Užsienis

Kare, kuriame fronto linija tapo ne tik karine, bet ir politine riba, Volodymyras Zelenskis bando perimti iniciatyvą. Atviru laišku Vladimirui Putinui jis siūlo kalbėtis apie paliaubas, belaisvių mainus ir saugumo garantijas, tačiau kartu primena Rusijai jos pačios pažeidžiamumą.

Buvęs Ukrainos Aukščiausiojo Teismo vadovas V. Kniazevas gavo 5 metus kalėjimo ir išdavė bendrininkus, praneša SAP. Teismas patvirtino susitarimą su tyrimu dėl buvusio Aukščiausiojo Teismo vadovo, kaltinamo kyšio paėmimu už verslininkui Konstantinui Ževago palankų sprendimą.

Vienas iš Ukrainos gynybos technologijų iniciatyvos „Brave1“ dalyvių sukūrė sistemą, automatizuojančią 95 proc. viso nepilotuojamųjų orlaivių „Shahed“ perėmimo proceso – nuo drono paleidimo iki taikinio sunaikinimo, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fiodorovas. Šiuo metu naujos kartos gaudomieji dronai yra gaminami didesniais kiekiais, kad juos būtų galima kuo plačiau dislokuoti. „Mes toliau sistemingai stipriname savo oro erdvės apsaugą.

Po to, kai Izraelis pačioje karo su Iranu pradžioje Teherane likvidavo ajatolą Ali Khamenei, per nulaužtas kelių kameras išanalizavęs jo paties, apsaugos ir bendražygių judėjimą, Kremlių apėmė panika. Rusijos specialiosios tarnybos išjungė specialios stebėjimo sistemos vaizdo kameras, naudojamas Vladimiro Putino ir jo artimiausių parankinių apsaugai, rašo „Financial Times“, remdamasis dviem apie tai žinančiais asmenimis.

Į Latvijos oro erdvę įskridęs dronas pirmadienį buvo numuštas netoli rytiniame Latgalos regione esančios Rogovkos, Rėzeknės savivaldybėje, naujienų agentūrai LETA pranešė savivaldybės tarybos pirmininkas Guntaras Skudra. Jis išvyko į įvykio vietą, tačiau, pirminiais duomenimis, po sprogimo nei žmonės, nei turtas nenukentėjo. Drono nuolaužų ieškoti taip pat buvo išsiųsti nacionalinės gvardijos kariai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Izraelis ir Iranas turi liautis šaudę, abiem šalims atakavus viena kitą pirmą kartą nuo paliaubų pradžios prieš du mėnesius. „Izraelis ir Iranas turi nedelsdami liautis „šaudę“, – platformoje „Truth Social“ teigė D. Trumpas. Kaip jau skelbta, Izraelis ir Iranas pirmadienį apsikeitė atakomis.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad netiki Rusijos užpuolimo prieš NATO šalis tikimybe. Apie tai jis pasisakė interviu leidiniui „Neue Zürcher Zeitung“, kuris buvo publikuotas birželio 7 dieną. „Kam Rusijai išbandyti 5-ąjį straipsnį, jei per ketverius metus jai nepavyko užkariauti Ukrainos?“ – atsakydamas paklausė A. Stubbas.

Latvijoje numušus droną, pasirodė pirmieji kadrai, kuriuose, kaip teigiama, galimai užfiksuota, kas vyko Latvijos danguje. Portalo tv3.lv redakciją pasiekė nepatvirtintas vaizdo įrašas, kuriame neva matyti akimirkos po drono numušimo. Pasirodė vaizdo įrašai, kur galimai užfiksuotas drono numušimas Socialinėse medijose pirmadienio rytą taip pat paskelbtas ir kitas vaizdo įrašas, kuriame esą užfiksuota akimirka, kaip prancūzų naikintuvas numuša droną.

