Užsienis

Nuo tada, kai naujoji JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pradėjo darbą, Europos lyderiai nuolat priversti reaguoti į jos griežtėjančią retoriką ir atvirus pareiškimus apie naują pasaulio tvarką, rodančius pasikeitusius politinius prioritetus.  D. Trumpo pareiškimas, kad jis yra pasirengęs derėtis su Rusija, kad būtų nutrauktas beveik trejus metus trunkantis karas, rodo, kad jis save kelia aukščiau už Europą ir net Ukrainą.

Aukštas Ukrainos pareigūnas antradienį kritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad pradėjo pokalbius su Rusija nedalyvaujant Ukrainai, kai Vašingtono ir Maskvos pareigūnai  surengė pirmąjį po įsiveržimo į Ukrainą susitikimą.  "Tiek (buvę JAV prezidentai) Barackas Obama iki 2014 m., tiek Joe Bidenas prieš šį karą kalbėjosi su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu apie visus be visų, apie Europą be Europos, o kažkas iš Trumpo komandos nuvedė jį tuo pačiu keliu.

Lenkijos prezidentas pareiškė, kad JAV pareigūnai jį patikino, jog Vašingtonas neketina mažinti karių skaičiaus Rytų Europoje. Andrzejus Duda pateikė šį pranešimą žurnalistams po susitikimo su Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu.  Pastarąją savaitę griuvo senieji įsitikinimai dėl Vašingtono vaidmens garantuojant Europos saugumą.

Rusijos valdžios atstovai pradėjo skleisti propagandinius teiginius, kad neva Baltijos valstybėse elektra pabrango dėl atsijungimo nuo elektros energetikos žiedo, dar vadinamo BRELL. Iki atsijungimo nuo BRELL Baltijos šalių elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdė ir koordinavo dispečerinė Maskvoje, todėl sistemos valdymo kontekste Lietuva, Latvija ir Estija buvo izoliuotos nuo Europos Bendrijos.

Pchenjanas antradienį sukritikavo Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes Azijoje dėl, jo teigimu, absurdiško bandymo denuklearizuoti Šiaurės Korėją.  Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija apie tai pranešė po to, kai praėjusią savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje susitikę JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos diplomatijos vadovai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti karinį bendradarbiavimą ir griežtinti tarptautinių sankcijų režimą, kad būtų užkirstas kelias Pchenjano br...

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad jos vyriausybė trečiadienį paskelbs planus „dideliu mastu“ perginkluoti Danijos kariuomenę dėl didėjančios Rusijos grėsmės.  „Turime dideliu mastu atsinaujinti, kad apsaugotume Daniją. Ir turime dideliu mastu persiginkluoti, kad išvengtume karo“, - antradienį parlamente sakė M. Frederiksen.  Ji neatskleidė jokių detalių ar sumų, tačiau, pasak Danijos visuomeninio transliuotojo DR, vyriausybė turėtų paskelbti apie 50 mlrd.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jo vizitas į Saudo Arabiją, turėjęs įvykti trečiadienį, atšaukiamas ir perkeliamas į kovo 10 d. Ukrainos valstybės vadovas tai pareiškė Ankaroje per bendrą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu spaudos konferenciją, rašo „Ukrinform“. „Negalima be Ukrainos priimti sprendimų, kaip užbaigti karą Ukrainoje, kelti tų ar kitų sąlygų. Mes nebuvome pakviesti į šį rusų ir amerikiečių susitikimą Saudo Arabijoje. Mums tai buvo staigmena.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni abejoja, ar siųsti Europos karius kaip taikdarius į Ukrainą, antradienį pranešė šaltinis vyriausybėje.  Pirmadienį ji dalyvavo Paryžiuje vykusiame susitikime, kurio metu svarbiausi Europos lyderiai bandė strateguoti bendrą atsaką į naujosios JAV Donaldo Trumpo administracijos politikos pokytį dėl karo Ukrainoje ir galbūt mąžtančio ryžto užtikrinti Europos gynybą.

