Budanovas atskleidė daugiau detalių apie Zelenskio ir Trumpo pokalbį: „Susitarėme“
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas pakomentavo Volodymyro Zelenskio susitikimą su Donaldu Trumpu, rašo UNIAN.
„Ukrainos delegacijos, kuriai pirmininkavo prezidentas Volodymyras Zelenskis, nariai dalyvavo susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir JAV kolegomis Baltuosiuose rūmuose. Surengėme turiningą pokalbį apie diplomatinius ir su saugumu susijusius žingsnius, būtinus teisingam taikos pasiekimui“, – sako jis.
Pasak K. Budanovo, Kyjivo ir Vašingtono pozicijos dėl Rusijos ir Ukrainos karo bei jo užbaigimo perspektyvų visiškai sutampa.
„Kartu su amerikiečių partneriais aiškiai suprantame, kad karą būtina kuo greičiau ir teisingai užbaigti. Susitarėme aktyviau vykdyti derybų procesą visais lygmenimis. Dėkojame JAV už tvirtą paramą Ukrainai!“ – pabrėžia jis.
Smūgis Lukašenkai: Ukraina svarsto kelti baudžiamąją bylą
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarija paprašė Ukrainos generalinio prokuroro apsvarstyti galimybę iškelti baudžiamąją bylą prieš Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, skelbia „Reuters“.
Rusijos pajėgos trečią kartą puolė tą patį civilinį laivą netoli Odesos
Antradienį Rusijos pajėgos trečią kartą užpuolė su Liberijos vėliava plaukiojantį civilinį laivą, buvusį Juodojoje jūroje netoli Odesos uosto, feisbuke pranešė Ukrainos jūrų uostų valdyba (USPA).
„Šiandien Rusija trečią kartą puolė su Liberijos vėliava plaukiojantį civilinį laivą, išmetusį inkarą netoli Odesos uosto prieigų“, – sakoma pranešime.
Pasak USPA, per ataką laivas buvo tuščias ir jame nebuvo įgulos. Po smūgio gautas pranešimas apie dūmus vairinės zonoje.
„Pakartotiniai smūgiai tam pačiam civiliniam laivui dar kartą parodo Rusijos išpuolių pobūdį – taikinys yra ne tik uosto infrastruktūra ar kroviniai, bet ir pats civilinis prekybos laivynas“, – teigė USPA.
Rusija sistemingai kelia grėsmę tarptautinei laivybai Juodojoje jūroje, siekdama sutrikdyti Ukrainos jūrų logistiką ir pakenkti komercinės laivybos saugumui, teigė USPA.
Ukrainos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose pavaduotojas Volodymyras Pavličenka pirmadienį vykusiame JT Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, kad Rusija vykdo sąmoningą kampaniją prieš Ukrainos grūdų eksportą ir bando blokuoti jūrų prekybos kelius Juodojoje jūroje, taip keldama grėsmę pasaulio aprūpinimui maistu.
Po susitikimo su Trumpu – Zelenskio žinutė: vardija, apie ką kalbėjo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė žinutę po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Baigėsi Trumpo ir Zelenskio susitikimas: kas žinoma?
Baigėsi Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimas, skelbia „Sky news“.
Susitikimas Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete truko šiek tiek daugiau nei valandą.
Susitikimas vyko už uždarų durų, todėl informacijos apie tai, kas buvo aptarta, tikimasi vėliau.
Netrukus po to D. Trumpas susitinka su Benjaminu Netanyahu.
Odesoje sprogo automobilis, sužeistas jo vairuotojas
Antradienio rytą Ukrainos Odesos miesto Peresypo rajone sprogo automobilis, buvo sužeistas jo vairuotojas. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai buvo pranešta Odesos srities policijos departamento interneto svetainėje.
Pareigūnų duomenimis, incidentas įvyko apie 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku daugiaaukščio pastato kieme Semiono Palijaus gatvėje.
„Per sprogimą buvo sužeistas 49-erių krosoverio vairuotojas. Medikai apžiūrėjo vyrą įvykio vietoje. Preliminarios išvados rodo, kad automobilis sprogo tuo metu, kai vairuotojas užvedė visureigį ir pradėjo važiuoti“, – nurodė policija.
Įvykio vietoje dirba tyrimo grupė ir policijos bombų neutralizavimo ekspertai. Visos incidento aplinkybės šiuo metu tiriamos.
Naujosios Zelandijos žvalgyba abejoja Rusijos kaltinimais dėl šnipinėjimo
Naujosios Zelandijos žvalgybos tarnyba antradienį išreiškė abejonių dėl Rusijos teiginių, esą Velingtonas užverbavo vyrą, kuris tiesiai po Maskvos nosimi perdavinėjo slaptą informaciją.
Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pranešė, kad pietrytiniame Chabarovsko mieste gyvenantis vyras buvo suimtas po to, kai perdavė informaciją Naujosios Zelandijos šnipams.
