Užsienis

Rusija paskelbė smogusi Ukrainai, panaudodama vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. Maskva teigia, kad tai buvo atsakas į tariamą Kyjivo ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją, tačiau Ukraina tokius kaltinimus vadina melu. Viešojoje erdvėje vėl atsidūrusi V. Putino giriama raketa kelia klausimų – ką iš tikrųjų gali „Orešnik“? Vidutinio nuotolio raketos siekia 3-5,5 tūkst. kilometrų nuotolį, todėl iš Rusijos teritorijos jos gali smogti bet kur Europoje ar net JAV.

Penktadienį Prancūziją ir Didžiąją Britaniją talžė smarkus vėjas, audrai „Goretti“ slenkant per Šiaurės Europą. Spaudžiant žiemos šalčiui nutrūko elektros tiekimas šimtams tūkstančių namų ūkių. Penktadienio rytą Prancūzijoje be elektros liko apie 380 tūkst. namų ūkių. Dauguma namų ūkių nukentėjo šiauriniame Normandijos regione, sakoma elektros energijos tiekėjos „Enedis“ pranešime. Audra paveikė ir Bretanės, Pikardijos bei Il de Franso regionų gyventojus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jau iškrauna naftą iš rusiško tanklaivio „Marinera“, kuris neseniai buvo sulaikytas amerikiečių pajėgų. Apie tai jis kalbėjo duodamas interviu televizijai „Fox News“. Pasak D. Trumpo, Rusijos laivas plaukė Venesuelos regione, lydimas Rusijos karo laivų. Tačiau, kaip teigia JAV prezidentas, šie nusprendė nesivelti į konfliktą su amerikiečių karinėmis pajėgomis. „Žinote, mes sulaikėme ten plaukusį Rusijos krovininį laivą.

Ukraina inicijuos skubų JT Saugumo Tarybos posėdį, taip pat Ukrainos ir NATO Tarybos posėdį. Pranešama, kad šalis sieks ES, Europos Tarybos bei ESBO reakcijos dėl Rusijos vidutinio nuotolio balistinės raketos panaudojimo prieš Lvivo sritį. Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Šiaurės Europoje siaučiant audrai „Goretti“, Prancūzijoje penktadienio rytą apie 380 tūkst. namų ūkių neturėjo elektros. Elektros tiekėja „Enedis“ pranešime nurodė, kad didžioji dauguma paveiktų namų ūkių yra šiauriniame Normandijos regione, tačiau sutrikimų patyrė ir Bretanės, Pikardijos bei Il de Franso regionų gyventojai. Paskelbti perspėjimai Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos sinoptikai prieš atslenkant audrai paskelbė perspėjimus dėl orų, ragindami žmones likti namuose.

Brovarų rajone, Kyjivo srityje, Ukrainos Valstybinės gelbėjimo tarnybos (GSCS) kariai po Rusijos atakos išgelbėjo keturių asmenų šeimą. Apie tai pranešė GSCS spaudos tarnyba. „Išgelbėti keturi asmenys – šeima iš Brovarų rajono: mama, tėtis, močiutė ir penkiametis vaikas. Jie buvo ištraukti iš po griuvėsių po priešo apšaudymo. Visiems suteikta medicininė pagalba, jie gydomi ligoninėje“, – teigiama pranešime.

Praėjus kelioms savaitėms po to, kai du užpuolikai per žydų šventę Bondajaus paplūdimyje nužudė 15 žmonių, Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is sušaukė plataus masto karališkąją komisiją antisemitizmui tirti. Komisija tirs antisemitizmo pobūdį, paplitimą ir veiksnius apskritai, taip pat Bondajaus paplūdimio šaudynių aplinkybes, ketvirtadienį Kanberoje žurnalistams sakė A. Albanese'is.

