Užsienis

Vasario mėn. JAV vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo sparčiausiai per 3,5 metų, o 12 mėn. infliacijos prognozės išaugo – tai dar vienas ženklas, kad amerikiečiai vis labiau nerimauja dėl galimo neigiamo prezidento Donaldo Trumpo administracijos politikos poveikio ekonomikai, rašoma „Reuters“. „Conference Board“ apklausoje pažymėta, kad „atsakymuose dominavo komentarai apie dabartinę administraciją ir jos vykdomą politiką“. Ji buvo atlikta po to, kai praėjusią savaitę atlikto...

Nuteisto prancūzų prievartautojo Dominique'o Pelicot dukra ketvirtadienį pranešė, kad pateikė skundą prieš savo tėvą, kaltindama jį seksualiniu išnaudojimu. Anksčiau jis buvo įkalintas už tai, jog šis pasitelkęs dešimtis nepažįstamų vyrų stipriai apsvaigindavo ir prievartaudavo savo tuometinę žmoną Gisele Pelicot. Trečiadienį jų dukra Caroline Darian pateikė skundą, kaltindama jį apsvaiginimu ir seksualine prievarta prieš ją, teigė ji naujienų agentūrai AFP.

Airijos kariai nebus siunčiami į Ukrainą prisijungti prie „atgrasymo pajėgų“, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Michealas Martinas, tačiau jis išlieka atviras dalyvavimui taikos palaikymo kontingento sudėtyje. „Jei išsivystys paliaubos arba bus nutraukti karo veiksmai, Airija visada buvo atvira taikos palaikymo pajėgoms, tačiau mes nedalyvausime atgrasymo pajėgose“, – sakė M. Martinas žurnalistams Airijos ir Jungtinės Karalystės (JK) aukščiausiojo lygio susitikime Liverpulyje.

Australijoje ketvirtadienį netoli Melburno keleiviai neleido į lėktuvą įlipti 17-mečiam ginkluotam vaikinui, kuris slapta pateko į oro uosto teritoriją.  Viktorijos policijos viršininkas Michaelas Reidas žurnalistams sakė, kad jaunuolis į Avalono oro uosto teritoriją pateko radęs skylę apsauginėje tvoroje. „Kai jis priartėjo prie lėktuvo, jis užlipo priekiniais laiptais į lėktuvo priekį, – sakė jis. – Tuo metu keleiviai pastebėjo, kad vyras nešasi šaunamąjį ginklą.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad nesutiks su laikinomis paliaubomis Ukrainoje, ir atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono siūlymus sustabdyti kovas vienam mėnesiui arba nutraukti oro ir jūrų atakas. „Reikia tvirtų susitarimų dėl galutinio sandorio. Be viso to kažkoks atokvėpis yra visiškai nepriimtinas“, – žurnalistams per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje ir buvęs Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad ne tik Rusija su Blogio ašimi bando sugriauti pasaulinę santvarką, bet ir JAV. V. Zalužnas per kalbą Karališkajame tarptautinių reikalų institute (Chatham House), kurią cituoja „The Times“ sakė: „Tai ne tik Blogio ašis, kuri bando iš naujo nustatyti pasaulio tvarką... JAV taip pat griauna pasaulio tvarką. Akivaizdu, kad Baltieji rūmai suabejojo viso Vakarų pasaulio vienybe.

Nelaimės slypi kone visur, tuo įsitikino ir trijulė amerikiečių eidami gatve Niujorke, JAV, o viską nufilmavo vaizdo stebėjimo kameros. Niujorko Bruklino rajone moteris ir du vyrai ėjo šaligatviu, kai priėję didelį seną medį išgirdo, kad jis krenta. Laimė, visi trys žmonės spėjo pasitraukti medžiui iš kelio ir nenukentėjo.  Medis nukrito ne tik ant šaligatvio, bet ir kelio. Tik atsitiktinumo dėka jis nekliudė jokio automobilio. Visą situaciją užfiksavo šalia buvusi namo stebėjimo kamera.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad atėjo laikas svarstyti karinių pajėgų buvimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje klausimą. „Daug kalbama apie saugumo garantijų suteikimą Ukrainai, tačiau mes patys turėtume būti saugūs“, – sakė D. Tuskas, prieš prisijungdamas prie kitų ketvirtadienį lyderių Briuselyje vykstant neeiliniam Europos aukščiausiojo lygio susitikimui dėl Ukrainos.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas Briuselyje ketvirtadienį pareiškė, kad Prancūzijos pozicija dėl galimo Paryžiaus branduolinio „skėčio“ išplėtimo Europos partnerėms yra „labai daug žadanti“. D. Tuskas ir kitų 26 Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje renkasi į derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir siekia įtvirtinti paramą karo draskomai šaliai, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įšaldžius karinę pagalbą Kyjivui.

