Užsienis

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, jog Jungtinės Valstijos galėtų daryti pakankamą spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų savo invaziją į Ukrainą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats neužbaigs karo, sakė V. Zelenskis. „Tačiau Amerikos jėgos pakanka tam, kad tai įvyktų. Reikia stiprių žingsnių. Reikia daryti didelį spaudimą vieninteliam (žmogui), norinčiam tęsti šį karą“, – sakė V. Zelenskis pareiškime socialiniuose tinkluose.

„Maniau, kad tai balandžio 1 pokštas“. Dvejų metų vaikas apako viena akimi po to, kai jį pabučiavo herpesu sergantis suaugęs žmogus, galimai giminaitis, praneša „The Daily Mail“. Namibijoje dvejų metų berniukas iš dalies apako po to, kai jį pabučiavo herpesu sergantis suaugęs žmogus.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis, anot žiniasklaidos, susisiekė su trijų Rytų Afrikos šalių atstovais, kad aptartų galimybę perkelti ten palestiniečius iš Gazos Ruožo. Tai Sudanas, Somalis ir separatistinis jo regionas Somalilandas, pranešė naujienų agentūra „Associated Press“, remdamasi JAV ir Izraelio vyriausybių šaltiniais. Sudano atstovai pareiškė, kad JAV pasiūlymą atmetė. Somalio ir Somalilando pareigūnai tuo tarpu patikino agentūrą, kad jiems apie tokį paklausimą nėra žinoma.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė kalbėjęsis su Vatikano valstybės sekretoriumi apie popiežiaus Pranciškaus indėlį siekiant susigrąžinti rusų pagrobtus vaikus ir Rusijoje kalinčius ukrainiečius.

Įslaptintos JAV žvalgybos ataskaitos kelia abejonių dėl Vladimiro Putino pasiryžimo nutraukti karą prieš Ukrainą. Anot vertinimų, Rusijos prezidentas neatsitraukė nuo savo maksimalistinio tikslo užkariauti kaimyninę šalį, praneša laikraštis „The Washington Post“, remdamasis su žvalgybos analize susipažinusiais asmenimis.

Vokietijos konservatorių blokas CDU/CSU, socialdemokratai (SPD) ir žalieji derybose dėl finansų susitarė 3 mlrd. eurų didinti paramą Ukrainai. CDU/CSU frakcijos vadovas Friedrichas Merzas sakė, kad federalinis kancleris Olafas Scholzas pareiškė esąs pasirengęs skirti lėšas, kai tik bus priimtas gynybai ir infrastruktūrai skirtas finansų paketas. „Manau, kad vėliausiai kitą savaitę Bundesratui priėmus sprendimą šie 3 mlrd. galės būti skirti kaip didesnės nei planuota išlaidos.

Iranas visapusiškai įvertins JAV prezidento Donaldo Trumpo laišką, kuriame raginama surengti derybas branduoliniu klausimu ir įspėjama dėl galimų karinių veiksmų tuo atveju, jei Teheranas atsisakytų, o tada pateiks atsakymą, ketvirtadienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija. „Laiškas buvo gautas vakar vakare ir šiuo metu yra peržiūrimas, – oficialiajai naujienų agentūrai IRNA sakė ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai parengė bendrą pareiškimą, kuriuo remiami JAV vadovaujami raginimai nutraukti ugnį Rusijos kare prieš Ukrainą, penktadienį paskelbė susitikimo šeimininkė Kanada. Susitarimas pasiektas nepaisant trinties su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

JAV prezidentas pareiškė, kad yra patenkintas vakarykštėmis derybomis su Vladimiru Putinu, kurias vadino „labai geromis ir produktyviomis“, bei pareiškė, kad „yra didelė tikimybė, kad šis baisus ir kruvinas karas galų gale gali baigtis“. Iš D. Trumpo žinutės sunku suprasti, ar jis pats vakar kalbėjosi su V. Putinu telefonu, ar sakydamas, kad „mes turėjome geras derybas vakar“, turėjo omenyje savo patarėjo Steve’o Witkoffo vizitą Maskvoje ir susitikimą su V. Putinu.

Jungtinės Valstijos penktadienį pasveikino Armėnijos ir Azerbaidžano parengtą taikos sutartį, kurią pavadino istorine, ir paragino abi šalis jos laikytis. „Tai galimybė abiem šalims užversti dešimtmečius trukusio konflikto puslapį“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškime. „Dabar atėjo laikas įsipareigoti taikai, pasirašyti bei ratifikuoti sutartį ir pradėti naują gerovės erą Pietų Kaukazo žmonėms“, – pridūrė jis.

