komiteto narys Andrejus Gurulevas, kurio žodžius cituoja naujienų portalas „The Moscow Times“. „Šiuo metu užkulisiuose ir aukščiausių pareigūnų kabinetuose aktyviai diskutuojama apie tai, kad būtina surengti naują didelio masto mobilizaciją...

Japonijoje atklydęs lokys sužalojo keturis žmones. Pasak žiniasklaidos, pradžioje gyvūnas įžengė į automobilių dalių gamyklą Fukušimos mieste šalies šiaurėje ir apkandžiojo du darbuotojus. Gretimai esančio fabriko teritorijoje bei gyvenamajame regione buvo sužaloti dar du žmonės.

Estijoje pagal naują įstatymo projektą tėvams ir nuomos įmonėms gali grėsti baudos už netinkamą elektrinių paspirtukų naudojimą, be to, numatoma, kad 10–15 metų amžiaus vaikai privalės būti baigę mokymus ir turėti pažymėjimą. Apie tai antradienį praneša estų transliuotojas ERR. Vyriausybė išsiuntė įstatymo projektą parlamentui.

Rusija naktį į Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus paleido šimtus dronų ir dešimtis raketų, žuvo mažiausiai 17 civilių ir daugiau nei 100 buvo sužeista, antradienį pranešė pareigūnai. Kai kurie žmonės įstrigo po daugiabučių griuvėsiais, įskaitant trejų metų vaiką, kurio kūną ištraukė gelbėtojai centriniame Ukrainos mieste Dnipre, pranešė pareigūnai.

Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) antradienį pranešė, kad yra 80 proc. tikimybė, jog birželį–rugpjūtį susiformuos šildantis „El Nino“ orų fenomenas, padidinsiantis ekstremalių oro reiškinių riziką. „Neįprastai šiltų vandenyno vandenų atogrąžų Ramiajame vandenyne skatinamos „El Nino“ sąlygos formuojasi ir turės įtakos pasaulinei temperatūrai bei kritulių pobūdžiui“, – teigė Jungtinių Tautų (JT) orų ir klimato agentūra.

Rusijos finansų ministerijos ir centrinio banko aukšto rango pareigūnai perspėjo Vladimirą Putiną, kad dėl išlaidų karui Ukrainoje federalinio biudžeto deficitas pasiekė netvarų lygį, remdamasi su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais pirmadienį pranešė agentūra „Bloomberg“. Pareigūnai pasiūlė mažinti karines išlaidas, tačiau V. Putinas nurodė Finansų ministerijai rasti galimybių sutaupyti kitose biudžeto srityse ir neliesti gynybos.

Pareigūnai pranešė, kad naktį iš pirmadienio į antradienį dėl Rusijos surengto masinio dronų ir raketų išpuolio prieš Ukrainą Lenkija pakėlė naikintuvus ir paskelbė oro gynybos sistemų parengtį. Apie tai skelbia Lenkijos radijas.

Irano teismų institucija pranešė, kad antradienį buvo pakarti trys vyrai, nuteisti už vaikų išžaginimą. Irane už išžaginimą ir žmogžudystę baudžiama mirties bausme, o tam tikrais atvejais mirties bausmė skiriama ir už ginkluotą plėšimą, narkotikų kontrabandą, šnipinėjimą bei šventvagystę.

Buvęs Lenkijos ambasadorius Ukrainoje grąžino Volodymyro Zelenskio jam suteiktą valstybinį apdovanojimą, protestuodamas prieš Ukrainos prezidento sprendimą, kuris, jo nuomone, garbina Antrojo pasaulinio karo laikotarpio karinę grupuotę, susijusią su lenkų žudymu.

„Lukoil“ priklausanti Volgogrado naftos perdirbimo gamykla Rusijos pietuose nuo gegužės 29 d. sustabdė veiklą po Ukrainos surengto išpuolio, kurio metu gamykloje kilo didžiulis gaisras, praneša „Reuters“, remdamasis šaltiniais. Vietos gubernatorius praėjusią savaitę teigė, kad per Ukrainos dronų ataką Volgogrado regione žuvo bent vienas žmogus, o du buvo sužeisti. Šaltiniai teigė, kad buvo sustabdytas naftos distiliavimo blokas CDU-1, kuris sudaro 40 proc. gamyklos pajėgumų.