Latvijoje pirmadienį antrą kartą paskelbtas oro pavojus. Šiek tiek po pietų jis buvo atšauktas. Šįkart oro pavojus skelbtas – Kraslavos ir Ludzos rajonuose. „Informuojame, kad Latvijos oro erdvėje kyla pavojus. Eikite į patalpas, laikykitės „dviejų sienų“ principo! Sekite oficialius pranešimus. Jei pastebite žemai skraidantį ar įtartiną objektą, nepriartėkite prie jo ir skambinkite 112! Apie grėsmės pabaigą informuosime“, – apie 11:38 pranešė Latvijos kariuomenė.

Latvijoje pirmadienį buvo numuštas dronas. Kaip skelbia tv3.lv, dronas numuštas Latgalos regione. Lietuvos kariuomenė BNS patvirtino, kad droną numušė iš Šiaulių pakilę prancūzų naikintuvai. „NATO Baltijos šalių oro erdvės patruliavimo misijos naikintuvai iš Prancūzijos numušė užsienio bepilotį orlaivį, kuris į Latviją pateko dėl Rusijos vykdomų elektroninių karo veiksmų; tai įvyko Latgaloje“, – rašoma publikacijoje.

Prieš kelerius metus Lietuvos pilietis nusipirko namą Baltarusijos kaime ir pamėgino oficialiai įregistruoti sentikių bendruomenę. Tačiau valdžia dokumentuose rado keletą pažeidimų ir neleido to padaryti. Galiausiai vyras buvo sulaikytas pamaldų metu, skelbiama „Zerkalo“. Anot cituojamų vietos informacinių šaltinių, sulaikytas „netikras dvasininkas“ yra etninis baltarusis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas vis labiau silpnina savo paties valstybę ir netrukus gali susidurti su dilema, sako buvęs JAV įgaliotinis Ukrainos klausimais Kurtas Volkeris. Apie tai jis kalbėjo liga.net, rašo UNIAN. Anot jo, V. Putinas taip ilgai orientavo Rusijos ekonomiką į karo poreikius, kad dabar jam jau nebėra, kaip trauktis.

Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) pirmadienio rytą įspėjo apie grėsmę šalies oro erdvėje. Kiek vėliau pranešta, kad buvo numuštas dronas. Galimas oro pavojus iš pradžių 9:18 paskelbtas Ludzos, Balvų, Alūksnės savivaldybėse. Po maždaug pusvalandžio oro pavojus paskelbtas Ludzos ir Rėzeknės savivaldybėse. Aktyvuoti NATO naikintuvai. Apie 10:20 pranešta, kad sąjungininkų naikintuvai sėkmingai numušė droną, įskridusį į Latvijos oro erdvę.

Pirmadienio rytą netoli Filipinų pietinės Mindanao salos įvyko galingas žemės drebėjimas, dėl kurio kai kuriose regiono dalyse buvo paskelbti perspėjimai dėl cunamio. Filipinų Raudonasis Kryžius skelbia nuotraukas iš vietos. Pasak Filipinų vulkanologijos ir seismologijos instituto („Phivolcs“), žemės drebėjimas įvyko 7.37 val. vietos (2.37 val. Lietuvos) laiku, o jo stiprumas siekė 7,8 balo.

Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano valdančioji partija laimėjo parlamento rinkimus, pirmadienį parodė preliminarūs rezultatai. Sekmadienį įvykę rinkimai įtvirtina šalies posūkį į Vakarus po Maskvos grasinimų ir pranešimų apie Rusijos kišimąsi. Valdančioji „Pilietinio susitarimo“ partija gavo 49,8 proc. balsų ir užtikrintai aplenkė 23,3 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas staiga nutraukė interviu NBC, skelbia BBC. Panašu, kad D. Trumpas supyko, kad „Meet The Press“ laidos vedėja Kristen Welker kelis kartus užginčijo jo teiginius. Laidoje D. Trumpas tvirtino, kad tiek dabartiniai rinkimai Kalifornijoje, tiek 2020 m. prezidento rinkimai buvo „suklastoti“. Trumpas pratrūko interviu metu „Ar turite tai patvirtinančių įrodymų?“ – paklausė K. Welker. „Man tereikia pažiūrėti ir klausytis“, – atsakė prezidentas.

