Užsienis

Nuo šiol Italijos oro uostuose vietiniams skrydžiams ir skrydžiams Europos bevizėje Šengeno erdvėje pakaks tik įlaipinimo kortelės. Italijos civilinės aviacijos administracijai (ENAC) pakeitus taisykles, asmens tapatybės dokumento lipant į lėktuvą pateikti nebereikės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad pagrindinis kandidatas tapti Ukrainos ambasadoriumi JAV – dabartinis Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, rašo UNIAN. R. Umerovas pakeistų Oksaną Markarovą. Šis pokytis sukeltų rimtų pokyčių Ukrainos ministrų kabinete, sakė Ukrainos prezidentas. Valstybės vadovas pabrėžė, kad Ukrainos ambasadoriaus JAV pasikeitimas įvyks.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad tikisi paliaubų Gazos Ruože ir ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad derybos labiau nei kada nors anksčiau priartėjo prie lemtingo posūkio.  Sekmadienį Dohoje prasidėjo naujausias derybų dėl beveik dvejus metus trunkančio karo Gazos Ruože raundas, kuriame Izraelio ir „Hamas“ atstovai sėdėjo skirtinguose to paties pastato kambariuose.

Milijardieriaus Elono Musko dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotas „Grok“ trečiadienį vėl sulaukė kritikos dėl antisemitinių komentarų, Adolfo Hitlerio šlovinimo ir islamo įžeidimo atskiruose platformos „X“ pranešimuose. Dėl vienos komentarų serijos, kurioje buvo tiesiogiai Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui skirtų įžeidimų, šios šalies teismas uždraudė minėtus įrašus.

Ukrainoje sulaikyti Rusijos kariai teigia, kad vasaros puolimas jiems buvo pristatytas kaip „paskutinis smūgis“, tačiau analizė rodo, kad šis terminas naudojamas per daug optimistiškai. Jei Rusija siekia užimti visą Ukrainą, kas yra pagrindinis okupantų tikslas, dabartiniais tempais jai prireiktų net 89 metų, rašo „The Economist“. Atrodo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra pasiryžęs palaužti ukrainiečių moralę ir po daugiau nei trejų metų karo pasiekti pergalę.

Ukrainos atstatymo konferencijoje Romoje dalyvavęs užsienio reikalų ministras sako matantis įrankius, kurie padidins spaudimą Rusijai siekiant paliaubų jos pradėtame kare Ukrainoje. Pasak Kęstučio Budrio, artimiausiomis savaitėmis gali būti didelių postūmių.

Atitaisyti daugiau nei trejus metus trunkančio karo padarytą žalą per 14 metų kainuos daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių, ketvirtadienį Romoje vykstančioje atkūrimo konferencijoje pasakė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas. Konferencijoje dalyvaudamas vaizdo ryšio priemonėmis, D. Šmyhalas sakė, kad Ukraina svarsto galimybę įsteigti du fondus, kurių bendra suma siektų apie 1 trilijoną JAV dolerių.

Belgijos valstybės priežiūros institucija ketvirtadienį įspėjo, kad šalis nebesusidoroja su smulkių siuntų iš Kinijos antplūdžiu, Europos Sąjungai (ES) vis ieškant būdų šiam srautui kontroliuoti. Belgijos centrinė ekonomikos taryba pranešė, kad praėjusiais metais mažos vertės siuntinių skaičius patrigubėjo. Dabar tokių siuntinių skaičius siekia 3 mln. per dieną.

Netoli Torecko ukrainiečių kariai sunaikino „tanką-vėžlį“ – tanką su papildomomis metalinėmis apsaugomis, primenančiomis metalinį garažą ant ratų. Tam prireikė net 60 dronų, rašo UNIAN, remdamasi „DeepState“. Trečiadienį Ukrainos kariai papasakojo apie nesėkmingą okupantų šturmą, kuriam jie naudojo pėstininkus ir du „tankus-vėžlius“. Artileristai ir dronų pilotai juos sustabdė. Vienas tankas buvo išvestas iš rikiuotės, o antrasis – sunaikintas.