JAV svarsto, ar dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose Europos NATO valstybėse, antradienį pranešė dienraštis „Financial Times“, kurio paskelbtą informaciją cituoja naujienų agentūra „Reuters“. „Financial Times“ remdamasis trimis su diskusijų turiniu susipažinusiais asmenimis pranešė, kad JAV pareigūnai leido suprasti esą pasirengę dislokuoti papildomas pajėgas kitose šalyse – ne tik tose šešiose, kuriose šiuo metu jau yra dislokuoti branduoliniai bombonešiai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pokalbio telefonu metu Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu pavadino „bepročiu“ ir apkaltino jam nedėkingumu. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi „Axios“ straipsniu. D. Trumpas buvo įsiutęs dėl to, kad Izraelis tęsė eskalavimą Libane – ir tai, jo žodžiais, gali sužlugdyti derybas su Iranu. Pokalbio metu jis Izraelio premjerui pareiškė, kad Beiruto bombardavimas tik dar labiau izoliuos Izraelį tarptautinėje arenoje.

Ukrainos prieš metus pradėta operacija „Voratinklis“, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, įstūmė Rusiją į sunkią situaciją. „Ši operacija daug ką pakeitė“, – sakė jis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. Be naujų, didelio nuotolio dronų naudojimo prieš Rusijos naftos ir karinę pramonę, ši operacija apėmė ir tikslingas bei koordinuotas specialiųjų pajėgų operacijas už priešo linijų. Daugiau detalių V. Zelenskis atskleisti nenorėjo.

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska sako, kad pastaruoju metu suintensyvėję Rusijos grasinimai Baltijos šalims rodo Kremliaus silpnumą kare Ukrainoje. „Rusijos retorika iš tikrųjų atspindi Rusijos silpnumą Ukrainoje“, – NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos paraštėse teigė Aljanso atstovė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad viena iš pagrindinių tolesnių Rusijos smūgių Ukrainai krypčių – karinių, politinių ir propagandinių – gali tapti Ukrainos įmonės, užsiimančios visų tipų raketinių technologijų plėtra. Apie tai valstybės vadovas parašė „Telegram“ kanale.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Iranas „pirmą kartą sutiko aptarti“ savo branduolinės programos aspektus. Tai jis pasakė antradienį, birželio 2 d....

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pirmadienį pranešė, kad po kovo mėnesį įvykusių rinkimų, kuriuose aiškaus nugalėtojo nebuvo, ir po keletą mėnesių trukusių derybų jai pavyko suformuoti kairės mažumos koalicinę vyriausybę. „Po ilgų derybų pavyko suformuoti vyriausybę“, – po susitikimo su šalies karaliumi Frederiku X kalbėdama su žurnalistais sakė ji.

Antradienį per pratybas, imituojančias variklio gedimą, sudužo Taivano mokomasis karinis lėktuvas, abu juo skridę pilotai žuvo, pranešė Gynybos ministerija. Ministerija pranešė, kad lėktuvas „T-34“ sudužo 8:08 val. vietos laiku (00:08 val. Grinvičo laiku) Gangšano karinės bazės, esančios Gaosiongo uostamiestyje pietinėje salos dalyje, kilimo ir tūpimo tako gale. Karinės oro pajėgos sudarė specialiąją grupę, kuri turi išsiaiškinti avarijos priežastis.

Praėjusią naktį keletą Ukrainos sričių sudrebino Rusijos raketų ir dronų smūgiai, kurių metu žuvo keturi žmonės, dar dešimtys buvo sužeista, antradienį pranešė pareigūnai. Tai – naujausios atakos kare, kurio pabaigos kol kas nematyti. Naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje Kyjive girdėjo kelis sprogimus, o miesto valdžia pranešė, kad Rusija naudoja balistines raketas.

Neverta skirti daug dėmesio Rusijos kompleksams „Kedr“ ir „Orešnik“, nes tai yra „demonstracinės priemonės“, o Ukrainai daug didesnę problemą kelia įprastos smogimo priemonės. Apie tai kalbėjo Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyryla Budanovas, praneša UNIAN. „Mūsų problema yra kur kas aktualesnė – tai jau mums įprasti „Iskander“ kompleksai, S-400 sistemos, naudojamos smūgiams į antžeminius taikinius, oro ir jūrų bazavimo sparnuotosios raketos ir, deja, bepiločiai orlaiviai“, – sakė jis.

Sąjungininkai turi suvokti, kad Ukrainos narystė NATO yra ne tik tikslingas sprendimas saugumo požiūriu, bet ir ekonomiškai naudinga ateities modelio forma visai Europai. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, praneša „Ukrinform“. Ukrainos diplomatijos vadovas įvardijo kelias pagrindines išvadas ir ateities prioritetus. „Pirma. Turime visam laikui įtvirtinti savo mąstyme paradigmą, kad saugumas yra svarbiausia“, – sakė A. Sybiha.