JAV Imigracijos ir muitinės kontrolės (ICE) pareigūnas per operaciją Portlando mieste pašovė du žmones, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos.  Incidentas įvyko praėjus dienai, kai Mineapolio mieste per ICE operaciją savo automobilyje buvo nušauta 37 metų JAV pilietė Renee Good. Nužudymas buvo nufilmuotas ir sukėlė pasipiktinimą šalyje.  Pasak JAV Vidaus saugumo departamento, Portlande pasienio patruliai sustabdė transporto priemonę tiksliniam patikrinimui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad po jūrinių atakų rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir Karibų jūroje bus rengiami sausumos smūgiai prieš narkotikų kartelius, tačiau daugiau informacijos nepateikė. „Dabar ketiname pradėti smūgius karteliams sausumoje. Karteliai valdo Meksiką“, – sakė D. Trumpas laidų vedėjui Seanui Hannity per interviu televizijos kanalui „Fox News“, kuris buvo parodytas ketvirtadienio vakarą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė remiantis įstatymų leidėjų parengtą sankcijų Rusijai projektą, tačiau jo parama siejama su viena sąlyga, kaip jis teigė interviu „Fox News“. Pokalbio metu laidos vedėjas tiesiogiai paklausė, ar D. Trumpas remia sankcijų projektą. JAV lyderis atsakė: „Tikiuosi, kad yra 84 ar 85 senatoriai, kurie to nori... Taip, jie tai padarys tik tuo atveju, jei tai priklausys nuo manęs. Ir, žinote, aš jį palaikau“, – sakė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė esąs pasirengęs prisiimti įsipareigojimus dėl Jungtinių Valstijų dalyvavimo ateityje ginant Ukrainą, nes yra įsitikinęs, kad Rusija daugiau nepuls. Apie tai jis kalbėjo interviu laikraščiui „The New York Times“. Kaip pažymi NYT, JAV lyderis atsakė, ar jis būtų pasirengęs įsitraukti į karą Ukrainos gynybai, jei Rusija pažeistų galimas paliaubas ir vėl pradėtų agresiją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nemato problemos nutraukti paskutinį svarbų Jungtinių Valstijų ir Rusijos susitarimą dėl branduolinių ginklų kontrolės, kurio galiojimas baigiasi po keturių savaičių. Apie tai jis kalbėjo interviu laikraščiui „The New York Times“. „Jei jis pasibaigs, tai pasibaigs.

Rusija naktį smogė Lvivui, taikydama į kritinę infrastruktūrą, pranešė meras Andrijus Sadovijus. Ukrainos kariuomenė nurodė, kad raketa, kurios tipas dar nenustatytas, buvo paleista iš Kapustin Jaro raketų poligono Rusijos Astrachanės srityje. Kapustin Jaras yra žinoma Rusijos vidutinio nuotolio balistinių raketų „Orešnik“ paleidimo vieta.

Rusija smogė dviem krovininiams laivams Juodojoje jūroje prie Ukrainos pietinės pakrantės ir per šiuos smūgius žuvo vieno iš laivų įgulos narys siras, penktadienį pranešė Kyjivas. Vienas iš laivų plaukė į pietinį Čornomorsko uostą pakrauti grūdų, o kitam laivui, kuriuo buvo gabenamas sojos pupelių krovinys, buvo smogta netoli Odesos uosto, platformoje „Telegram“ pranešė atkūrimo ministras Oleksijus Kuleba.

Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV gali surengti daugiau smūgių Nigerijoje, jei šioje Afrikos šalyje bus žudomi krikščionys. JAV prezidento komentarai ketvirtadienį buvo pateikti interviu „New York Times“, rašo „Reuters“.  Nigerija anksčiau neigė, kad krikščionys šioje šalyje yra sistemingai persekiojami. „Norėčiau, kad tai būtų vienkartinis smūgis“ D. Trumpas šiuos komentarus pateikė, kai buvo paklaustas apie Vašingtono Kalėdų dieną Nigerijoje surengtą karinį smūgį.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad besąlygiškai ir nuolat rems jo politiką, penktadienį pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida KCNA, kurią cituoja agentūra „Reuters“. „Besąlygiškai gerbsiu ir besąlygiškai remsiu visą jūsų politiką ir sprendimus, ir esu pasirengęs visada būti su jumis dėl jūsų ir jūsų Rusijos“, – rašoma Šiaurės Korėjos lyderio laiške V. Putinui, pranešė KCNA.

Nedidelė Senato respublikonų grupė, praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimų dėl Venesuelos, pasiuntė Baltiesiems rūmams aiškų signalą. Ji balsavo už rezoliuciją, kuri ateityje apribotų JAV karinių pajėgų panaudojimą šioje šalyje be Kongreso pritarimo, praneša CNN. Ketvirtadienį penki respublikonai balsavo kartu su visais Senato demokratais, kad būtų sudaryta galimybė vėliau balsuoti dėl prezidento galių apribojimo gilėjant JAV konfliktui su Venesuela.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiu metu tikriausiai susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kad galutinai suderintų susitarimą dėl saugumo garantijų. Apie tai, remdamasis Ukrainos pareigūnais, praneša leidinys „Axios“.  Susitikimas gali įvykti jau kitą savaitę Viena iš galimybių – galimas V. Zelenskio vizitas į JAV. Autoriai taip pat rašo, kad Ukrainos ir JAV lyderiai gali susitikti Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo užsienio politiką ir paragino pasaulį neleisti, kad pasaulio tvarka subyrėtų į „plėšikų landynę“, kurioje nesąžiningi žmonės imtųsi to, ko nori, praneša „Reuters“. Savo neįprastai griežtuose komentaruose, kurie, atrodo, buvo susiję su tokiais veiksmais kaip Venesuelos prezidento Nicolas Maduro nušalinimas savaitgalį, sakė, kad pasaulinė demokratija yra puolama kaip niekada anksčiau.