Vokietija planuoja įsigyti JAV gamybos oro gynybos sistemų „Patriot“ ir perduoti jas Ukrainai, ketvirtadienį pareiškė kancleris Friedrichas Merzas, kadangi Kyjivas skubiai ieško papildomos oro erdvės apsaugos, Rusijai rengiant vis didesnes raketų ir dronų atakas. „Praėjusį ketvirtadienį tai aptariau su prezidentu [Donaldu] Trumpu ir taip pat paprašiau jo tiekti šias sistemas“, – sakė F. Merzas Romoje vykusioje Ukrainos atstatymo konferencijoje.

Tęsti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje okupantams kainuoja vis daugiau, o šiemet vien kariams Kremlius išleis 44 mlrd. eurų, praneša „The Moscow Times“. Pirmoje šių metų pusėje Kremlius karui tęsti išleido daugiau nei 2 trilijonus rublių (apie 22 mlrd. Eur.), apskaičiavo analitikai. Pagal jų skaičiavimus, federalinis ir regioniniai biudžetai išleido 400 mlrd. rublių (4.4 mlrd. Eur.) premijoms už sutarties su Rusijos gynybos ministerija pasirašymą, dar 865 mlrd. rublių (9.52 mlrd. Eur.

Europos šalys nežino, kokie yra JAV administracijos planai dėl karių kontingento Europoje ir paramos Ukrainai. Tuo tarpu Europos pareigūnai JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką laiko nenuspėjama, o tai, kas vyksta JAV administracijoje, anot jų, yra „aukščiausio lygio vadovybės trūkumas“. Gynybos ministras Pete‘as Hegsethas, atrodo, pradėjo erzinti net Baltuosius rūmus.

Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas keistas reiškinys. Virš Bovio miesto, Merilando valstijoje, užfiksuotas slenkantis masyvus lentynos formos debesis. Gyventojai stebėjo šį gamtos reiškinį, kai tuo pat metu regione buvo paskelbtas stiprių audrų ir tornadų pavojus. „Staiga viskas pritemo, vėjas sustiprėjo, o virš galvos ėmė slinkti kažkas, kas atrodė kaip filmo scena.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino šiuo metu Romoje vykstančios Ukrainos atkūrimo konferencijos dalyvius padėti įsteigti Atkūrimo koaliciją bei nustatyti konkrečius jos veiklai reikalingus finansinius mechanizmus. „Mums taip pat reikia aiškaus atkūrimo plano. Prisiminkime, kokį vaidmenį atkuriant ir pertvarkant Europą suvaidino Maršalo planas. Štai kodėl tiek dešimtmečių Europa gyvavo taikos ir ekonomikos augimo sąlygomis.

Kyjivo partneriai Europoje ketvirtadienį Romoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje įsteigė atstatymo fondą, skirtą karo nuniokotai Ukrainai atkurti. Fondas, kurį taip pat rems privatus sektorius, pirmiausia bus naudojamas šalies energetikos infrastruktūrai, sugriautai per daugiau kaip trejus su puse metų trunkantį karą, remontuoti ir atstatyti. Be to, lėšos gali būti naudojamos pramonės įmonėms ir skaitmeninių duomenų centrams remti. Fonde – 1 mlrd.

Airijos reguliavimo institucija, padedanti prižiūrėti Europos Sąjungos (ES) duomenų privatumą, ketvirtadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl „TikTok“ naudotojų duomenų perdavimo į Kiniją. Duomenų apsaugos komisija teigė, kad balandį „TikTok“ ją informavo, jog „ribotas EEE (Europos ekonominės erdvės) naudotojų duomenų kiekis iš tikrųjų buvo saugomas serveriuose Kinijoje“, priešingai nei rodė kinų socialinės žiniasklaidos milžinės anksčiau pateikti įrodymai.