Vokietijos centro dešinioji partija CDU pasiekė susitarimą su žaliaisiais dėl didžiulio išlaidų plano ir taip buvo atvertas kelias jo patvirtinimui parlamente kitą savaitę, penktadienį naujienų agentūrą AFP informavo vienas šaltinis partijoje. Šiame plane, kurį bendrai pateikė CDU ir centro kairieji socialdemokratai (SPD), numatoma, kad išlaidoms gynybai nebūtų taikomas šalies Konstitucijoje įtvirtintas „skolos stabdis“, kai jos viršys 1 proc.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pareiškė, kad jis būtų „šokiruotas“, jei Donaldas Trumpas palaikytų galimybę į Lenkiją perkelti Amerikos branduolinius ginklus, skelbia „Politico“. „Nekalbėjau su prezidentu šiuo konkrečiu klausimu, tačiau būčiau šokiruotas, jei jis palaikytų branduolinių ginklų perkėlimą toliau į rytus Europoje, – interviu stočiai „Fox News“ tvirtino J. D. Vance‘as. – Turime būti atsargūs.

Donaldui Trumpui pakeitus JAV politiką Rusijos atžvilgiu, Maskva rado naują pagrindinį priešą – Jungtinę Karalystę. Tai įrodo vieši Rusijos pareigūnų ir žvalgybos agentūrų pareiškimai, propagandos transliuojami naratyvai ir gerai informuotų šaltinių, su kuriais kalbėjosi „Reuters“, žodžiai. Prieš D. Trumpui sugrįžtant į prezidento postą, pagrindiniu Rusijos priešu buvo laikomos Jungtinės Valstijos.

Rusija penktadienį paskelbė, kad jos pajėgos atkovojo Gončarovkos kaimą Kursko srityje, kurį buvo užėmę ukrainiečiai. Rusijos kariuomenės junginiai atkovojo Gončarovką per puolamąsias operacijas, sakoma Gynybos ministerijos pareiškime. Minimas kaimas yra netoli Sudžos miesto; jį Rusija paskelbė atkovojusi ketvirtadienį. Pranešimai pasirodė tokiu metu, kai Rusijos kariai stumia Ukrainos karius iš Kursko regiono.

Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis penktadienį pertvarkė savo ministrų kabinetą po protestų dėl didžiausios šalies geležinkelių tragedijos, kai 2023-iaisiais žuvo 57 žmonės. K. Micotakis, kurio reitingai smunka, pakeitė kelių svarbiausių ministerijų, įskaitant Finansų, Transporto, Migracijos ir Civilinės saugos, vadovus. Apie tai per televiziją pranešė vyriausybės atstovas spaudai Pavlas Marinakis. Užsienio reikalų ir gynybos ministrai nepasikeitė.

Pusė ukrainiečių mano, kad Ukraina jokiu būdu neturi atsisakyti savo teritorijų. Kaip praneša „Ukrinform“, tai rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KTSI) surengtos apklausos rezultatai. Nuo 2022 metų gegužės KTSI savo apklausose reguliariai užduoda klausimą apie gyventojų pasirengimą teritorinėms nuolaidoms siekiant kuo greičiau užtikrinti taiką ir išsaugoti nepriklausomybę.

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas penktadienį atmetė naujus JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarus apie Grenlandijos aneksavimą ir sakė, kad šios autonominės Danijos valdos negali perimti kita šalis. „Jei pažiūrėtumėte į NATO sutartį, JT (Jungtinių Tautų) chartiją ar tarptautinę teisę, (pamatytumėte, kad) Grenlandijos negalima aneksuoti“, – sakė jis reporteriams.

Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį sutiko pratęsti sankcijas daugiau kaip 2,4 tūkst. asmenų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, pranešė diplomatai. Vengrija delsė, bet galiausiai – iš sąrašo išbraukus keturis žmones – sutiko pratęsti sankcijas dar pusmečiui, sakė pareigūnai. „Mūsų ryžtas remti Ukrainą yra lemiamas“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen.

Europos Sąjungos (ES) aukščiausio rango pareigūnai penktadienį pasveikino Armėniją ir Azerbaidžaną užbaigus taikos susitarimą dešimtmečius trunkančiam konfliktui nutraukti ir paragino netrukus šį susitarimą pasirašyti. Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad baigė taikos derybas su Armėnija, kuriomis siekta išspręsti Kaukazo kaimynių konfliktą, ir kad šalys susitarė dėl galimos sutarties teksto.