Kanadoje pirmadienį sudužusio „Delta Air Lines“ lėktuvo keleiviai, lėktuvui apvirtus ant nusileidimo tako, sėdynėse kabėjo žemyn galva, matoma socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose. Viename platformoje „Snapchat“ paskelbtame vaizdo įraše keleivė Ashley Zook, prisisegusi saugos diržu, atrodo pakibusi nuo savo sėdynės lėktuve, kurio šviesos užgeso. Po kelių akimirkų vaizdo įraše užfiksuota, kaip A. Zook eina šalia apvirtusio lėktuvo, ją blaško vėjas.

Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Donaldas Trumpas gali nusileisti Vladimiro Putino sąlygoms ir netgi atitraukti amerikiečių karius iš Baltijos šalių. Tiesa, mūsų politikai ir ekspertai neskuba dėl to panikuoti, sako, kad iš pačių amerikiečių tokių signalų negirdėti. Vis tik jie pripažįsta, kad Jungtinių Valstijų karių buvimas mūsų šalyje, nors ir simbolinis, bet itin svarbus.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad Turkija būtų ideali šeimininkė bet kokioms deryboms, kuriomis siekiama užbaigti beveik trejus metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje. Toks jo pareiškimas nuskambėjo po beveik tris valandas trukusių derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris siekia sustiprinti Kyjivo poziciją po JAV vadovo Donaldo Trumpo kontakto su Maskva.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį po aukšto lygio derybų Saudo Arabijoje pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasisako už sankcijų Maskvai mažinimą. Sankcijos Maskvai buvo įvestos, kai ji užpuolė Ukrainą.  „Buvo didelis suinteresuotumas pašalinti dirbtines kliūtis abipusiai naudingo ekonominio bendradarbiavimo plėtrai“, – po derybų su aukščiausiais JAV pareigūnais Rijade žurnalistams  sakė S. Lavrovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, šiuo metu viešintis Turkijoje, pirmą sykį pakomentavo situaciją, kurioje Ukraina atsidūrė po JAV ir Rusijos derybinių grupių susitikimo Saudo Arabijoje. „Įdomu, iš kur tas pojūtis, kad Ukraina dabar sutiks su ultimatumais, jei sunkiausiu metu mes nesutikome su Rusijos Federacijos ultimatumais?“ ‒ pareiškė jis spaudos konferencijos metu.

Kol Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarstė, ar pasirašyti susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų, Kremlius pasiūlė Donaldo Trumpo administracijai sandorį dėl Rusijos gamtos išteklių, praneša leidinys „The Moscow Times“. Rusija mano, kad Amerikos naftos kompanijos gali grįžti į šalį, be to, ji suinteresuota bendrais su JAV projektais Arktyje, pareiškė prieš prasidedant deryboms Saudo Arabijoje Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio po Rijade surengto susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad Europos šalys turės dalyvauti derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo. „Yra kitų šalių, kurios taiko sankcijas (Rusijai), Europos Sąjunga kažkuriuo metu turės sėdėti prie stalo, nes jie taip pat taiko sankcijas“, – sakė M. Rubio. Jis taip pat nurodė, kad jei karas Ukrainoje baigsis, Vašingtono ir Maskvos ryšiai gali sustiprėti.

Toronto Pearsono oro uoste pirmadienį sudužo ir apvirto avariniu būdu leidęsis „Delta Air Lines“ lėktuvas, mažiausiai 18 žmonių buvo sužeisti, tačiau žuvusių nėra, praneša vietos pareigūnai. Neįtikėtina, tačiau momentą, kai teko evakuotis iš apvirtusio lėktuvo, užfiksavo profesionalus slidininkas ir nuomonės formuotojas Pete'as Koukovas. Vyrui pavyko įamžinti vaizdo įrašą, kaip jis ir kiti skridę žmonės gelbėjasi iš „Delta“ lėktuvo vidaus.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad JAV ir Rusijos derybose dalyvavę pareigūnai susitarė grąžinti ambasadų darbuotojus. M. Rubio teigė, kad dėl pastarųjų kelerių metų veiksmų sumažėjo abiejų šalių diplomatinių atstovybių galimybės veikti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį Ankaroje susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Kyjivui siekiant sustiprinti savo pozicijas atsakant į JAV ir Rusijos derybas.  V. Zelenskis vėlai pirmadienį atskrido į Turkijos sostinę iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir „Telegram“ kanale sakė, kad su R. T. Erdoganu aptars belaisvių mainus ir kitus klausimus.

