Užsienis

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pasmerkė Rusijos išpuolius prieš Ukrainą ir sureagavo į incidentą Lenkijoje, rašo „The Guardian“. Lenkijoje naktį nukrito rusų raketa. F. Merzas pareiškė, kad poelgis buvo neatsargus ir įspėjo, jog Rusija yra „pasirengusi eskaluoti konfliktą“. „Mes griežtai smerkiame masinius Rusijos išpuolius prieš Ukrainą. Vėl žuvo daug civilių gyventojų. O smūgis Lenkijoje taip pat liudija apie Rusijos neatsargumą ir pasiryžimą eskaluoti konfliktą.

Ukraina pagal Europos Sąjungos (ES) 90 mlrd. eurų vertės paskolų programą iš bloko gavo naują 3,47 mlrd. eurų finansavimo dalį, ketvirtadienį pranešė ministras pirmininkas Serhijus Koreckis. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Pasak ES, skiriamos lėšos padės finansuoti dronų, įskaitant tolimųjų nuotolių reaktyvinius modelius, taip pat raketų ir naikintuvų „Gripen“ pirkimą, Rusijai tęsiant savo atakas prieš Ukrainą.

Rusija ketvirtadienį įtraukė „Telegram“ įkūrėją Pavelą Durovą į „teroristų ir ekstremistų“ juodąjį sąrašą, o diena anksčiau paskelbė, kad siekia jo arešto dėl kaltinimų, jog jis leido Ukrainos žvalgybai naudotis savo platforma. Šis technologijų įmonių įkūrėjas, kuris jau daugelį metų negyvena Rusijoje ir turi Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pasus, ne kartą surėmė ietis su Rusijos valdžia, nes Maskva ėmė griežtinti interneto kontrolę.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas galimas raketos smūgis Lenkijoje. Vaizdo įrašas plinta socialinėse medijose, juo pasidalijo NEXTA. Vaizdo įraše matyti filmuojamas kiemas. Vieną akimirką dangus nušvinta, kamera sudreba ir girdėti, kaip nugriaudėja sprogimas.

NATO patvirtino, kad objektas, ketvirtadienio rytą nukritęs viename Lenkijos lauke, buvo Rusijos raketa, praneša portalas „TVP World“. Po incidento Lenkijos institucijos pradėjo tyrimą. Lenkijos pareigūnai anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad rytiniame Liublino regione po sprogimo, įvykusio Rusijai surengus naujas raketų atakas prieš kaimyninę Ukrainą, liko maždaug 10 metrų skersmens krateris.

Praėjus dviem savaitėms po savo atleidimo, buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas pareiškė ir toliau esą pasirengęs grįžti į pareigas. „100 proc.“, – teigė M. Fedorovas interviu portalui „Ukrajinska Pravda“. Tai jis esą pirmiausiai sakąs „aktyviai visuomenei“.  Už jo grąžinimą į pareigas kasdien vyksta nedidelės demonstracijos Kyjive ir kituose miestuose.

Lenkijos gynybos ministras Wladislawas Kosiniakas-Kamyšas, komentuodamas incidentą dėl raketos, nukritusios Liublino vaivadijoje, pabrėžė, kad netoli Lenkijos vyksta karas, kurio kai kurie žmonės „jau nebenori matyti“. Lenkijos gynybos vadovo pareiškimą skelbia „RMF 24“. Kaip pažymėjo W. Kosiniakas-Kamyšas, šis incidentas dar kartą įrodo, kad „situacija yra rimta“. „Nuo šio karo mus skiria vos keli metrai, ir ši naktis dar kartą įrodė – ne tiems, kurie sėdi prie šio stalo, ne vadams, ne ugn...