Didžiosios Britanijos pareigūnai surengė pokalbius su maždaug 20 šalių, suinteresuotų prisidėti prie „norinčiųjų koalicijos“, kuri padėtų Ukrainai per paliaubas, ketvirtadienį pranešė vienas Jungtinės Karalystės pareigūnas.  Susitikime dalyvavo „daugiausia Europos ir Sandraugos partnerės“ ir jis įvyko trečiadienį, pridūrė pareigūnas, atsisakęs atskleisti, kurios šalys dalyvavo.

Kremlių pradžiuginę JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio teiginiai apie tariamą „proxy“ karą Ukrainoje, buvo išsakyti „Fox News“ televizijos eteryje. Tačiau viena detalė dar labiau nustebino žiūrovus – ant politiko kaktos nupieštas masyvus kryžius. Priešingai nei spėliojama internete, kad tai nuoroda į Ilono Musko socialinį tinklą X, toks kryžius ant kaktos yra Pelenų trečiadienio, žyminčio gavėnios pradžią, simbolis.

Partijos „Batkivščina“ lyderė Julija Tymošenko patvirtino informaciją apie derybas su JAV atstovais. Kaip rašo „Ukrinform“, politikė tai pranešė feisbuke. „Ukraina, ir prezidentas Zelenskis tai aiškiai pareiškė, yra pasirengusi deryboms dėl karo užbaigimo tvirtai vadovaujant prezidentui Trumpui“, – pažymėjo J. Tymošenko.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, „Europos solidarumo“ partijos lyderis Petro Porošenka patvirtino informaciją apie opozicijos atstovų ir JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos susitikimą.

Europa ir Ukraina išgyvena „lūžio akimirką“, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Toks jos komentaras nuskambėjo tuo metu, kai bloko lyderiai Briuselyje pradėjo krizines derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Europai gresia aiškus ir realus pavojus, todėl Europa turi gebėti apsisaugoti, apsiginti, mes turime sudaryti sąlygas Ukrainai apsisaugoti ir siekti ilgalaikės ir teisingos taikos“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen.

Ketvirtadienį Europos akcijos svyravo, o euro kursas kilo tikintis, kad Europos Centrinis Bankas dar kartą sumažins palūkanų normas. Europos vyriausybių obligacijų pajamingumas šoktelėjo, investuotojams numatant didesnes Vokietijos gynybos išlaidas, o tai palaikė Frankfurto akcijų rinką. Tačiau Londone ir Paryžiuje akcijų indeksai smuko.

Kadenciją baigiantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį Briuselyje atmetė bet kokią „diktuojamą taiką“ Ukrainai.  Šie komentarai išsakyti tuo metu, kai Kyjjivas ir jo sąjungininkai Europoje baiminasi, kad Vašingtonas bandys primesti Ukrainai nepalankias taikos sąlygas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Briuselyje padėkojo Europos lyderiams už nuolatinę paramą, sakydamas, kad tai rodo, jog Kyjivas nėra vienas kovoje su Rusijos plataus masto invazija.  V. Zelenskis ketvirtadienį dalyvauja Europos Sąjungos (ES) vadovų aukščiausiojo lygio susitikime.  „Esame labai dėkingi, kad esame ne vieni. Ir tai nėra tik žodžiai, – sakė ukrainiečių prezidentas. – Labai svarbu, kad jūs davėte stiprų ženklą Ukrainos žmonėms.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, kad stabdo karinę paramą Ukrainai, šią paramą suskubo stiprinti Europos lyderiai. Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą Ukrainai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija planuoja panaikinti pabėgėlių statusą maždaug 240 tūkst. ukrainiečių, kurie išvyko iš Ukrainos dėl Rusijos agresijos, rašo „Reuters“. Apie tai agentūrai komentavo trys su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. Sprendimas palies 240 tūkst. ukrainiečių Manoma, kad tokį žingsnį administracija priims jau balandžio mėnesį. Tai būtų ryškus pokytis nuo prieš tai buvusio Joe Bideno administracijos požiūrio.

Rusijos kariuomenės generolas leitenantas, čečėnų spec. pajėgų „Achmat“ vadas Apti Alaudinovas ragina „pagalvoti“ apie kelių milijonų vyrų mobilizaciją karui prieš Europą. Tai jis paskelbė savo „Telegram“ paskyroje, rašoma „The Moscow Times“. „Jau dabar turime galvoti – jei susiklostys tokia situacija apie visuotinę mobilizaciją, surinkti bent poros milijonų kariuomenę – pastatysime (europiečius) į tokią padėtį, iš kurios jie niekada neišeis“, – pareiškė jis.