Prorusiška programišių grupuotė „Noname057(16)“ antradienį tęsė kibernetines atakas prieš Italijos institucijas, jos taikiniais tapo ministerijų, karabinierių ir finansų policijos, taip pat kai kurių transporto įmonių svetainės. Tai pranešė naujienų agentūra ANSA, kuria remiasi „Ukrinform“. Kaip ir pirmadienį, kai programišiai taikėsi į finansų institucijas, oro uostus ir uostus, grupuotė rengia DDoS atakas, kuriomis siekiama padaryti svetaines neprieinamas.

Kol didžioji dalis Europos skeptiškai vertina galimybę mokyti civilius naudotis ginklais, kaimynė Lenkija į švietimo programą įtraukė praktinį ginklų naudojimo pradžiamokslį 13–15 metų moksleiviams. Numatyta, kad vaikai gynybos ir šaudymo mokysis kartą per savaitę, pasitelkiant lazerinius ginklus ir simuliacijas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad vasario 17 d. smogė Rusijos strateginiams objektams, rašo UNIAN. Anot štabo, Krasnadoro krašte smogta naftos siurblinėms „Kropotkinskaja“ ir „Andreapol“. Abi jos užtikrino degalų transportavimą rusų kariuomenės reikmėms. Kaip skelbia ukrainiečiai, abi siurblinės neveikia, „o tai gerokai apsunkins agresoriaus aprūpinimo degalais logistiką“. Naftos perdirbimo gamykloje kilo didelis gaisras.

Popiežiui Pranciškui esant ligoninėje, daugelis ėmė domėtis, koks būtų procesas, jei jis atsistatydintų dėl sveikatos priežasčių, kaip ir jo pirmtakas popiežius Benediktas XVI. Katalikų bažnyčios naudojamas lyderio atrankos metodas išliko beveik nepakitęs pastaruosius 800 metų.

Serbija atidarys ambasadą Latvijoje. Tai antradienį po susitikimo su Serbijos parlamento pirmininke Ana Brnabić žurnalistams pranešė Saeimos pirmininkė Daiga Mieriņa. Ji sveikino šį žingsnį ir pažymėjo, kad tai bus vienintelė Serbijos ambasada Baltijos šalyse. Ambasada įsikurs Rygoje. Saeimos pirmininkės nuomone, ambasados ​​atidarymas prisidės prie dviejų šalių ekonominių santykių plėtros.

Izraelio ir palestiniečių šaltiniai antradienį pranešė, kad dedamos visos pastangos pasiekti susitarimą dėl didesnio įkaitų skaičiaus paleidimo šią savaitę, nei buvo numatyta paliaubų plane.  Žydų valstybės šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas „Netanyahu šiuo metu deda dideles pastangas“, kad šią savaitę būtų paleisti šeši gyvi įkaitai ir perduoti keturių žuvusių įkaitų kūnai.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybos vyko sėkmingai, sako Rusijos delegacijos narys Jurijus Ušakovas. Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė atsižvelgti į viena kitos interesus. Kol kas sunku pasakyti, kad Rusijos Federacija ir Jungtinės Valstijos suartėjo, tačiau apie tai buvo kalbama, sakė derybininkas. Rusijos ir JAV derybos Rijade baigėsi praėjus 4,5 valandos, praneša TASS korespondentas. Šalių delegacijos turėjo „labai rimtą pokalbį visais klausimais“, sakė J. Ušakovas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas jokiais kompromisais būsimose taikos derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Anot analitikų, oficialiame Kremliaus pranešime teigiama, kad V. Putinas Donaldui Trumpui nurodė, jog reikia „šalinti pagrindines karo priežastis“, ir sutiko su derybomis.