Vietos žiniasklaidoje paskelbtuose komentaruose FSB teigė, kad šis Rusijos pilietis pats kreipėsi į Naujosios Zelandijos saugumo žvalgybos tarnybą.
FSB pridūrė, kad Naujoji Zelandija po to jį įtikino perduoti informaciją, kuri galėtų pakenkti Rusijos Federacijos saugumui.
Naujosios Zelandijos saugumo žvalgybos tarnyba teigė, jog „laikosi ilgametės praktikos nekomentuoti to, kas gali būti arba gali nebūti operatyviniais klausimais“.
Tačiau ji pridūrė: „Taip pat reikėtų pažymėti, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida dažnai nėra patikimiausias tikslios informacijos šaltinis.“
Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas Christopheris Luxonas pareiškė, kad laikysis tradicijos nekomentuoti žvalgybos klausimų.
„Aš nekomentuoju saugumo žvalgybos klausimų“, – sakė jis žurnalistams.
Nors Naujoji Zelandija paprastai nėra siejama su įmantriomis gudrybėmis, ji kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Jungtine Karalyste, Kanada ir Australija yra žvalgybos aljanso „Five Eyes“ narė.
Užsienio reikalų ekspertas ir Naujosios Zelandijos Vaikato universiteto profesorius Alexanderis Gillespie teigė, kad Rusijos kaltinimus reikėtų vertinti su „didele doze skepticizmo“.
„Naujoji Zelandija turi tam tikrą šnipų ir šnipinėjimo istoriją, tačiau beveik visada būtent mes esame šnipinėjami“, – sakė jis.
„Istoriškai būtent Rusija šnipinėjo mus, o ne atvirkščiai“, – sakė ekspertas naujienų agentūrai AFP.
A. Gillespie teigė, kad šis areštas gali būti paverstas rezonansiniu parodomuoju teismo procesu, kuriuo siekiama apjuodinti Naujosios Zelandijos vyriausybę.
„Jei situacija pablogės, galima laukti dar didesnio dviejų šalių tarpusavio santykių pablogėjimo“, – sakė jis.
Naujoji Zelandija yra viena iš daugelio valstybių, kurios po Maskvos invazijos į Ukrainą paskelbė Rusijai sankcijas.
Po išpuolio prieš ukrainiečius Lenkijoje – griežta Tusko žinutė prezidentui
Antradienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kreipėsi į šalies prezidentą Karolį Navrockį, kad šis pasisakytų išpuolio Vroclave, kurio metu buvo sumušta ukrainiečių pora, skelbia „Onet“. Jis taip pat kreipėsi į partijos pirmininką.
Prasideda Zelenskio susitikimas su Trumpu: štai ko tikėtis šįkart
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Baltuosius rūmus. Čia jis susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Pasak V. Zelenskio, tarp pagrindinių į darbotvarkę įtrauktų temų – Ukrainos apsaugos nuo balistinių raketų stiprinimas ir strateginio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis plėtra.
Po susitikimo Ukrainos prezidentas turėtų surengti derybas su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, kelių šalių politiniai lyderiai atvyko į Vašingtoną dalyvauti senatoriaus Lindsey Grahamo atminimo ceremonijose, kurios vyks JAV Kapitolijuje ir Vašingtono nacionalinėje katedroje.
Po Peskovo žmonos reikalavimų – Europos reakcija: „Trumpas atsakymas“
Europos Komisija (EK) pareiškė esanti įsitikinusi sankcijų, kurios 2022 m. buvo pritaikytos Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo žmonai Tatjanai Navkai, teisėtumu. Prieš tai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad moteris nusprendė ginčyti ribojamąsias priemones.
Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, tokį komentarą spaudos konferencijoje Briuselyje išsakė EK atstovas spaudai Anouaras El Anouni.
Atsakydamas į klausimą, ar EK yra įsitikinusi, kad sankcijos T. Navkai buvo įvestos teisėtai, atstovas atsakė teigiamai.
„Kalbant apie tai, kiek esame įsitikinę, trumpas atsakymas yra labai“, – pažymėjo jis.
Dėl įsiveržimo į Rumunijos oro erdvę ES iškvietė Rusijos ambasadorių
Europos Sąjunga (ES) iškvietė Maskvos ambasadorių Briuselyje, reaguodama į incidentą, kai praėjusią savaitę į Rumunijos oro erdvę įskrido Rusijos dronas.
„Griežtai pasmerkėme tyčinį Rumunijos oro erdvės pažeidimą“, – antradienį sakė ES diplomatijos vadovės Kajos Kallas atstovas.
Rumunija turi maždaug 600 kilometrų ilgio sieną su Ukraina, penktus metus atremiančia Rusijos invaziją.
Šis beatodairiškas veiksmas yra labai rimta Rusijos eskalacija, kelianti grėsmę ES piliečių saugumui, regiono stabilumui ir tarptautinei taikai, sakė atstovas.