Lenkijos meteorologijos tarnyba IMGW didelėje šalies dalyje paskelbė perspėjimą dėl karščio. Dalyje Vakarų Lenkijos nuo ketvirtadienio vidudienio galioja net aukščiausias perspėjimo lygis. Čia prognozuojamos iki 36 laipsnių temperatūros, rašo polskieradio.pl. Raudonas perspėjimas paskelbtas didelėje dalyje Žemutinės Silezijos, Liubušo ir Didžiosios Lenkijos vaivadijų.

Ispanijos Kosta del Solio pakrantę antradienio popietę sukrėtė šaudynės – keli žmonės pranešė apie šūvius paplūdimio bare Esteponoje, skelbia SUR. Pranešimai apie incidentą gauti apie 17.30 val. vietos laiku. Liudininkai teigė Los Granados rajone girdėję kelis šūvius. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes vienas žmogus kraujavo. Į įvykio vietą nedelsiant buvo išsiųsti vietos ir nacionalinės policijos pareigūnai bei medikai.

Pasak Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko, ketvirtadienio rytą Lenkijos oro erdvę tikriausiai pažeidė Rusijos sparnuotoji raketa „Ch-101“, praneša polskieradio.pl. „Pagal tai, ką šiuo metu žinome, tai „Ch-101“ tipo rusų sparnuotoji raketa. Tačiau tyrimas dar nebaigtas“, – krizės štabo posėdyje Liubline sakė D. Tuskas. Premjero duomenimis, sužeistųjų nėra. Taip pat nepadaryta žalos. Kadangi raketa nukrito negyvenamoje teritorijoje, tiesioginiu pavojaus gyventojams esą nebuvo.

Europos Sąjungos (ES) aukšto rango pareigūnas ketvirtadienį pareiškė, kad per naujausius mirtinus Rusijos raketų smūgius Ukrainai buvo pažeista ir Lenkijos oro erdvė. Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa socialiniame tinkle „X“ teigė: „Praėjusią naktį Rusija surengė masinį suderintą smūgį Ukrainai. Išpuolio metu taip pat buvo pažeista Lenkijos oro erdvė, o tai dar kartą pabrėžia, kad Rusijos agresija kelia grėsmę visos Europos saugumui.

Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas pranešė sušaukęs koordinacinę grupę dėl Lenkijos oro erdvės pažeidimo per masinę Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „X“. „Per masinį Rusijos raketų smūgį Vakarų Ukrainai buvo pažeista Lenkijos oro erdvė.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad naktį Rusijos raketa pažeidė Lenkijos oro erdvę. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „X“. Anksčiau Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad šalies vyriausybė linksta prie nuomonės, jog naktį Liublino vaivadijoje nukrito Rusijos raketa. Tai teigia ir A. Sybiha, sakydamas, kad tai buvo rusiška sparnuotoji raketa „Ch-101“, kuri į Lenkijos teritoriją pateko per didelio masto Rusijos smūgį Ukrainai ir pažeidė NATO oro erdvę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per naktinę ataką, kurią surengė Rusija, žuvo „tėvai ir vaikai“. Prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vakare savo oficialiame „Telegram“ kanale perspėjo apie didelę tikimybę, kad Rusija naktį surengs didelio masto raketų ir dronų ataką, skelbė „Ukrinform“. Dabar jis pranešė, kad per naktį žuvo 8 žmonės, todėl aukų skaičius išaugo.

Trečiadienio vakarą dėl gaisrų, kilusių Graikijos Kretos saloje ir keliančių grėsmę turistiniam kurortui, buvo evakuoti tūkstančiai žmonių, o ketvirtadienį, pučiant stipriam vėjui, ugnis toliau siautėjo, pranešė vietos pareigūnė. „Evakavome apie 8 tūkst. žmonių“ iš Agia Galinio kaimo, visuomeninei televizijai ERT sakė Retimno regiono gubernatoriaus pavaduotoja Marija Lioni.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigiamai įvertino palankią atmosferą Ukrainos atžvilgiu po „gero susitikimo“ Baltuosiuose rūmuose, kuriame jis aptarė planus „atgaivinti“ diplomatiją siekiant užbaigti karą su Rusija.