Turkija būtų pasirengusi prireikus dislokuoti savo taikdarių Ukrainoje, ketvirtadienį sakė šaltinis turkų Gynybos ministerijoje. Pasak jo, turkų kariai būtų taikos palaikymo misijos dalis. „Indėlio į kokią nors misiją klausimas (...) bus vertinamas su visomis suinteresuotomis šalimis, jei bus manoma, kad to reikia regiono stabilumui ir taikai“, – sakė šaltinis. Jis kalbėjo Europos Sąjungos (ES) lyderiams susirinkus Briuselyje aptarti Ukrainos ir Europos saugumo klausimų.

Buvęs pasaulio bokso čempionas latvis Mairis Briedis dalyvaus vasaros pradžioje vyksiančiuose Rygos miesto tarybos rinkimuose. Latvijos naujienų portalai skelbia, kad žymus šalies sportininkas pasirinko prorusišką „Už stabilumą!“ partiją. Apie tai, kad prie partijos rinkimuose jungiasi boksininkas paskelbė ir šios partijos lyderis Aleksėjus Roslikovas. A. Roslikovas Latvijoje vertinamas prieštaringai ir yra raginęs latvius vykti iš Rygos miesto, nes esą tai rusų miestas.

Švedija ketvirtadienį sakė, kad nusiųs savo naikintuvų „Gripen“ padėti vykdyti NATO patruliavimo Lenkijos oro erdvėje misiją. „Dalyvaudami šioje operacijoje padedame užtikrinti pagalbą Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard. Ji nurodė, kad bus nusiųsta iki aštuonių orlaivių „Jas Gripen“ ir su jais susijęs personalas.

Latvijos vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis ragina Europos Sąjungos (ES) valstybes nares suvokti, kokias rizikas Rusijos turistų buvimas ES teritorijoje gali kelti vidaus saugumui, ir nebeišduoti Šengeno turistinių vizų Rusijos piliečiams.  Šią savaitę Briuselyje buvo pristatytas Šengeno barometras su 2024 m. duomenimis apie galimas grėsmes ES. Jis rodo didėjančią Šengeno turistinių vizų Rusijos piliečiams išdavimo tendenciją lyginant su 2023 metais.

Pirmą kartą per 15 metų Jungtinėse Valstijose planuojamas mirties bausmės įvykdymas sušaudant. Bradas Sigmonas iš Grynvilio Pietų Karolinos valstijoje penktadienio vakarą iš kelių metrų atstumo bus sušaudytas trijų savanorių. Prieš tai jis valstijos sostinės Kolumbijos kalėjime bus pririštas prie kėdės, jam ant galvos bus užmaukšlintas gobtuvas, o širdis pažymėta kaip taikinys, pranešė Mirties bausmių informacijos centras.

Kyjivas ir Varšuva parengė bendrą veiksmų įgyvendinant ilgalaikius gynybos projektus planą. Apie tai ketvirtadienį Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo su Lenkijos krašto gynybos ministru Władyslawu Kosiniaku-Kamyszu, paskelbė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas. „Mes parengėme planą, pagal kurį įgyvendinsime tiek skubius, tiek ilgalaikius projektus“, – pasakė R. Umerovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad, atsižvelgdama į Rusijos keliamą grėsmę, Prancūzija yra pasirengusi aptarti galimybę panaudoti savo branduolinius ginklus, kad apgintų savo partnerius Europoje. „Mūsų branduolinis atgrasymas mus saugo: jis yra visiškai nepriklausomas, suverenus ir absoliučiai prancūziškas, – sakė E. Macronas per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą.

Gaisras nuniokojo dalį istorinio Arnhemo, žinomo dėl svarbaus Antrojo pasaulinio karo mūšio, centro, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.  Miesto centras buvo evakuotas, o 80 gyventojų išvežti į laikinas prieglaudas, paskelbė Arnhemo pareigūnai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad demokratai, kurie pertraukinėjo jo kalbą Kongrese ir jam trukdė, elgėsi taip blogai, kad nusipelnė pralaimėti kitus Kongreso rinkimus.

JAV lėktuvai su karine pagalba Ukrainai buvo apsukti ore, praneša „Sky news“, remdamiesi savo partnerių „NBC News“ šaltiniais. Lėktuvai, kuriuose buvo ginklų ir įrangos kroviniai, buvo apsukti pirmadienį, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė nurodymą stabdyti karinę pagalbą Ukrainai. Į Ukrainą skridę lėktuvai apsisuko apie 18 val. vietos laiku.

