Ukrainos pajėgos puolė strateginį Rusijos naftotiekio mazgą už 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos
Naktį į pirmadienį Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgos puolė dviejų Rusijos pagrindinių naftotiekių jungtį Volgogrado srityje, radiolokatorių stotį Rusijos Krasnodaro srityje ir naftos saugyklą okupuotame Kryme.
Apie tai Specialiųjų operacijų pajėgų spaudos tarnyba pranešė „Telegram“ kanale.
Pranešime sakoma, kad Specialiųjų operacijų pajėgų „Deep-strike“ padalinių dronų ataka sukėlė gaisrą Krasnyj Jaro naftos pervežimo bazėje Volgogrado srityje. Objektas, esantis daugiau nei už 500 kilometrų į šiaurės rytus nuo Ukrainos sienos, priklauso Rusijos valstybinei bendrovei „Transneft“.
Stotis yra pagrindinis naftos vamzdynų mazgas dviem strategiškai svarbiomis priešui kryptimis: į Volgogrado naftos perdirbimo gamyklą ir pagrindinį Šešchario eksporto terminalą Novorosijske prie Juodosios jūros. Naftotiekis iš Volgos regiono ir Vakarų Sibiro į Pietų Rusiją veikia būtent dėl naftos siurblinių ir aukšto slėgio vamzdynų tinklo.
Specialiųjų operacijų pajėgų „Deep-strike“ daliniai taip pat puolė radiolokatorių stotį, esančią karinių oro pajėgų ir oro gynybos karinio dalinio teritorijoje Novorosijsko priemiestyje – Kabardinkos kaime, maždaug už 400 km nuo fronto linijos. Radiolokatorių stotis buvo atsakinga už nuolatinį pakrantės zonos dangaus stebėjimą.
Tuo metu Vidutinio nuotolio smūgių specialiųjų operacijų pajėgų daliniai surengė seriją smūgių vienam iš pagrindinių Krymo naftos sandėlių okupuotame Hvardijskės mieste, į šiaurę nuo Simferopolio. Objekte yra 17 įvairių tipų degalų ir vandens talpyklų, siurblinė, kelių ir geležinkelių pakrovimo terminalai.
Spaudos tarnyba pabrėžė, kad Specialiųjų operacijų pajėgos toliau puola priešo naftos perdirbimo ir logistikos infrastruktūrą, siekdamos sumažinti jo galimybes kariauti su Ukraina.
Rusija atmeta siūlymus atnaujinti derybas, skelbia „The Kyiv Independent“ šaltiniai
Aukšto rango rusų pareigūnai pirmadienį faktiškai atmetė Ukrainos ir Europos pasiūlymus atnaujinti derybas dėl Rusijos plataus masto karo nutraukimo ir leido suprasti, kad Maskva tebėra sutelkusi dėmesį į laimėjimus mūšio lauke, o ne į diplomatiją.
Apie tai rašo „The Kyiv Independent“.
Šie komentarai nuskambėjo po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino atnaujinti derybas su Rusija, o Europos lyderiai nubrėžė susitarimo gaires.
BNS rašė, kad Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos vadovai, sekmadienį Londone susitikę su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė palaiką raginimą pradėti tiesiogines derybas dėl ugnies nutraukimo tarp Rusijos ir Ukrainos.
JK premjeras Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir V. Zelenskis bendrame pareiškime sakė, kad remia „pasiūlymą dėl tiesioginio Ukrainos ir Rusijos dialogo, kuriame aktyviai dalyvautų JAV ir Europa, siekiant nutraukti ugnį ir paremti tolesnes derybas“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas užsiminė, kad karo eigą lems įvykiai mūšio lauke, o ne diplomatija.
„Nežinau, kaip tokiame fone galime išvis kalbėti apie derybas, – per spaudos konferenciją sakė S. Lavrovas. – Šiuo metu viskas priklauso ne nuo derybų, o nuo mūsų didvyrių veiksmų fronto linijoje.“
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas per savo susitikimą su žiniasklaida taip pat atmetė Europos iniciatyvą, teigdamas, kad Europos lyderiai, tęsdami karinę paramą Ukrainai, kenkia savo pačių raginimams siekti taikos.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Macronas, Starmeris ir Merzas bando kalbėti apie taiką. Kartu jie pabrėžia savo ketinimą padėti (Ukrainai) gaminti naujų tipų ginklus, – sakė jis. – Argi tai nėra prieštaravimas jų retorikoje?“
Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai JAV tarpininkaujamos taikos pastangos nuo vasario mėnesio iš esmės tebėra įšaldytos, o Vašingtono dėmesį prikaustė karas su Iranu.