Po naujausios eskalacijos Artimuosiuose Rytuose vėl ūgtelėjo naftos kainos. Pagrindinio tarptautinio etalono „Brent“ rūšies naftos kaina rugpjūčio mėnesio pristatymui pirmadienio rytą siekė 97 dolerius už barelį (159 litrus). Tai yra 4 proc. daugiau nei praėjusios savaitės pabaigoje. Sekmadienio vakarą Iranas pirmą karą per du mėnesius vėl paleido raketas į Izraelį. Tai buvo reakcija į Izraelio smūgius prieš „Hezbollah“ kovotojus Libane.

Ukrainos kariuomenė pirmadienio naktį surengė dar vieną smūgių bangą Vakarų Rusijoje ir Rusijos okupuotuose regionuose, pataikydama į kelias naftos bazes ir elektros pastotes, pranešė Rusijos „Telegram“ kanalai.

Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano partija pirmadienį pirmavo prieš opoziciją, parodė pirmieji parlamento rinkimų rezultatai, kurie gali įtvirtinti jo posūkį į Vakarus, nors skambėjo Maskvos grasinimai ir teiginiai apie Rusijos kišimąsi. Armėnija ir Rusija techniškai yra sąjungininkės, tačiau Maskva palygino šios buvusios sovietinės respublikos užmojus įstoti į Europos Sąjungą su keliu, kuris, pasak jos, sukelė 2022 m. prasidėjusią invaziją į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kodėl parašė atvirą laišką Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui. Apie laišką jo buvo paklausta interviu „Sky news“ metu. Žurnalistė Yalda Hakim pastebėjo, kad laiškas V. Putinui pasirodė įžūlus. „Jūs neskaitėte pirmosios versijos“, – nusijuokė V. Zelenskis. Zelenskis papasakojo apie savo laišką Putinui „Aš nusiunčiau laišką, atvirą laišką. Nežinojau, ar jis jį skaitys, ar ne.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Novorosijską atakavo dronai, skelbia UNIAN. Pranešama kad kilo gaisras naftos bazės „Grusovaja“ teritorijoje. „Telegram“ kanalas „Astra“ skelbia, kad vietos gyventojai pranešė bent apie 50 smūgių, mieste kilusį gaisrą. Nerami naktis Rusijoje „Grusovaja“ yra naftos perkrovimo bazė, esanti maždaug 12 km nuo Novorosijsko, Rusijos Krasnodaro krašte.

Rusiją ištiko dar viena kosminė nesėkmė. Projektas „Rassvet“, kuris šaliai užtikrina plačiajuostį interneto ryšį ir valdžios pristatomas kaip „Starlink analogas“, neteko vieno iš 16 palydovų, paleistų kovo 23 d., rašo „The Moscow Times“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskambino Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu, naujienų agentūrai AFP pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį atvyko į Pchenjaną, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Tai pirmasis oficialus Kinijos lyderio vizitas Šiaurės Korėjoje nuo 2019 metų.  Xi Jinpingas atvyko vizito į Šiaurės Korėją Xi Jinpingas, kuris per savo dviejų dienų vizitą surengs derybas su Kim Jong Unu, į Šiaurės Korėjos sostinę atvyko pirmadienį vidurdienį vietos (6 val.

Pirmadienio rytą netoli Filipinų pietinės Mindanao salos įvyko galingas žemės drebėjimas, dėl kurio kai kuriose regiono dalyse buvo paskelbti perspėjimai dėl cunamio. Pasak Filipinų vulkanologijos ir seismologijos instituto („Phivolcs“), žemės drebėjimas įvyko 7.37 val. vietos (2.37 val. Lietuvos) laiku, o jo stiprumas siekė 7,8 balo.