Interviu „The New York Times“ metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas sulaukė klausimo, kas jam yra svarbiau – įsigyti Grenlandiją ar išsaugoti NATO. D. Trumpas atsisakė tiesiogiai atsakyti, bet pripažino, kad „tai gali būti pasirinkimas“. Jis aiškiai pareiškė, kad Aljansas be Jungtinių Valstijų jo centre yra iš esmės bevertis. Trumpo pretenzijos dėl Grenlandijos Pastaruoju metu D. Trumpas pareiškė pretenzijas dėl Grenlandijos.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pasiuntė žinutę Europai dėl Grenlandijos, rašo „The Sun“. Jis pareiškė, kad Europa ir Danija nepasižymėjo „geru darbu“ užtikrindamos saugumą šioje teritorijoje. J. D. Vance'as perspėjo europiečius J. D. Vance‘as pareiškė, kad jos nepakankamai investavo į gynybą ir nesugebėjo susitarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu šiuo klausimu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo, kaip vyriausiojo kariuomenės vado galią riboja tik jo sąžinė, rašo „New York Times“. Interviu metu jo buvo paklausta, ar yra kokių nors apribojimų jo pasaulinei galiai. „Taip, yra vienas dalykas. Mano pačio moralė. Mano pačio protas. Tai vienintelis dalykas, kuris gali mane sustabdyti“, – pareiškė jis. „Man nereikia tarptautinės teisės. Aš nesiekiu pakenkti žmonėms“, – pridūrė D. Trumpas.

JAV prezidentas pagrasino, kad smogs Iranui, jeigu dėl valdžios veiksmų bus žuvusių protestuotojų. rano sostinėje Teherane į gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų. Protesto akcijos vyksta daugiau nei 100 Irano miestų. Kai kuriose regionuose, įskaitant sostinę ir šalies vakarus, ribojamas interneto veikimas. „Jie labai prastai tvarkosi... Pasakysiu jums, kad jie tvarkosi prastai. Jei jie pradės žudyti žmones... mes jiems smogsime labai stipriai.

Gausus sniegas užgriuvo Europą. Vieni gyventojai džiaugiasi sniegu padengtomis gatvėmis ir užšalusiais ežerais, kiti – susiduria su eismo chaosu ir šimtais atšauktų skrydžių. Dėl žiemos stichijos visoje Europoje žuvo mažiausiai 6 žmonės. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Kadrai iš drono įspūdingi – vos už kelių kilometrų nuo Budapešto ledu pražydo tikra žiemos pasaka. Per šalį praūžusi stipri pūga padengė ežero paviršių dailiais simetriškais apskritimais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Paryžius balsuos prieš Europos Sąjungos (ES) prekybos susitarimą su Pietų Amerikos MERCOSUR bloku. Prezidentas nurodė, kad sprendimas priimtas po to, kai šalies parlamentas vienbalsiai atmetė susitarimą.

Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino okupantų logistikos objektus laikinai okupuotoje Donecko srityje ir Kryme, skelbia UNIAN. „Ukrainos gynybos pajėgos, siekdamos sutrikdyti degalų ir tepalų tiekimą iš sandėlio „Dnipro“, apšaudė mobilųjį transportą su degalais ir tepalais ant naftos bazės „Gvardeiskoje“ pakrovimo estakados laikinai okupuotame Ukrainos Kryme. Žalos mastas tikslinamas“, – cituojamas Ukrainos Generalinis štabas.

Padarydama taikos gestą, Venesuela paleis daugybę kalinių, ketvirtadienį pareiškė Nacionalinės asamblėjos pirmininkas. Jorge Rodríguezas, kuris yra laikinosios prezidentės Delcy Rodríguez brolis, nepasakė, kiek žmonių bus paleista ir už ką jie buvo kalinami. Tačiau jis paaiškino, kad tarp paleistųjų bus ir Venesuelos, ir užsienio šalių piliečių. Sausio 3 d. JAV karinės pajėgos per reidą Karakase sulaikė Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro ir jo žmoną Cilią Flores.