Europos Komisija žada šią savaitę baigti rengti 21-ąjį sankcijų Rusijai paketą
Europos Komisija (EK) šią savaitę baigs rengti naująjį, 21-ąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą ir perduos jį tvirtinti ES Tarybai.
Apie tai pirmadienį pranešė vyriausioji EK atstovė spaudai Paula Pinho, jos pareiškimą cituoja ukrainiečių portalas „Europeiska Pravda“.
Remiantis šaltiniais, naujasis paketas bus pristatytas pirmojoje birželio pusėje.
ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas anksčiau paskelbė, kad į naująjį 21-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą gali būti įtrauktos priemonės, nukreiptos prieš Rusijos karinį-pramoninį kompleksą, taip pat prieš Rusijos šešėlinį laivyną.
Šaltinių duomenimis, 21-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą norima patvirtinti iki liepos 15 dienos – iki galutinio termino, kada turi būti atnaujinta Rusijos naftos kainų viršutinė riba.
Skaičiai Putinui nepatiks: Syrskis skelbia apie pokyčius fronte
Gegužės mėnesį Ukrainos pajėgos išlaikė iniciatyvą atskiruose fronto ruožuose ir atkovojo daugiau teritorijos, nei sugebėjo užimti Rusija, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, rašo UNIAN.
Anot jo, nepaisant nuolatinio rusų spaudimo, Ukrainos pajėgos toliau tvirtai laikosi gynybos pozicijų, naikina okupantus ir rengia veiksmingus smūgius rusams.
„Padėtis fronte išlieka sudėtinga ir dinamiška. Priešas nenustoja bandyti veržtis į rytus ir pietus nuo Ukrainos, o susirėmimų skaičius žymiai išaugo. Intensyviausi mūšiai tęsiasi Pokrovsko, Oleksandrivsko ir Huliajpolės kryptimis“, – pažymi O. Syrskis.
Ukrainos gynybos pajėgos toliau išlaiko iniciatyvą atskiruose ruožuose.
„Remiantis gegužės mėnesio aktyvių veiksmų rezultatais, išlaisvintų ir prarastų teritorijų santykis mūsų naudai sudaro beveik +100 kvadratinių kilometrų. Iš viso nuo metų pradžios išlaisvinta daugiau nei 600 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos“, – skaičiuoja jis.
Moldovoje rastos drono nuolaužos
Moldovoje rastos drono nuolaužos, pranešė šalies Gynybos ministerija. Dronas esą sudužo ir sprogo netoli Lopatnos kaimo naktį į pirmadienį, kai Rusija atakavo Ukrainą.
Ministerijos duomenimis, kariuomenė fiksavo, kad dronas 0.20 val. kirto sieną. Jis judėjo Michailovkos ir Lopatnos gyvenviečių kryptimi. Vėliau lauke rastos drono nuolaužos. Radimo vietoje aptikti pėdsakai rodo, kad dronas sprogo, teigiama ministerijos pranešime.
Oro pavojus ir numuštas dronas Latvijoje
Du pasirinkimai: buvęs JAV įgaliotinis įvardijo, su kokia dilema susiduria Putinas
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas vis labiau silpnina savo paties valstybę ir netrukus gali susidurti su dilema, sako buvęs JAV įgaliotinis Ukrainos klausimais Kurtas Volkeris. Apie tai jis kalbėjo liga.net, rašo UNIAN.
Ukrainos pajėgos neutralizavo 124 iš 155 Rusijos paleistų bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 124 iš 155 bepiločių orlaivių, kuriuos Rusijos pajėgos paleido į šalį nuo birželio 7 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Pasak kariškių, nuo birželio 7 d. 18 val. Rusija puolė Ukrainą 155 bepiločiais orlaiviais, įskaitant puolamuosius bepiločius „Shahed“, taip pat „Gerbera“, „Italmas“, „Banderol“ ir „Parodija“ imitacines skraidykles. Bepiločiai orlaiviai buvo paleisti iš Briansko, Kursko, Oriolo, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusija) ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme krypčių.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki birželio 8 d. 8 val. Ukrainos oro gynyba šalies šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose regionuose numušė arba nuslopino 124 rusų bepiločius.