Sirija įsipareigojo visiškai sunaikinti savo chemines kovines medžiagas. Naujasis Sirijos užsienio reikalų ministras Asaadas al-Shaibanis Cheminio ginklo draudimo organizacijai (OPCW) Hagoje pažadėjo visišką savo šalies bendradarbiavimą, pranešė institucija. „Assado režimo cheminio ginklo programa yra vienas tamsiausių skirsnių Sirijos ir pasaulio istorijoje“, – sakė A. al Shaibanis trečiadienį Hagoje susitikęs su OPCW atstovais.

Prancūzijos gynybos ministras ketvirtadienį pareiškė, kad Paryžius teikia karinę žvalgybą Ukrainai, kai Vašingtonas sustabdė dalijimąsi žvalgybine informacija su Kyjivu.  „Mūsų žvalgyba yra suvereni (...) su mūsų pačių pajėgumais“, – radijui „France Inter“ sakė Sebastienas Lecornu. „Mes tai perduodame ukrainiečiams“, – pridūrė Prancūzijos gynybos ministras.

Susiskaldžiusių nuomonių JAV Aukščiausiasis Teismas trečiadienį atmetė prezidento Donaldo Trumpo siekį įšaldyti maždaug 2 mlrd. dolerių (1,85 mlrd. eurų) užsienio pagalbos išmokas. Aukščiausiasis Teismas, priimdamas pirmą svarbų D. Trumpo administracijai nepalankų sprendimą penkiais balsais prieš keturis paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį, pagal kurią reikalaujama atlikti mokėjimus pagal jau įvykdytas pagalbos sutartis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad viešbutyje, į kurį naktį pataikė rusų raketa, buvo užsieniečių pagalbos darbuotojų, bet jie nenukentėjo, ir paragino nenustoti spausti Rusiją nutraukti karą. „Prieš pat ataką humanitarinės organizacijos savanoriai – Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės piliečiai – buvo apsistoję šiame viešbutyje. Jie liko gyvi“, – socialiniame tinkle paskelbtame pranešime sakė V. Zelenskis.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa ketvirtadienį, prieš svarbų lyderių susitikimą dėl Ukrainos ir Europos gynybos, priėmė tikėtiną kitą Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą. Ketvirtadienio derybose Vokietijai atstovaus kadenciją baigiantis kancleris Olafas Scholzas, tačiau visų akys jau krypsta į F. Merzą, kuris pareiškė, kad yra pasirengęs radikalioms reformoms, padėsiančioms sustiprinti Europos saugumą, JAV garantijoms atrodant vis labiau pažeidžiamoms.

Vėlyvą trečiadienio vakarą Rusija raketomis smogė Kryvyj Rihui. Tarp objektų, kuriems suduotas smūgis, yra viešbutis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad viešbutyje buvo apsistoję JAV ir Didžiosios Britanijos humanitarinės organizacijos savanoriai, rašo BBC. Anot V. Zelenskio, jie į viešbutį atvyko visai prieš ataką. Veišbutyje buvo apsistoję JAV ir JK savanoriai Prezidentas sako, kad gelbėjimo operacija Kryvyj Rihe truko visą naktį.

Baltieji rūmai patvirtino, kad vyksta tiesioginiai pokalbiai tarp JAV pasiuntinio įkaitų klausimu Adamo Boehlerio ir radikalios palestiniečių organizacijos „Hamas“ dėl JAV pilietybę turinčių įkaitų paleidimo. „Šiuo klausimu tartasi su Izraeliu“, – trečiadienį žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt. Kadangi JAV įvardija „Hamas“ kaip teroristinę organizaciją, tiesioginiai pokalbiai su grupuote laikomi neįprastais.

Iš Madrido į Venesuelą skridę keleiviai kelionę prisimins ilgai. Kaip rašo „Business Insider“, kelionės metu ore vienas keleivis bandė atidaryti avarinio išėjimo duris. Jį sutramdyti bandęs skrydžio palydovas susilaužė koją. Stiuardas kelias savaites negalės dirbti. Keleivis iškėlė sceną lėktuve „Plus Ultra Líneas Aéreas“ lėktuvas šeštadienį skrido iš Madrido į Karakasą, Venesuelą. Vienas keleivis ėmė trukdyti kitiems keleiviams.