Slovakijos prezidentas ketvirtadienį savo kostiumą iškeitė į kario uniformą ir pradėjo dviejų savaičių trukmės kariuomenės rezervo mokymo kursus, siekdamas sustiprinti kariuomenės gretas. Ši vidurio Europos šalis siekia padidinti savo rezervo pajėgas, visai Europai stengiantis sustiprinti savo gynybą to, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje.

Ukrainos saugumo tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad Kyjivo centre buvo nužudytas vienas iš jos narių – tai naujausias, įtariama, tikslingas išpuolis prieš saugumo darbuotojus, tęsiantis Rusijos invazijai. Maskva kaltina Kyjivą, kad nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo invaziją, šis surengė virtinę aukšto rango Rusijos karinių pareigūnų ar prokremliškų komentatorių nužudymų. Tie išpuoliai buvo įvykdyti tiek Kremliaus kontroliuojamoje teritorijoje Ukrainoje, tiek Rusijos teritorijoje.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį Romoje vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą  likti su europiečiais ir toliau remti Kyjivą jo kovoje su Rusijos plataus masto invazija.

Liepos 9 d. viename Rygos miegamojo rajono bute buvo rasti moters ir jaunuolio kūnai su akivaizdžiais smurtinės mirties požymiais, skelbiama „Mixnews“. Kitą dieną Alytaus rajone Lietuvos policijos pareigūnai susišaudė su Latvijos piliečiu, kuris buvo įtariamas dviguba žmogžudyste Rygoje. Ar šie du įvykiai yra susiję, kol kas nėra žinoma. Socialiniuose tinkluose vietos gyventojai aptarinėja, kad mirusieji tikriausiai yra motina ir jos 18-metis sūnus.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį Malaizijoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.  JAV vyriausiasis diplomatas su S. Lavrovu susitiko Kvala Lumpūre vykstančio Rytų Azijos (ASEAN) aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose, nurodė naujienų agentūros AFP žurnalistai.  Jų susitikimas vyksta tuo metu, kai Maskva šiomis dienomis surengė jau antrą didelę ataką prieš Ukrainą.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino investuoti į Ukrainos gynybą, kad būtų galima atremti intensyvėjančias Rusijos atakas šalyje.  Jis sakė, kad šie išpuoliai rodo, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori sugriauti ukrainiečių gyvenimus.  „Turime sustabdyti Rusijos dronus ir raketas“, – sakė V. Zelenskis Romoje vykstančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje.  „Raginu visus mūsų partnerius padidinti savo investicijas.

„Milijonai ukrainiečių eina į darbą po nakties, praleistos rūsiuose“, sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona, Olena Zelenska, kreipdamasi į Ukrainos atstatymo konferencijos dalyvius, rašo „Sky News“. Ji pabrėžė, kad niekas nebesugrąžins gyvybių, kurias atėmė Rusijos agresija, tačiau nuo pat karo pradžios šalis „gyvybių gelbėjimą paskelbė savo prioritetu“. Apibūdindama civilių kasdienybę, O. Zelenska sakė, kad daugelis žmonių „gyvena nuolatinėje baimėje ir nerime, žinodami, kad bet...

 Europos Komisijos (EK) vadovės Ursulos von der Leyen ketvirtadienį laimėjo Europos Parlamento (EP) balsavimą dėl pasitikėjimo.  Balsavimą dėl nepasitikėjimo inicijavo Rumunijos kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjas Gheorghe Piperea, kuris kaltina U. von der Leyen neskaidrumu dėl tekstinių žinučių, kurias ji siuntė farmacijos milžino „Pfizer“ vadovui derantis dėl COVID-19 vakcinų.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė nemanąs, kad taikos derybos, kuriomis siekiama užbaigti daugiau kaip trejus metus trunkantį puolimą Ukrainoje, įstrigo, nors Kyjivas ir Maskva dar nėra paskelbę apie naują derybų raundą. „Dabar negalime taip pasakyti“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar Maskva mano, kad derybų procesas lėtėja. Jis pridūrė, kad Rusija laukia „signalų iš Kyjivo“ dėl trečiojo derybų raundo.

