Užsienis

 NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį pasveikino vokiečių konservatorių lyderį Friedrichą Merzą, kuris buvo išrinktas Vokietijos kancleriu, sakydamas, kad tikisi bendradarbiauti siekiant išlaikyti tvirtą Atlanto aljansą. „Jūsų vadovavimas bus labai svarbus, mums bendradarbiaujant, kad užtikrintume, jog esame pasirengę ir pajėgūs atgrasyti ir gintis dėl mūsų žmonių saugumo“, – socialiniame tinkle „X“ parašė M. Rutte.

Tvyrant įtampai tarp abiejų šalių, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį Baltuosiuose rūmuose priėmė naująjį Kanados premjerą Marką Carney‘į. D. Trumpas žurnalistų akivaizdoje pakartojo savo reikalavimą, kad Kanada turėtų tapti 51-ąja JAV valstija. M. Carney‘is atsakė: „Mes niekada nebūsime parduodami“. Prezidentas kalbėjo, kad siekia naujo prekybos susitarimo su Kanada. Prieš susitikimą jis socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad JAV „kasmet subsidijuoja Otavą 200 mlrd.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad kitą savaitę, prieš vizitą Artimuosiuose Rytuose, padarys „labai, labai didelį pranešimą“. „Ketiname padaryti labai, labai didelį pranešimą. Tokį didelį, koks tik gali būti, ir nesakysiu, kokį. Ir jis labai teigiamas“, – Ovaliniame kabinete užsiminė D. Trumpas, nepateikdamas daugiau detalių.

Kremliui artima ir nuo rusiškos naftos ir dujų priklausoma Vengrija antradienį pasmerkė Europos Sąjungos (ES) planą iki 2027 metų pabaigos palaipsniui nutraukti likusį dujų importą iš Rusijos kaip „labai rimtą klaidą“. „Po to, kai sankcijos Rusijai visiškai žlugo, Europos Komisija (EK) dabar daro dar vieną labai rimtą klaidą, prievarta, dirbtinai ir ideologiškai pašalindama Rusijos energijos šaltinius iš Europos“, – feisbuke pareiškė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Serbijos universitetų studentai, jau daug mėnesių vadovaujantys demonstracijoms prieš korupciją, kurios supurtė prezidento Aleksandaro Vučičiaus pozicijas, vėlai pirmadienį pareikalavo pirmalaikių rinkimų. Bendroje socialinių tinklų paskyroje paskelbtame pareiškime sakoma, kad pirmalaikiai rinkimai yra vienintelė išeitis iš didelės politinės krizės, kurią Serbijoje sukėlė tragedija Novi Sado traukinių stotyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį telefonu kalbėdamasis su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu pasmerkė mėginimus „perrašyti“ Antrojo pasaulinio karo istoriją, Maskvai besirengiant minėti 80-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines. „Atkreiptinas dėmesys, kad abi šalys yra pasiryžusios apginti tiesą apie Antrojo pasaulinio karo įvykius ir atremti mėginimus perrašyti karo baigtį ir suklastoti istoriją“, – rašoma Kremliaus paskelbtoje pokalbio transkripcijoje.

Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad jos karo lėktuvai smogė Jemeno husių sukilėlių kontroliuojamai sostinei Sanai ir „visiškai nutraukė oro uosto darbą“. Tai naujausias atsakomasis smūgis po to, kai iš Jemeno paleista raketa pataikė netoli pagrindinio Izraelio tarptautinio oro uosto.

  JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskelbė, kad Irano remiami hučių sukilėliai Jemene sutiko daugiau nebepulti regiono vandenimis plaukiančių laivų, tačiau šių savo Baltuosiuose rūmuose išsakytų remarkų plačiau nekomentavo. „Hučiai paskelbė... kad nebenori kariauti. Jie tiesiog nenori kariauti. Ir mes tai gerbsime, mes nutrauksime bombardavimą, nes jie kapituliavo“, – sakė D. Trumpas.

