Užsienis

Du JAV astronautai, dėl erdvėlaivio gedimo ilgiau nei devynis mėnesius neplanuotai užsibuvę tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), pagaliau grįžo į Žemę. Astronautai Suni Williams ir Barry‘is Wilmore‘as iš TKS antradienį ryte išvyko erdvėlaiviu „SpaceX Crew Dragon“, o jų išvykimą tiesioginiame eteryje transliavo JAV kosmoso agentūra NASA.

Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją faktiškai atmetus JAV remiamą paliaubų pasiūlymą ir pranešė apie smūgių civilinei infrastruktūrai virtinę praėjus kelioms valandoms po to, kai Maskva sutiko laikinai sustabdyti atakas prieš energetikos tinklus. Vašingtonas siekė 30 dienų visiškų paliaubų, kurios būtų pirmas žingsnis siekiant platesnio trejus metus trunkančio karo sureguliavimo.

Sekmadienį Saudo Arabijos Džedos mieste bus tęsiamos derybos dėl paliaubų Rusijos kare prieš Ukrainą, antradienį pranešė specialusis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas. Po D. Trumpo telefoninio pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“ S. Witkoffas sakė, kad „sekmadienį Džedoje prasidės“ derybos dėl paliaubų susitarimo.

Ukrainos parlemento narys Oleksijus Gončarenka pakomentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio metu priimtą sprendimą, kuriuo V. Putinas sutiko nurodyti savo kariuomenei stabdyti smūgius ukrainiečių energetikos infrastruktūrai. O. Gončarenka tvirtina, kad V. Putinas iš tiesų „numetė“ D. Trumpui kaulą, įsakydamas savo kariuomenei sustabdyti smūgius energetikos infrastruktūrai. „Jis turėjo su kažkuo sutikti“, – sakė O. Gončarenka.

Seulas antradienį pranešė, kad Kinijos, Pietų Korėjos ir Japonijos vyriausieji diplomatai šį savaitgalį susitiks Tokijuje derybų, kaimyninėms šalims siekiant stiprinti regioninius ryšius. Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Cho Tae-yulas ir jo kolegos iš Japonijos bei Kinijos Takeshi Iwaya ir Wang Yi „pasikeis išsamiomis nuomonėmis (...) dėl trišalio bendradarbiavimo plėtojimo“, sakoma korėjiečių užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Antradienį per atidžiai stebėtą pokalbį telefonu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė dėl 30 dienų trukmės su energetikos infrastruktūra susijusių paliaubų Ukrainoje vykstančiame kare, tačiau nepasiekė susitarimo dėl visapusiško ugnies nutraukimo. Naujienų agentūra AFP apžvelgia tai, dėl ko susitarė Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovai ir kur jų nuomonės išsiskyrė daugiau nei 90 minučių trukusio pokalbio metu.

Europolas antradienį įspėjo, kad dirbtinis intelektas (DI) skatina organizuotą nusikalstamumą – nuo seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų kūrimo iki pinigų plovimo per kriptovaliutas, o tokie pasiekimai kaip kvantinė kompiuterija gali tik pabloginti padėtį. Pranešime, kuriame išryškinami organizuoto nusikalstamumo pavojai, Europos policijos agentūra teigė, jog nusikaltėliai puikiai išnaudoja DI galimybes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad kol kas JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu su juo asmeniškai nesusisiekė, rašo „SkyNews“. Visgi V. Zelenskis sako, kad artimiausiu metu jis viliasi sulaukti D. Trumpo skambučio, kad JAV lyderis pateiktų daugiau detalių apie įvykusį pokalbį su V. Putinu. Tiesa, V. Zelenskis patvirtino, kad Ukraina pritartia idėjai nutraukti ugnį prieš energetikos objektus 30 dienų.

