Zelenskis atvyko į JK derybų gynybos klausimais su sąjungininkais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad atvyko į Jungtinę Karalystę derybų su Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais gynybos klausimais.
„Šiandien esu JK. Turėsime dvišales derybas su Keiru ir susitikimą „E3 plius Ukraina“ formatu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu“, – sakė V. Zelenskis.
Ukraina plečia paramą karo pabėgėliams: keičiasi kompensacijų sistema
Ukrainos Ministrų kabinetas patvirtino priemonių paketą, kuriuo siekiama sustiprinti socialinę paramą pabėgėliams šalyje ir užtikrinti būstą šeimos tipo vaikų namams.
Pasak „Ukrinform“, ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko apie šiuos sprendimus paskelbė „Telegram“ tinkle.
„Vyriausybė pratęsė kompensacijų mokėjimo laikotarpį įstaigoms, kuriose apgyvendinami dėl karo dokumentus praradę pabėgėliai, nuo 60 iki 90 dienų“, – rašė J. Svyrydenko.
Ji taip pat pažymėjo, kad vyriausybė išplėtė būdus, kuriais galima patvirtinti būsto sunaikinimą ar sugadinimą. Nuo šiol kaip įrodymas gali būti naudojama nuotolinio patikrinimo ataskaita.
Be to, kompensacijų sistema taps skaidresnė. Per Ukrainos pensijų fondo elektroninį portalą piliečiai galės peržiūrėti informaciją apie sprendimus dėl kompensacijų, atsisakymo priežastis, kompensacijų sumų apskaičiavimus ir mokėjimų įrašus.
Vyriausybė taip pat patvirtino priemones, skirtas aprūpinti būstu šeimos tipo vaikų globos namus.
„Nustatyta subsidijų iš valstybės biudžeto skyrimo tvarka ir sąlygos. Pirmenybė bus teikiama šeimoms, kurios evakavosi dėl karo, neteko namų arba grįžta į Ukrainą iš užsienio“, – sakė Ukrainos ministrė pirmininkė.
Svyrydenko pridūrė, kad 2026 m. valstybės biudžete šeimos tipo vaikų namams būsto paramai skirta 833 mln. Ukrainos grivinų.
Kaip buvo pranešta, Ministrų kabinetas išplėtė gyvenimo pagalbos programą pabėgėliams šalies viduje, pratęsdamas išmokų mokėjimą ir įvesdamas papildomą paramą tam tikroms naudos gavėjų kategorijoms.
Ukraina informuoja partnerius apie Rusijos smūgį į branduolinių atliekų saugyklą
Ukrainos užsienio reikalų ministerija, energetikos ministerija ir visos atitinkamos tarnybos stengiasi užtikrinti, kad tarptautiniai partneriai būtų informuoti apie tai, ką prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino tyčiniu Rusijos smūgiu į centralizuotą panaudoto branduolinio kuro saugyklą netoli Čornobylio branduolinės elektrinės.
Kaip skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Šiandien rusai vėl sudavė smūgį specialioje teritorijoje aplink Čornobylio branduolinę elektrinę. „Shahed‘as“ pataikė į vieną iš centralizuotos panaudoto kuro saugyklos pastatų. Itin svarbus infrastruktūros objektas ir nepaprastai niekšiškas Rusijos smūgis. Ukrainos užsienio reikalų ministerija, energetikos ministerija ir visos mūsų tarnybos jau siekia užtikrinti, kad kiekvienas mūsų partneris žinotų, kas įvyko“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė, kad nebuvo jokių rodmenų, viršijančių įprastą radiacijos fono lygį, ir kad Ukrainos gelbėtojai po smūgio greitai užgesino gaisrą šiame objekte. Tuo pat metu jis paragino tarptautinę bendruomenę imtis naujų konkrečių veiksmų, kurie priverstų agresorių pajusti, pasak jo, savo teroristinio karo padarinius.