Turkijos Marmario kurorte vakarėlis jūroje turistams vos nesibaigė tragedija – pramoginis piratų laivas, kuriame buvo beveik 150 poilsiautojų, pradėjo skęsti. Panikuojantiems turistams teko persėsti į kitus laivus, o kai kurie šoko už borto dar prieš atvykstant gelbėtojams. Skambant sirenoms ir aidint liudininkų šūksniams, vienas keleivių, mėgindamas išsigelbėti, šoko į vandenį iš skęstančio piratų laivo. Tai galėtų būti kadrai iš filmų apie Karibų piratą Džeką Sperou, tačiau tai – realybė.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas mano, kad galimybė nutraukti karo veiksmus iki žiemos yra realistiška, praneša „Ukrinform“. K. Budanovas pabrėžė, kad užduotį kuo greičiau nutraukti karo veiksmus, pageidautina iki žiemos, iškėlė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Aš, kaip Prezidento kanceliarijos vadovas, tikrai darysiu viską, kad būtų pasiektas Ukrainos prezidento iškeltas tikslas.

Metų pradžioje Kanados premjeras garsiai nuskambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Tuomet Markas Carney pareiškė, kad Amerika keičia pasaulio tvarką, o mažoms ir vidutinėms šalims būtina vienytis, kad galėtų atsilaikyti prieš supervalstybes. Tiesa, kai atėjo laikas vienytis ir sutarti dėl paramos Ukrainai, Kanada pasakė ne. Paprieštaravo ir didžiosios Europos šalys, kurios taip pat garsiai kalba apie Europos įtakos atgavimą.

„Lukoil“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla Volgograde gegužės 29 d. sustabdė naftos perdirbimą. Procesai stojo po to, kai dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakos kilo gaisras ir buvo padaryta žala, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“. Pažymima, kad buvo sustabdytas žalios naftos distiliavimo įrenginys AVT-1, kuris sudaro 40 proc. gamyklos pajėgumų.

Atlikę papildomą drono, kuris rėžėsi į Rumunijos daugiabutį, analizę, rumunų pareigūnai sekmadienį pranešė, kad jis neabejotinai priklausė Maskvos pajėgoms. „Ketvirtadienio vakarą Galacyje sudužęs dronas yra rusiškos kilmės „Geran-2“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas. „Tai vienareikšmė Rumunijos valstybės ekspertų parengtos techninės ataskaitos išvada“, – pridūrė jis.

Vyriausybės pareigūnai perspėjo Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kad Rusija nebegali sau leisti karo su Ukraina išlaidų. Kaip rašo „Bloomberg“, tai yra rimtas vidinių nesutarimų Kremliuje ženklas. Rusijos ekonomistai iš Finansų ministerijos ir Centrinio banko teigia, kad tęsiant karą pavojingai didės valstybės biudžeto deficitas. Leidinio šaltiniai sako, kad išvesti ekonomiką iš sudėtingos padėties bus itin sunku.

Rusija pirmadienį išsikvietė Lietuvos reikalų patikėtinę Maskvoje, kad pasmerktų „barbarišką“ Lietuvoje palaidotų sovietų karių palaikų ekshumaciją kaip „išniekinimą“. Jolantai Tubaitei buvo pareikštas „griežtas protestas dėl naujų barbariškų Lietuvos valdžios institucijų projektų, kuriais siekiama Vievio mieste sunaikinti sovietų karių ir karininkų, kritusių mūšyje už Lietuvos išvadavimą iš fašistų jungo, kapines“, pranešė Maskvos užsienio reikalų ministerija.

Ukraina toliau kuria prielaidas būsimam derybų procesui, tuo pat metu didindama spaudimą Rusijai mūšio lauke ir užnugaryje. Apie tai pareiškė Ukrainos smogiamųjų bepiločių orlaivių padalinio vadas Jurijus Fedorenka. Pasak jo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pranešė apie galimą galimybių langą taikos deryboms iki kitos žiemos. Be to, artimiausiomis savaitėmis į Kyjivą turėtų atvykti specialieji JAV atstovai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.

Vilniuje kartu posėdžiavo Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių nariai. Ministrai tarėsi dėl Lietuvos paramos Ukrainai ir Ukrainos patirties perėmimo, kaip gyventi dronų grėsmės akivaizdoje. Vyriausybės taip pat diskutavo dėl dronų ir sprogmenų gamybos Lietuvoje abiejų šalių poreikiams. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Vilniuje įvyko jau antrasis bendras Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių posėdis. Pirmasis pernai spalį buvo surengtas Kyjive.

Birželio 1 d. rytą Rusijos kariuomenė bepiločiu orlaiviu smogė į Ukrainos Dniestro Bilhorodo miesto ligoninės gimdymo namus, kuriuose gulėjo šešios neseniai pagimdžiusios moterys, tinkle „Telegram“ pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis. „Gimdymo namuose buvo šešios neseniai pagimdžiusios moterys su savo naujagimiais, o viena moteris gimdė. Laimei, pacientai ir darbuotojai nenukentėjo“, – sakoma pranešime.

