Užsienis

Kilus įtampai tarp Ukrainos ir Irano, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paskambino Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Aragchiui, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot jo, Ukraina siekia išvengti konflikto eskalavimo. „Aš paskambinau Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Aragchiui, kad surengčiau atvirą pokalbį. Diplomatija – tai tiesioginis dialogas, net ir tada, kai tai sudėtinga. Aš pabrėžiau, kad mūsų tikslas – išvengti nereikalingo eskalavimo“, – cituojamas jis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas pakomentavo Volodymyro Zelenskio susitikimą su Donaldu Trumpu, rašo UNIAN. „Ukrainos delegacijos, kuriai pirmininkavo prezidentas Volodymyras Zelenskis, nariai dalyvavo susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir JAV kolegomis Baltuosiuose rūmuose. Surengėme turiningą pokalbį apie diplomatinius ir su saugumu susijusius žingsnius, būtinus teisingam taikos pasiekimui“, – sako jis.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarija paprašė Ukrainos generalinio prokuroro apsvarstyti galimybę iškelti baudžiamąją bylą prieš Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, skelbia „Reuters“. Baltarusija yra ištikima Rusijos sąjungininkė, o A. Lukašenka puoselėja gražius santykius su V. Putinu. Kreipėsi į Zelenskį Ukrainos prezidento kanceliarija nurodė, kad taip reaguoja į išeivijoje veikiančios opozicinės grupės „Baltarusijos demokratinis forumas“ kreipimąsi.

Bulgarijos pasieniečiai antradienį pradėjo evakuoti beveik 200 keleivių iš kruizinio laivo, dėl nusekusio Dunojaus vandens užplaukusio ant seklumos, pranešė Vidaus reikalų ministerija.  Šią vasarą Europą užklupo virtinė karščio bangų, o Dunojuje – antroje pagal ilgį žemyno upėje, tekančioje per 10 šalių – pastarosiomis savaitėmis vandens lygis buvo toks žemas, kad trukdė laivybai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė naujus tarifus – mokesčius prekėms, keliaujančioms į Jungtines Valstijas iš kitų valstybių, įskaitant Lietuvos. Jungtinės Valstijos, pasak ekonomistų, šiuo metu taip pat pelnosi iš pabrangusios naftos bei jos produktų, nes naftos perdirbimo pelningumas šiuo metu smarkiai išaugo.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  „Žinote, kai pagalvoji apie Europos Sąjungą, ji atrodo labai draugiška. O jie mus apgaudinėja. Tai taip liūdna matyti.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį apsilankė Baltuosiuose rūmuose, kur surengė pirmąsias asmenines derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu nuo Irano karo pradžios, abiem lyderiams siekiant užglaistyti viešus nesutarimus dėl konflikto. Už uždarų durų vykusiame susitikime turėjo dominuoti karas, kuris vasario pabaigoje prasidėjo JAV ir Izraelio smūgiais Iranui, tačiau kovos neseniai buvo sustabdytos, nes Vašingtonas teigia norintis suteikti šansą deryboms.

JAV įstatymų leidėjai antradienį susirinko po Kapitolijaus kupolu, kad atiduotų pagarbą senatoriui respublikonui Lindsey Grahamui. Taip jie pradėjo gedulo dieną, kurios metu Vašingtone turėtų pasirodyti prezidentas Donaldas Trumpas ir pasaulio lyderiai. Vėliava apdengtą karstą su L. Grahamo palaikais kariškiai lėtai užnešė JAV Kapitolijaus laiptais, o tada įžengė į Rotondą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė žinutę po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Ja ir keliomis nuotraukomis iš vizito Baltuosiuose rūmuose jis pasidalijo socialiniuose tinkluose. Zelenskio žinutė po susitikimo su Trumpu „Puikus susitikimas su prezidentu Trumpu Ovaliniame kabinete. Dėkoju už viską, ką darome kartu, siekdami apsaugoti ukrainiečių gyvybes ir pasiekti taiką. Visų pirma išreiškiau prezidentui Trumpui mūsų užuojautą dėl Lindsay Grahamo mirties.

Antradienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kreipėsi į šalies prezidentą Karolį Nawrockį, kad šis pasisakytų dėl išpuolio Vroclave, kurio metu buvo sumušta ukrainiečių pora, skelbia „Onet“. Jis taip pat kreipėsi į partijos pirmininką. „Turime ryžtingai kovoti su šiuo smurtu – banditai, chuliganai, ši smurtinė patologija įgijo drąsos ir įžūlumo, nes ji taip pat sulaukė politinės paramos. Šiuo atveju nepriimtina, kad tas, kuris sumušė ukrainietę, gyrėsi esąs sienų gynėjas“, – komentuoja jis.

Europos Komisija (EK) pareiškė esanti įsitikinusi sankcijų, kurios 2022 m. buvo pritaikytos Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo žmonai Tatjanai Navkai, teisėtumu. Prieš tai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad moteris nusprendė ginčyti ribojamąsias priemones. Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, tokį komentarą spaudos konferencijoje Briuselyje išsakė EK atstovas spaudai Anouaras El Anouni.

Nors šiuo metu daug kalbama apie tai, kad artėjanti žiema dėl Rusijos atakų Ukrainai bus nelengva, Razumkovo centro energetikos programų direktorius Vladimiras Omelčenko įsitikinęs, jog sunku žiemą gali būti ir Rusijai. Apie tai jis kalbėjo interviu UNIAN. Anot jo, Ukraina turi galimybių atsakyti Rusijai. Jis išvardijo labiausiai pažeidžiamus Rusijos objektus. Kokie smūgiai Rusijai skaudėtų labiausiai? „Turiu savo, neoficialią nuomonę.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad Amerikos karo lėktuvai naudojosi Izraelio bazėmis atakuodami Iraną, ir pakartojo, jog jo šalis yra pasirengusi duoti atsaką, jei bus puolama. JAV ir Irano susirėmimai nuo penktadienio yra sustabdyti, tačiau prieš tai JAV 13 naktų atakavo Islamo Respubliką. Kovos atsinaujino žlugus balandžio mėnesį sutartoms paliauboms.

Sprendimas dėl nuolatinės JAV karinės bazės Lenkijoje greičiausiai bus priimtas rudenį, antradienį pareiškė užsienio reikalų viceministras Marcinas Bosackis. M. Bosackis valstybiniam radijui sakė, kad užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio ir Vašingtono derybos dėl techninių tokio sprendimo aspektų vyksta jau kelis mėnesius.

Didėjant biudžetiniam spaudimui ir augant karo išlaidoms, Maskva ieško vis naujų būdų surinkti lėšų ir ketina surengti aukcioną, kurio metu sieks parduoti valstybei priklausančių deimantų. Rusijos finansų ministerija pranešė, kad rugsėjo 9 d. Maskvoje surengs atvirą aukcioną, kurio metu bus parduodami natūralūs neapdoroti deimantai, sveriantys 10,8 karato ar daugiau, iš šalies valstybinio fondo, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.

Ispanijos ugniagesiai po „teigiamos nakties“ padarė pažangą kovodami su miškų gaisrais, siaučiančiais į vakarus nuo Madrido, dėl kurių teko evakuoti dešimtis tūkstančių žmonių, antradienį pranešė vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska. Ispanijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė nacionalinę nepaprastąją padėtį dėl vienų iš didžiausių miškų gaisrų šalies istorijoje, siaučiančių Madrido regione, Avilos provincijoje, Tolede ir Valensijos rytuose.

Lenkija griežtai atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino savaitgalį išsakytus teiginius, neva Ukrainos kaimynės turės teritorinių pretenzijų Kyjivui. „Lenkija neturėjo, neturi ir neturės jokių teritorinių pretenzijų į Ukrainą“, – teigiama Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pirmadienį paskelbtame pareiškime, kuriame dar kartą patvirtinamas šalies palaikymas Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui.