V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad per naktį buvo atakuoti civiliniai objektai 13-oje Ukrainos regionų. Per pastarąją savaitę Rusija paleido į Ukrainą iš viso 88 raketas, per 3 250 puolamųjų bepiločių orlaivių ir apie 1,8 tūkst. valdomų aviacinių bombų.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, birželio 7 d. naktį per Rusijos bepiločio orlaivio smūgį buvo iš dalies sunaikintas konteinerių priėmimo pastatas centralizuotoje panaudoto branduolinio kuro saugykloje. Apgadintame pastate nebuvo saugomas panaudotas branduolinis kuras.
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras taip pat paskelbė nuotraukas, kuriose matyti žala, padaryta Čornobylio branduolinėje elektrinėje per Rusijos smūgį birželio 7 d.
Rusijos ataka pasiekė Černobylio zoną: sugriauta svarbi saugykla
Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Energoatom“ sekmadienį pranešė, kad per Rusijos smūgį Černobylio zonoje buvo „iš dalies sugriauta“ panaudoto branduolinio kuro saugykla.
Operatorė platformoje „Telegram“ teigė, kad pastatas tuo metu buvo tuščias, o radiacijos lygis išlieka normalus.
„Tai ne pirmas kartas, kai Rusijos pajėgos kelia pavojų Ukrainos branduoliniams objektams“, – socialiniame tinkle „X“ rašė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Jis apkaltino Maskvą „keliant grėsmę branduolinei saugai“.
Kaip skelbė pareigūnai, Ukrainoje sekmadienį per Rusijos dronų atakas žuvo du žmonės.
Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje per Rusijos drono smūgį žuvo 56 metų vyras, dirbęs mikroautobuso vairuotoju, sekmadienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Dar vienas 59 metų vyras žuvo per kitą ataką centrinėje Dnipropetrovsko srityje, Rusijos dronams ir aviacinėms bomboms apšaudžius du rajonus, sekmadienį „Telegram“ paskelbė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Per šiuos išpuolius buvo sužeistas 35 metų vyras ir apgadinta infrastruktūra, teigė O. Hanža.
Rusijos pajėgos naktį į sekmadienį į Ukrainą paleido 236 dronus, pranešė Ukrainos oro gynybos pajėgos, numušusios arba nuslopinusios 215 iš jų.
Žiniasklaida: Rusija į Ukrainą paleido 236 dronus
Rusijos pajėgos naktį į sekmadienį į Ukrainą paleido 236 dronus, pranešė Ukrainos oro gynybos pajėgos, numušusios arba nuslopinusios 215 iš jų.
Jų pranešimą cituoja ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
Pranešama, kad 17 atakos dronų pataikė į 13 vietų, o numuštų dronų nuolaužos nukrito devyniose lokacijose.
Ryte ataka dar tęsėsi, keliems Rusijos dronams vis dar esant Ukrainos oro erdvėje. Tarp atakuojamų regionų – Odesos, Chersono, Donecko ir Zaporižios sritys.
Kaip skelbė pareigūnai, Ukrainoje sekmadienį per Rusijos dronų atakas žuvo du žmonės.
Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje per Rusijos drono smūgį žuvo 56 metų vyras, dirbęs mikroautobuso vairuotoju, sekmadienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Dar vienas 59 metų vyras žuvo per kitą ataką centrinėje Dnipropetrovsko srityje, Rusijos dronams ir aviacinėms bomboms apšaudžius du rajonus, sekmadienį „Telegram“ paskelbė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Per šiuos išpuolius buvo sužeistas 35 metų vyras ir apgadinta infrastruktūra, teigė O. Hanža.
Po Putino sprendimo – aštri Ukrainos žinutė: „Rusijai bus tik blogiau“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, reaguodamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsisakymą dalyvauti siūlomame susitikime, sekmadienį pareiškė, kad dabar „Rusijai bus tik blogiau“.
V. Putinas penktadienį atmetė galimybę artimiausiu metu susitikti su Volodymyru Zelenskiu, praėjus dienai po to, kai Ukrainos lyderis paragino surengti tiesioginį susitikimą, kad būtų užbaigtas ilgiau nei ketverius metus trunkantis karas.