Per Rusijos oro ataką prieš Ukrainą Lenkijos Liublino vaivadijoje vietos gyventojai pranešė apie sprogimus, o laukuose buvo aptiktas krateris – į įvykio vietą apžiūrai išvyko ugniagesiai ir teisėsaugos pareigūnai, skelbia „Evropeiskaja pravda“. Kaip pranešta anksčiau, naktį Liubline ir Liublino vaivadijoje buvo įjungta ankstyvojo perspėjimo sistema – skambėjo oro pavojaus sirenos.

Ukrainos dronų ataka praėjusią naktį Rusijos Penzos srityje sukėlė gaisrą dideliame sandėlyje, priklausančiame internetinės prekybos bendrovei „Wildberries“; dėl to buvo sužeistas mažiausiai vienas žmogus, o apie 200 darbuotojų teko evakuoti, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius. Gubernatorius Olegas Melničenka teigė, kad sandėlyje kilo gaisras po to, kai jį pataikė dronai, pranešė TASS.

Ankstų liepos 30-osios rytą Lenkijos Liublino vaivadijoje ir Liublino mieste buvo įjungtos oro pavojaus sirenos dėl grėsmės iš oro. Kiek anksčiau Lenkijos kariuomenės operatyvinė vadovybė buvo pranešusi, kad dėl Rusijos atakų prieš Ukrainą į orą pakelti kariniai orlaiviai. Apie 3.50 val. vietos laiku Liubline pasigirdo oro pavojaus signalai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą paragino Ukrainą ir Rusiją užbaigti karą, pranešė Baltieji rūmai socialiniame tinkle „X“. D. Trumpas teigiamai įvertino pirmadienį įvykusį susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Buvo gerai. Žinote, jis daro savo darbą. Norėčiau, kad jis užbaigtų karą. Viskas labai paprasta“, – sakė JAV prezidentas. Trumpo santykiai su Putinu Vėliau jis kalbėjo apie savo santykius su V. Zelenskiu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

JAV kariuomenė trečiadienį surengė galingą smūgių bangą prieš Iraną, pranešė JAV centrinė vadovybė (CENTCOM), Vašingtonui po pertraukos atnaujinus atakas prieš Teheraną.

Rusai Ukrainai po ilgo laiko smogė raketa iš Šiaurės Korėjos, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo vakariniame savo kreipimesi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusija pasirengė surengti plataus masto smūgį ir gali jį įvykdyti jau šią naktį. „Išklausiau Ukrainos oro pajėgų vado Anatolijaus Kryvonožkos pranešimą. Rusai dar prieš kelias dienas pasirengė plataus masto smūgiui, todėl būtent šią naktį yra didelė tikimybė, kad jis bus surengtas“, – rašė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per susitikimą su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku iškėlė Ukrainos piliečių, gyvenančių Lenkijoje, saugumo problemas. Apie tai prezidentas pranešė savo socialiniuose tinkluose, skelbia „Europos tiesa“. V. Zelenskis ir D. Tuskas trečiadienį susitiko Liubline – pirmą kartą nuo tada, kai paaštrėjo Ukrainos ir Lenkijos santykiai.

Trečiadienį Turkijos vakaruose kilo miškų gaisrai, kurie sunaikino kai kuriuos namus ir privertė evakuoti kitus bei viešąją ligoninę, taip pat uždaryti kelius, pranešė vietos žiniasklaida. Apie aukas kol kas nepranešama. Valdžia įspėjo apie plintančius miškų gaisrus, kuriuos kursto ekstremalus karštis ir stiprūs vėjai.