Olandijos sveikatos priežiūros technologijų milžinė „Philips“ antradienį paskelbė geresnius veiklos rezultatus po to, kai susigrąžino anksčiau sumokėtų 186 mln. eurų JAV muitų, teigė kompanijos generalinis direktorius Roy'us Jakobsas. Vasario mėnesį JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino didžiąją dalį JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų, konstatavęs, kad jis viršijo savo įgaliojimus reguliuoti prekybą.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad JAV karo lėktuvai savo atakoms prieš Iraną vykdyti naudojo Izraelio bazes, ir dar kartą patvirtino, kad jo šalis yra pasirengusi imtis atsakomųjų veiksmų, jei į ją bus nusitaikyta. Kovos tarp Vašingtono ir Teherano buvo sustabdytos nuo penktadienio po 13 naktų trukusių JAV smūgių Iranui, kai žlugo balandžio mėnesį sudarytos paliaubos.

Lenkijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl lenkės motinos mirties per įtariamą islamistų teroristinį išpuolį praėjusį savaitgalį Berlyne vykusio „Pride“ renginio metu, antradienį pranešė Varšuvos prokuratūra.  Tyrimas atliekamas įtarus teroro išpuolį, pranešė valdžios atstovai.  Berlyno meras Kai Wegneris teigė, kad auka buvo Lenkijos pilietė, buvusi Berlyne su dukra.

Rusijos Tiumenės srities naftos perdirbimo gamykla po praėjusį savaitgalį surengtos drono atakos, per kurią buvo apgadinti antrinio perdirbimo įrenginiai, visiškai sustabdė žalios naftos perdirbimą ir naftos produktų gamybą. Apie tai naujienų agentūrą „Reuters“ informavo du pramonės šaltiniai, praneša „The Moscow Times“. Tiumenės srities gubernatorius Aleksandras Mooras šeštadienį patvirtino, kad Ukrainos dronas atakavo Tiumenės naftos perdirbimo gamyklą, objekte kilo gaisras.

Ispanijos ugniagesiams pavyko pasiekti pažangos kovojant su į vakarus nuo Madrido siaučiančiais miškų gaisrais, dėl kurių teko evakuoti dešimtis tūkstančių žmonių, pranešė vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska. Naktis buvo „pakankamai pozityvi“, teigė ministras, pabrėždamas visų viešųjų skubios pagalbos tarnybų pastangas.

Ryte Odesoje buvo susprogdintas kariškiui priklausęs automobilis BMW X5. Policijos duomenimis, automobilis sprogo iškart po to, kai vairuotojas pradėjo važiuoti. Kadangi sprogstamasis užtaisas buvo nedidelės galios, vairuotojas liko gyvas ir atsipirko tik lengvais kūno sužalojimais.

Rusijos Udmurtijoje buvo atakuotas kombinatas „Prioritet“, atliekantis ilgalaikio kuro atsargų ir naftos produktų saugojimo funkciją, skelbia UNIAN. Kaip teigiama Ukrainos kariuomenės generalinio štabo suvestinėje „Telegram“ kanale, 2026 m. liepos 27 d. ir naktį į liepos 28 d., siekiant mažinti Rusijos agresoriaus karinį ir ekonominį potencialą, Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė keliems svarbiems priešo objektams.

Sibire gyvenanti moteris pareiškė, kad Tolimųjų Rytų ir Sibiro gyventojams Maskva esą yra nereikalinga, o regionas turėtų orientuotis į Kiniją. Vaizdo įraše, kuris paskelbtas „Telegram“ kanale „Nexta“, moteris teigė nesuprantanti, kodėl tolimuose Rusijos regionuose gyvenantiems žmonėms turėtų rūpėti sostinė, esanti už tūkstančių kilometrų. „Aš gyvenu Sibire.