„Rusams gerų naujienų nėra. Atsisakydamas prezidento Zelenskio pasiūlymo dėl tiesioginių taikos derybų, Putinas prarado galimybę pasitraukti iš savo žlugusio karo. Rusijai bus tik blogiau“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Ukrainos ministras.
„Nesėkmės taps dar labiau žeminančios“, – sakė jis, įspėdamas, kad Rusijoje „nėra saugių vietų, kurios galėtų būti apsaugotos“ nuo Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių, o atakų intensyvumas „ir toliau augs“.
A. Sybiha teigė, kad tęsiant karą Rusijos ekonomika „dar giliau pasiners“ į recesiją, nedarbas, mokesčiai ir infliacija tik didės, kaip ir tarptautinis spaudimas.
„Visa tai dėl to, kad Kremliaus fanatikas nori bet kokia kaina išlaikyti valdžią ir yra pasirengęs paaukoti savo šalies ateitį bei nužudyti milijonus žmonių dėl savo pamišusių iliuzijų“, – teigė jis.
„Jis nenori pripažinti paprastos tiesos: jis niekada nepasieks savo tikslų mūšio lauke ir jam geriau atsisakyti iliuzinių vilčių, kad Ukraina netrukus žlugs, partnerių parama sumažės, o spaudimas Rusijai susilpnės“, – tęsė jis.
Anot jo, Rusijai vis tiek teks priimti diplomatija paremtą sprendimą, tačiau „sąlygos bus daug prastesnės“.
Ukrainos pajėgos per naktį smogė į 26 Rusijos taikinius okupuotose teritorijose ir Briansko srityje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamų sistemų pajėgos birželio 7 d. naktį smogė į 26 rusų taikinius laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir Rusijos Briansko srityje, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas Robertas „Madyaras“ Brovdis.
„Birželio 7 d. naktis giliai už priešo linijų buvo intensyvi; laikinai okupuotose Luhansko, Donecko ir Zaporižios sričių teritorijose, taip pat Kryme ir Rusijos Federacijos Briansko srityje smogta iš viso į 26 taikinius“, – sakė jis.
Pasak R. Brovdžio, sunaikinta oro gynybos sistema, apgadinti trys lokomotyvai ir du degalais pakrauti geležinkelio vagonai. Be to, smogta į keturias elektros pastotes, nuversti šeši telekomunikacijų bokštai, o kai kurie kariniai kroviniai, turėję nukeliauti į fronto linijas sausumos keliais iš užnugario, nepasiekė paskirties vietos, pažymėjo jis.
Kryme aidi sprogimai: vietos gyventojai praneša apie dronų atakas
Laikinai okupuotame Kryme pasigirdo sprogimai. Vietos gyventojai praneša apie bepiločių orlaivių ataką.
Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai skelbiama „Telegram“ kanale „Krymskyj Veter“.
Pažymima, kad sprogimai pasigirdo Feodosijoje įsikūrusios naftos saugyklos teritorijoje. Apie sprogimus taip pat pranešta netoli naftos saugyklos Lenine. Be to, būta pranešimų apie smūgį į karinį dalinį Sovetskės gyvenvietėje.
Kaip rašo „Ukrinform“, gynybos pajėgos gegužės mėnesį surengė tolimojo nuotolio smūgius į 18 Rusijos naftos perdirbimo pramonės ir degalų logistikos objektų daugiau kaip 10-yje regionų, o didžiausias smūgio nuotolis siekė 1,7 tūkst. km nuo Ukrainos sienos.
Ukrainoje per Rusijos dronų smūgius žuvo 2 žmonės
Ukrainoje per Rusijos dronų smūgius žuvo du žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai.
Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje per Rusijos drono smūgį žuvo 56 metų vyras, dirbęs mikroautobuso vairuotoju, sekmadienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Dar vienas 59 metų vyras žuvo per kitą ataką centrinėje Dnipropetrovsko srityje, Rusijos dronams ir aviacinėms bomboms apšaudžius du rajonus, sekmadienį „Telegram“ paskelbė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Per šiuos išpuolius buvo sužeistas 35 metų vyras ir apgadinta infrastruktūra, teigė O. Hanža.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį susitiks su Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės (JK) vadovais deryboms dėl tolesnių veiksmų, Rusijai patiriant karinių nesėkmių per invaziją į kaimyninę šalį.
Gegužę, antrą mėnesį iš eilės, Ukraina iš Rusijos pajėgų atkovojo daugiau teritorijos, nei prarado, rodo anksčiau šį mėnesį atlikta naujienų agentūros AFP analizė, pagrįsta Karo studijų instituto (ISW) duomenimis.
Tuo tarpu Rusijos puolimas lėmė kylančias kainas, mokesčių didinimą, aukščiausias per du dešimtmečius skolinimosi išlaidas, įmonių uždarymą ir darbo jėgos trūkumą, sukeldamas sunkiausią ekonomikos padėtį nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022-aisiais.
Ketvirtadienį atvirame laiške Vladimirui Putinui V. Zelenskis pasiūlė surengti tiesioginį susitikimą su Rusijos prezidentu ir pareiškė, kad taip pat yra pasirengęs „visiškoms paliauboms“.
Penktadienį kalbėdamas ekonomikos forume Sankt Peterburge, V. Putinas atmetė prielaidas, kad Rusijos ekonomika žlugo, teigdamas, jog „nusileidome iki to paties lygio, kuriame euro zonos šalys gyveno pastaruosius kelerius metus“.
Ukrainos suvestinėje – įspūdingi skaičiai: Rusija neteko virš 1 tūkst. karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. birželio 7 d. pasiekė apie 1 373 620 karių, įskaitant 1 350 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 11 989 tankų (+6), 24 700 šarvuotųjų kovos mašinų (+4), 43 479 artilerijos sistemų (+82), 1 844 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+7), 1 407 oro gynybos sistemų (+2), 436 lėktuvų, 353 sraigtasparnių, 1 595 antžeminių robotizuotų sistemų (+10), 334 063 bepiločių orlaivių (+2 245), 4 733 kruizinių raketų, 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 104 051 automobilio ir degalų cisternos (+393) bei 4 257 specialiosios technikos vienetų (+4).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kaunas sako kad Lietuvos kareivių misija į Iraną yra nesusijusi su JAV ir Izraelio agresija. Tai su kuo susijusi ? Siųsk savo žydus Kaunai. Matai agresija jie vadina kampanija. Vadinasi ir Rusija vykdo kampanija.
Mirtinas Rusijos puolimas Dnipropetrovsko srityje: apšaudyti 3 rajonai
Birželio 7 d. Rusijos kariai daugiau nei 20 kartų atakavo tris Dnipropetrovsko srities rajonus, naudodami dronus ir artileriją. Per šias atakas žuvo vienas žmogus, taip pat buvo apgadinti namai ir automobiliai.
Apie tai, kaip praneša „Ukrinform“, „Telegram“ kanale informavo Dnipropetrovsko srities karinė administracija.
Pažymima, kad Nikopolio rajone buvo užpultos Nikopolio, Marhaneco, Pokrovsko ir Červonohryhorivkos bendruomenės. Buvo apgadinta įmonė, privatus namas ir automobiliai. Žuvo 40-metis vyras.
Sinelnykivskio rajone Rusijos pajėgos smogė Mykolaivkos, Petropavlivkos ir Šachtarskos bendruomenėms. Ten apšaudymo metu buvo apgadintas privatus namas.
Krivojo Rigo regione Rusijos pajėgos smogė Apostolivkos ir Zelenodolsko bendruomenėms. Buvo apgadinta žemės ūkio įmonė, degalinė, privatus namas ir automobilis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariai du kartus užpuolė DTEK anglies įmonę Dnipropetrovsko regione, buvo sužeistas vienas darbuotojas.