Atsiradus pasiūlymui 30 dienų skelbti paliaubas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėjo tris galimybes: priimti pasiūlymą, bet prarasti pagreitį mūšio lauke, atmesti jį, rizikuojant užsitraukti JAV prezidento Donaldo Trumpo nemalonę, arba pabandyti tempti laiiką, kad kovos būtų tęsiamos kuo ilgiau. Ir, kaip rašo „The Telegraph“, V. Putinas pasirinko trečią variantą Kalbėdamas apie idėją baigti karą, jis tikisi išlikti geruose santykiuose su D. Trumpu.

Penktadienį apie 10.30 val. Odesos centre buvo nušautas vyras. Tai pranešė Nacionalinės policijos Odesos srities vyriausioji valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Šaulys iš nusikaltimo vietos pabėgo. Visas įvykio aplinkybes tiria policijos teritorinio skyriaus tyrėjų ir operatyvininkų grupė bei kriminalistai. Imamasi priemonių šauliui sulaikyti. Vietinių „Telegram“ kanalų ir liaudies deputato Oleksijaus Hončarenkos duomenimis, nužudytasis – aktyvistas Demjanas Hanulas.

Prancūzijos finansų ministras Ericas Lombardas aštrėjantį JAV ir ES prekybos karą penktadienį išvadino „idiotišku“ ir pareiškė ketinąs vykti į Jungtines Valstijas – po to, kai Vašingtonas pagrasino milžiniškais tarifais prancūziškam vynui ir šampanui.

Latvijos pilietis Jurijus Ganinas nuteistas šešerius metus kalėti vidutinio režimo kolonijoje Baltarusijoje. Tai savo tinklalapyje pranešė žmogaus teisių gynimo organizacija „Viasna“. J. Ganinas buvo sulaikytas Baltarusijoje praėjusių metų rugpjūčio 10 d. Jis buvo apkaltintas kurstymu imtis veiksmų, kenkiančių Baltarusijos nacionaliniam saugumui, valdžios atstovo įžeidimu ir valstybės vadovo Aliaksandro Lukašenkos šmeižimu.

Lenkijos rytinę sieną ir toliau saugos kariai, ketvirtadienį pareiškė vidaus reikalų viceministras Maciejus Duszczykas. „Pastarosiomis dienomis (migracijos) spaudimas prie mūsų sienų labai padidėjo“, – ketvirtadienį interviu radijo stočiai RMF FM sakė M. Duszczykas. „Užfiksavome kelių šimtų procentų bandymų neteisėtai kirsti sieną augimą“, – sakė jis, turėdamas omenyje nelegalius migrantus, bandančius prasibrauti per rytinę Lenkijos sieną su Baltarusija.

Nepilnos minutės truko iki „Ryanair“ keleivinio lėktuvo katastrofos, kai virš Londono Stanstedo (Didžioji Britanija) oro uosto vos nesirėžė į sraigtasparnį. Pranešama, jog lėktuvui, kuriame buvo 178 žmonės, kilo grėsmė, kai antrasis pilotas pamiršo pasakyti kapitonui, kad išjungė autopilotą, rašoma „Daily Mail“. Lėktuvas artėjo prie Esekso oro uosto po dvi valandas trukusio skrydžio iš Ščecino Lenkijoje ir buvo apie 914 metrų aukštyje, kai pilotų kabinoje įvyko šis nesusipratimas.

Suomijos teismas penktadienį nuteisė rusų neonacį kalėti iki gyvos galvos už 2014 metais Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus. Helsinkio apygardos teismas pripažino Rusijos neonacių sukarintos grupuotės „Rusič“ vadą Vojislavą Tordeną kaltu dėl „keturių skirtingų karo nusikaltimų“, įvykdytų Rytų Ukrainoje. Suomijos policija šį vyrą sulaikė Helsinkio oro uoste 2023 metų liepą.

Suomijoje teismas nuteisė rusą Voislavą Tordeną (Janą Petrovskį) kalėti iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais Ukrainoje 2014 m., „Fontanka“ ir „RIA Novosti“ pranešė jo advokatė Natalija Malgina. „Gynyba mano, kad kaltė neįrodyta, o nuosprendis politiškai motyvuotas“, – sakė N. Malgina portalui „Fontanka“ ir pridūrė, kad gynyba ketina apskųsti teismo sprendimą.

Popiežius Pranciškus praleido dar vieną ramią naktį Romos ligoninėje, kur jau mėnesį kovoja su abiejų plaučių uždegimu, penktadienį pranešė Vatikanas. Nors jo būklė nebėra kritinė, 88 metų pontifikui vis dar teikiama kvėpavimo pagalba per nosies kaniulę dieną ir deguonies kaukę naktį. Vatikanas sakė, kad ketvirtadienį Pranciškui buvo atliekama fizioterapija, taip pat tęsiamas kitas jo gydymas Gemelli (Džemelio) ligoninėje.