Daugelis amerikiečių ir europiečių mano, kad Trečiasis pasaulinis karas gali kilti per 5-10 metų, o įtampa santykiuose su Rusija yra labiausiai tikėtina priežastis. Apie tai liudija „YouGov“ apklausos duomenys, paskelbti „The Guardian“ prieš 80-ąsias Pergalės Europoje metines, praneša „Ukrinform“. „YouGov“ atliktas tyrimas taip pat parodė, kad didžioji dauguma mano, jog Antrojo pasaulinio karo įvykiai yra aktualūs ir šiandien, todėl apie juos būtina ir toliau mokyti jaunąsias kartas.

Bet kokį rusų bandymą iš naujo paleisti Zaporižios atominę elektrinę reikia vertinti kaip branduolinio teroro aktą. Apie tai teigiama Ukrainos valstybinės branduolinės reguliavimo inspekcijos pirmininko Olego Korykovo pranešime, rašo „Ekonomična pravda“. Jis pabrėžė, kad esamomis sąlygomis tai gali turėti katastrofiškų pasekmių visam pasauliui. „Šiuo metu Zaporižios atominėje elektrinėje neveikia avarinės parengties ir reagavimo sistema, ankstyvojo perspėjimo ir radiacinės kontrolės sistemos.

JAV žvalgybos agentūros atmetė prezidento Donaldo Trumpo teiginį, kuriuo jis siekė pateisinti daugiau kaip 200 venesueliečių deportavimą į Salvadorą, sakoma pirmadienį paskelbtame išslaptintame memorandume.  Nacionalinės žvalgybos tarybos memorandumas, datuojamas balandžio 7 diena, rodo, jog JAV žvalgybos agentūros netiki D. Trumpo teiginiais, kad Venesuelos gauja „Tren de Aragua“ (TDA) yra susijusi su venesueliečių prezidento Nicolaso Maduro vyriausybe.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tapo vienu iš pirmųjų aukščiausio lygio oficialių asmenų, pasveikinusių Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą su tuo, kad antradienį parlamente buvo išrinktas į šias pareigas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pasveikino konservatorių lyderį Friedrichą Merzą, kuris antruoju balsavimu buvo išrinktas Vokietijos kancleriu. E. Macronas taip pat patvirtino, kad Paryžiuje bus surengtos jų derybos.  „Sveikinu Jus inauguracijos proga, brangusis kancleri, – socialiniame tinkle „X“ parašė E. Macronas. – Dabar turime paspartinti mūsų Europos darbotvarkę dėl suverenumo, saugumo ir konkurencingumo. Prancūzams, vokiečiams ir visiems europiečiams.

Nepaisant dronų atakų prieš Maskvą ir tvyrančio neramumo Rusijos sostinėje, Ukrainos pareigūnai atmetė galimybę surengti naujas atakas Rusijoje švenčiamos Pergalės dienos metu, rašo „The Washington Post“. Penktadienį Rusija minės 80-ąsias nacistinės Vokietijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare metines. Kaip teigiama leidinyje, šia proga Rusijos lyderis Vladimiras Putinas priims daugiau kaip dvi dešimtis užsienio šalių vadovų, įskaitant ir Kinijos lyderį Xi Jinpingą.

Kremlius antradienį paskelbė, kad rusų prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūčio pabaigoje vyks į Kiniją, atsakydamas į Kinijos vadovo Xi Jinpingo šią savaitę planuojamą vizitą Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Vokietijos konservatorių lyderį Friedrichą Merzą su tuo, kad parlamente buvo išrinktas naujuoju šalies kancleriu. „Nuoširdžiai sveikinu Friedrichą Merzą su tuo, kad buvo išrinktas naujuoju Vokietijos federaliniu kancleriu“, – platformoje „X“ anglų, vokiečių ir ukrainiečių kalbomis paskelbtame įraše rašė V. Zelenskis. „Ukraina yra didžiai dėkinga už Vokietijos ir jos liaudies pagalbą.