Liepos 10 d. aukštas Rusijos diplomatas pareiškė, kad prieštaringi JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmai ir pareiškimai apsunkina Maskvos pastangas gerinti santykius su Vašingtonu, rašoma „Reuters“. „Trumpo administracija savo veiksmais ir pareiškimais yra labai prieštaringa. Tai nepalengvina darbo“, – sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Kyjive liepos 10-osios ryte buvo nušautas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pulkininkas, praneša Ukrainos žiniasklaida, įskaitant „RBC-Ukraina“. Rusų informaciniai šaltiniai skelbia, kad vyras galėjo būti susijęs su diversijų Rusijos gilumoje rengimu. Kyjivo policija patvirtino, kad Holosijivskio rajone rastas vyro kūnas su šautinėmis žaizdomis, tačiau kitų detalių nepateikė.

Jemeno husių sukilėliai ketvirtadienį prisiėmė atsakomybę už raketos paleidimą į Izraelio Ben Guriono oro uostą. Izraelio kariuomenė anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad raketą perėmė.

Ukrainos partizanų grupė „Atesh“ pranešė, kad sabotuoja geležinkelius Rusijos mieste Volgograde ir Rusijos okupuotame Uvarovo kaime Kryme, liepos 10 d. paskelbtame pranešime platformoje „Telegram“. Judėjimas „Atesh“ reguliariai vykdo sabotažo operacijas Rusijos teritorijoje bei Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse, rašo „Kyiv Independent“. Partizanai tvirtina sugadinę relinį skydą, kuris užtikrina ryšį ir kontrolę tarp traukinių geležinkelio mazge, Volgograde.

JAV Senato daugumos lyderis Johnas Thune‘as pareiškė viltį, kad Kongreso aukštieji rūmai iki rugpjūčio mėnesio pertraukos priims teisės akto projektą, kuriuo Rusijai būtų įvestos griežtos sankcijos. Apie tai pranešė leidinys „The Hill“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. „Tikiuosi, kad galėsime pateikti jį svarstymui iki rugpjūčio pertraukos.

 Pekinas ketvirtadienį pareiškė, kad vis dar tikrina pranešimus apie Ukrainoje sulaikytus kinus – tėvą ir sūnų, – kurie, kaip įtariama, bandė kontrabanda išvežti iš karo draskomos šalies karinio jūrų laivyno raketų technologiją. „Jei su tuo susiję Kinijos piliečiai, mes (...) ginsime teisėtas Kinijos piliečių teises ir interesus pagal įstatymus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas keičia savo strategiją Rusijos atžvilgiu. Jis sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už tai, kad šis „maitina Ameriką nesąmonėmis“. Maža to, Baltųjų rūmų vadovas turi pagrindinį patarėją, galintį padėti jam pasinaudoti didėjančiu Rusijos ekonominiu pažeidžiamumu. D. Trumpas taip pat pradėjo geriau suprasti V. Putino elgesį mūšio lauke.

Graikijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas visoje Graikijoje kilo dešimtys miškų gaisrų, ugniagesiai, su liepsnomis kovoję visą naktį, suvaldė didelį gaisrą šiauriau Atėnų. Gaisras Oropos regione, maždaug už 60 kilometrų nuo sostinės, buvo lokalizuotas po kelių valandų.  Per parą visoje šalyje kilo dar 55 miškų ir krūmynų gaisrai, pranešė ugniagesių sąjungos atstovas Kostas Tsigas.