K. Kallas pasiūlė ES valstybėms narėms įvesti papildomas sankcijas dėl įsiveržimų, taip pat dėl Rusijos smūgio, per kurį nukentėjo Latvijos konsulatas Rytų Ukrainoje.
Atstovas pridūrė, kad Rumunija ir Latvija turi visišką ES solidarumą ir paramą.
Perspėjo Rusiją dėl ateinančios žiemos: gali skaudėti kaip reikiant
Nors šiuo metu daug kalbama apie tai, kad artėjanti žiema dėl Rusijos atakų Ukrainai bus nelengva, Razumkovo centro energetikos programų direktorius Vladimiras Omelčenko įsitikinęs, jog sunku žiemą gali būti ir Rusijai. Apie tai jis kalbėjo interviu UNIAN. Anot jo, Ukraina turi galimybių atsakyti Rusijai. Jis išvardijo labiausiai pažeidžiamus Rusijos objektus.
Galingas Ukrainos smūgis Rusijai: liepsnoja didelė kuro saugykla
Rusijos Udmurtijoje buvo atakuotas kombinatas „Prioritet“, atliekantis ilgalaikio kuro atsargų ir naftos produktų saugojimo funkciją, skelbia UNIAN.
Rusijai – milžiniškas smūgis: didelė naftos gamykla sustabdė savo darbą
Rusijos Tiumenės srities naftos perdirbimo gamykla po praėjusį savaitgalį surengtos drono atakos, per kurią buvo apgadinti antrinio perdirbimo įrenginiai, visiškai sustabdė žalios naftos perdirbimą ir naftos produktų gamybą. Apie tai naujienų agentūrą „Reuters“ informavo du pramonės šaltiniai, praneša „The Moscow Times“.
Į susitikimą su Zelenskiu pakviesti visi JAV senatoriai
Visi 100 JAV Senato narių buvo pakviesti į susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Susitikimas turėtų įvykti Kapitolijuje antradienį, 18 val. vietos laiku, pranešė „The Hill“, remdamasis keliais šaltiniais.
Susitikimas rengiamas tokiu metu, kai Senatas svarsto įstatymo projektą dėl griežtesnių sankcijų Rusijai ir jos prekybos partneriams įvedimo, reaguojant į Maskvos tęsiamą agresiją prieš Ukrainą.
V. Zelenskis atvyko į Vašingtoną dalyvauti velionio senatoriaus Lindsey Grahamo, sankcijų įstatymo projekto autoriaus ir pagrindinio Ukrainos rėmėjo Kongrese, atminimo pamaldose.
Tikėtina, kad šis įstatymo projektas, sulaukęs plataus abiejų partijų palaikymo, bus aptariamas susitikime.
Mažesnės senatorių grupės pastaraisiais mėnesiais susitiko su Ukrainos prezidentu, kad aptartų pagalbą Kyjivui ir griežtesnių sankcijų Rusijai įvedimą. Didelė abiejų partijų grupė vasario mėnesį Miunchene susitiko su V. Zelenskiu, o kai kurie senatoriai su juo susitiko per jo ankstesnius vizitus Vašingtone.
Putinas ieško, kas prisiimtų kaltę dėl karo Ukrainoje: apkaltino pačius rusus ir Dūmą
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas bando militarizuoti Rusijos visuomenę ir perkelti atsakomybę už karą Ukrainoje Dūmos deputatams bei šalies gyventojams.
Tai teigiama Karo studijų instituto (ISW) analitikų liepos 27 d. ataskaitoje.
Ekspertai pabrėžė, kad liepos 26 d., per Rusijos karinio jūrų laivyno dienos minėjimą, V. Putinas pasakė kalbą, kurioje primygtinai akcentavo nacionalinės vienybės svarbą remiant Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje.
V. Putinas pareiškė, kad Rusijai būtina „užpildyti“ civilinės visuomenės sąmonę suvokimu apie karo svarbą ir išlaikyti šį nacionalinės vienybės jausmą net pasibaigus karui.
Taip pat Rusijos vadovas liepos 27 d. susitiko su Rusijos Dūmos deputatais, per susitikimą pabrėžė Rusijos valdžios vienybę vykdant karinius veiksmus ir teigė, kad per pastaruosius penkerius metus Dūma iš viso priėmė beveik 3 tūkst. įstatymų projektų.
Pasak V. Putino, du trečdaliai šių projektų buvo priimti visų frakcijų palaikymu, siekiant remti Rusijos ginkluotąsias pajėgas, gynybos pramonę, visuomenę ir šalies ekonomiką karo sąlygomis.
„Putinas pažymėjo, kad Dūmos deputatai kartu priėmė įstatymus dėl neteisėtai okupuotų Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių integracijos į Rusijos sudėtį.