Nuo plataus masto karo pradžios iš rusų nelaisvės jau buvo paleisti 4 757 ukrainiečiai. Apie tai feisbuke pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas. Kontrolierius pabrėžė, kad šiandien įvyko 64-ieji belaisvių mainai. Daugelis iš grįžusiųjų namo nelaisvėje išbuvo nuo pat plataus masto invazijos pradžios, tarp jų yra nemažai sunkiai sergančių ir sužeistų karių.

 Kremlius antradienį pranešė, kad gegužės 9-osios parade Maskvoje dalyvaus 29 užsienio šalių lyderiai, tarp jų Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula de Silva, taip pat šiame sąraše yra bent dvi teritorijos, kurios tarptautiniu mastu nėra pripažįstamos kaip valstybės.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas paprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino jį atleisti iš pareigų. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi rusų informacinėje erdvėje pasirodžiusia informacija, R. Kadyrovui buvo užduotas klausimas apie pasklidusius gandus dėl jo pasitraukimo iš valdžios. Į tai sureagavo ir pats Čečėnijos lyderis. „Aš taip pat girdėjau šiuos gandu. Jie rašo daug skirtingų dalykų. <...> Aš pats paprašiau, kad būčiau atleistas iš pareigų.

Per Rusijos pajėgų surengtą Ukrainos Chersono srities apšaudymą antradienį žuvo du žmonės ir du buvo sužeisti. Srities prokuratūra feisbuke pranešė, kad dronui Červonyj Jaro kaime numetus sprogmenį žuvo vyras. Dar du civiliai buvo sužeisti. Beryslavo prokuratūra pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimo. Anksčiau pranešta, kad per Komyšanio gyvenvietės Chersono srityje apšaudymą iš artilerijos  žuvo moteris.

Ukraina antradienį perspėjo, kad gegužės 9-ąją vyksiančiame kariniame Pergalės dienos parade Maskvoje, skirtame paminėti 80-ąsias nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metines, neturėtų dalyvauti jokie užsienio kariai. Ukrainiečių nuomone, tai būtų nepriimtina ir gali būti laikoma pagalba Maskvai, siekiant „pateisinti jos karo nusikaltimus“. Pastaraisiais metais kelios valstybės buvo nusiuntusios dalį savo karių dalyvauti gegužės 9-osios parade Maskvoje.

Pirmieji dūmai kaip ženklas iš konklavos pasirodys iš Siksto koplyčios kamino trečiadienį „ne anksčiau kaip 19 val.“ (20 val. Lietuvos laiku), antradienį pranešė Šventojo Sosto spaudos tarnybos direktorius Matteo Bruni. Pasak jo, balsuosiantys kardinolai į koplyčią įžengs apie 16.30 val., tada vyks kardinolo Raniero Cantalamessos katechezė (Dievo žodžio skelbimas) ir bus duodama priesaika, o po to vyks pirmasis balsavimas dėl to, kas turėtų pakeisti velionį popiežių Pranciškų.

Rygos miesto taryba antradienį pritarė naktinio viešojo transporto atsiradimui sostinėje. Šią paslaugą ketinama teikti nuo vidurnakčio iki 4 val. šeštadieniais, sekmadieniais ir šventinėmis dienomis nuo gegužės vidurio iki rugsėjo 28 dienos. Planuojami trys maršrutai iš centrinės Rygos dalies į mikrorajonus, nutolusius į vakarus bei rytus, o bilieto kaina sieks pusantro euro. Anot pareigūnų, naktiniuose autobusuose galios ir įprastos lengvatos. Tai bus bandomasis projektas.

Izraelio kariuomenė paragino Jemeno sostinės Sanos oro uosto apylinkėse gyvenančius žmones palikti teritoriją. „Primygtinai raginame jus nedelsiant evakuotis iš teritorijos aplink oro uostą (...) ir nesiartinti prie šios teritorijos“, – antradienį arabų kalba tinkle „X“ pareiškė Izraelio kariuomenės atstovas.