Pareigūnai užfiksavo sėkmingus 20-ies puolamųjų bepiločių orlaivių smūgius 17-oje vietų, o šešiose atskirose vietose krito perimtų bepiločių nuolaužos. Pranešimo metu ataka vis dar tęsėsi, nes Ukrainos oro erdvėje dar buvo likę apie 10 rusų bepiločių orlaivių.
Per Rusijos atakas Zaporižios srityje žuvo penki žmonės
Per Rusijos atakas Rytų Ukrainos Zaporižios srityje, vietos institucijų duomenimis, žuvo penki žmonės. Dar 14 asmenų buvo sužeisti, pirmadienį tinkle „X“ pranešė srities gubernatorius Ivanas Federovas.
Rusija atakavo regioną iš oro ir iš artilerijos. Padaryta žalos infrastruktūrai, gyvenamiesiems namams ir automobiliams.
Rusija per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko 1 330 karių ir dviejų oro gynybos sistemų
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. birželio 8 d. pasiekė apie 1 374 950 karių, įskaitant 1 330 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 11 997 tankų (+8), 24 705 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 43 564 artilerijos sistemų (+85), 1 847 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 1 409 oro gynybos sistemų (+2), 436 lėktuvų, 353 sraigtasparnių, 1 607 antžeminių robotizuotų sistemų (+12), 336 224 bepiločių orlaivių (+2 161), 4 733 kruizinių raketų, 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 104 414 automobilių ir degalų cisternų (+363) bei 4 259 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Skelbia naujų detalių apie Abramovičiaus susitikimą su Zelenskiu: štai ko siekė
Rusų oligarcho Romano Abramovičiaus vizitą į Kyjivą iniciavo Rusijos vadovybė, skelbia „RBC Ukraina“. Apie tai žiniasklaidos priemonei esą pranešė „gerai informuotas šaltinis“.
Anot straipsnio, rusai R. Abramovičių pas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nusiuntė tam, kad jis tiesiogiai išgirstų Ukrainos poziciją ir perduotų žinias Maskvai.
„Jie tarsi abejoja, kad kai kurie partneriai, ypač amerikiečiai, jiems ir mums sako tą patį. Todėl buvo pareikšta, kad jie nori išgirsti mūsų poziciją tiesiogiai“, – cituojamas šaltinis.
Šaltinio teigimu, kai R. Abramovičius atvyko pas V. Zelenskį, jam buvo paaiškinta, kaip Ukraina mato karo pabaigą. Buvo pabrėžta V. Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimo svarba.
„Kaip matome, abiem variantams – viešam ir neviešam pasiūlymui – atsakymas vienas: Putinas nori toliau kariauti. Mes neturime problemų pasinaudoti bet kokiais kanalais, kurie gali suveikti. Bet Putinas nori kariauti – ir viskas“, – sako šaltinis.
Primename, kad praėjusią savaitę V. Zelenskis parašė atvirą laišką V. Putinui, kuriame pasiūlė susitikti akis į akį, kad aptartų karo pabaigą.
Stočiai „Sky News“ V. Zelenskis patvirtino, kad Kyjive susitiko su rusų oligarchu R. Abramovičiumi, kad perduotų žinutę V. Putnui. „Pagrindinė žinutė“ esą buvo, kad Ukraina neatsisakys svarbaus pramonės regiono Donbaso.
„Aš jam pasakiau: nepaliksime savo teritorijos, ne, nepadovanosime jums tokios pergalės“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad žinutėje patvirtino savo pasiūlymą dėl tiesioginio susitikimo su V. Putinu.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį R. Abramovičiui dėl jo ryšių su Kremliumi Didžioji Britanija ir ES pritaikė sankcijas. Pasak V. Zelenskio, R. Abramovičius atvyko į Kyjivą ir pasiūlė jam priimti iš jo žinutę ir perduoti ją V. Putinui.