V. Putinas greičiausiai siekė pabrėžti Dūmos deputatų ir paprastų Rusijos piliečių vaidmenį šalies kariniuose veiksmuose, bandydamas nukreipti dėmesį nuo savo asmeninės atsakomybės už užsitęsusį ir brangiai kainuojantį karą bei pavaizduoti juos kaip visiškai palaikančius jo sprendimus prieš 2026 m. rugsėjį vyksiančius Valstybės Dūmos rinkimus“, – teigia analitikai.
Susprogdintas karininko BMW automobilis: paaiškėjo, į kurį ukrainiečių pareigūną buvo kėsintasi
Ryte Odesoje buvo susprogdintas kariškiui priklausęs automobilis BMW X5. Policijos duomenimis, automobilis sprogo iškart po to, kai vairuotojas pradėjo važiuoti.
Rusijos teigimu, per Ukrainos dronų smūgius prieš du autobusus sužeisti 24 žmonės
Per Ukrainos dronų smūgius dviem autobusams, Rusijos duomenimis, sužeisti iš viso 24 žmonės. Pasienio mieste Šebekine dronas pataikė į maršrutinį autobusą, pranešė Vakarų Rusijos Belgorodo srities gubernatoriaus pareigas einantis Aleksandras Šuvajevas. Čia esą sužeista 19 žmonių, šeši jų sunkiai.
Apie antrą ataką pranešama iš rusų pajėgų okupuotų teritorijų Ukrainoje. Horlivkos mieste netoli Donecko per Ukrainos dronų smūgį į autobusą buvo sužeisti penki asmenys, pareiškė Horlivkos meras Ivanas Prichodko.
Beveik puspenktų metų nuo Rusijos agresijos besiginanti Ukraina pastaruoju metu labai suintensyvino savo dronų atakas. Jų tikslas yra rusų pajėgas fronte atkirsti nuo atsargų tiekimo. Per šias atakas vis nukenčia ir civiliniai taikiniai.
Kijevas kaltina Rusijos kariuomenę maskuojant savo transporto priemones kaip civilines, o tai yra karo teisės pažeidimas.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 107 dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 107 dronus, kuriais Rusija nuo pirmadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 131 droną, įskaitant „Shahed“ „Gerbera“, „Italmas“ bei įvairių tipų imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 107 dronai.
Devyniose vietose registruoti 16 dronų smūgiai, šešiose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
JAV smarkiai atsilieka nuo Ukrainos kurdamos savo dronų gamybą
Jungtinės Valstijos, oficialiais duomenimis, smarkiai atsilieka nuo Ukrainos, kurdamos savo dronų gamybą. JAV šiuo metu yra sudėtingiausiame pradiniame etape, sakė Travisas Metzas, vadovaujantis Pentagono dronų programai. Ukraina, anot jo, šiais metais turėtų pagaminti 6–7 mln. mažų puolamųjų dronų, o pagal JAV 1,1 mlrd. dolerių vertės programą iki vasario bus užsakyta iš viso kiek mažiau nei 200 tūkst. egzempliorių.
Tačiau kelias nuo nulio iki 200 tūkst. yra daug sunkesnis nei vėlesnė gamybos plėtra, pabrėžė T. Metzas, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
Be to, gamybos procesą apsunkina naujas Pentagono nurodymas, kad kariniai dronai ateityje turi būti pagaminti tik iš JAV komponentų, kalbėjo T. Metzas. Iki šiol, anot jo, didžioji dalis įsigytų bepiločių tikriausiai buvo su kiniškais varikliais. Per būsimus bandymus rugpjūtį komponentai, pavyzdžiui, varikliai ar akumuliatoriai iš Kinijos yra griežtai draudžiami.
Šešios ukrainiečių įmonės, dalyvaujančios bandymuose Kolorado valstijoje, norėdamos ateityje gauti užsakymų, savo gamybą turės perkelti į JAV. Šiuo tikslu jos jau įkūrė bendras įmones su JAV gamintojais arba ruošiasi tai padaryti.
T. Metzas teigė esąs tikras, kad JAV galiausiai susilygins su Ukrainos dronų pramone.
„Nematau priežasčių, kodėl ir šioje srityje neturėtume būti pasaulio čempionai“, – pridūrė jis.
Praėjus beveik puspenktų metų nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, ir toliau nėra konkrečių karo pabaigos perspektyvų. Abi pusės pastaruoju metu suintensyvino savo oro smūgius.
Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas Vašingtone priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Kas pakeitė Trumpo nuomonę apie Zelenskį? Įvardytos 3 svarbios priežastys
JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš tiesų pradėjo palankiau vertinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Kaip skelbia „The Wall Street Journal“, šį požiūrio pokytį lėmė tiek įvykiai, tiek konkretūs žmonės.
Leidinio šaltinių teigimu, Baltųjų rūmų vadovas šiuo metu daug optimistiškiau vertina Ukrainą ir Volodymyrą Zelenskį.
Pirmiausia, D. Trumpą sužavėjo Ukrainos prezidento ryžtas karo su Rusija metu. Be to, jis teigiamai vertina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vykdomą tolimojo nuotolio smūgių kampaniją Rusijos teritorijoje.