Ukrainos gynybos pajėgos numušė 16 Rusijos bepiločių orlaivių, dar 9 priešo dronai dingo iš radarų ekranų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Nuo ketvirtadienio, kovo 13-osios, 20 val. rusai atakavo Ukrainą 27 „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir dronais imitatoriais iš Milerovo ir Primorsko Achtarsko krypčių. Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.

Rusijos pareigūnai vis dažniau skleidžia dezinformaciją, kuri labai panaši į tą, kurią Maskva naudojo pateisindama savo invaziją į Ukrainą. Tai gali reikšti, kad rusai planuoja didinti savo karinį buvimą NATO rytiniame flange. Tai tvirtina JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.  Pažymima, kad Rusija tikriausiai ketina plėsti savo nuolatinę karinę bazę Baltarusijoje.

Okupantai rusai praėjusią parą, kovo 13-ąją, nužudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar 12 žmonių sužeidė. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Anot jo, kovo 13-ąją rusai nužudė vieną Donecko srities gyventoją – Rivnėje. Dar 12 žmonių buvo sužeisti. Kaip pabrėžė regiono vadovas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė mažiausiai 3 106 žmones, o dar 6 822 sužeidė.

Okupantai rusai praėjusią parą, kovo 13-ąją, nužudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar 12 žmonių sužeidė. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Anot jo, kovo 13-ąją rusai nužudė vieną Donecko srities gyventoją – Rivnėje. Dar 12 žmonių buvo sužeisti. Kaip pabrėžė regiono vadovas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė mažiausiai 3 106 žmones, o dar 6 822 sužeidė.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas išskrenda iš Maskvos, praneša leidinys „Meduza“.  Pastebėta, kad JAV prezidento pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose S. Witkoffo naudotas orlaivis „Gulfstream G650ER“ jau pakilo iš Maskvos Vnukovo oro uosto. Apie tai, remdamasis „Flightradar“ duomenimis, skelbia leidinys RBC, cituoja UNIAN.  S. Witkoffas kovo 13 d. ryte skrido į Maskvą surengti pasitarimo dėl Rusijos ir Ukrainos taikos sutarties.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu ir aptarė galimą karo Ukrainoje sureguliavimą, penktadienį pranešė Kremlius. Pokalbis įvyko netrukus po to, kai V. Putinas ketvirtadienį pareiškė turįs „rimtų klausimų“ dėl Vašingtono plano 30 dienų paliauboms Ukrainoje, tačiau pridūrė, kad Maskva yra pasirengusi jį aptarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi, priimdamas Teherano ir Maskvos diplomatus, penktadienį pareiškė, kad Irano branduolinis klausimas turėtų būti sprendžiamas dialogu. „Vienašališkos sankcijos tik pagilins konfliktus, dialogas ir derybos yra vienintelė išeitis“, – sakė jis Pekine viešintiems diplomatams. Kinijos užsienio reikalų viceministras Ma Zhaoxu, anksčiau penktadienį paragino nutraukti „neteisėtas vienašales sankcijas“ Iranui.

Kadenciją baigiantis Grenlandijos premjeras Mute Egede ketvirtadienį pareiškė šaukiantis partijų lyderių susitikimą, kad kartu atmestų JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadą perimti salą, perspėdamas: „Gana yra gana.“ D. Trumpas anksčiau ketvirtadienį ir vėl pareiškė norįs aneksuoti Grenlandiją – Danijos autonominę teritoriją – „tarptautinio saugumo labui“. „Šį kartą turime griežčiau atstumti Trumpą. Žmonės nebegali toliau mūsų negerbti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Egede.

Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 410 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų kovo 14 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 891 660 kareivių.

JAV yra pasirengusios atnaujinti tolimojo nuotolio bombų (angl. GLSDB) tiekimą Ukrainai. Apie tai praneša „Reuters“. Tiekimas atnaujinamas po to, kai raketos buvo patobulintos taip, kad galėtų geriau kovoti su trukdžiais iš Rusijos, „Reuters“ sakė du su šia ginkluote susipažinę asmenys. Žinia apie atnaujinamą bombų tiekimą pasirodė po to, kai pranešta, kad Ukrainos atsargos panašaus nuotolio sistemose ATACMS yra išeikvotos.