Pirmosios reakcijos į Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo pokalbio telefonu rezultatus svyruoja nuo konstatavimo, kad derybos nepavyko, iki atsargiai optimistinių vertinimų (tokių, kaip „taip, paliaubų pasiekti nepavyko, tačiau prasidėjo laipsniškas judėjimas jų link“), rašoma „Agentstvo“. „Taigi, esmė ta, kad Zelenskis sutiko su visišku ugnies nutraukimu, o Putinas – ne“, – rašė dienraščio „The Wall Street Journal“ vyriausiasis užsienio politikos korespondentas Jaroslavas Trofimovas, komentuod...

Kol Japonijoje žmonės skaičiuoja dienas iki sakurų žydėjimo pradžios, ispanai plūsta į Kataloniją. Ten ištisi laukai, kuriuos ūkininkai apsodino kriaušių ir persikų medžiais, pražydo ryškiomis spalvomis. Ispanai vaikštinėja žaliais takeliais, palei kuriuos tūkstančiai medžių žydi ryškiomis spalvomis. Šakos pasipuošusios violetiniais, taip pat švelnesniais baltai rausvais žiedais.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai antradienį pažadėjo toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paraginus „visiškai nutraukti“ Vakarų karinę paramą.  „Mes abu sutinkame, kad Ukraina gali pasitikėti mumis, kad Ukraina gali pasikliauti Europa ir kad mes nenuvilsime (Kyjivo)“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas V. Putinas antradienį susitarė, kad Ukrainoje vykstančiame kare turėtų būti paskelbtos 30 dienų „energetikos ir infrastruktūros paliaubos“, o platesnės derybos dėl ugnies nutraukimo turėtų būti pradėtos nedelsiant, pranešė Baltieji rūmai. Kiek vėliau antradienį D. Trumpas socialinėje platformoje šį pokalbį su V. Putinu pavadino „produktyviu“. „Mano telefoninis pokalbis su Rusijos prezidentu Putinu buvo labai geras ir produktyvus.

Jungtinės Amerikos Valstijos į Salvadorą deportavo 238 venesueliečius, vienos gaujos narius. Donaldo Trumpo administracija deportaciją įvykdė prisidengdama kelių šimtų metų senumo įstatymu, pagal kurį užsieniečiai gali būti deportuoti be teismo šalyje vykstant karui. Nors D. Trumpas aiškina, kad Amerikoje vyksta žiaurus karas su gaujomis, teisininkai jį kaltina pažeidinėjant įstatymą.  Gausios pareigūnų pajėgos Salvadore pasitinka iš Jungtinių Valstijų atskraidintus kalinius.

Europos Sąjungos (ES) šalių ministrai antradienį svarstė, kaip išlaikyti „Laisvosios Europos radiją“ (Radio Free Europe, RFE) po JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimo savaitgalį sustabdyti dotacijas šiai prodemokratinei žiniasklaidos priemonei. „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) transliacijas pradėjo Šaltojo karo metais. Jo programos transliuojamos 27 kalbomis 23 Rytų Europos, Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos prasiveržė į Rusijos teritoriją – Belgorodo sritį, rašo NEXTA, remdamasi „Telegram“ kanaluose patalpintais rusų atstovų pareiškimais.  Kaip teigiama pranešimuose, Ukrainos kariai esą pasiskirstė miškingose vietovėse. Kiti socialinio tinklo kanalai skelbia, kad neva Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo telkti pajėgas šalia Belgorodo jau iš anksčiau.

NATO vadovas Markas Rutte antradienį pasveikino Vokietijos būsimąjį kanclerį Friedrichą Merzą su „istoriniu“ balsavimu, kai įstatymų leidėjai pritarė milžiniškoms gynybos išlaidoms.  „Tai siunčia galingą lyderystės ir įsipareigojimo mūsų bendram saugumui žinią. Tai labai pakeis NATO gebėjimą atgrasyti ir gintis“, – socialiniame tinkle X parašė M. Rutte.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo telefoninis pokalbis baigėsi, antradienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Tuo metu Kremlius jau skelbia, dėl ko susitarta su JAV atstovais. Kaip rašo „SkyNews“, remdamasi Kremliaus atstovų pareiškimais, teigiama, kad V. Putinas po pokalbio su D. Trumpu įsakė sustabdyti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

Rusijos Leningrado srityje sudužo karinis straigtasparnis Mi-28, įgula žuvo, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi rusų žiniasklaidos teiginiais. Teigiama, kad sraigtasparnis Mi-28 sudužo planuoto mokomojo skrydžio metu. Taip pat pabrėžiama, kad karinis sraigtasparnis sudužo toli nuo gyvenviečių, o įgulos nariai žuvo.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys tarptautinio ekonominio ir investicinio bendradarbiavimo klausimais Kirilo Dmitrijevo pareiškė, kad antradienį įvykęs telefoninis pokalbis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu buvo „istorinis“. Pasak jo, kad pasaulis, vadovaujant D. Trumpui ir V. Putinui, tapo „saugesnis“, rašo „SkyNews“, remdamasi K. Dmitrijevo įrašu socialinio tinklo „X“ platformoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskelbė atšaukiantis vyriausybės skirtus Hunterio Bideno asmens sargybinius. Tokiu sprendimu prezidentas išplečia politinio atpildo kampaniją savo pirmtako Joe Bideno sūnui. Be to, D. Trumpas atšaukė apsaugą Ashley Biden, eksprezidento ir buvusios pirmosios ponios Jill dukrai. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas tvirtino, kad H. Bideno apsaugos komandą sudaro 18 žmonių, ir pridūrė, kad tai absurdiška.

Ukrainoje, prie Krupjansko, kovodamas prieš Rusijos kariuomenę, žuvo lietuvis savanoris, praneša naujienų portalas „Delfi“. Pirminiais duomenimis, žuvusysis – 20 metų amžiaus vaikinas. Skelbiama, jog nelaimė įvyko prieš kelias dienas, o lietuvio kūnas tebėra rusų apšaudomame mūšio lauke. Šiuo metu rengiamasi operacijai, kurios metu Ukrainos kariai bandys iš mūšio lauko paimti lietuvio kūną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankysis Helsinkyje, pranešė Suomijos prezidentūra. Šis vizitas vyks kitą dieną po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbio telefonu dėl galimų paliaubų Ukrainoje. V. Zelenskis susitiks derybų su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu, po to vyks pokalbiai su ministru pirmininku Petteri Orpo ir parlamento pirmininku Jussi Halla-aho.

Vokietijos įstatymų leidėjai antradienį patvirtino būsimojo kanclerio Friedricho Merzo pasiūlytą milžinišką investicijų į gynybą ir infrastruktūrą paketą, kuriuo siekiama sustiprinti šalį. Žemųjų parlamento rūmų deputatai 513 balsais prieš 207 nubalsavo už  šimtų milijardų eurų vertės planą, pramintą fiskaline „bazuka“, dėl kurios reikėjo sušvelninti konstitucijoje įtvirtintą skolos stabdį.

Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad jau prasidėjo JAV vadovo Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis telefonu dėl galimų paliaubų Ukrainoje. Pokalbis prasidėjo 14 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku ir dar nesibaigė, sakė JAV administracijos vadovo pavaduotojas Danas Scavino socialiniame tinkle „X“. „Pokalbis einasi gerai ir vis dar tęsiasi“, – sakė jis.

Pirmadienį, praėjus kelioms sekundėms po pakilimo iš Karibų jūros salos netoli žemyninės Hondūro dalies, sudužo nedidelis keleivinis lėktuvas, žuvo visi, išskyrus penkis iš 17 juo skridusių žmonių, pranešė valdžios institucijos. Policija pranešė, kad katastrofą prie turistų lankomos Roatano salos išgyveno penki žmonės.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasikalbėjo su Donaldu Trumpu prieš vėliau antradienį vyksiančias JAV prezidento derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. K. Starmeris D. Trumpui pareiškė, kad Ukraina turi užimti „tvirčiausią įmanomą poziciją“, jog būtų galima užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę taiką“ kare su Rusija. Antradienį D. Trumpas ir jo kolega iš Rusijos turėtų pasikalbėti apie JAV ir Ukrainos planą dėl 30 dienų paliaubų.

Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras mano, kad naujos Izraelio atakos prieš „Hamas“ taikinius Gazos Ruože yra būdas priverstinai atnaujinti įstrigusias derybas dėl galimybės pratęsti paliaubų susitarimą. Pasak G. Saaro, JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas neseniai pateikė du pasiūlymus dėl paliaubų pratęsimo ir apsikeitimo įkaitais ir kaliniais – abu juos islamistinė palestiniečių grupuotė „Hamas“ atmetė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo kalboje Luxeuil-les-Bains karinėje oro bazėje pareiškė, kad iki 2035 m. čia bus dislokuoti naujos kartos „Rafale“ naikintuvai su hipergarsinėmis branduolinėmis raketomis. „Pasaulis, kuriame gyvename, tampa vis pavojingesnis ir vis labiau neapibrėžtas,“ – pareiškė jis, kalbėdamas surinkusiems kariškiams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paragino surengti apkaltą teisėjui, kuris nurodė sustabdyti įtariamų Venesuelos gaujų narių deportacijos skrydžius. „Šiam teisėjui, kaip ir daugeliui sukčių teisėjų, prieš kuriuos esu priverstas stoti, reikėtų surengti APKALTĄ“, – rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Minimas federalinis teisėjas bandė sustabdyti deportacijas į Salvadorą. Tai naujausia D. Trumpo puolimo prieš JAV teismų sistemą apraiška.

Vengrijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti kasmetines „Pride“ eitynes. Kritikai šią iniciatyvą supeikė kaip naujausią bandymą susidoroti su šalies LGBTQ bendruomene. Kaip pranešama, atitinkamas teisės aktas 199 vietas turinčioje Nacionalinėje Asamblėjoje buvo priimtas suskaičiavus 136 balsus „už“ ir 27 „prieš“. Opozicijos politikai stengėsi sutrikdyti balsavimą, be kita ko, šūkaudami ir grodami senąjį Sovietų Sąjungos himną.

Kinija nuo „Ukrainos krizės“ pradžios perdavė Kyjivui keturias humanitarinės pagalbos siuntas ir yra pasirengusi prisijungti prie Ukrainos pokarinio atstatymo.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas antradienį pareiškė, kad jo šalis kitais metais padidins išlaidas gynybai iki mažiausiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), motyvuodamas kaimyninės Rusijos keliama grėsme. Sprendimas grindžiamas kariuomenės vado kariniais nurodymais. Dėl papildomų investicijų į gynybos pajėgumus artimiausiais metais gynybos biudžetas viršys 5 proc. BVP, paskelbė estų vyriausybė.

Įsivyravus nuogąstavimams, kad Elono Musko „Starlink“ gali nutraukti savo labai svarbių paslaugų teikimą Ukrainai, dėmesys kaip niekad anksčiau nukrypo į Europos palydovų operatorių „Eutelsat“. E. Muskas šį mėnesį pavadino savo palydovinio interneto paslaugą su Rusija kariaujančios „Ukrainos kariuomenės ramsčiu“ ir pareiškė, kad „jei ją išjungčiau, sugriūtų visa jų fronto linija“. Dėl to europiečiai ėmė ieškoti alternatyvų, o atitinkamo sektoriaus akcijos išaugo, kadangi turtingiausias planeto...

Friedrichas Merzas, tikėtinas kitas Vokietijos kancleris, pareiškė, kad iki penktadienio Ukrainai gali būti skirta papildoma 3 mlrd. eurų pagalba. Tai galės būti padaryta po antradienio balsavimo parlamento žemuosiuose rūmuose dėl didžiulio išlaidų plano ir griežtų šalies fiskalinių taisyklių sušvelninimo. Paketą stumiančios partijos sako turinčios reikiamą paramą šioms priemonėms patvirtinti.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad islamistų grupuotė „Hamas“ pasirinko karą atsisakydama paleisti įkaitus, Izraeliui surengus intensyviausius smūgius Gazos Ruože nuo paliaubų paskelbimo ir pažadėjus tęsti kovą, kol bus grąžinti visi įkaitai. „Hamas“ galėjo paleisti įkaitus ir pratęsti ugnies nutraukimą, tačiau vietoj to pasirinko atsisakymą ir karą“, – sakoma Nacionalinės saugumo tarybos atstovo Briano Hugheso pareiškime.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas prieš istoriniu galintį tapti pokalbį telefonu su Donaldu Trumpu dalyvavo Rusijos verslo forume ir ten kalbėjo apie Rusijos ekonomikos ateitį ir sankcijas. Vladimiras Putinas kalba Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos suvažiavime. Kalboje jis pažymėjo sankcijas santykių su naująja JAV administracija kontekste. V. Putinas pasiskundė, kad rusams ir Rusijos juridiniams asmenims nuo 2022-ųjų Vakarai įvedė 28 595 sankcijas.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė antradienį paragino Izraelį ir islamistų grupuotę „Hamas“ visiškai įgyvendinti susitarimą dėl paliaubų Gazos Ruože.  Ji taip pat paragino kuo greičiau grįžti prie derybų, kad būtų nutrauktos kovos.  „Norime, kad šis paliaubų susitarimas būtų kuo greičiau atnaujintas“, – pareiškė JK ministro pirmininko Keiro Starmerio atstovas spaudai.  Jis pridūrė, kad pranešimai apie naujausią Izraelio ataką palestiniečių anklave yra pasibaisėtini.

Šveicarijoje vėlai pirmadienį sudužus nedideliam lėktuvui iš Danijos žuvo trys žmonės.  Lėktuvas nukrito netoli namų, bet niekas iš buvusiųjų ne lėktuve nebuvo sužeistas, antradienį pranešė Šveicarijos policija Graubiundene.  Žuvusieji buvo advokatų kontoros „Horten“ pirmininkė, kitas ilgametis bendrovės advokatas ir jų sūnus, apie tai firma pranešė Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“. Kitų žmonių lėktuve nebuvo.

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas antradienį paragino tarptautinę bendriją „priversti Izraelį sustabdyti savo agresiją“ Gazos Ruože. Pareiškimas pasirodė po praėjusią naktį surengtų Izraelio smūgių, per kuriuos, palestiniečių anklavo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo daugiau kaip 400 žmonių.

Policija ankstų antradienio rytą iš Paryžiaus centre esančio istorinio teatro „Gaite Lyrique“ iškeldino jį kelis mėnesius užėmusius migrantus.  Policijos teigimu, pareigūnai lazdomis išvaikė migrantus, kurie jau kelis mėnesius glaudėsi istoriniame pastate. Tuo metu lauke buvo susirinkę daug žmonių, kurie protestavo prieš šių migrantų iškeldinimą.  Prieš pat 6 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku riaušių policija CRS pralaužė aktyvistų pastatytas barikadas ir įsiveržė į pastato vidų.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Otzma Yehudit“, kuriai vadovauja Itamaras Ben-Gviras, sugrįš į Izraelio vyriausybę, sakoma antradienį paskelbtame ministro pirmininko Benjamino Netanyahu judėjimo „Likud“ pareiškime. „Likud“ ir „Otzma Yehudit“ susitarė, kad „Otzma Yehudit“ frakcija šiandien sugrįš į Izraelio vyriausybę ir (kad) „Otzma Yehudit“ ministrai sugrįš į vyriausybę“, – sakoma pareiškime, paskelbtame po kruviniausių Izraelio smūgių Gazos Ruožui nuo sausio, kai įsigaliojo paliaubos.

Bakingemo rūmai antradienį paskelbė kitą mėnesį numatyto karaliaus Karolio III vizito į Vatikaną ir Italiją programą. Pasak rūmų, karaliaus, kuris yra Anglijos Bažnyčios vadovas, būsimos kelionės tikslas – „švęsti šiltus dvišalius Jungtinės Karalystės santykius su abiem valstybėmis“.  Balandžio 7-10 d. vyksiančio vizito programoje numatyta audiencija pas pontifiką, kuris šiuo metu gydomas Romos Gemelli ligoninėje dėl abipusio plaučių uždegimo, ir „pamaldos Siksto koplyčioje, skirtos „rūpes...

Iranas pasmerkė naujausią Izraelio antskrydžių bangą Gazos Ruože, per kurią žuvo daugiausia žmonių nuo sausio mėnesį įsigaliojusių paliaubų.  Išplatintame pranešime Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei šiuos smūgius pavadino „genocido ir etninio valymo“ palestiniečių teritorijoje tęsiniu.  Jis taip pat apkaltino JAV, esą Vašingtonas yra tiesiogiai atsakingas už naujausią Izraelio išpuolį.

Už krizių valdymą ir pagalbą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Hadja Lahbib antradienį paragino nedelsiant nutraukti atsinaujinusį smurtą Gazos Ruože, Izraeliui surengus intensyviausius smūgius nuo paliaubų įsigaliojimo. Palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad žuvusiųjų per Izraelio smūgius antradienį padaugėjo iki bent 413. „Atsinaujinusi eskalacija Gazos (Ruože) yra siaubinga.

Tikėtinas kitas Vokietijos lyderis Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad jo siūlomas didelis išlaidų gynybai padidinimas yra būtinas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino „agresijos karo prieš Europą“. „Tai karas prieš Europą, o ne tik karas prieš Ukrainos teritorinį vientisumą“, – sakė F. Merzas parlamentui prieš balsavimą dėl plano, kuriame taip pat numatytas didžiulis naujas finansavimas infrastruktūrai.

Europos Sąjunga (ES) antradienį pareiškė, jog Rusija ir Kinija naudoja „didžiulius skaitmeninius arsenalus“ kištis į Vakarų demokratijas, o jų skleidžiamos žinutės apie Maskvos invaziją į Ukrainą tapo vis panašesnės. „Užsienio manipuliavimas informacija ir kišimasis yra didžiulės ES saugumo grėsmės“, – pranešime teigė užsienio politikos vadovė Kaja Kallas. „Mes negalime nuvertinti mums daromos įtakos ar tai darančių šalių ketinimų“, – pridūrė ji.

Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus kardinaliai pasikeitė JAV politika Maskvos atžvilgiu. D. Trumpas karo Ukrainoje pabaigą paskelbė vienu iš pagrindinių savo prioritetų ir padidino bendradarbiavimą su Maskva. Retorika pasikeitė ir iš Rusijos pusės. Vladimiras Putinas ir kiti Maskvos pareigūnai liaupsina D. Trumpą už šalių santykių gerinimą.

„Hamas“ valdomos Gazos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad praėjusią naktį Izraelio suduotų smūgių, kurie buvo intensyviausi nuo to laiko, kai sausį šioje teritorijoje įsigaliojo paliaubas, aukų skaičius pasiekė mažiausiai 413. „Ligi šiol į Gazos Ruožo ligonines pristatyta 413 žuvusiųjų“, – pranešime nurodė sveikatos apsaugos ministerija, pridurdama: „Po griuvėsiais tebėra nukentėjusiųjų, šiuo metu vyksta darbai, mėginant juos pasiekti“. „Hamas“: atnaujindamas karą B. Netanyahu nuspren...

Dmitrijaus Peskovo dukra Jelizaveta ištekėjo, pasikeitė pavardę ir pagimdė vaiką. Jos sutuoktinis yra siejamas su Sankt Peterburgo įtakingo politiko, gubernatoriaus Sergejaus Beglovo aplinka. Jelizaveta Peskova, kuri yra vyriausioji Vladimiro Putino asmeninio atstovo Dmitrijaus Peskovo dukra, ištekėjo, pakeitė pavardę ir pagimdė vaiką, skelbiama „Verstka“. Jos sutuoktinis yra Danilas Romašovas – jaunas verslininkas, susijęs su statybų verslu Sankt Peterburge.