Taip pat JAV prezidentas susidomėjo Ukrainos bepiločių orlaivių pramone. Toks susidomėjimas esą kilo po to, kai jis pamatė šių technologijų efektyvumą per karą Artimuosiuose Rytuose.
Vieno šaltinio teigimu, D. Trumpui patinka nugalėtojai, o jo akimis V. Zelenskis vis labiau atrodo būtent toks – nugalėtojas.
Prie JAV prezidento nuomonės pasikeitimo prisidėjo ir Ukrainos boksininkas Oleksandras Usykas. Jie susitiko prieš UFC kovų vakarą Baltuosiuose rūmuose.
Šaltinių teigimu, O. Usykas D. Trumpui sakė, kad ukrainiečiai yra kovotojai ir nugalėtojai.
Boksininkas taip pat papasakojo D. Trumpui apie savo šeimos gyvenimą Rusijos smūgių Kyjivui metu ir teigė, kad ukrainiečius nuo rusų skiria mąstymas ir širdis.
Be to, JAV prezidentas ne kartą aptarė Ukrainą su kraštutinių dešiniųjų aktyviste ir viena mėgstamiausių savo tinklaraštininkių Laura Loomer.
Nors anksčiau ji buvo arši Kyjivo kritikė, dabar ji smarkiai pakeitė savo poziciją ir stojo Ukrainos pusėn.
V. Zelenskis ir D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose susitiks liepos 28 dieną.
Ukrainos prezidentas taip pat atskleidė svarbiausią savo prioritetą derybose su JAV vadovu.
KDC: Rusijos propaganda platina suklastotus vaizdo įrašus apie sunaikintas Ukrainos degalines
Rusijos propaganda, siekdama sėti baimę, skleidžia melagingą informaciją apie smūgius Ukrainos degalinėms.
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras (KDC) apie tai rašė „Telegram“ platformoje.
„Priešiški kanalai platina vaizdo įrašą, kuriame tariamas Ukrainos karys rodo sunaikintą degalinę Poltavos srityje. Įraše „karys“ emocingai sako, kad dėl sistemingų priešo atakų „padėtis kasdien tampa vis sunkesnė“. Iš tiesų vaizdo įrašas buvo sukurtas dirbtinio intelekto priemonėmis, o pats klipas pirmą kartą buvo paskelbtas „TikTok“ paskyroje, kuri prisistato kaip „Ukrainos karinis kanalas“ ir jau anksčiau yra skelbusi panašius dirbtinio intelekto sukurtus netikrus vaizdo įrašus“, – teigiama pranešime.
KDC pabrėžė, kad šios kampanijos tikslas – žiniasklaidos erdvėje dirbtinai išpūsti savo smūgių poveikį Ukrainos degalų infrastruktūrai, sukurti didelio masto krizės iliuziją ir demoralizuoti visuomenę.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Charkive Rusijos pajėgų dronas smogė į degalinę, dėl to buvo sužeisti du žmonės.
Estijos ketina neribotam laikui pratęsti pasienio punktų su Rusija uždarymą naktimis
Estijos Vidaus reikalų ministerija nori neribotam laikui pratęsti sutrumpintą darbo laiką trijuose kelių pasienio kontrolės punktuose su Rusija, antradienį pranešė visuomeninis transliuotojas ERR.
Motyvuodama poreikiu sustiprinti pasienio saugumą ir muitinės kontrolę, ministerija siūlo, kad Estijos Koidulos, Luhamaos ir Narvos-1 pasienio kontrolės punktai kasdien veiktų nuo 7 val. ryto iki 7 val. vakaro neribotam laikui.
Šiuos apribojimus Estija įvedė vasarį trims mėnesiams, vėliau pratęsė dar trims.
„Per pastaruosius tris mėnesius Rusijos pusė savo elgesiu neparodė geros valios, todėl nemanome, kad būtų įmanoma sušvelninti pasienio režimą“, – savo pareiškime gegužę sakė šalies vidaus reikalų ministras Igoris Taro.
Dabartiniai apribojimai turėjo nustoti galioti rugpjūčio pabaigoje.
I. Taro antradienį pabrėžė, kad pasienio kontrolės punktų darbo laiko sutrumpinimo tikslas buvo sustiprinti sienos saugumą, pagerinti reagavimo į incidentus prie sienos gebėjimus ir sustiprinti muitinės kontrolę.
Tuo pačiu jis atkreipė dėmesį, kad Estija šiuo metu neturi pagrindo visiškai uždaryti sienos su Rusija, nepaisant nuolatinių viešų diskusijų šiuo klausimu.
„Šiuo metu tokio pagrindo neturime“, – sakė I. Taro, turėdamas galvoje tai, kad šiuo metu nesama visišką uždarymą galinčios pagrįsti grėsmių vertinimo ataskaitos.