Stameris, Merzas ir Macronas remia Zelenskio pasiūlymą dėl „tiesioginio dialogo“ tarp Kyjivo ir Maskvos
Britų premjeras Keiras Starmeris, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas parėmė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymą surengti tiesioginius pokalbius tarp Maskvos ir Kyjivo dėl ugnies nutraukimo. Šalių vadovai „remia pasiūlymą dėl tiesioginio dialogo tarp Ukrainos ir Rusijos“ – aktyviai dalyvaujant JAV ir Europai, kad būtų pasiektos paliaubos ir skatinamos tolesnės derybos“, sekmadienį po susitikimo su V. Zelenskiu Londone pareiškė K. Starmeris, F. Merzas ir E. Macronas.
„Dabartinė kontaktinė linija turėtų būti derybų atspirties taškas“, – teigiama bendrame pareiškime. Tarptautinės sienos esą negali „būti perstumdomos jėga“.
Ukrainai, be to, turi būti suteiktos „tvirtos ir teisikai įpareigojančios“ saugumo garantijos, kai tik įsigalios paliaubos. Tai apimtų ir daugiataučių pajėgų dislokavimą. Rusijos turtas turėtų likti įšaldytas tol, kol Rusija užbaigs savo karą ir atlygins Ukrainai karo padarytą žalą.
V. Zelenskis ketvirtadienį atvirame laiške pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui asmeniškai susitikti.
„Ukraina pasirengusi visiškoms paliauboms, kol vyks derybos“, – teigė jis. V. Putinas pasiūlymą atmetė, o V. Zelenskis tada pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas „tiesiog nenori užbaigti“ karo.
V. Zelenskis sekmadienį Londone padėkojo susitikimo partneriams už jų paramą.
„Mes susitikome svarbiu E3-Ukrainos formatu. Intensyvių diskusijų centre buvo mūsų gynyba. Aš informavau apie padėtį fronte ir Rusijos nuostolius“, – rašė V. Zelenskis sekmadienio vakarą tinkle „X“.
Stočiai „Sky News“ V. Zelenskis, be to, pareiškė, kad Kyjive susitiko su rusų oligarchu Romanu Abramovičiumi, kad perduotų žinutę V. Putnui. „Pagrindinė žinutė“ esą buvo, kad Ukraina neatsisakys svarbaus pramonės regiono Donbaso.
„Aš jam pasakiau: nepaliksime savo teritorijos, ne, nepadovanosime jums tokios pergalės“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad žinutėje patvirtino savo pasiūlymą dėl tiesioginio susitikimo su V. Putinu.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį R. Abramovičiui dėl jo ryšių su Kremliumi Didžioji Britanija ir ES pritaikė sankcijas. Pasak V. Zelenskio, R. Abramovičius atvyko į Kyjivą ir pasiūlė jam priimti iš jo žinutę ir perduoti ją V. Putinui.
V. Putinas penktadienį Tarptautiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge paminėjo rusų verslininko kelionę į Kyjivą, tačiau jo pavardės nenurodė.
„Pažįstu šį asmenį jau seniai. Nors mūsų santykiai ir nėra glaudūs, laikau jį patikimu ir garbingu“, – pareiškė Rusijos prezidentas.
Maskva ir Kyjivas pastaraisiais mėnesiais sustiprino abipuses atakas. JAV tarpininkaujamos pastangos dėl jau daugiau kaip ketverius metus trunkančio karo pabaigos šiuo metu stringa. Maskva, be kita ko, reikalauja, kad Ukraina atsisakytų viso Donbaso regiono. Kyjivas tai griežtai atmeta.
Zelenskis atskleidė tikrąją priežastį, kodėl parašė laišką Putinui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kodėl parašė atvirą laišką Rusijos Vladimirui Putinui. Apie laišką jo buvo paklausta interviu „Sky news“ metu.
Smūgiai Rusijai: Krasnodaro krašte griaudėjo virtinė sprogimų
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Novorosijską atakavo dronai, skelbia UNIAN. Pranešama kad kilo gaisras naftos bazės „Grusovaja“ teritorijoje.
Iš Europos – iškalbinga žinutė ir Putinui, ir Trumpui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį Jungtinėje Karalystėje susitiko su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Kaip pastebi „Sky news“, nors susitikimas kažkokių esminių naujų dalykų neatnešė, tačiau turėjo aiškią žinutę.