Kol Saudo Arabijos sostinėje Rijade vyksta JAV ir Rusijos pareigūnų derybos, CNN aprašė, kas vyksta Ukrainos fronte. Anot leidinio, Rytų Ukrainoje Rusija tęsia intensyvius puolimus keliose vietovėse, daugiausiai Donecke. Kas vyksta fronte? Dėl tolesnio Rusijos veržimosi link Kurachovės miesto šiame rajone esantys Ukrainos daliniai gali būti apsupti. Tačiau Karo studijų institutas (ISW) sako, kad rusai, atrodo, prarado nemažai šarvuočių bandydami stumtis į vakarus.

Vatikanas antradienį atšaukė du popiežiaus Pranciškaus savaitgalio renginius, 88 metų pontifikui toliau gydantis ligoninėje nuo bronchito. „Dėl Šventojo Tėvo sveikatos būklės atšaukiama jubiliejinė šeštadienio, vasario 22-osios, audiencija“, – sakoma pareiškime. Jame priduriama, kad pontifikas taip pat delegavo vyresnįjį dvasininką laikyti sekmadienio rytą numatytų mišių. Vatikanas nepaminėjo Viešpaties Angelo maldos, kurią popiežius paprastai kalba sekmadienio vidudienį.

Popiežius Pranciškus nujaučia, kad yra arti mirties, rašo „Politico“. Dėl to popiežius suskubo pasirūpinti savo palikimu. „Popiežius Pranciškus rimtai nerimauja dėl savo sveikatos po to, kai buvo paguldytas į ligoninę dėl sunkaus bronchito, ir skuba suvesti galus prieš kovą dėl jo įpėdinio“, – antradienį rašo leidinys. Popiežiui buvo pasakyta, kad jam gresia mirtis Vasario mėnesio pradžioje popiežius buvo paguldytas į specialią palatą Gemelli ligoninėje Romoje su kvėpavimo takų infekcija.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen JAV pasiuntiniui Keithui Kelloggui pareiškė, kad Europa nori bendradarbiauti su Vašingtonu siekiant taikos Ukrainoje ir yra pasirengusi labiau apginkluoti Kyjivą. „Finansiniu ir kariniu požiūriu Europa turi atnešusi daugiau nei bet kas kitas. Ir mes pasistengsime“, – U. von der Leyen parašė socialiniame tinkle „X“ po susitikimo su K. Kelloggu Briuselyje.

Komentuodama antradienį Rijade vykstantį JAV ir Rusijos atstovų susitikimą, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo nepervertinti šių pokalbių. „Neturėtume daryti didžiulės klaidos ir dar paslaugos Putinui, sureikšmindami šiuos pokalbius labiau, nei jie iš tikrųjų yra“, – sakė ministrė antradienį ZDF laidai „Morgenmagazin“. Tai, anot jos, yra „kontakto užmezgimas“. Europiečiai turi išlaikyti „labai šaltą protą“, reikalavo A. Baerbock.

Pastaraisiais mėnesiai pasaulį šokiravo kelios aviakatastrofos. Susidūrė, dužo ir krito net keli orlaiviai, o avarijos pareikalavo daugybės gyvybių. Socialiniuose tinkluose plinta įvairūs vaizdo įrašai, o po jais socialinių medijų vartotojai komentuoja, kad jau bijo skristi lėktuvais. Ar saugu skristi lėktuvais? CNN dar sausio pabaigoje parengė tekstą, kuriame atsakė į klausimą, ar po virtinės lėktuvų katastrofų vis dar yra saugu skristi.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) vasario 13 d. sulaikė asmenį, platformoje „TikTok“ reguliariai skelbusį Rusijos Ukrainoje vykdomus karo nusikaltimus šlovinančius vaizdo įrašus. VDD stebėdama informacinę erdvę pastebėjo, kad šis asmuo tiktoke buvo sukūręs kelias paskyras ir jose reguliariai talpindavo vaizdo įrašus, kuriuose būdavo atvirai palaikoma Rusijos karinė agresija prieš Ukrainos valstybę ir tautą.