ELTA primena, kad Rusija ir Estija turi 294 km ilgio sieną. Ji yra Šengeno zonos ir NATO išorinės sienos dalis. Estijos ir Rusijos siena didžiąja dalimi eina per Peipaus ežerą ir Narvos upę. Sausumoje yra tik trys sienos perėjimo punktai – Narvoje, Luhamoje ir Koiduloje.
Galingas Ukrainos smūgis Rusijai: liepsnoja didelė kuro saugykla
Rusijos Udmurtijoje buvo atakuotas kombinatas „Prioritet“, atliekantis ilgalaikio kuro atsargų ir naftos produktų saugojimo funkciją, skelbia UNIAN.
„Fire Point“ vadovė: ukrainietiškos „Flamingo“ raketos kainuoja šešis kartus pigiau nei „Tomahawk“
Ukrainoje pagamintos „Flamingo“ kruizinės raketos kainuoja šešis kartus mažiau nei JAV gamybos „Tomahawk“ raketos.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu laikraščiui „The Guardian“ teigė bendrovės „Fire Point“ generalinė direktorė Iryna Terech.
„Flamingo“ raketos, galinčios gabenti 1 150 kg sprogmenų, kurių pakanka betoninėms sienoms pramušti, birželio mėnesį buvo panaudotos atakai prieš Rusijos karinių komponentų gamyklą Čeboksaruose, esančiuose daugiau nei už 950 km nuo Charkivo, Ukrainos šiaurės rytuose.
Pasak I. Terech, dėl sudėtingos trajektorijos faktinis jų skrydžio nuotolis buvo vienas iš „ilgiausių, užfiksuotų kruizinių raketų misijų istorijoje“ – apie 1 800 km.
Ji pridūrė, kad kiekviena „Flamingo“ raketa kainuoja šiek tiek mažiau nei 600 tūkst. JAV dolerių, o tai yra pigiau nei amerikietiška „Tomahawk“ raketa, kurios kaina siekia maždaug 3,5 mln. JAV dolerių.
Bendrovės generalinė direktorė taip pat kalbėjo apie tolimojo nuotolio dronus. Visų pirma, lengvesni „FP-1“ dronai, kurių veikimo nuotolis viršija 1 600 km, naudojami atakoms prieš silpniau ginamas Rusijos naftos perdirbimo gamyklas – per šią kampaniją gamyba jose sumažėjo 20 proc., o degalinėse susidarė ilgos eilės.
I. Terech pridūrė, kad šie dronai kainuoja nuo 55 iki 75 tūkst. JAV dolerių.
Pasak jos, „Fire Point“ šiuo metu turi 83 gamyklas Ukrainoje ir vieną Danijoje, jose dirba 6 000 darbuotojų – praėjusių metų pabaigoje jų buvo 3 500.
„Fire Point“ taip pat kuria pirmąsias Ukrainos balistines raketas, kurias, kaip tikisi I. Terech, pavyks pirmą kartą paleisti iki metų pabaigos.
Tuo tarpu trumpojo nuotolio raketos „FP-7“ variantas taps atskiro „Freyja“ projekto pagrindu – tai tarptautinė iniciatyva, kuria siekiama sukurti alternatyvią JAV „Patriot“ oro gynybos sistemą, joje dalyvauja Ukraina ir dar devynios Europos šalys.
„Fire Point“ gamins paleidimo įrenginius ir gaudykles, planuojama jų kaina – 1 mln. JAV dolerių už vieną gaudyklę.
„Nežinau nė vieno tolimo smūgio, įvykdyto per pastaruosius kelis mėnesius, kuriame nebūtų panaudoti mūsų gaminiai“, – sakė I. Terech.
Kaip buvo pranešta anksčiau, liepos 24 d. „FP-5 Flamingo“ kruizinės raketos smogė karinei gamyklai „Avitek“ Rusijos mieste Kirove, esančiame už 1 200 km nuo Ukrainos sienos.
Zelenskis atvyko į JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į JAV, kur planuoja susitikti su šalies prezidentu Donaldu Trumpu.
„Jau atvykau į Jungtines Valstijas. Mūsų darbotvarkėje numatyti susitikimai su prezidentu Trumpu, jo komanda ir tais, kurie gali paremti mūsų gynybą. Mūsų pagrindinis prioritetas – priešraketinė gynyba ir strateginis bendradarbiavimas su Amerika. Reikia priartinti taiką“, – platformoje „Facebook“ pranešė V. Zelenskis.
Jis pridūrė visos Ukrainos vardu pagerbsiantis senatoriaus Lindsey Grahamo atminimą ir kartu su visais ceremonijos dalyviais Vašingtone prisiminsiantis jo pastangas skatinti saugumą ir laisvę transatlantiniame regione bei visame pasaulyje.
Ukrainos prezidentas savo įrašė taip pat padėkojo visiems, kurie padeda saugoti gyvybes.