Ukraina antradienį perspėjo, kad Rusijos rengiamame gegužės 9-osios parade, skirtame 80-osioms nacistinės Vokietijos pralaimėjimo metinėms paminėti, neturėtų dalyvauti jokie užsienio kariai, sakydama, kad tai būtų „nepriimtina“ ir laikoma pagalba Maskvai „nuplauti jos karo nusikaltimus“. Pastaraisiais metais kelios šalys siuntė savo karius dalyvauti tradiciniame Rusijos gegužės 9-osios parade – parodomajame renginyje, kuris per ketvirtį amžiaus trunkantį prezidento Vladimiro Putino valdymą tapo...

Europos Sąjunga (ES) antradienį ruošiasi pristatyti planą dėl visiško likusių dujų ryšių su Maskva nutraukimo. Politikų teigimu, tai rimtas iššūkis, žinant, kad Europa jau seniai priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro. ES energetikos vadovas Danas Jorgensenas išdėstys priemones, kurių įgyvendinimas buvo atidėtas, Briuseliui laukiant, ar Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybose bus pasiektas susitarimas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas yra sieks, kad antradienį būtų surengtas dar vienas balsavimo raundas, per kurį jis galės būti išrinktas kancleriu, mat pirmojo balsavimo raundo metu reikalingos absoliučios parlamentarų balsų daugumos surinkti jam nepavyko, naujienų agentūrai „dpa“ pranešė šaltiniai partijoje.

Iki Kremliaus organizuojamo parado Raudonojoje aikštėje pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti likus kelioms dienoms, ukrainiečių dronų kruša privertė keletą Rusijos oro uostų, tarp jų ir veikiančių Maskvoje, antradienį apriboti skrydžius.

Ukrainos kariuomenė teigia stabilizavusi fronto atkarpą aplink Pokrovsko miestą. „Mums pavyko stabilizuoti padėtį šioje operatyvinėje zonoje“, – tinkle „Telegram“ rašė Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. Keliose vietose Ukraina, anot jo, atgavo iniciatyvą.  Rusija daug mėnesių atakavo Pokrovską – logistikos centrą Rytų Ukrainos Donecko srityje.

Rusijos okupacinės pajėgos Zaporižios atominę elektrinę pavertė karine baze, pasinaudodamos tuo, kad Ukrainos gynybos pajėgos negali į ją smogti. Be to, objektas naudojamas kaip Rusijos bepiločių orlaivių komandų treniruočių vieta. Apie tai komentare agentūrai „Ukrinform“ sakė Pietų gynybos pajėgų atstovas Vladyslavas Vološynas. „Šiuo metu jie ją [elektrinę] naudoja kaip karinę bazę, nes mes negalime ten smogti. Tai leidžia jiems paslėpti kai kuriuos savo padalinius objekto viduje.

Rusija teigia, kad laikysis per Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių iškilmes gegužės 8–10 dienomis paskelbtų paliaubų Ukrainoje. Tačiau rusų ginkluotosios pajėgos reaguos, jei Ukraina rengs atakas, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Kartu D. Peskovas pridūrė, kad Rusija kol kas negirdėjo Kyjivo pareiškimo, kuris rodytų Ukrainos pasirengimą laikytis prezidento Vladimiro Putino paskelbtų trijų dienų paliaubų.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney antradienį pirmą kartą po perrinkimo susitinka su Donaldu Trumpu, žadėdamas pasipriešinti Jungtinių Valstijų prezidento taikomiems muitams ir grasinimams aneksuoti JAV šiaurinę kaimynę. 60-metis Liberalų partijos lyderis teigė, kad, valdant D. Trumpui, santykiai su Jungtinėmis Valstijomis nebegali būti tokie patys, ir perspėjo, kad iš susitikimo Baltuosiuose rūmuose nereikėtų tikėtis jokių skubių susitarimų.