Izraelio oro pajėgos pirmadienio rytą atakavo taikinius Vakarų ir Vidurio Irane, tinkle „Telegram“ pareiškė Izraelio kariuomenė, tačiau kol kas nepateikė išsamesnės informacijos. Irano valstybinis transliuotojas IRIB ir naujienų agentūra IRNA skelbė, kad sostinėje Teherane pasigirdo sprogimai. Gyvenamieji rajonai nenukentėjo, teigiama pranešimuose. Izraelis atakavo taikinius Vakarų ir Vidurio Irane Ši ataka buvo surengta po ankstesnį vakarą fiksuotų Irano raketų smūgių prieš Izraelį.

USB šakotuvai (angl. USB hubs) išlieka naudingu įrankiu, leidžiančiu išplėsti nešiojamųjų ir stalinių kompiuterių galimybes, tačiau jų naudojimas reikalauja atsargumo. USB šakotuvai jau seniai tapo nepakeičiamu nešiojamųjų ir stalinių kompiuterių priedu. Jie padeda padidinti prievadų skaičių, ypač šiuolaikiniuose plonuose įrenginiuose, kur jungčių dažnai trūksta. Tačiau tokių sprendimų patogumas gali virsti problemomis, jei prie jų bus jungiami netinkami įrenginiai.

Italijos pakrančių apsaugos tarnyba sekmadienį pranešė, kad prie Maltos krantų sudužus migrantų laivui buvo rasti 10 žmonių kūnai. „Laivas, išplaukęs iš Libijos pakrantės (...), plaukė su maždaug 60 žmonių. Naujausiais duomenimis, netoliese buvęs žvejybinis laivas išgelbėjo apie 48 gyvus žmones“, – sakoma pranešime.

Taivano pakrantės apsauga sekmadienį pranešė, kad jos laivai stojo į priešpriešą su Kinijos laivais, vykdančiais operaciją vandenyse į pietryčius nuo šios demokratinės salos. Kinijos valstybinė žiniasklaida šeštadienį pranešė, kad ši „teisėsaugos operacija“ buvo atsakas į Japonijos ir Filipinų derybas dėl sienos nustatymo vandenyse į rytus nuo Taivano.

Galingas klimato reiškinys „El Ninjo“ (El Niño) jau šią vasarą daugelyje pasaulio regionų gali sukelti ekstremalių karščių bangas, sausras ir rekordiškai aukštas temperatūras, rašo „Daily Mail“. Pasaulio meteorologijos organizacijos ekspertų vertinimu, tikimybė, kad „El Ninjo“ kils 2026 metų birželio–rugpjūčio laikotarpiu, siekia apie 80 proc. Tuo pat metu šansai, kad šis reiškinys išliks bent jau iki lapkričio mėnesio, vertinami 90 proc.

Dirbtinis intelektas (DI) vis greičiau praranda technologinio stebuklo aureolę ir darbuotojams virsta darbo netekties nerimo šaltiniu. Ypač skausmingai viską, kas vyksta, priima „GenZ“ – karta, kuri dar tik žengia į darbo rinką ir kuriai tai padaryti darosi vis sunkiau. Masiniai atleidimai bankuose ir IT sferoje Britų bankas „Standard Chartered“ per ateinančius ketverius metus atleis daugiau nei 7 tūkstančius darbuotojų.

Įtakingoji Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong pareiškė, kad jos šalies, kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės, statusas yra nediskutuotinas, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Jungtinės Karalystės vyriausybės ruošią planą kovai su lėktuvuose siautėjančiais keleiviais. Tokiems asmenims galėtų būti visai uždrausti skraidyti. Šiuo metu rengiama sistema, kuri leistų aviakompanijoms tarpusavyje keistis informacija apie neblaivius keleivius, o tai reikštų, kad pakartotinai taisykles pažeidusiems asmenimis galėtų būti uždrausta naudotis visų aviakompanijų paslaugomis.