Vokietijos gynybos koncerno „Rheinmetall“ vadovas teigė, kad Europa derybose dėl Ukrainos ateities buvo palikta prie „vaikų stalo“, nes „dešimtmečius nepakankamai investuota į gynybą“. Interviu „Financial Times“ Arminas Pappergeris taip pat sakė, kad europiečiai ir ukrainiečiai savo ginklų sandėliuose neturi „nieko“. „Jei neinvestuoji, jei nesi stiprus, jie elgiasi su tavimi kaip su vaikais.

Italijos policija konfiskavo 788 kilogramus kokaino, kuris buvo paslėptas maišuose su granulėmis bei vilkiko refrižeratoriaus variklio skyriuje. Kokainą, kurio vertė gatvėje siekia maždaug 126 mln. eurų, Italijos finansų policija rado Goja Tauro jūrų uoste pietiniame Kalabrijos regione. Kokainas buvo supakuotas blokais. Kai kurie iš jų buvo rasti šimtuose maišų su granulėmis, kiti – kruopščiai paslėpti šaldytą žuvį gabenusio vilkiko variklio skyriuje įrengtoje slėptuvėje.

Iš Dakaro į Briuselį skridusiame lėktuve moteris pagimdė kūdikį. Išvysti pasaulio šviesą mergytei padėjo skrydžių palydovė ir du keleiviai, pranešė oro bendrovė „Brussels Airlines“. Lėktuvas pakilo Senegalo sostinėje Dakare ir buvo pakeliui į Belgijos sostinę. Motina netrukus po starto kreipėsi į lėktuvo personalą, kuris išsiaiškino, kad orlaivyje yra medicinos sesuo ir gydytojas. Skrydis minėtu maršrutu paprastai trunka apie šešias valandas.

Kinija antradienį prieš Saudo Arabijoje rengiamą JAV ir Rusijos diplomatijos vadovų susitikimą pareiškė, kad tikisi, jog derybose dėl karo Ukrainoje galės dalyvauti „visos šalys ir suinteresuotosios pusės“. Paklaustas apie diskusijas, kuriose nedalyvauja Ukraina, Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas sakė, kad Kinija „džiaugiasi matydama visas pastangas siekti taikos“. „Tikimės, kad visos šalys ir suinteresuotosios šalys tinkamu laiku galės dalyvauti taikos derybose“, – p...

Ekstremalus šaltis buvo užfiksuotas Litvorowy Kocioł (liet. Šventagaršvės katilas) ledyniniame slėnyje Vakarų Tatrų kalnuose, esančiame 1 800 metrų virš jūros lygio. Ten lenkų meteorologai vakar nustatė -41,13 °C. Slėnyje, kuris žinomas kaip natūrali šalčio gaudyklė, rekordinis speigas buvo užfiksuotas, nes sunkus atšalęs oras nusėdo tarp kalnų keterų.

Izraelio kariuomenė pasitraukė iš pietinių Libano kaimų, tačiau lieka penkiose pozicijose, pranešė libaniečių saugumo šaltinis, pasibaigus karių išvedimo iš kaimyninės šalies terminui pagal taikos susitarimą su libaniečių kovotojų grupuote „Hezbollah“.  „Izraelio kariuomenė pasitraukė iš visų pasienio kaimų, išskyrus penkis taškus, o Libano kariuomenė palaipsniui dislokuojama dėl kai kuriose vietovėse esančių sprogmenų ir sugadintų kelių“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis, kalbėjęs s...

Toronto Pearsono oro uoste pirmadienį sudužo avariniu būdu leidęsis „Delta Air Lines“ lėktuvas, mažiausiai 18 žmonių buvo sužeisti, tačiau žuvusių nėra, pranešė pareigūnai. Internete buvo paskelbtas avarijos akimirkos vaizdo įrašas. Jame matyti, kaip besileisdamas lėktuvas apsiverčia, pliūptelėja ugnies kamuolys. Pranešama, kad orlaivyje buvo beveik 80 žmonių. Nuo smūgio lėktuvas apsivertė aukštyn ratais.