Kaip pranešė „Ukrinform“, vizito Jungtinės Karalystės mieste Portsmute metu V. Zelenskis kartu su šalies ministru pirmininku Andy Burnhamu kalbėjosi su Ukrainos ir Didžiosios Britanijos jūrininkais, dalyvavusiais tarptautinėse pratybose „Sea Breeze“.
Iš JAV – nemaloni žinia Ukrainai
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija informavo Kongreso narius neketinanti iki šių metų pabaigos išleisti visų 400 mln. JAV dolerių, kuriuos Kongresas anksčiau skyrė pagalbai Ukrainai, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Visos sumos išmokėjimas, „Reuters“ teigimu, atidedamas iki 2029-ųjų.
Pasak naujienų agentūros šaltinio, gegužę JAV Gynybos departamentas nusiuntė įstatymų leidėjams laišką, kuriame išdėstė savo išlaidų planą, įskaitant 2026 finansiniams metams, kurie baigiasi rugsėjo 30 d.. Tačiau praėjus dviem mėnesiams po šio laiško, lėšos vis dar nėra paskirstytos, nėra netgi įsipareigota jų skirti pagal sutartis.
Kiti du šaltiniai teigė, kad Kongreso nariai yra nepatenkinti Pentagono grafiku. Pasak įstatymų leidėjų, judama pernelyg lėtai, atsižvelgiant į Ukrainoje vykstantį karą.
Pasak „Reuters“, plane taip pat nurodyta, kad visos pagalbos paketo galutinis pristatymas numatytas 2029 m. rugsėjo 30 d. Agentūra atkreipia dėmesį, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo antroji kadencija baigiasi 2029 m. sausio 20 d.
„Reuters“ teigimu, tai reiškia, kad Ukraina gali gauti visą numatytą 400 mln. JAV dolerių paramą ir tik po to, kai D. Trumpas paliks prezidento postą.
Į „Reuters“ prašymą pakomentuoti situaciją Pentagonas iš karto neatsakė.
ELTA primena, kad antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Baltuosiuose rūmuose susitinka su D. Trumpu, kurį, pasak šaltinių, sieks įtikinti skubiai užtikrinti daugiau oro gynybos pajėgumų ir baigti sudaryti dronų sandorį.
Zelenskis keliauja į Vašingtoną: laukia svarbus susitikimas su Trumpu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, ir šiuo vizitu siekiama dar kartą užsitikrinti JAV lyderio paramą kovoje prieš Rusiją.
Maskvos meras: regioną naktį atakavo daugiau nei 390 dronų
Kaip pranešė Rusijos sostinės meras, naktį Maskvos regioną atakavo daugiau nei 390 dronų, likus kelioms valandoms iki numatyto Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Nuo 20 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) iki 6 val. 30 min. daugiau nei 390 dronų skrido Maskvos regiono link. Dauguma jų buvo neutralizuoti oro gynybos pajėgų gerokai prieš pasiekiant miestą. 81 priešo dronas buvo sunaikintas artėjant prie Maskvos“, – „Telegram“ tinkle rašė Sergejus Sobianinas.
Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas taip pat pranešė, kad dronų atakos apgadino gyvenamuosius namus Čechovo mieste ir Vaulovo kaime.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 560 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 28 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 442 tūkst. 140 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 560 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 226 (+1) priešo tankus, 25 038 (+6) šarvuotas kovos mašinas, 46 902 (+71) artilerijos sistemas, 1 970 (+1) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 519 (+0) oro gynybos sistemų, 439 (+0) karo lėktuvus, 354 (+0) sraigtasparnius, 2 054 (+16) antžemines robotizuotas sistemas, 431 310 (+ 1 755) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 4 950 (+0) kruizinių raketų, 34 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 126 850 (+548) automobilių ir degalų cisternų, 4 476 (+4) specialiosios įrangos vienetus.
Ukrainos dronai pasiekė Maskvos sritį: atakuota gamykla
Ukrainos bepiločiai dronai naktį atakavo plieno konstrukcijų gamyklą Maskvos srityje, o okupuotame Kryme pranešta apie elektros tiekimo sutrikimus, skelbia stebėsenos kanalai.
Baltuosiuose rūmuose antradienį Trumpas turėtų susitikti su Zelenskiu
Baltuosiuose rūmuose antradienį laukiama atvykstant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio – jis susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir vėl sieks užsitikrinti jo paramą kare prieš Rusiją.
Šis vizitas vyksta tuo metu, kai Kyjivas ir Maskva intensyvina tolimojo nuotolio smūgius, o Vašingtono inicijuotos diplomatinės pastangos tebėra aklavietėje – praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios.
V. Zelenskio ir D. Trumpo santykiai jau seniai yra įtempti, tačiau pastarosiomis savaitėmis JAV lyderis Ukrainos vadovui rodo didesnį palankumą.