Birželio pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Ukrainos saugumo tarnybai (SBU) 40 dienų trukmės operaciją, kurios tikslas – daryti spaudimą Rusijai ir paskatinti ją nutraukti karą. Per šį laikotarpį įvyko daug kariniu požiūriu reikšmingų įvykių. Visų pirma, Rusija kenčia nuo smūgių „Wildberries“ internetinės prekybos sandėliams, o patys rusai dėl šių įvykių kažkodėl vis dar stebisi.

 Kyjivui didinant ekonominį, karinį ir diplomatinį spaudimą Maskvai, Ukrainos pajėgos naktį surengė naujausius tolimuosius smūgius, nukreiptus prieš dvi dideles Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, trečiadienį pranešė pareigūnai. Ukraina kone kasdien rengia tolimuosius dronų ir raketų smūgius, kuriems pasitelkia šalyje sukurtus ginklus, ir jau ne vieną mėnesį taikosi į Rusijos naftos objektus. Ši Ukrainos pajėgų kampanija sukėlė Rusijoje degalų krizę, kuri yra labai neparanki Kremliui.

Ukrainai toliau atakuojant naftos objektus Rusijoje, Maskva, anot šaltinių, ketina mėnesiui pratęsti dyzelino eksporto drausimą. Tačiau ribojimai rugpjūčio viduryje galėtų būti atšaukti, jei vidaus rinkoje pagerėtų aprūpinimo padėtis,  trečiadienį naujienų agentūrai „Reuters“ teigė du su situacija susipažinę asmenys. Energetikos ministerija šio pranešimo kol kas nekomentavo.

Naftos kainos trečiadienį, liepos 29 d., šoktelėjo maždaug 3 JAV doleriais (apie 2,64 euro) už barelį po bendrų JAV ir Saudo Arabijos smūgių Irake, praneša „Reuters“. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina pakilo 3,15 JAV dolerio (2,77 euro), arba 3,8 proc., iki 87,24 JAV dolerio (76,7 euro) už barelį. Tuo metu JAV Vakarų Teksaso tarpinės (WTI) naftos kaina padidėjo 2,73 JAV dolerio (2,4 euro), arba 3,4 proc., iki 81,99 JAV dolerio (72 eurų) už barelį.

Vašingtone už uždarų durų ir be žurnalistų kamerų įvyko Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas. Abu lyderiai susitikimą pavadino geru, o V. Zelenskis paskelbė aptaręs „Patriot“ raketų licencijavimą bei galimas taikos derybas. Kartu po ilgų diskusijų Jungtinių Valstijų Kongrese iš mirties taško pagaliau pajudėjo velionio senatoriaus Lindsey Grahamo vardu pavadintas sankcijų Rusijai įstatymų paketas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jei Rusija spalį paskelbtų mobilizaciją, iki 2027 m. gegužės ji galėtų pasiekti didžiausią kariuomenės papildymo tempą. Be to, jei Maskvai prireiktų greitai padidinti karių skaičių, ji gali mėginti įtraukti į karą Baltarusijos kariuomenę net ir prieš Aliaksandro Lukašenkos valią. Tai komentare UNIAN teigė globalistikos centro „Strategija XXI“ saugumo programų vadovas Pavlo Lakijčiukas. Jis pažymėjo, kad šiuo metu Ukrainos gynybos pajėgos, siekdamos pakeisti padėtį fronte, taiko dvi strategijas.

Dėl mirtinų šaudynių mokykloje JAV Džordžijos valstijoje 16-metis jaunuolis nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Coltas Gray‘is surengė žudynes tik siekdamas „išgarsėti“, antradienį nusprendė teisėjas. Nors šauliui nusikaltimo metu buvo tik 14-a, jis buvo nuteistas pagal suaugusiųjų baudžiamąją teisę kalėjimo iki gyvos galvos bausme be galimybės išeiti į laisvę anksčiau laiko. Per šaudynes 2024 m. rugsėjį Vinderio mieste žuvo du 14-mečiai ir du mokytojai. Dar devyni asmenys buvo sužeisti.