Iranas pirmadienį pasmerkė Izraelio premjero Benjamino Netanyahu raginimą „užbaigti reikalus“ su Teheranu kaip Jungtinių Tautų (JT) chartijos pažeidimą. „Grasinti kitiems yra šiurkštus tarptautinės teisės bei JT chartijos pažeidimas“, – reporteriams teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei bei pridūrė, jog Izraelis Iranui negali nieko padaryti.

Europos lyderiai pirmadienį per nepaprastąsias Paryžiaus derybas siekė įveikti nesutarimus dėl atsako į naujosios JAV Donaldo Trumpo administracijos politikos pokytį dėl karo Ukrainoje ir galbūt mažtančio ryžto užtikrinti Europos gynybą, tačiau sprendimų nepasiekė. Europos politikos formuotojai vis dar negali atsigauti po JAV viceprezidento J. D. Vance'o aštraus išpuolio prieš Europos Sąjungą (ES) kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje.

Toronte sudužusiame keleiviniame lėktuve buvę žmonės CNN papasakojo incidento detales. Toronto Pearsono oro uoste pirmadienį sudužo avariniu būdu leidęsis „Delta Air Lines“ lėktuvas, mažiausiai 15 žmonių buvo sužeisti, tačiau žuvusių nėra, pranešė pareigūnai. „Tai buvo masinis chaosas“ Keleivis Džonas Nelsonas pasakojo, kad skrydis jam iš pradžių atrodė įprastas. Vis dėlto galiausiai leidžiant, anot jo, nerimą sukėlė gūsingas vėjas ir daugybė sniego ant kilimo bei tūpimo tako.

Libano pareigūnas sakė, kad Izraelio kariai pirmadienį pradėjo trauktis iš kai kurių pasienio kaimų, po to, kai Izraelio pajėgos pareiškė, kad liks penkiuose „strateginiuose taškuose“ Libane ir po antradienio, kai baigsis karių išvedimo iš kaimyninės šalies terminas. Anksčiau Libano prezidentas išreiškė susirūpinimą, kad Izraelio kariai gali nespėti visiškai pasitraukti iki termino ir paragino šalis daryti jam spaudimą, kad jis laikytųsi susitarimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad yra „nusivylęs“ Ukrainos pozicija karo su Rusija kontekste. Apie tai rašo UNIAN.  Pasak leidinio, D. Trumpas sakė, kad Rusija su Ukraina turėjo 3 metus susėsti prie derybų stalo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį po pokalbio telefonu su kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad taika Ukrainoje „turi būti paremta tvirtomis ir patikimomis saugumo garantijomis“. „Siekiame tvirtos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje. Kad tai pasiektume, Rusija turi nutraukti savo agresiją, o tai turi būti paremta tvirtomis ir patikimomis saugumo garantijomis ukrainiečiams“, – socialiniame tinkle „X“ sakė E. Macronas.

Pirmadienį pietų Bolivijoje autobusui nulėkus į 800 metrų gylio prarają, mažiausiai 30 žmonių žuvo ir dar 15 buvo sužeista, pranešė policija ir vietos žiniasklaida. Po netoli Jokalos miesto įvykusios nelaimės buvo rasti ir į morgus pristatyti „mažiausiai 30“ žmonių kūnai, naujienų agentūrą AFP informavo policijos pulkininkas Victoras Benavidesas. Avarija įvyko siaurame Potosio ir Oruro miestus jungiančiame dvipusio eismo kelyje, einančiame beveik kilometro gylio prarajos pakraščiu.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį perspėjo, kad „JAV parama“ būtų „vienintelis būdas“ neleisti Rusijai vėl pulti Ukrainos, jei būtų sudaryta taika.

Toronto Pearsono oro uoste pirmadienį sudužo avariniu būdu leidęsis „Delta Air Lines“ lėktuvas, mažiausiai 18 žmonių buvo sužeisti, tačiau žuvusių nėra, pranešė pareigūnai.  Pranešama, kad orlaivyje buvo beveik 80 žmonių. Nuo smūgio lėktuvas apsivertė aukštyn ratais.  Oro linijų bendrovės „Endeavor Air“ skrydis nr. 4 819 su 76 keleiviais ir keturiais įgulos nariais apie 15 val. 30 min. vietos (8 val. 30 min.