Kadenciją baigiantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pratrūko kalbėdamas apie Vakarų sąjungininkų ir Ukrainos požiūrį į Lenkijos indėlį ir infrastruktūros svarbą. Jo teigimu, „jeigu kažkam kažkas nepatinka, mes uždarome ir viso gero“.  Lenkijos prezidento vertinimu, ne visos galimybės stiprinant valstybės įvaizdį buvo tinkamai išnaudotos. A. Dudos teigimu, Lenkija turėjo ryžtingiau pabrėžti savo vaidmenį tarptautinių įvykių kontekste aplink Ukrainą.

Trečiadienį Brazilija ir Jungtinės Valstijos toliau aštrino ginčą dėl prezidento Donaldo Trumpo paramos perversmu kaltinamam buvusiam lyderiui Jairui Bolsonaro. Amerikos prezidentas paskelbė taikysiantis šaliai, vienai iš pagrindinių plieno tiekėjų, 50 proc. muitus. Kairiųjų pažiūrų Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva pagrasino atsakyti tuo pačiu.  D. Trumpas griežtai kritikuoja savo dešiniųjų pažiūrų sąjungininko J. Bolsonaro baudžiamąjį persekiojimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį susitikimo metu pagyrė Liberijos prezidento Josepho Boakai anglų kalbos žinias, nors tai jo gimtoji kalba, praneša CNN. „Kaip gerai kalbate angliškai, kaip gražu. Kur išmokote taip gerai kalbėti? Kur studijavote?“, – D. Trumpas teiravosi Liberijos prezidento susitikimo metu su Afrikos lyderiais Vašingtone. J. Boakai atsakė mokslus baigęs Liberijoje. „Kaip įdomu. Gerai kalbate angliškai.

Italija rengia ketvirtąją Ukrainos atstatymo konferenciją, nors Rusija toliau eskaluoja karą.  Didėjant netikrumui dėl JAV įsipareigojimų Kyjivo gynybai, į Romą pakviesti politikos ir verslo lyderiai, kurie galėtų skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę gynybos, kasybos, energetikos ir kituose projektuose.

31 darbininką pavyko saugiai išvesti iš Los Andžele statomo didžiulio tunelio, kurio dalis trečiadienio vakarą sugriuvo. Atrodo, kad griūtis įvyko tarp tunelio gręžimo mašinos, esančios už 8 km nuo vienintelio įėjimo, ir statybininkų, dirbusių už 9,6 km nuo įėjimo, sakė Los Andželo komunalinės bendrovės, atsakingos už beveik 700 mln. dolerių vertės projektą, atstovas Michaelas Chee. Darbininkai buvo maždaug 121 metras po žeme. Pareigūnai vis dar tiria incidento priežastis, sakė M. Chee.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino sąjungininkus paspartinti naujų sankcijų įvedimą Rusijai. Tokia jo pastaba nuskambėjo po to, kai Maskva inicijavo kelias valandas trukusią naktinę ataką prieš Ukrainą, pasitelkdama šimtus bepiločių orlaivių ir raketų. „Sankcijos turi būti įvestos greičiau, o spaudimas Rusijai turi būti pakankamai stiprus, kad jie tikrai pajustų savo teroro padarinius“, – socialiniuose tinkluose nurodė V. Zelenskis.

Po stiprios liūties Lvive upės vandens lygis smarkiai pakilo, todėl užtvindė atskirus miesto rajonus. Vaizdo įraše matoma, kaip plaukia automobiliai, o kiti priversti ieškoti aplinkinių kelių. Lvivo hidrometeorologijos centras praneša, kad iki paros pabaigos bus išlaikytas trečiasis meteorologinės pavojaus lygis.

Europos Komisijos (EK) vadovės Ursulos von der Leyen ketvirtadienį laukia balsavimas dėl pasitikėjimo: nors esama mažai šansų, kad jis baigsis jos atstatydinimu, išryškėjo trintis tarp jos šalininkų ir nusiskundimai dėl vadovavimo stiliaus. Europarlamentarai dėl reto kraštutinių dešiniųjų frakcijos iškelto iššūkio EK pirmininkei balsuos apie vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku Strasbūre.