Tarpininkas Kataras antradienį pranešė, kad vis dar deda pastangas dėl paliaubų Gazos Ruože, net ir po to, kai Izraelis patvirtino planą išplėsti karines operacijas šioje teritorijoje, o palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ pareiškė, kad nėra suinteresuota tolesnėmis derybomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį Irano prezidentui Masoudui Pezeshkianui pareiškė, kad Maskva nori sąžiningo Jungtinių Valstijų ir Teherano susitarimo, ir yra pasirengusi padėti tęsti derybas, paskelbė Kremlius.  „Rusijos pusė patvirtino esanti pasirengusi prisidėti prie šio dialogo skatinimo, kad būtų pasiektas sąžiningas susitarimas, grindžiamas tarptautinės teisės principais“, – sakoma Kremliaus pranešime apie Rusijos prezidento ir M. Pezeshkiano pokalbį.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė paliaubų pasiūlymą kaip žaidimą ir manipuliaciją, Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusija laikysis savo planų gegužės 8–10 dienoms nutraukti ugnį, tačiau atsakys į Kyjivo pajėgų atakas. „Prezidento (Vladimiro) Putino iniciatyva dėl laikinų paliaubų“ lieka galioti, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Antradienį, istorinio slapto balsavimo, per kurį bus renkamas naujas popiežius, išvakarėse kardinolai pradeda kraustytis į būstus Vatikane, kuriuose apsistos per konklavą.  Balandžio 21 d. mirus popiežiui Pranciškui, 133 kardinolai rinkikai trečiadienį susirinks Siksto koplyčioje į rinkimus, galinčius trukti valandas, dienas ar net mėnesius. Paprastai jie apsistoja Vatikano Šv.

Lenkijos vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis pareiškė, kad Rusija kišasi į Lenkijos prezidento rinkimus. Apie tais jis sakė antradienį Varšuvoje kreipdamasis į konferencijos „Defence24 Days“ dalyvius. Anot vicepremjero, Lenkija tapo pagrindiniu Rusijos kibernetinių atakų prieš NATO ir Europos Sąjungą taikiniu. Jis teigia, kad rusai bando infiltruotis į Lenkijos kibernetinio saugumo sferą, skleisti dezinformaciją ir atakuoti kritinę infrastruktūrą bei demokratiją.

Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai numušė 54 Rusijos bepiločius orlaivius, o 70 priešo bepiločių dingo iš radarų ekranų. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos. Nuo gegužės 5 d. 21.30 val. Rusijos pajėgos iš įvairių vietų, įskaitant Brianską, Kurską, Oriolą, Milerovą, Primorsko Achtarską ir Primorską (laikinai okupuota Zaporižios srities teritorija), paleido 136 puolamuosius bepiločius orlaivius ir kitokio tipo imitacinius bepiločius.

Holivudas pirmadienį skeptiškai reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimą apie 100 proc. muitų taikymą užsienio filmams, o kino industrijos atstovai tai pavadino politika, kurią skubotai sugalvojo prezidentas, nesuprantantis, kaip veikia ši industrija. „Tai neturi jokios prasmės“, – apie D. Trumpo idėją AFP sakė pramogų verslo teisininkas Jonathanas Handelis.

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) antradienį pareikalavo surengti naujus visuotinius rinkimus po to, kai Friedricho Merzo kandidatūrai į kanclerius patvirtinti pirmajame parlamento balsavimo rate antradienį pritrūko šešių balsų. „Merzas turėtų pasitraukti ir atverti kelią visuotiniams rinkimams“, – žurnalistams pareiškė AfD partijos lyderė Alice Weidel.

Pirmadienį vakare Lenkijoje į avariją papuolė autobusas su amerikiečių kariais. Kariai vyko iš Vokietijos į Lietuvą, skelbia polskieradio.pl. Avarija įvyko pietvakarių Lenkijoje, važiuojant Vroclavos kryptimi. Aštuoni žmonės sužeisti Autobusas nuvažiavo nuo kelio ir įlėkė į griovį. Avarijos metu autobuse buvo 34 žmonės. Pasak policijos atstovo Łukasz Porębski, aštuoni žmonės patyrė lengvus sužalojimus ir jiems buvo suteikta medicininė pagalba.