Kosove sekmadienį vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai, kurie yra jau tretieji per pastaruosius 18 mėnesių narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO siekiančioje šalyje. Sekmadienio rinkimai sušaukti pagrindinėms politinėms partijoms iki kovo nustatyto termino nesutarus, kas turėtų pakeisti buvusią prezidentę Vjosą Osmani (Viosą Osmani). Po pirmųjų 2025-ųjų vasario rinkimų šalis didžiąją praėjusių metų dalį liko be veikiančios vyriausybės, todėl gruodį teko rengti antrus rinkimus.

Šeštadienį per susišaudymą netoli bendruomenės festivalio vietos Tolede (JAV Ohajo valstija) šūviai sužeidė mažiausiai 12 žmonių, įtariamieji dar nesulaikyti, pranešė policija. Pareigūnai šukavo teritoriją, ieškodami įtariamųjų, apklausdami liudininkus ir tikrindami mobiliaisiais telefonais užfiksuotą vaizdo medžiagą, kai netoli „Old West End“ festivalio vietos, kaip manoma, mažiausiai du žmonės apsikeitė šūviais.

Sekmadienį Armėnijoje vyksiantys parlamento rinkimai taps išbandymu ministro pirmininko Nikolo Pašiniano posūkiui į Vakarus, šaliai susiduriant su grasinimais ir kaltinimais dėl buvusios imperinės valdytojos Rusijos kišimosi. Maskva, kuri techniškai yra Armėnijos sąjungininkė, Jerevano ambicijas stoti į Europos Sąjungą (ES) palygino su tuo pačiu keliu, kuris, jos teigimu, išprovokavo 2022 metų invaziją į Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį parodytame interviu pareiškė, kad neatblokuos įšaldyto Irano turto, kol nebus pasiektas susitarimas su Teheranu.

Birželio 7 d. Rusijos kariai daugiau nei 20 kartų atakavo tris Dnipropetrovsko srities rajonus, naudodami dronus ir artileriją. Per šias atakas žuvo vienas žmogus, taip pat buvo apgadinti namai ir automobiliai.

Rusija toliau vykdo politiką, pagal kurią Ukrainos kaliniai, įskaitant moteris, deportuojami į bausmių kolonijas Rusijoje, rašoma JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analizėje. Okupuotame Kryme veikianti žmogaus teisių stebėjimo grupė „Crimean Tribunal“ (liet. „Krymo tribunolas“) gegužės 18 d. pranešė, remdamasi šaltiniu Rusijos Federalinėje kalėjimų tarnyboje (FSIN), kad Rusija perkelia Krymo totorių tautybės politinę kalinę Lerą Dzhemilovą į 28-ąją bausmių koloniją Volgogrado srityje.

Rusijos žiniasklaidoje – tiek bulvariniuose, tiek ekspertiniuose leidiniuose – pastaruoju metu pasirodė publikacijų, kuriomis visuomenė pratinama prie minties, kad dabartinę aklavietę „specialiojoje karinėje operacijoje“ jau galima laikyti pergale kare su Ukraina. Teigiama, kad net ir pralaimėjimas Rusijai galiausiai išeitų į naudą.

Atsakydamas į viešą Volodymyro Zelenskio laišką, Vladimiras Putinas pareiškė, kad susitikti su Ukrainos prezidentu akis į akį nemato prasmės. Tačiau visas taikos pastangas žlugdantis diktatorius irgi sulaukė atsako – naktį Ukraina surengė masine dronų ataką ir smogė kariniam jūrų laivynui Sankt Peterbuge. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Per Izraelio smūgius Gazos Ruože šeštadienį žuvo septyni žmonės, pranešė medicinos šaltiniai ir teritorijos civilinė gynyba. Gazos mieste per drono smūgį Džavazato perkeltiesiems asmenims skirtoje stovykloje žuvo šeši žmonės ir 15 buvo sužeista, pranešė civilinė gynyba – gelbėjimo tarnyba, veikianti pavaldi islamistų judėjimui „Hamas“. Miesto „Al-Shifa“ ligoninė taip pat pranešė priėmusi šešis kūnus.