Antradienį Japonijos pietuose įvyko stiprus 7,1 balo žemės drebėjimas, pranešė Japonijos meteorologijos agentūra, paskelbusi įspėjimą dėl cunamio. Agentūros teigimu, požeminis smūgis taip pat pasiekė didžiausią įmanomą 7-ąjį lygį pagal pačios Japonijos „Shindo“ skalę. Pranešama, kad cunamio bangos gali siekti iki vieno metro ir kilti apie 17 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku. Transliuotojas NHK nurodė, kad tokio aukščio bangos jau galėjo būti užfiksuotos.

Vroclavo policija sulaikė du vyrus, įtariamus sekmadienį šio pietvakarių Lenkijos miesto Zakšuvo rajone užpuolus jaunų ukrainiečių porą, pirmadienio vakarą pranešė vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis. „Šie vyrai jau turi teistumų. Vieną jų policijos antiteroristinių operacijų pareigūnai sulaikė, kai jis bandė išvykti iš Vroclavo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Kierwinskis.

Miškų gaisrų paveiktas Prancūzijos turizmo regionas Bordo baiminasi dėl šio sezono, kai vyriausybė paragino atostogautojus kol kas čia nevykti. „Tai didelis smūgis didelei daliai departamento, kuriame daugiausia vyrauja turizmas – turizmas visiškai sustojo, sezonas baigėsi“, – sakė Žirondos pramonės ir prekybos rūmų (IHK) prezidentas Patrickas Seguin, kurį cituoja stotis BFMTV.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, ir šiuo vizitu siekiama dar kartą užsitikrinti JAV lyderio paramą kovoje prieš Rusiją. Susitikimas numatytas 9 val. 30 min. vietos (16 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmadienį, liepos 27 d., pareiškė, kad karinės išlaidos išliks prioritetu rengiant artimiausių trejų metų biudžetą, skelbia „The Moscow Times“. Leidinys pranešė, kad per susitikimą su Dūmos deputatais V. Putinas apkaltino Vakarus paleidus „rusofobinę mašiną“, esą pasiekus „pasaulio rekordus“ pagal sankcijų skaičių, ir pareiškė, kad „niekam ir niekada“ nepavyks „palaužti Rusijos žmonių“. „Mūsų politinė sistema ir valdžios institucijos formuojamos suvereniais ...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį išreiškė optimizmą dėl galimo taikos susitarimo su Iranu, abiem pusėms trečią dieną iš eilės laikantis ugnies nutraukimo. Kovos tarp senų priešų buvo pristabdytos penktadienį. Tai įvyko po 13 naktų trukusių atnaujintų JAV smūgių Islamo Respublikai, kuriuos išprovokavo diplomatijos žlugimas dėl Irano vykdomos Hormuzo sąsiaurio blokados.

Antradienį ryte Rusijos valdžios institucijos pranešė apie didelio masto dronų ataką prieš Maskvą; dėl jos keliuose miesto oro uostuose buvo įvesti laikini apribojimai. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ tinkle paskelbė Maskvos meras Sergejus Sobianinas. „Gynybos ministerijos oro gynybos sistemos numušė 12 į Maskvą skridusių bepiločių orlaivių. Avarinių tarnybų specialistai dirba vietose, kur nukrito nuolaužos“, – teigiama pranešime.

Ukrainos dronų operacija prieš Krymo elektros tinklą lėmė, kad šimtai tūkstančių Rusijos kontroliuojamo pusiasalio gyventojų jau kelias dienas iš eilės gyvena be elektros, praneša „The New York Times“. „Elektra buvo dingusi 15 dienų iš eilės ir neatsirasdavo net valandai. Akivaizdu, kad valdžia mus pamiršo“, – telefonu pasakojo Olga, gyvenanti su vyru ir kūdikiu Krymo šiaurėje.