Buvęs Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte penktadienį turi stoti prieš Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) Nyderlanduose, pranešė teismas.  79 metų R. Duterte trečiadienį atskrido į Nyderlandus, jis kaltinamas nusikaltimais žmoniškumui, padarytais jo valdymo laikotarpiu vykdant „karą su narkotikais“, įskaitant mažiausiai 43 žmonių nužudymą 2011–2019 metais.  Ketvirtadienį paskelbtame Hagoje įsikūrusio teismo pranešime sakoma, kad R. Duterte pirmą kartą pasirodys teisme 14 val.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pareiškė norįs atnaujinti dialogą su Šiaurės Korėja, nes esą per pirmąją savo kadenciją jis puikiai sutarė su šios šalies lyderiu Kim Jong-unu ir iki šiol palaiko su juo labai gerus santykius. Jis tai sakė per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, praneša „Yonhap“. „Mano santykiai su Kim Jong-unu buvo puikūs.

Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų patarėjai saugumo klausimais penktadienį išvyko į Vašingtoną. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Die Welt“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais, pastarųjų valstybių patarėjai išvyko į JAV, nors apie tokį vizitą iš anksto nebuvo pranešta.

Ketvirtadienio vakarą Denverio tarptautiniame oro uoste dešimtys keleivių buvo priversti stovėti ant „American Airlines“ lėktuvo sparno, kai užsiliepsnojus vienam varikliui turėjo evakuotis, pranešė CNN.  „American Airlines“ lėktuvas „Boeing 737-800“, skridęs iš Kolorado Springso į Dalasą-Fort Vertą su 172 keleiviais ir šešiais įgulos nariais, buvo nukreiptas į Denverį apie 17.15 val.

Kinijos, Rusijos ir Irano diplomatai penktadienį susitiko derybų dėl Teherano branduolinės programos, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida. „Trys šalys pasikeitė nuomonėmis Irano branduolinės programos klausimu ir kitais bendro intereso klausimais“, – teigė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

JAV prezidento specialusis atstovas Ukrainoje Keithas Kelloggas buvo pašalintas iš aukšto lygio derybų dėl karo nutraukimo po to, kai Maskva pareiškė nenorinti matyti jo tarp dalyvių.  Apiei tai, remdamasis JAV administracijos pareigūnu ir aukšto rango Rusijos pareigūnu, pranešė leidinys „NBC News“, cituoja „The Moscow Times“. remdamasi JAV administracijos pareigūnu ir aukšto rango Rusijos pareigūnu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius dėl paliaubų. Pasak V. Zelenskio, nors Rusija tvirtina, kad neatsisako tokios idėjos, vis dėlto V. Putinas iš tiesų to nepalaikys.  V. Zelenskio teigimu, V. Putinas paprasčiausiai bijo tą pasakyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui į akis.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel atmeta kaltinimus žvalgybos ataskaitų apie koronaviruso pandemijos kilmę slėpimu, ketvirtadienį pareiškė jos atstovė spaudai. Trys Vokietijos laikraščiai trečiadienį pranešė, kad šalies žvalgybos agentūra BND 2020 m. nustatė didelę tikimybę, kad koronavirusas atsitiktinai išplito iš Kinijos laboratorijos, tačiau ši išvada nebuvo paviešinta.

Romos ligoninėje nuo plaučių uždegimo gydomo popiežiaus Pranciškaus būklė vis dar yra stabili, nors bendras vaizdas yra sudėtingas, ketvirtadienį pranešė Vatikano spaudos biuras. Popiežiaus klinikinė būklė „tebėra stacionari, o bendras vaizdas – sudėtingas“, – teigiama pranešime.

Amerikiečių astronautai, kurie į Tarptautinę kosmoso stotį nuskrido aštuonioms dienoms, tačiau buvo priversti ten pasilikti daugiau kaip devynis mėnesius, turės dar palūkėti. Dėl technikos gedimų Floridoje atidėta „Space X“ erdvėlaivio misija, kuri turėjo juos pargabenti. Tačiau NASA žada, kad jei nesukliudys prasti orai, erdvėlaivis į kosmosą kils jau penktadienį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Daugiau kaip 90 proc. sumažėjęs eksportas į Europą verčia Rusijos energetikos bendrovę „Gazprom“ gerokai sumažinti darbuotojų skaičių ir išparduoti turtą. Kaip rašo „epravda“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros parengta publikacija, „Gazprom“ gerokai sumažino eksporto padalinio darbuotojų skaičių, o dabar dar ruošiasi parduoti ir šio padalinio pastatą. Negana to, publikacijoje užsimenama, kad rusų energetikos įmonė planuoja atleisti iki 40 proc.