Vokietijos nepopuliarus konservatorių kancleris Friedrichas Merzas šeštadienį įspėjo dėl galimo kraštutinių dešiniųjų „didžiojo sprogimo“ – proveržio dviejuose regioniniuose rinkimuose rugsėjį. „Pastatyta ant kortos daugiau nei tik vyriausybės ateitis“ rinkimuose Saksonijoje-Anhalte ir Meklenburge-Pomeranijoje, sakė jis kalboje savo partijos suvažiavime pastarajame regione.

Seni įrenginiai gali kainuoti daug daugiau, nei jūs manote. Mobilusis telefonas šiandien gali būti ne šiaip prisiminimas, o tikras kolekcinis lobis. Senų mobiliųjų telefonų rinka šiandien – tai jau ne šiaip nostalgija, o greičiau kolekcinių daiktų beprotybė. Tai, kas jums tėra pamirštas, dulkėtas įrenginys, kažkam kitam – trūkstama kolekcijos detalė. Ir už tai kartais esama pasiruošusių mokėti stebėtinai daug. Todėl kitą kartą, prieš išmesdami seną šlamštą, geriau patikrinkite jo kainą.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Aleksandro Syrskio, Aleksandrovsko, Huliajpolės ir Orechovsko kryptimis priešas telkia karines pajėgas, kurių bendras skaičius šiuo metu jau viršija 140 tūkst. žmonių, praneša naujienų portalas „Unian“. „Vien Aleksandrovsko kryptimi sutelkta daugiau nei 71 tūkst. rusų karių. Maždaug tiek pat priešo pajėgų sutelkta ir Huliajpolės bei Orechovo kryptimis“, – platformoje „Facebook“ rašė jis, pridurdamas, kad situacija vis dar yra nestabili.

Žinomas tarp „tamsiosios fantastikos“ (angl. dark fantasy) gerbėjų Rusijos rašytojas Andrejus Milleris pasirodė esąs buvęs žiaurios žudikų gaujos, kuri iki 2012 metų veikė Jekaterinburge, narys. Tai išsiaiškino rusų žiniasklaidos atstovai, kurie kelerius metus vykdė nuosavą tyrimą ir bandė surasti vienintelį pabėgusį grupuotės narį. Portalo „kp.ru“ publikacijos autoriai teigia, kad tikrasis Andrejaus Millerio vardas – Semionas Jermolinskis.

Šeštadienį JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas kalboje, skirtoje 82-osioms sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje metinėms paminėti, paragino Vakarų sąjungininkus teikti daugiau paramos Vašingtonui ginant taiką ir laisvę. „Taika užtikrinama tik jėga – jėga abiejose Atlanto vandenyno pusėse, kurią stiprina pasirengimas, bendri kariniai pajėgumai ir tvirta politinė valia“, – kalbėdamas JAV karo kapinėse Kolvil-sur-Mere sakė P. Hegsethas.

NATO sausumos pajėgos šeštadienį pradėjo operacijas, kuriomis siekiama sustiprinti gynybą aplink dvi naujausias aljanso nares – Švediją ir Suomiją, pranešė aljansas. Po 2022 metais Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą abi Šiaurės šalys atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir įstojo į NATO. Suomija prie aljanso prisijungė 2023 metais, o Švedija – kitais metais.

NATO šalys svarsto galimybę skirti Ukrainai naują 70 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos paketą, apie kurį galėtų būti paskelbta kitą mėnesį Ankaroje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime, remdamasis NATO diplomatų suteikta informacija pranešė naujienų portalas „Politico“. Pasak šaltinių, praėjusį mėnesį Vokietijos pateiktame pasiūlyme numatytas naujas mechanizmas, kuriuo siekiama didinti Ukrainos finansavimo skaidrumą.