Pasirodė pranešimai, kad buvo pasikėsinta į įmonės, kuri kuria dronus, vadovo gyvybę, rašo „Meduza“. Andrejus Čerezovas buvo pašautas daugiabučio laiptinėje Tuloje. Rusijoje pašautas verslininkas Pasikėsinimas esą įvyko liepos 29 d. Nukentėjęs verslininkas paguldytas į ligoninę. Iškelta baudžiamoji byla pagal straipsnį dėl pasikėsinimo nužudyti. Regioninė tyrimų komiteto valdyba nurodo, kad su pasikėsinimu susiję asmenys nustatinėjami.

Graikijos policija aiškinasi britės mirties aplinkybes, kai šį mėnesį Atėnuose lagamine buvo rastas jos kūnas, trečiadienį pranešė valstybinė televizija ERT. Televizijos duomenimis, 38-erių moterį pavyko identifikuoti pasitelkus Interpolo informaciją. Manoma, kad ji į Graikiją iš Kipro atvyko šio mėnesio pradžioje. Atėnuose lagamine rastas galimai nužudytos britės kūnas Kūną liepos 18 dieną apleistame pastate Atėnų centre aptiko benamis.

Po naktinės dronų atakos Rusų okupuoto Krymo pusiasalio Kerčės mieste kilo gaisrai jūrų uosto sandėlyje ir mažame civilinės aviacijos aerodrome, kur dislokuotos Rusijos oro gynybos sistemos. Taip pat greičiausiai dega degalų ir tepalų sandėlis bei elektros pastotė, remdamasi palydoviniais vaizdais pranešė platformos „Telegram“ kanalo „Krymski Veter“ stebėjimo grupė.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas stengiasi pasirodyti, kad yra gerai informuotu apie padėtį kare prieš Ukrainą. Tačiau, kaip pastebi JAV Karo studijų institutas (ISW), Rusijos kariniai tinklaraštininkai toliau skundžiasi, kad Rusijos vadai meluoja apie Rusijos pajėgų pažangą. „Liepos 26 d. per surežisuotą renginį su Rusijos karinio jūrų laivyno kariais Putinas atsakė į klausimą apie šaltinius, iš kurių gauna informaciją apie fronto padėtį.

Atostogautojų pamėgtoje Graikijos Paro saloje Egėjo jūroje ugniagesiai kovoja su dideliu miškų gaisru. Dėl artėjančio liepsnų fronto  evakuotos kelios gyvenvietės. Anot žiniasklaidos, gelbėjimo tarnybos nurodė gyventojams bėgti į paplūdimius. Dešimtys salos ugniagesių, anot laikraščio „Proto Thema“, nuo antradienio be perstojo gesina ugnį. Paprašyta pagalbos iš aplinkinių salų Nakso ir Syro  bei žemyninės dalies. Ypač liepsnos grasina Agkairijos vietovei.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ruošiasi išleisti visiškai naujus ir kitokius eurų banknotus – dabar klausia europiečių, kuris iš dešimties pasiūlymų yra geriausias. Teks rinktis iš paukščių ir žymiausių Europos veikėjų. Lietuviai linksta arčiau Ludwigo van Beethoveno ir Leonardo da Vinčio, bet tuo pat negaili kritikos – naujieji pinigai lyg saldainių popieriukai, o kai kurie pasiilgsta lito. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Pasak JAV dienraščio „The New York Times“ (NYT) cituojamų Irano ir Vakarų pareigūnų, Teheranas svarstė į Ukrainos jūrų uostą paleisti balistinę raketą, atsakydamas į ukrainiečių dronų smūgį Irano krovininiam laivui Kaspijos jūroje. Visgi, pasak šaltinių, dėl intensyvių diplomatinių pastangų tokios eskalacijos pavyko išvengti.