„Įtakingiausi Europos lyderiai dar kartą išreiškė tvirtą paramą Ukrainai. Jie tai daro tuo metu, kai Kyjivas, atrodo, perėmė iniciatyvą mūšio lauke, demonstruoja tiek pagreitį, tiek gebėjimą smogti giliai už Rusijos linijų“, – rašoma publikacijoje.
Lyderiai sutarė, kad spaudimas Maskvai turėtų būti didinamas, aptarė karinės paramos stiprinimą. Jie taip pat išdėstė pagrindinius bet kokio būsimo susitarimo dėl karo pabaigos principus: ugnies nutraukimą, pagarbą Ukrainos suverenumui ir privalomas saugumo garantijas.
„Laikas pasirinktas reikšmingai. Viena vertus, tai žinutė Maskvai, kad Ukraina vis dar turi kortų, kuriomis gali lošti, ir kad Vladimiras Putinas negali laikyti pergalės savaime suprantamu dalyku.
Tačiau yra ir žinutė Vašingtonui: Europa tiki, kad ji gali ir privalo vaidinti pagrindinį vaidmenį bet kokiose derybose“, – priduriama tekste.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusiją ištiko nesėkmė: žlugo ambicingas projektas
Rusiją ištiko dar viena kosminė nesėkmė. Projektas „Rassvet“, kuris šaliai užtikrina plačiajuostį interneto ryšį ir valdžios pristatomas kaip „Starlink analogas“, neteko vieno iš 16 palydovų, paleistų kovo 23 d., rašo „The Moscow Times“.
Remiantis šia informacija, aparatas, žinomas kaip objektas 4 (2026-061D), beveik iškart sugedo: po paleidimo jo variklis neveikė, todėl jis ėmė prarasti aukštį ir taip ir nesugebėjo pakoreguoti orbitos. Galiausiai palydovas birželio 6 d. įskriejo į tankiuosius atmosferos sluoksnius ir sudegė virš Šiaurės Atlanto. Kiti aparatai toliau atlieka manevrus, todėl, tikėtina, yra veikiantys.
Projektas „Rassvet“ laikomas strateginiu ryšio ištekliumi. Pirmoji palydovų partija buvo paleista po to, kai Rusijos kariuomenė prarado galimybę naudotis amerikietišku „Starlink“ kare prieš Ukrainą. 16 aparatų, kurių kiekvienas sveria po 370 kg, parengimui dislokuoti prireikė 1000 dienų.
Projektą įgyvendina „Biuras 1440“, priklausantis „Iks Holding“, bendrovei, žinomai dėl interneto sekimo ir blokavimo įrangos kūrimo. Iš viso planuojama paleisti 383 palydovus, iš jų 292 – iki 2030 m. pabaigos.
Visaverčiam pasauliniam padengimui reikia bent 250 palydovų. Projekto finansavimas sieks daugiau kaip 430 mlrd. rublių.
Kai kuriais duomenimis, antrosios „Rassvet“ palydovų partijos paleidimas numatytas birželio 18 d. Tuo metu Rusija beviltiškai atsilieka nuo Elono Musko „SpaceX“: bendrovė pirmuosius „Starlink“ projekto palydovus į kosmosą išsiuntė dar 2019 m., o šiandien jų grupuotę sudaro daugiau kaip 10 tūkst. aparatų.
Be to, „Rassvet“ remiasi vienkartine raketa „Sojuz-2.1b“ su greitintuvo bloku „Fregat-M“, todėl paleidimai yra brangesni nei konkurento, naudojančio daugkartinę „Falcon 9“ ir kuriančio „Starship“.
Rusijos karo korespondentas Jurijus Kotenokas Rusijos palydovų grupuotę vadino silpna, o jos dislokavimą – per lėtu.
„Mums reikia ne 16, o 6 tūkst. palydovų, o tam būtina, kad jie būtų paleidžiami ne kartą per pusmetį, o bent du kartus per mėnesį. Tik tada, o ne po 10 metų, Rusija operatyviai turės savo palydovinį ryšį“, – rašė jis.
JAV karinės žvalgybos duomenimis, po Rusijos kariuomenės turimų „Starlink“ terminalų deaktyvavimo Ukrainos ginkluotosios pajėgos atkovojo apie 400 km² savo teritorijos; tai įvyko pirmą kartą nuo 2023 metų.