Po beprecedenčio ginčo Baltuosiuose rūmuose ir nutraukto ginklų tiekimo JAV administracija, jos pačios duomenimis, vėl artina pozicijas su Ukraina. „Galvoju, kad judame teigiama kryptimi“, – stočiai „Fox News“ sakė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike‘as Waltzas. Jis teigė telefonu kalbėjęs su Ukrainos prezidento biuro vadovu Andrijumi Jermaku. Šis tinkle „Telegram“ patvirtino pokalbį.

Praėjusių metų gruodį daugiau kaip 4,3 mln. žmonių, pabėgusių iš Ukrainos dėl Rusijos invazijos, buvo laikinai apsaugoti Europos šalyse. Užsitęsusio karo Ukrainoje grėsmė be JAV karinės paramos verčia Europos Sąjungos politikus svarstyti naujos didžiulio skaičiaus pabėgėlių bangos atsiradimą, rašoma „Politico“. „Jei Putinas dar labiau eskaluotų šį karą ir Amerikos parama išnyktų, ir jei dėl to kiltų didesnis pabėgėlių judėjimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad jo šalis planuoja surengti naujas derybas su Jungtinėmis Valstijomis, sustabdžiusiomis žvalgybinę paramą Kyjivui ir taip sudavusiomis naują smūgį su Rusijos invazija kovojantiems ukrainiečiams.

Prezidentas Donaldas Trumpas dar ketvirtadienį turėtų pasirašyti vykdomąjį įsakymą, nurodydamas savo naujai paskirtai švietimo sekretorei Lindai McMahon likviduoti jos vadovaujamą departamentą, pranešė JAV žiniasklaida.

Šių metų Nobelio taikos premijai gauti pasiūlyta daugiau kaip 300 kandidatų. Norvegijos Nobelio institutas trečiadienį pranešė, kad nominuoti 244 asmenys ir 94 organizacijos. Remiantis įstatais, kandidatų pavardės laikomos paslaptyje. Tačiau keli politikai paskelbė, kad prestižiniam apdovanojimui gauti pasiūlė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, popiežių Pranciškų ir buvusį NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą.

Ekstremalių kelionių mėgėjas Aurimas Mockus ketvirtadienio rytą pasiekė Australijos krantus. Apie tai jis ankstyvą rytą pranešė savo „Instagram“ paskyroje. „144 para vandenyne ir pagaliau matau Australijos žemę ant kurios rytoj išlipsiu ir pajusiu jos tvirtumą po savimi! Sidnėjus, kuriame manęs jau laukia ir mylima žmona Sonata“, – žinutėje parašė jis. A. Mockus taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame nufilmavo Australijos krantus.

Ukrainos prezidentas platformoje „X“ padėkojo savo kolegai iš Prancūzijos Emmanueliui Macronui už pastangas siekiant taikos šiuo metu vykstančiame kare. „Esu dėkingas Emmanueliui Macronui už jo aiškią viziją ir mūsų bendras pastangas siekiant taikos. Taika negali būti vien žodis – ji turi būti reali ir negali reikšti Ukrainos kapituliacijos ar žlugimo“, – atkreipė dėmesį prezidentas.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad per 24 valandas įvyko net 108 kariniai susirėmimai su priešu. Tuo tarpu „Zerkalo“ atskleidė, kokie aspektai šiuo metu yra aptariami kariaujančių pusių štabų ataskaitose ir JAV karo tyrimų instituto ekspertų pranešime apie pastaruosius įvykius Ukrainoje. Kovo 3 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė sustabdyti karinę pagalbą Ukrainai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda slapta kalbėjosi su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio oponentais Ukrainoje, skelbia „Politico“. Anot leidinio, su V. Zelenskio oponentais kalbėjosi keturi aukšto rango D. Trumpo aplinkos nariai. Apie tai leidiniui patvirtino trys Ukrainos parlamentarai ir vienas JAV respublikonų užsienio politikos ekspertas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė „paskutinį perspėjimą“ Palestinos smogikų grupuotei „Hamas“, reikalaudamas paleisti visus įkaitus ir grąžinti izraeliečių palaikus arba jos lauks rimtos pasekmės. „Paleiskite visus Įkaitus dabar – ne vėliau, ir tuojau pat grąžinkite visus jūsų nužudytų žmonių kūnus, arba su jumis BAIGTA“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

„Tikimės, kad kitą savaitę įvyks prasmingas susitikimas“, – teigė Volodymyras Zelenskis. Pasak prezidento, tai, kad paliaubos, įskaitant tai, kad nebūtų vykdomi išpuoliai prieš energetikos ir civilinę infrastruktūrą bei karinės operacijos Juodojoje jūroje, būtų gera pradžia, rašoma „Unian“....