Prasidedant ginčams dėl Europos Sąjungos (ES) 2028–2034 m. biudžeto, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad 27 valstybių narių blokas turi sumažinti išlaidas šimtais milijardų eurų ir pademonstruoti daugiau ambicijų konkurencingumo srityje. Europos Komisija (EK) minėtam laikotarpiui pasiūlė 2 trilijonų eurų išlaidų planą, tačiau Vokietija ir kitos vadinamojo „taupiųjų klubo“ ES narės aiškiai pasakė, kad ši suma yra per didelė.

Rusija trečiadienį paskelbė tarptautinę „Telegram“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Pavelo Durovo paiešką, pateikusi kaltinimus „bendrininkavimu vykdant terorizmą“. „Paskelbta tarptautinė paieška (...) „Telegram“ vadovo P. Durovo atžvilgiu“, – teigiama Rusijos saugumo tarnybos (FSB) pareiškime, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio interviu „Fox News“ metu buvo paklausta apie Krymo likimą. „Ar Krymo klausimas vėl grįžo ant stalo?“ – tokio klausimo sulaukė V. Zelenskis. „Gaila, kad ne. Arba kol kas ne. Bet pažiūrėsime, nežinau“, – atsakė jis. „Žemė yra labai svarbi. Tai mūsų teritorija. Tai mūsų istorija. Tai mūsų namai. Bet svarbiausia – neprarasti žmonių“, – pridūrė V. Zelenskis.

Rusija pareiškė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį apie 200 tūkst. savanorių pasirašė sutartis tarnauti šalies ginkluotosiose pajėgose; ji atmeta Ukrainos teiginius, kad Maskva rengia naują mobilizaciją, siekdama kompensuoti didelius nuostolius mūšio lauke. Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas šį skaičių pateikė susitikime, kurio vaizdo įrašas antradienį buvo paskelbtas „Telegram“ platformoje. Šio skaičiaus nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutiko suteikti Ukrainai licencijas gaminti „Patriot“ raketas-gaudykles, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis; šis žingsnis padėtų Kyjivui padidinti vidaus gamybą tų oro gynybos raketų, kurios, jo teigimu, yra skubiai reikalingos. „Šiandien turėjome labai gerą susitikimą su prezidentu Trumpu. Jis sutiko mums suteikti licencijas“, – antradienį sakė V. Zelenskis, duodamas interviu „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis „TVP World“ pareiškė, kad tikisi, jog Rusija nutrauks „savo nusikalstamą avantiūrą“ Ukrainoje, „kol dar ne per vėlu“. Jis pridūrė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas patiria spaudimą ir gali imtis „rizikingų veiksmų“. „Rusijos ekonomika pradeda kentėti. Rusai nebegali apsimesti, kad tai yra išorinė, specialioji karinė operacija“, – interviu minėtam kanalui sakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas piktai sureagavo į Irano išpuolį prieš amerikiečių pajėgas ir perspėjo Teheraną, kad šis sulauks griežto atsako, praneša žurnalistas Ericas Daugherty.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasidalijo trumpa žinute savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Man buvo didžiulė garbė susitikti su Ukrainos prezidentu Zelenskiu. Aptarėme daug dalykų. Susitikimas praėjo labai sėkmingai!“ – rašo jis. Prie žinutės jis taip pat pasidalijo dvejomis susitikimo nuotraukomis.

Ukrainos fronte „nulinė linija“, prisotinta bepiločių orlaivių, tapo tokia pavojinga, kad Ukrainos kariai kartais priversti laukti iki septynių dienų, kad galėtų saugiai įveikti vos 300 metrų.

Trys maži ir smalsūs meškiukai užklydo į vienos Estijos Harju apskrities sodybos kiemą. Gyventojai užfiksavo, kaip sodyboje jaunikliai slampinėja, dairosi ir nė kiek nesibaimina vietinių gyventojų. Laukiniai gyvūnai jautėsi kaip namuose, nors aplinkui niekur nesimatė meškiukų mamos. Estijos medžiotojų draugija patikina, kad šalyje lokių tik daugėja.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.