Praėjusį penktadienį Baltųjų rūmų pareigūnas pranešė AFP, kad abu prezidentai susitiks Vašingtone antradienį – tą pačią dieną, kai planuojama pagerbti senatorių Lindsey Grahamą, tvirtą Ukrainos rėmėją, kuris šį mėnesį mirė sulaukęs 71 metų.
„Rengiamės susitikimui su Jungtinių Valstijų prezidentu ir jo komanda“, – sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad tikisi, jog Vašingtonas „toliau rems Ukrainą ir kad galėsime užbaigti šį karą oria taika“.
Nuo tada, kai pernai sausį grįžo į valdžią, D. Trumpas iš esmės nutraukė tiesioginius JAV ginklų tiekimus Kyjivui, teikdamas pirmenybę PURL programai, kuri leidžia europiečiams pirkti ginklus ir juos tiekti Ukrainai.
Vis dėlto Vašingtonas išlieka svarbiu Kyjivo sąjungininku, teikdamas jam, visų pirma, žvalgybos informaciją ir prieigą prie „Starlink“ palydovinės sistemos, kuri leidžia kariams fronte palaikyti ryšį.
Ukraina paskelbė, kada balistinės raketos gali smogti Maskvai
Šių metų rudenį Maskvai bus suduoti smūgiai Ukrainoje pagamintomis balistinėmis raketomis. Tai interviu Dmitrijui Gordonui pareiškė bendrovės „Fire Point“ vyriausiasis konstruktorius ir bendrasavininkis Denisas Štilermanas.
„Rudenį bus smūgiai Maskvai. Mūsų užduotis dabar – išbandyti variklį, įsitikinti, kad konstrukcija nesuyra, kad šiluminė apsauga atlaiko, o variklis veikia taip, kaip numatyta. Tuomet atliksime bandomąjį skrydį, patikrinsime, ar viskas veikia pagal skrydžio užduotį, o po to jau prasidės skrydžiai į Rusijos teritoriją“, – sakė jis.
D. Štilermanas pabrėžė, kad sprendimus dėl taikinių priims kariuomenė, tačiau, jo nuomone, „žinoma, iš karto bus smogiama svarbiems objektams“.
Paklaustas, kada pirmoji Ukrainos balistinė raketa pasieks Maskvą, jis atsakė: „Rudenį, šių metų rudenį.“
Tuo pačiu D. Štilermanas nepatikslino, kurį būtent rudens mėnesį tokie smūgiai galėtų būti surengti.
Kas žinoma apie Ukrainos balistines raketas?
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, D. Štilermanas teigė, kad Ukrainos balistinė raketa, kurios veikimo nuotolis sieks iki 850 km, bus parengta jau 2026 metų viduryje. Pasak jo, tokios raketos turi nemažai pranašumų prieš Rusijos „Iskander“ sistemas.
Jis tvirtino, kad Ukrainos raketos skrenda toliau, gali gabenti didesnį kovinį užtaisą, yra pigesnės, o taikinį pasiekia pusantro karto greičiau nei „Iskander“ raketos.
Jo teigimu, ribotos JAV ir Europos karinės pagalbos apimtys leido Rusijai lengviau prisitaikyti prie Ukrainos naudojamos ginkluotės.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Pagal Lietuvos propagandistus taip išeina kad Putinas juos suvalgo.
Šaltinis įvertino naujausią Trumpo ir Zelenskio susitikimą: kaip sekėsi?
„Sky news“ šaltinis įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą.
Anot vieno aukšto rango Ukrainos pareigūno, susitikimas buvo „labai praktiškas“. Pasak jo, abu lyderiai aptarė „atnaujintas diplomatines pastangas“.
Dabar Ukraina tikisi, jog D. Trumpo specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris apsilankys Kyjive ir parodys paramos ženklą.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paskelbė žinutę po susitikimo su JAV prezidentu D. Trumpu.
Ja ir keliomis nuotraukomis iš vizito Baltuosiuose rūmuose jis pasidalijo socialiniuose tinkluose.
„Puikus susitikimas su prezidentu Trumpu Ovaliniame kabinete. Dėkoju už viską, ką darome kartu, siekdami apsaugoti ukrainiečių gyvybes ir pasiekti taiką. Visų pirma išreiškiau prezidentui Trumpui mūsų užuojautą dėl Lindsay Grahamo mirties. Jis buvo tikras Ukrainos draugas.
Su prezidentu aptarėme licencijas „Patriot“ raketų perėmėjų gamybai ir kai kurias kitas idėjas, kurios galėtų padėti. Taip pat kalbėjome apie diplomatiją – svarbu suaktyvinti diplomatinį procesą. Mūsų komandos suderins tolesnio bendravimo detales. Esu dėkingas Jungtinėms Valstijoms už tvirtą paramą“, – rašo jis.
V. Zelenskis šią savaitę atvyko į JAV.
Susitikimas su D. Trumpu truko kiek daugiau nei valandą. Tą pačią dieną D. Trumpas susitiko ir su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu.