Užsienis

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra ketvirtadienį pranešė, kad per Izraelio antskrydį prieš mokyklą, kurioje prieglobstį rado perkeltieji asmenys, žuvo mažiausiai 25 žmonės.  Civilinės gynybos agentūros atstovas spaudai Mahmudas Bassalas (Mahmudas Basalas) naujienų agentūrai AFP nurodė, kad per smūgį į „Dar al Arqamo“ mokyklą Tufaho rajone, į šiaurės rytus nuo Gazos miesto, žuvo mažiausiai 25 žmonės ir daugiau kaip 100 buvo sužeisti.

Vilniuje išlydėjus Pabradėje žuvusius JAV karius, 1-osios šarvuotosios divizijos vadas generolas majoras Curtisas Tayloras papasakojo, kaip vyko šarvuočio traukimo operacija, išreiškė užuojautą žuvusiųjų karių šeimoms ir dėkojo Lietuvai už pagalbą. „Esame be galo dėkingi Lietuvos, Lenkijos ir Estijos žmonėms už jų milžiniškas pastangas sugrąžinti mūsų karius namo“, – pranešama JAV kariuomenės pajėgų Europoje ir Afrikoje „Facebook“ paskyroje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino stabdyti investicijas Jungtinėse Valstijose, kol bus paaiškinti „žiaurūs ir nepagrįsti“ nauji JAV prezidento Donaldo Trumpo muitai Europai ir likusiam pasauliui.

Kyjivo Pečiorų apygardos teismas pratęsė verslininko Ihorio Kolomoiskio kardomąjį kalinimą iki gegužės 8 d. be galimybės paleisti už užstatą byloje, susijusioje su užsakomosios žmogžudystės suorganizavimu.  Tai patvirtino teismo atstovė spaudai Marija Pylajeva, pareiškusi, kad balandžio 2 d. tyrimo teisėjas Serhijus Vovkas patenkino prokuratūros prašymą pratęsti I. Kolomoiskio suėmimą iki gegužės 8 dienos.

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą prieš daugiau nei trejus metus Rusija prarado maždaug  900 tūkst. kareivių, ketvirtadienį pranešė aukštas NATO pareigūnas.  NATO duomenimis, per karą, prasidėjusį 2022 m. vasario 24 d., žuvo iki 250 tūkst. karių.  Ukraina ginasi nuo Rusijos puolimo plačiai remiama Vakarų sąjungininkių.

JAV viceprezidentas J. D. Vance’as griežtai atmetė pranešimus apie milijardieriaus Elono Musko darbo Baltuosiuose rūmuose pabaigą ir pareiškė, kad tokie pranešimai yra neteisingi.

 Lenkija suteikė Ukrainai dar 5000 „Starlink“ terminalų, kad užtikrintų nenutrūkstamą ryšį kritinėse vietose, įskaitant ligonines, mokyklas ir pagrindinius infrastruktūros objektus. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos vicepremjeras inovacijoms, švietimui, mokslui ir technologijoms bei skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fiodorovas.

Milijardieriaus Elono Musko išlaidų mažinimo komanda JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) darbuotojams išsiuntė pranešimus apie atleidimą iš darbo, kuriuose pateikti duomenys buvo neteisingi.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino sustabdyti investicijas Jungtinėse Valstijose, kol JAV vadovo Donaldo Trumpo naujoji muitų politika Europos ir kitų pasaulio šalių atžvilgiu taps aiškesnė. „Būsimos investicijos, investicijos, apie kurias buvo pranešta pastarosiomis savaitėmis, turėtų būti laikinai sustabdytos, kol nebus išsiaiškinta situacija su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė Prancūzijos prezidentas.

 Izraelio kariuomenė ketvirtadienį paskelbė, kad Pietų Libane smogė vienam grupuotės „Hezbollah“ kovotojui.  Tai buvo naujausias Izraelio išpuolis prieš Libaną pastarosiomis dienomis.  „Prieš kurį laiką IAF (Izraelio oro pajėgų) lėktuvas smogė „Hezbollah“ teroristui, kuris veikė“ Alma Al Šaabo vietovėje Libano pietuose“, – sakoma Izraelio kariuomenės išplatintame pranešime.

Briuselyje viešintis JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį patikino savo kolegą iš Danijos, kad abiejų šalių ryšiai yra tvirti, didėjant įtampai dėl Grenlandijos.  „Sekretorius Rubio dar kartą patvirtino tvirtus Jungtinių Valstijų ir Danijos Karalystės santykius“, – sakoma JAV išplatintame pareiškime.  Ketvirtadienį M. Rubio susitiko su savo kolega iš Danijos NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose.

„Norinčiųjų koalicija“ sutarė, kad bent vienas Europos lyderis turėtų pradėti dialogą su Rusija, balandžio 3 d. pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, rašoma „Kyiv Independent“. A. Stubbas pasiūlė, kad Prancūzija arba Jungtinė Karalystė, kaip pagrindinės koalicijos lyderės, turėtų inicijuoti dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad būsimose derybose dėl karo užbaigimo jo šalis nepripažins Rusijos okupuotų teritorijų ir nesutiks mažinti savo kariuomenės dydžio. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai kalbėjo susitikime su Černihivo srities teritorinių bendruomenių vadovais. „Mūsų prioritetas yra stipri mūsų kariuomenė. Todėl tai (mums) yra raudonoji linija – jokio mūsų kariuomenės dydžio mažinimo.

Volodymyras Zelenskis pripažįsta „kompromisą“ dėl okupuotų teritorijų, tačiau Ukraina, anot jo, niekada nepripažins jų rusiškomis. Paliaubos, Ukrainos prezidento teigimu, gali būti įgyvendintos „per artimiausias savaites ar mėnesius“. Tai jis pasakė ketvirtadienį, balandžio 3 d., komentuodamas Rusijai naudingas teritorines nuolaidas per susitikimą su Černihivo srities teritorinių bendruomenių vadovais, praneša „24 kanalas“ su nuoroda į Prezidento kanceliariją.

Kol Donaldas Trumpas visam pasauliui skelbia tarifų karą, Vašingtone lankosi V. Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas. Vašingtonas ne tik atšaukė sankcijas Putino pasiuntiniui, kad šis galėtų atskristi į Ameriką, bet ir padarė Rusijai išimtį tarifų kare, o Ukrainą nubaudė 10 procentų tarifais.  Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas tapo aukščiausio rango Maskvos pareigūnu oficialiai apsilankiusiu Amerikoje nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.

Rusijos teismas skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę vyrui, padegusiam geležinkelio įrangą, ketvirtadienį pranešė teismo spaudos tarnyba. Teigiama, kad išpuolis buvo proukrainietiška diversija. Nuo 2022-ųjų, kai Maskva pradėjo visapusišką karą prieš Ukrainą, Rusijoje buvo įvykdyta dešimtys diversijų; nemažai jų buvo nukreiptos prieš didžiulį šalies geležinkelių tinklą.

Buvęs Rusijos parlamento Statybų komiteto pirmininkas Jurijus Napso iš prokremliškos LDPR partijos neteko mandato po to, kai paaiškėjo, kad jis beveik du metus nesirodė darbe, skelbiama „Moscow Times“. Rusijos Dūmos reglamento komisija nustatė, kad 51-erių J. Napso, pirmą sykį išrinktas į valdžią dar 2007-aisiais, nuo 2023-ųjų balandžio „periodiškai pateikdavo laikino nedarbingumo pateisinimus, o likusį laiką darbe nesirodydavo“. Buvo nustatyta, kad parlamentaras darbe sugebėjo nesirodyti apie...

Devyni migrantai žuvo, o 25 buvo išgelbėti, kai ketvirtadienį jų valtis pradėjo skęsti prie vakarinių Turkijos krantų, pranešė pareigūnai.  Incidentas įvyko ketvirtadienio rytą ties Ayvaciko rajono krantais, pranešė vietos gubernatorius ir pakrančių apsaugos tarnyba. „Buvo imtasi paieškos ir gelbėjimo pastangų, rasti devyni kūnai, išgelbėti 25 migrantai“, – sakoma gubernatoriaus pranešime ir priduriama, kad paieška tęsiama siekiant rasti vieną dingusį migrantą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė „negalįs įsivaizduoti“, kad per galimą vizitą Vokietijoje būtų įvykdytas Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderis. Jis tokius komentarus išsakė atsakydamas į žurnalisto klausimus po to, kai B. Netanyahu atvyko į Budapeštą – tai pirmoji jo kelionė į Europą nuo tada, kai Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) lapkričio mėnesį išdavė orderį dėl Izraelio vyriausybės veiksmų Gazos Ruože.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pripažino jo paskelbtų itin griežtų muitų sukeltą šoką, bet sakė, kad Jungtinių Valstijų ekonomika bus „daug stipresnė“, net kilus sumaiščiai pasaulio rinkose. „OPERACIJA BAIGTA! PACIENTAS IŠGYVENO IR SVEIKSTA. PROGNOZĖ TOKIA, KAD PACIENTAS BUS DAUG STIPRESNIS, DIDESNIS, GERESNIS IR ATSPARESNIS NEI BUVO KADA NORS ANKSČIAU“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

Danijos vyriausybė patvirtino 25-ąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, jo vertė siekia 6,7 ​​mlrd. Danijos kronų (970 mln. JAV dolerių) ir jis skirtas palaikyti nuolatinę paramą 2025–2027 metais. Apie tai pranešė Danijos gynybos ministerija. „Saugumo padėtis sparčiai vystosi. Todėl labai svarbu, kad Danija toliau teiktų plataus masto paramą Ukrainai“, - sakė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.

„Pažiūrėkime, kas bus stipresnis šiose rankų lenkimo varžybose“: Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas atskleidė „slaptą sąrašą“ atsakomųjų priemonių D. Trumpo muitams. Vokietijos ekonomikos ministras R. Habeckas netikėtai parodė visuomenei Europos Sąjungos atsako į naujus JAV muitus projektą.

Kibernetinę ataką prieš Lenkijos Piliečių platformos partiją įvykdė grupės iš Rusijos ir Baltarusijos, valstybės saugumo tarnybos vertina incidentą labia rimtai, ketvirtadienį per kibernetinio saugumo konferenciją Vidurio Lenkijos Bydgoščiaus mieste sakė Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas Krzysztofas ​​Gawkowskis. „Turime patvirtinimą, kad ši ataka nebuvo atsitiktinė“, – sakė jis. „Auka gali tapti bet kuri politinė partija, bet kuri valstybės institucija“, – pridūrė jis.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų paskelbti didžiuliai nauji muitai yra „skausmingas ir rūstus smūgis“ iš artimiausios Europos Sąjungos (ES) narės sąjungininkės.  „Nauji JAV muitai gali sumažinti Lenkijos bendrąjį vidaus produktą 0,4 procento. Skausmingas ir rūstus smūgis, nes jį sudavė mūsų artimiausia sąjungininkė. Bet mes išgyvensime.

Sprogimas turguje Kyjivo Desnianskio rajone nusinešė dviejų žmonių gyvybes, policija šiuo metu tiria incidento aplinkybes. Apie sprogimą tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos sostinės policijos komunikacijos departamentas. „Desnianskio policijos departamentas šiandien gavo informaciją apie sprogimą. Į įvykio vietą buvo nedelsiant išsiųsta tyrimo grupė, sprogmenų ekspertai ir medikai. Per sprogimą žuvo du žmonės. Šiuo metu nustatomos visos incidento aplinkybės.

Vengrijoje viešintis Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį sveikino Budapešto sprendimą trauktis iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT). „Ką tik užėmėte drąsią ir principingą poziciją dėl TBT ir aš dėkoju jums, Viktorai (...). Tai svarbu visoms demokratinėms valstybėms. Svarbu pasipriešinti šiai korumpuotai organizacijai“, – sakė B. Netanyahu spaudos konferencijoje su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį sušaukė susitikimą su ministrų „darbo grupe“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų, atšaukusi kitus tos dienos susitikimus, kad suderintų būtinus veiksmus, sakė šaltiniai.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vašingtonas supranta, jog NATO sąjungininkės negalės iš karto smarkiai padidinti išlaidų gynybai, tačiau pabrėžė būtinybę nutiesti aiškų „kelią“, kad europiečiai ir Kanada skirtų daugiau lėšų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą reikalavo, kad NATO sąjungininkės padidintų išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir prisiimtų dalį Jungtinėms Valstijoms tenkančios naštos.

Izraelio kariuomenė nurodė, kad tiria incidentą, per kurį jos kariai apšaudė greitosios pagalbos automobilius Gazos Ruože, teigdami, kad taikėsi į teroristus. Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad per incidentą žuvo 15 medikų ir humanitarinės pagalbos darbuotojų.

Ketvirtadienį aukštas Rusijos derybininkas paskelbė, kad yra Vašingtone deryboms dėl santykių gerinimo – tai aukščiausio lygio Kremliaus pareigūno vizitas į JAV po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.  Rusijos valstybinio turto fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas sakė, kad „rengia susitikimus Vašingtone su prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovais“, bet išsamesnės informacijos nepateikė.

Islamistų grupuotės „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad nuo kovo 18-osios, kai Izraelis atnaujino plataus masto smūgius, palestiniečių teritorijoje žuvo 1 163 žmonės. Ministerijos pranešime teigiama, kad per pastarąją parą žuvo 97 žmonės.

Kinijos ir Europos Sąjungos pareigūnai susitarė atnaujinti derybas dėl muitų į ES importuojamiems kiniškiems elektromobiliams, ketvirtadienį skelbia Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, remdamasi Prekybos ministerijos pranešimu. Derybos bus atnaujintos kuo greičiau, kad būtų sudarytos palankios sąlygos investicijoms ir Kinijos bei Europos įmonių bendradarbiavimui, pažymėjo ministerija. JAV prezidentas Donaldas Trumpas vakar paskelbė įvedantis papildomus 34 proc.

Europos Komisijos (EK) prekybos vadovas Marošas Šefčovičius penktadienį surengs pokalbius su kolegomis iš Jungtinių Valstijų, Briuseliui siekiant dialogo su JAV, kad išvengtų naujų prezidento Donaldo Trumpo muitų. „Nepateisinami muitai neišvengiamai sukelia atvirkštinį efektą“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ rašė M. Šefčovičius. „Kol kalibruosime savo atsaką, elgsimės ramiai, kruopščiai suskirstytais etapais ir vieningai, kartu skirdami pakankamai laiko pokalbiams.

Po virtinės išpuolių prieš žmones vyriausybė Slovakijoje davė leidimą sumedžioti 350 lokių. „Negalime gyventi šalyje, kurioje žmonės bijo eiti į mišką“, – trečiadienį žurnalistams sakė vyriausybės vadovas Robertas Ficas. Aplinkosaugininkai apkaltino vyriausybę pažeidžiant įstatymus ir pareikalavo vietoj to geriau šviesti gyventojus.  ES šalis jau seniai siekia palengvinti lokių medžioklę.

Mianmarą sukrėtusio didžiulio žemės drebėjimo aukų skaičius perkopė 3 tūkst., ketvirtadienį pranešė valdančioji chunta. Patvirtinta, kad Mianmare žuvo 3 085 žmonės, 4 715 buvo sužeisti, be žinios dingo – 341, teigiama valdančiosios chuntos atstovo pareiškime. Vyriausybės atstovas generolas majoras Zaw Min Tunas pridūrė, kad gelbėtojai ir pagalbos darbuotojai atvyko iš 17 šalių ir atgabeno beveik 1 tūkst. tonų atsargų bei kitos humanitarinės pagalbos.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtonas ir toliau lieka įsipareigojęs NATO aljansui, tačiau nurodė šalims narėms įsipareigoti padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausiasis JAV diplomatas abejones dėl prezidento Donaldo Trumpo įsipareigojimo Aljansui pavadino isterija.

Praėjusiais metais patyrusi milijardinius nuostolius tiek savo grupėje, tiek „Volkswagen“, bendrovė „Porsche SE Holding“ ieško naujų verslo sričių. Europai paskelbus apie rekordines investicijas į gynybą, svarstoma galimybė grįžti į gynybos pramonės verslo sektorių. Po prastų metų automobilių pramonėje „Porsche SE Holding“, kuriai priklauso 31,4 % „Volkswagen“ ir 25 % „Porsche“ akcijų, patyrė 20 mlrd. eurų grynųjų nuostolių.

Rusijoje, Petrozavodske, užsidegė vienas iš laivų statybos ir remonto gamyklos cechų, rašo „Moscow Times“. Anot Karelijos institucijų, gaisro plotas siekė 1,5 tūkst. kv. m. Trys žmonės sužeisti Pirminiais duomenimis, gaisro priežastis – dujų baliono sprogimas. Žuvusiųjų nėra, trys žmonės buvo sužeisti. Skelbiama, kad du iš sužeistųjų yra gamykloje dirbę suvirintojai, jie buvo sprogimo epicentre. Abiejų jų būklė sunki, jie ligoninėje.

Kinijos prekybos ministerija ketvirtadienį JAV muitus ne JAV pagamintiems automobiliams pavadino „protekcionizmu ir patyčiomis“ po to, kai įsigaliojo 25 proc. tarifai šiam sektoriui.  „Pasaulinė automobilių pramonė yra labai priklausoma nuo tarptautinių gamybos ir tiekimo grandinių“, – sakė ministerijos atstovas He Yadongas.  „Tai tik pabrėžia JAV priemonių vienašališkumą, protekcionizmą ir įžeidžiantį toną“,  – pridūrė jis.

Po Donaldo Trumpo pranešimo apie tarifus Australijos akcijų rinka smuktelėjo, rašo „Sky news“. Šalies indeksas S&P/ASX 200 nukrito 0,9 proc., dieną prieš jis smuktelėjo 2,1 proc. Australijos kalnakasių akcijų kaina smuko nuo 2,3 iki 3,5 proc. Technologijų įmonių akcijos krito apie 2,9 proc. Nuo pakylos nukrito Australijos premjeras Tačiau, kaip pastebi leidinys, trečiadienį Australijoje nukrito ne tik akcijų vertė.

Rusijos saugumo tarnyba FSB ketvirtadienį atliko kratą Leonido Volkovo, mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno artimo sąjungininko, tėvo namuose. L. Volkovas tai pavadino kerštu už savo paties antikremlišką kampaniją. A. Navalnas mirė 2024 metų vasarį neaiškiomis aplinkybėmis kolonijoje Arktyje, kur atliko 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų ekstremizmu, laikomų kerštu už opoziciją Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Rusijos atstovas Kirilas Dmitrijevas patvirtino, kad šiuo metu vyksta susitikimai su D. Trumpo administracija Vašingtone. Kokios konkrečiai temos yra aptariamos neatskleidžiama, tačiau žadama vėliau paskelbti „trumpus komentarus“. „Balandžio 2-3 d. Rusijos Federacijos prezidento V. V. Putino paliepimu Vašingtone susitiksiu su Prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovais.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos neplanuoja staiga išvesti savo pajėgų iš Europos. Jis kalbėjo sąjungininkėms nerimaujant dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įsipareigojimo Europos saugumui. „Nėra planų jiems staiga labai sumažinti savo buvimą čia, Europoje“, – sakė M. Rutte prasidedant NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui Briuselyje.

Vengrijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad pasitrauks iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) – pranešimas pasirodė prieš pat ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui priimant Izraelio kolegą Benjaminą Netanyahu , atvykusį nepaisant TBT jam išduoto arešto orderio. Pernai lapkritį, praėjus dienai po to, kai TBT išdavė Izraelio premjero arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazos Ruože, V. Orbanas pakvietė B. Netanyahu ir pareiškė, kad Vengrija nevykdys šio TBT sprendimo.

Susirūpinusios Jungtinių Valstijų sąjungininkės ketvirtadienį spaus JAV valstybės sekretorių Marco Rubio išdėstyti Vašingtono planus dėl NATO ir Ukrainos, tačiau jo vizitą gali užgožti vis labiau besiplečiantis prekybos karas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas supurtė Vakarų saugumo pamatus – privertė suabejoti NATO kolektyvinės gynybos pažadu, artėjo prie Europos priešininkės Rusijos ir grasino perimti Kanadą bei Danijos autonominę valdą Grenlandiją.

JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti muitai buvo nustatyti ir nedidelėms vulkaninės kilmės saloms prie Antarktidos, rašo „The Guardian“. Tas saleles dengia ledynai ir jose gyvena pingvinai. Šioms saloms įvestas 10 proc. tarifas prekėms. Heardo sala ir Makdonaldo salos, kurios sudaro išorinę Australijos teritoriją, yra vienos atokiausių vietų Žemėje. Į jas galima patekti tik dvi savaites trunkančia kelione laivu iš Perto vakarinėje Australijos pakrantėje.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad šios savaitės pabaigoje arba kitos savaitės pradžioje į JAV atvyks Ukrainos delegacija, praneša „Bloomberg“. Anot jo, atvykus delegacijai bus aptartas abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo susitarimas. Anot S. Bessento, ukrainiečiai pasamdė patarėją ir susitarimas iš JAV pusės yra parengtas. „Manome, kad šis susitarimas toks svarbus Amerikos žmonėms, Ukrainos žmonėms ir taikos procesui“, – sako jis.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu anksti ketvirtadienį atvyko į Budapeštą. Ši jo kelionė į Europą – pirmoji nuo 2023 metų – surengta nepaisant Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) jam išduoto arešto orderio.  Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pakvietė B. Netanyahu į savo šalį praėjusį lapkritį, kitą dieną po to, kai TBT išdavė arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazos Ruože.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste Kryvyj Rihe per Rusijos balistinės raketos ataką žuvo mažiausiai keturi žmonės, o dar 17 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.  Pasak pareigūnų, šis trečiadienio smūgis buvo surengtas po naktinės dronų atakos Zaporižios ir Charkivo srityse, per kurią vienas žmogus žuvo, o dar mažiausiai septyni buvo sužeisti.