Ukrainos bepiločiai dronai naktį atakavo plieno konstrukcijų gamyklą Maskvos srityje, o okupuotame Kryme pranešta apie elektros tiekimo sutrikimus, skelbia stebėsenos kanalai. Anot „Telegram“ naujienų kanalo „Exilenova Plus“, Ukrainos dronai smogė plieno konstrukcijų gamyklai Čechovo mieste, Maskvos srityje. Tuo metu Rusijos oro gynyba bandė numušti atakuojančius dronus.

„Sky news“ šaltinis įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą.  ...

Jungtinės Valstijos pirmadienį pradėjo savo karinio buvimo Europoje peržiūrą, pranešė pareigūnai; JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas praėjusį mėnesį savo kolegoms NATO pareiškė, kad Vašingtonas planuoja tokią analizę.

JAV ne kartą buvo įspėtos Ukrainos dėl Rusijos teikiamos karinės pagalbos Iranui. Dabar į tai sureagavo JAV prezidentas, pranešė Baltieji rūmai. Žurnalistas paklausė Donaldo Trumpo apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimus, kad Rusija perdavė Iranui JAV karinių bazių Persijos įlankoje palydovines nuotraukas, siekdama padėti Teheranui nustatyti galimus taikinius. D. Trumpas atsakė, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar šie teiginiai yra teisingi. „Išsiaiškinsime, ar tai tiesa.

Dar viena Putino gėda. Karinio laivyno šventė – be karinių laivų ir be parado. Į Sankt Peterburgą nuvykęs Rusijos diktatorius, pasislėpęs karinėje būstinėje pasakojo apie savo laivyno didybę. Nors Rusija jau neteko trečdalio Juodosios jūros laivyno. Skelbiama, kad Kyjivas su Vašingtonu svarsto pasiūlyti Putinui oro smūgių paliaubas, bet Kremlius kol kas tokias kalbas atmeta. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Rusijos kontrolės praradimas Kryme ar net reikšmingas jos pozicijų susilpnėjimas pusiasalyje gali tapti vienu rimčiausių smūgių Kremliaus režimui ir sukelti destabilizuojančius procesus Rusijoje, interviu „Ukrinform“ teigė atsargos majoras ir politikos analitikas Mychaila Basarabas.  Pasak jo, Krymo reikšmė Rusijos vadovybei turi kur kas didesnę nei karinę ar geopolitinę vertę.

Rusijos teritorijoje, danguje virš Kursko srities, Ukrainos gynybos pajėgos numušė „Forpost-R“ – sunkų ir brangų smogiamąjį bei žvalgybinį droną, galintį gabenti valdomąją amuniciją. Apie tai pranešė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi. Pasak jo, liepos 27 dieną Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų pilotai 4,3 km aukštyje aptiko ir sunaikino aviacinės amunicijos KAB-20, valdomos lazeriniu taikymu, nešėją.

Į Lietuvą netrukus atvyks 58 migrantai iš Kipro, kuriuos šalis įsipareigojo priimti pagal Europos Sąjungos Migracijos paktą. Pirmuosius 12 migrantų, naujojo vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno teigimu, dar Kipre patikrins Valstybės saugumo departamentas. Pareigūnai įvertins migrantų praeitį, galimus ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis ir radikalizacijos riziką.

Rusija „niekada neatsisakė“ aptarti „pasiūlymų ir idėjų“, susijusių su karu Ukrainoje, ir tebėra pasirengusi tai daryti. Tačiau Maskva turi sąlygą Vašingtonui, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji tvirtino, kad Rusija yra „pasirengusi svarstyti“ naujas idėjas ir pasiūlymus dėl Ukrainos. „Patvirtiname savo pasirengimą galimoms diskusijoms, pasiūlymams ir idėjoms, kurias esame pasirengę apsvarstyti. Niekas niekada to neatsisakė“, – sakė ji.