Netikėtai Vokietijos konservatoriui Freidrichui Merzui antradienį per balsavimą parlamente pritrūko balsų, kad būtų išrinktas kitu Vokietijos kancleriu, nors tai buvo laikoma tik formalumu. Naujienų agentūra AFP apžvelgia po pertraukos į politiką sugrįžusio ir po pergalės per visuotinius rinkimus kanclerio posto siekiančio Krikščionių demokratų partijos lyderio pažiūras ir gyvenimo faktus.

Prabangiame kruiziniame laive „MSC Virtuosa“ mirė 60-ies vyras, rašo „The Sun“. Areštuotas 57-erių vyras, įtariamas žmogžudyste. Kaip skelbia policija, šeštadienį laive vos jam išplaukus įvyko ginčas. Policija įtariamąjį areštavo Hampšyro Sautamptono uoste, kai laivas atplaukė antradienį. Tarnybos bendrauja su šeima ir prašo liudininkų susisiekti su policija.

Naktinis dronų išpuolis prieš Maskvą ir kitus regionus buvo tik Rusijos oro gynybos pajėgumų išbandymas prieš tolimesnius smūgius gegužės 8 ir 10 dienomis, sako Ukrainos karinis ekspertas Michailas Žirochovas, rašo UNIAN. Naktį iš pirmadienio į antradienį Maskvą ir kitus regionus atakavo dronai. „Tai, kad rusai surinks viską, kas įmanoma, buvo akivaizdus žingsnis. Tai, kad jie turi labai mažai galimybių numušti mūsų dronus, taip pat akivaizdu.

Charkivo Ševčenkos, Kyjivo, Cholodnohirsko ir Pramonės rajonuose užfiksuoti Rusijos bepiločių orlaivių fragmentų pataikymo ir kritimo atvejai, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.  Antradienio, gegužės 6-osios, rytą rusai inicijavo didžiulę ataką prieš Charkivą. Preliminariais duomenimis, buvo sužeisti keturi žmonės. Dėl atakos kilo šeši gaisrai. Ševčenkos rajone 400 kv. m. teritorijoje degė privataus gyvenamojo pastato stogas ir patalpa.

Friedricho Merzo kandidatūrai į Vokietijos kanclerius patvirtinti pirmajame parlamento balsavimo rate pritrūko šešių balsų. Per slaptą balsavimą jis užsitikrino 310 balsų „už“ – šešiais balsais mažiau nei reikalaujama 316 balsų dauguma, nors buvo prognozuojama, kad jo patvirtinimo procesas eisis sklandžiai. Iš viso parlamente yra 630 narių. Dabar partijos pasitrauks aptarti tolesnių žingsnių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad Maskva ir Kyjivas nori užbaigti karą Ukrainoje ir kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas po neseniai kritusių naftos kainų yra labiau linkęs į taiką, rašo „Reuters“. „Manau, kad dabartinėmis naftos kainomis, kai nafta atpigo, Rusija yra palankioje padėtyje susitarimui, jie nori susitarti. Ukraina nori susitarti“, – pirmadienį Ovaliniame kabinete žurnalistams sakė D. Trumpas.

Olafas Scholzas pirmadienį per paskutinį savo kaip Vokietijos kanclerio pokalbį su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo, kad vokiečiai ir toliau rems Ukrainą. Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, O. Scholzas išliko aktyvus Ukrainos rėmėjas. Jis „patvirtino nuolatinį ir tvirtą Vokietijos solidarumą su Ukraina“, sakoma kadenciją baigiančio Vokietijos kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito pareiškime.

Vatikanas pirmadienį pranešė, kad per konklavą, kurios metu bus renkamas naujas popiežius, išjungs mobiliojo ryšio signalą šiame nedideliame mieste-valstybėje, tačiau tai nepaveiks Šv. Petro aikštės. Vatikano miesto-valstybės gubernatūros pirmininko biuras pareiškė, kad „nuo gegužės 7 d. 15 val. (vietos, 16 val.