Buvęs Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas ketvirtadienį buvo antrą kartą sulaikytas ir laikomas vienutėje, tyrėjams plečiant tyrimą dėl karo padėties paskelbimo.  Yoon Suk Yeolas įstūmė Pietų Korėją į politinę krizę, kai pernai gruodžio 3 d. bandė nuversti civilinę valdžią. Jis pasiuntė į parlamentą ginkluotus kareivius, siekdamas neleisti įstatymų leidėjams balsuoti prieš jo paskelbtą karo padėtį.  Yoon Suk Yeolas tapo pirmuoju sulaikytu Pietų Korėjos prezidentu.

Estija gali vetuoti 18-ąjį ES sankcijų paketą, jei nebus sumažinta Rusijos naftos kainų riba, teigia užsienio reikalų ministras, rašoma „Kyiv Independent“. „Mūsų pozicija yra labai aiški – naftos kainų ribos sumažinimas turi būti įtrauktas į šį paketą. Šiuo klausimu laikomės tvirtos pozicijos“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna. ES dirbo prie sankcijų paketo, tačiau jo priimti nepavyko dėl Slovakijos pasipriešinimo.

Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad abiejų šalių branduolinio atgrasymo priemonės, nors ir nepriklausomos, gali būti koordinuojamos ir kad jos kartu reaguos į bet kokią „ekstremalią grėsmę Europai“. Deklaracijoje, kuri bus pasirašyta ketvirtadienį, bus nurodyta, kad atitinkamos abiejų šalių atgrasymo priemonės lieka nacionalinėje kontrolėje, „tačiau gali būti koordinuojamos, ir kad nėra jokios ypatingos grėsmės Europai, kuri neskatintų abiejų šalių atsako“, sakoma na...

JAV atnaujino gynybos ginklų tiekimus Ukrainai po neseniai įvykusio JAV karinės pagalbos pertrūkio, pranešė „Reuters“, remdamasi dviem JAV pareigūnais. „Jungtinės Valstijos tiekia Ukrainai artilerijos sviedinius ir mobiliosios artilerijos raketas“, – administracijos narius citavo agentūra.  Pasak pareigūnų, kai kurių ginklų tiekimo sustabdymas praėjusią savaitę, regis, buvo susijęs su susirūpinimu, kad JAV karinės atsargos gali būti per mažos.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį Malaizijoje susitiks su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu. Jų susitikimas vyks tuo metu, kai Maskva šiomis dienomis surengė jau antrą didelę ataką prieš Ukrainą.  Pirmasis M. Rubio vizitas Azijoje nuo tada, kai jis pradėjo eiti JAV valstybės sekretoriaus pareigas, vyksta tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas intensyvina prekybos karą, grasindamas daugiau nei 20 šalių įvesti baudžiamuosius muitus.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Romoje susitiko su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu, jiedu aptarė pagrindinius bendradarbiavimo gynybos srityje prioritetus, įskaitant ginklų tiekimą, Ukrainos oro gynybos stiprinimą ir griežtesnių sankcijų Rusijai poreikį.  „Turėjau išsamų pokalbį su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina turi atsakymą masinėms okupantų atakoms, tačiau tam reikia partnerių rėmimo, rašo „Clash Report“. Anot jo, ukrainiečių kuriami dronai perėmėjai gali numušti ir 1000 rusų „Shahed“ bepiločių orlaivių per dieną, o pati technologija gaminama jau daugiau nei 6 mėnesius.

Griežtesni JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžiai Vladimiro Putino pusėn pastarojo nesutrikdė, rašo „The New York Times“. Kremliaus režimo lyderis išlieka įsitikinęs, kad Maskvos pranašumas fronte auga. Panašu, kad V. Putinas tiki, jog Ukrainos gynyba artimiausiais mėnesiais gali žlugti. Apie tai leidiniui komentavo analitikai ir Kremliui artimi žmonės.