Kremlius naudoja smūgių į Zaporižios atominę elektrinę problemą, kad pateisintų sustiprintus ilgojo nuotolio smūgius į Ukrainą, sakoma  Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje. Pasak analitikų, gegužės 30 ir 31 dienomis okupacinė Zaporižios atominės elektrinės administracija pranešė apie du smūgius į elektrinę, neva surengtus Ukrainos. Buvo teigiama, kad gegužės 30 d. buvo apgadintas šeštojo energijos bloko mašinų skyrius, o gegužės 31 d. – transporto dirbtuvės.

Jei Baltarusijos teritorijoje bus statomos bazės ir iš jų prieš Ukrainą bus paleidžiami „Shahed“ tipo smogiamieji dronai, Ukrainos gynybos pajėgos atsakydamos atakuos šias bazes. Apie tai sakė Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas. „Jei bus kokia nors Rusijos agresija iš Baltarusijos teritorijos arba baltarusių agresija iš jų teritorijos, tai suteikia mums teisę naudoti savo ginkluotę: adekvatų ir simetrišką atsaką“, – pareiškė jis.

Rusijos nesėkmės mūšio lauke vis labiau veikia jos vidaus politinę padėtį. Karas, kurį Kremlius planavo kaip greitą operaciją, užsitęsė metų metus, o jo pasekmės jau juntamos net Maskvoje. „Financial Times“ apžvalgininko Gideono Rachmano nuomone, Rusijos kampanijos Ukrainoje nesėkmė gali tapti grėsme Vladimiro Putino valdžiai. Vienu iš iškalbingų momentų jis vadina gegužės 9-osios paradą Maskvoje, kurį Rusijos valdžia tradiciškai naudoja kaip savo karinės galios demonstraciją.

Sekmadienį į Latvijos Jėkabpilio miestą atklydęs lokys buvo sėkmingai iš jo išprašytas, patvirtino meras Raivis Ragainis. Jis atskleidė, kad gyvūnas sutemus buvo išvestas į mišką, uždarius gatvę ir sukūrus koridorių lokiui. Tuomet į orą buvo paleisti dronai su infraraudonųjų spindulių kameromis, tačiau jie lokio neaptiko, todėl manoma, kad jis dingo miškuose.  Jėkabpilio meras pabrėžė, kad lokio pasišalinimą iš miesto apsunkino didelis visuomenės susidomėjimas, trikdęs gyvūną.

Rusija į Ukrainą gegužę paleido rekordinį skaičių tolimojo nuotolio dronų, rodo pirmadienį paskelbta naujienų agentūros AFP Ukrainos oro pajėgų duomenų analizė. Remiantis Ukrainos oro pajėgų skelbiamų kasdienių ataskaitų suvestine, gegužę Rusija paleido 8 150 tolimojo nuotolio dronų ir daugiau nei 200 raketų, taip pranokdama prieš mėnesį užfiksuotą ankstesnį rekordą. Rusų atakų akivaizdoje Kyjivas intensyvina prašymus sąjungininkams suteikti paramos oro gynybai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas asmeniškai paprašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo padėti užbaigti karą Ukrainoje. Apie tai pranešė leidinys „South China Morning Post“, remdamasis šaltiniais, tačiau netrukus po publikacijos paskelbimo leidinys pašalino šį straipsnį.

Rusija dėl Ukrainos dronų smūgių prieš naftos perdirbimo gamyklas ir kitą energetikos infrastruktūrą iki lapkričio 30 d. stabdo aviacinio kuro eksportą. Tikslas yra užtikrinti stabilumą vietos degalų rinkoje, pirmadienį Maskvoje pareiškė vyriausybė, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Rusija aviacinį kurą eksportuoja daugiausiai geležinkeliu į Vidurinę Aziją, pirmiausiai Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikistaną ir Uzbekistaną.

Nyderlandų Klingendeilo instituto saugumo skyriaus bei Rusijos ir Rytų Europos tyrimų centro (CREEC) mokslo darbuotojas Nielsas Drostas duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sistemingai naudoja savo paties pasirinktą istorijos versiją kaip priemonę, siekdamas pateisinti agresiją prieš Ukrainą ir užsitikrinti paramą savo veiksmams tiek Rusijoje, tiek užsienyje.

Naujasis Vengrijos premjeras Peteris Magyaras pagrasino prezidentui Tamasui Sulyokui apkalta, jei šis neatsistatydins. Tai P. Magyaras pareiškė pirmadienį žurnalistams po susitikimo su šalies vadovu, praneša agentūra „Reuters“. P. Magyaras ir jo proeuropietiška konservatorių partija „Tisza“ balandį vykusiuose parlamento rinkimuose įveikė ilgametį premjerą Viktorą Orbaną ir šio ES kritišką dešiniųjų populistų partiją „Fidesz“ ir nuo tada reikalauja prezidento atsistatydinimo.