Rumunija pirmadienį nurodė išsiųsti iš šalies Rusijos ambasados darbuotoją, taip duodama „tvirtą atsaką“ į pasikartojančius atvejus, kuomet jos oro erdvę pažeidžia dronai. Ukrainoje tęsiantis Rusijos pradėtam karui, Rumunija praėjusios savaitės pabaigoje tris dienas iš eilės numušė po droną, o šalies gynybos ministerija pirmadienį pranešė apie naują įsiveržimą. Rumunija pirmadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių Vladimirą Lipajevą.

Sekmadienio vakarą Šiaurės Vokietiją nusiaubęs viesulas apgadino apie 50 pastatų. Apie tai praneša naujienų agentūra „dpa“. Dėl prastų oro sąlygų liepos 26-osios vakarą nukentėjo keli Šlėzvigo-Holšteino žemės rajonai, ypač Glikštato miestelis ir šalia esančios gyvenvietės. Apie 19 val. smogęs viesulas ypač didelės žalos padarė pramoninėje zonoje, tačiau buvo apgadinti ir gyvenamieji pastatai – iš viso apie 50 objektų. Vien tik Glikštate nukentėjo maždaug 25 pastatai.

Ispanijoje ir Prancūzijoje toliau siaučiant miškų gaisrams, naujienų agentūra AFP apžvelgia pagrindinius su jais susijusius pirmadienio įvykius.  Meteorologijos tarnyba AEMET oficialiai paskelbė apie antradienį prasidėsiančią nauja karščio banga, kuri tęsis iki savaitės pabaigos. Anksčiau tarnyba pranešė, kad visoje Ispanijoje temperatūra smarkiai pakils, o drėgmės lygis sumažės.

Šiuo metu karai Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje plačiąja prasme dar nėra susijungę į vieną konfliktą. Tačiau, kaip mano „Financial Times“ apžvalgininkas Gideonas Rachmanas, neatmetama galimybė, kad jie gali peraugti į pasaulinį karą. G. Rachmanas priminė, kad praėjusį savaitgalį Iranas pareiškė, jog Ukraina Kaspijos jūroje nuskandino Irano prekybinį laivą, per incidentą žuvo vienas jūreivis.

Rusijoje manoma, kad kol kas dar per anksti komentuoti informaciją apie tai, jog Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina aptaria galimą oro atakų nutraukimą kaip dalį pastangų užbaigti karą. Tai sekmadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. „Mes nežinome, kiek patikimi yra šie pranešimai ir iš kur jie atsirado. Tai tik spaudos pranešimai ir nieko daugiau. Todėl šiame etape juos komentuoti yra per anksti“, – sakė jis.

Reaguodama į pastaruoju metu vėl smarkiai išaugusias degalų kainas, Lenkija svarsto vasaros pabaigoje vėl nustatyti viršutinę degalų kainų ribą, pirmadienį pranešė šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Birželio pabaigoje Lenkijos vyriausybė užbaigė kovo pabaigoje pradėtą įgyvendinti laikinosios nepaprastosios padėties subsidijų iniciatyvą, kuria siekta apsaugoti Lenkijos piliečius nuo sparčiai kylančių benzino ir dyzelino kainų mažmeninėje prekyboje dėl karo Artimuosiuose Rytuose.

Olimpinė dailiojo čiuožimo čempionė ir Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka pareikalavo, kad Europos Sąjungos (ES) teismas panaikintų jai taikomas sankcijas ir sumokėtų daugiau nei 2 mln. eurų kompensaciją.  Tai matyti iš jos pateikto ieškinio, paskelbto ES oficialiame leidinyje, pranešė „The Moscow Times“.  Peskovo žmona reikalauja panaikinti ES sankcijas ir sumokėti daugiau nei 2 mln.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pirmadienį vėl skyrė laiko komentarams Rusijos karo prieš Ukrainą tema. Kaip skelbia rusų propagandos agentūra TASS, V. Putinas pareiškė, kad Rusija neva „gina savo saugumą ir nepriklausomybę“ ir, kaip įprasta, pažėrė kaltinimų Vakarams.