Norinčiųjų koalicija Paryžiuje sutarė remti, ginti ir atstatyti Ukrainą. Pasirašytoje deklaracijoje europiečiai žada į Ukrainą pasiųsti jungtines karių pajėgas, jei būtų pasiektos paliaubos. Tarp šių pajėgų amerikiečiai neminimi. Jungtinėms Valstijoms skirtas paliaubų stebėtojo vaidmuo. Be to, šalys įsipareigojo remti Ukrainos kariuomenę, kuri būtų pirmoji linija atgrasymo plane. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ketvirtadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad ketvirtadalis vokiečių mano, jog Jungtinės Valstijos nėra patikimas partneris. Tik 15 proc. respondentų, dalyvavusių bendrovės „Infratest dimap“ atliktoje apklausoje „ARD-Deutschlandtrend“, teigė, kad JAV galima pasitikėti kaip partneriu. Anot visuomeninio transliuotojo WDR, tai yra žemiausias JAV reitingas iki šiol atliktose apklausose. Palyginimui, 78 proc. apklaustųjų patikima partnere šiuo metu laiko Prancūziją, o 74 proc.

Rusijos kariuomenė paleido dvi balistines raketas į gyvenamą kvartalą Ukrainos Kryvyj Riho mieste. Nukentėjo penki žmonės, tinkle „Telegram“ pranešė miesto gynimo tarybos vadovas Oleksandras Vikulis. Dnipropetrovsko karinės administracijos laikinojo vadovo teigimu, tarp sužeistųjų yra vaikas. Pateiktais duomenimis, 57-erių vyro būklė sunki. Per ataką apgadinti kelių daugiabučių balkonai. Išdužo langų stiklai.

Amerikiečiai išplatino vaizdus, kaip vijosi Rusijos šešėlinį laivą ir nušluostė nosį Maskvai, kuri bandė apsaugoti tanklaivį nupiešdama ant jo Rusijos vėliavą ir net siųsdama jam į palydą savo karinį laivyną. Kremlius liko be žodžių, o Vašingtonas žada ir toliau siekti savo interesų. Taip pat ir Venesuelos viduje – kur kol kas valdžią išlaiko tas pats režimas, plėsdamas represijas prieš gyventojus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nors kol kas neatrodo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėtų nuversti Vladimiro Putino režimą Rusijoje, žaibiška amerikiečių operacija Venesueloje giliai sukrėtė Rusijos politinę vadovybę, rašoma naujienų svetainėje „Euractiv“ publikuotame Rusijos opozicijos žurnalisto Konstantino Eggerto straipsnyje, kurio ištraukas cituoja naujienų agentūra „Unian“. Žurnalistas pažymi, kad Maskva Venesuelos atžvilgiu buvo akivaizdžiai bejėgė ir negalėjo užkirsti kelio diktatoriaus Nikolo Maduro pagrobim...

„British Airways“ lėktuvas, skridęs iš Los Andželo (JAV) į Londoną (Jungtinę Karalystę), susilaužė kulkšnis, skelbia „The Sun“. Lėktuvas susidūrė su turbulencija. Nukentėję asmenys – keleivis ir įgulos narė. Lėktuvo keleiviams lūžo kulkšnys Skelbiama, kad incidento metu saugos diržų ženklai lėktuve buvo išjungti. Skrydžio kapitonas sako, kad turbulencija truko nuo 10 iki 15 sekundžių ir buvo „vertinama kaip lengva ar vidutinio stiprumo“. Turbulencija lėktuvą užklupo virš Atlando vandenyno.

 Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ketvirtadienį gyrė Ispanijos atvirumą imigracijai kaip pavyzdį Europai ir teigė, kad tai buvo naudinga ekonomikai ir papildė valstybės iždą. Nors kitos Europos šalys, spaudžiamos dešiniųjų partijų, sugriežtino savo sienas prieš atvykėlius, Ispanija pasisakė už legalią imigraciją. Šalis atvėrė kelius migrantams legaliai gyventi ir dirbti šalyje, nors ir stengėsi saugoti savo sienas ir užkirsti kelią nelegaliai migracijai.

Norvegijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Iran Human Rights“ ketvirtadienį pranešė, kad Irano saugumo pajėgos, malšindamos gruodžio pabaigoje prasidėjusias demonstracijas, nužudė mažiausiai 45 protestuotojus, tarp jų aštuonis nepilnamečius. NVO teigimui, trečiadienis buvo kruviniausia dabar jau 12 dienų trunkančio sąjūdžio diena, kurią, patvirtintais duomenimis, žuvo 13 protestuotojų.

Europos Sąjunga (ES) ir Jordanija dėl „katastrofiškos“ humanitarinės padėties Gazos Ruože pareikalavo „skubių veiksmų“. „Reikalaujame greito, saugaus ir nekliudomo humanitarinės pagalbos tiekimo bei tvaraus jos paskirstymo“, – teigiama bendrame pareiškime, paskelbtame ketvirtadienį Amane po Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonio Costos susitikimo su Jordanijos karaliumi Abdullah II.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra ketvirtadienį pranešė, kad per Izraelio smūgius palestiniečių anklave žuvo septyni žmonės, tarp jų – keturi vaikai. Smūgiai suduoti nepaisant paliaubų, kuriomis iš esmės buvo sustabdytos kovos. Agentūros atstovas spaudai Mahmudas Bassalas naujienų agentūrai AFP sakė, kad keturi žmonės, įskaitant tris vaikus, žuvo po to, kai dronas smogė jų palapinei Gazos Ruožo pietuose.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka sureagavo į naujienas, kad JAV perėmė po rusų vėliava plaukusį tanklaivį, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. A. Lukašenka pareiškė, kad buvo perspėjęs Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną. „Aš visada jiems tai sakiau, bet taip pat įspėjau ir savo vyresnįjį brolį, ir tiesiog prieš šį bjaurų įvykį: nebūtų buvę jokio spektaklio iš amerikiečių ir viso Vakarų pusės, jie nebūtų mus dar kartą apgavę.

Vokietija ketvirtadienį pasmerkė, jos teigimu, pernelyg didelį jėgos panaudojimą prieš demonstrantus Irane. Anksčiau ketvirtadienį teisių gynimo grupės pranešė, kad Irano saugumo pajėgos vaikydamos protestuotojus panaudojo ašarines dujas ir kovinius šaudmenis. „Jie turi teisę taikiai reikšti savo nuomonę“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis (Johanas Vadefulis), turėdamas omenyje protestuotojus Irane.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pasvarstė, kad jo negalėtų ištikti Venesuelos lyderio Nicolas Maduro likimas, rašo baltarusių agentūra „Belta“. N. Maduro, Maskvos sąjungininkas, praėjusią savaitę buvo nuverstas per amerikiečių reidą Karakase. A. Lukašenka pareiškė, kad Venesuelos variantas Baltarusijoje yra nerealus. „Jūs prisimenate praėjusių metų Baltarusijos Saugumo Tarybos posėdį, kuriame mes paskirstėme vaidmenis „kas bus, jei nebus prezidento“ atveju.

Rusijos bendrovės „Utair“ keleivinis lėktuvas pakilo iš Dubajaus ir buvo priverstas sukti ratus ore, skelbia rusų agentūra TASS. Lėktuvas pakilo iš Dubajaus Al Maktumo oro uosto ir turėjo skristi į Maskvą, tačiau ore susidūrė su avarine situacija. Kokia avarinė situacija ištiko lėktuvą, agentūra neskelbia. „Utair“ pranešė, kad keleiviams ir įgulos nariams viskas gerai.

JAV viceprezidentas JD Vance‘as „absurdiška“ pavadino kritiką dėl mirtinų JAV imigracijos tarnybos (ICE) pareigūno šūvių į moterį Mineapolyje. „Šis žmogus tik atliko savo darbą. Ji mėgino jam sutrukdyti“, – teigė JD Vance‘as tinkle „X“ diskusijoje apie tai, ar pareigūno šūviai buvo pateisinami, ar ne. Viceprezidentas pažymėjo, kad pareigūnas šovė gindamasis. Vietos institucijos tam paprieštaravo.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva ketvirtadienį vetavo įstatymą, kuris būtų smarkiai sumažinęs bausmę jo pirmtakui Jairo Bolsonaro, pernai nuteistam už sąmokslą įvykdyti perversmą. L. I. Lula da Silva vetavo Kongreso praėjusių metų pabaigoje priimtą įstatymą, minint trečiąsias didelių riaušių, kurias J. Bolsonaro šalininkai sostinėje surengė po jo pralaimėjimo rinkimuose, metines.

Europoje auga susirūpinimas dėl Grenlandijos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo reikšti pretenzijas į Grenlandiją, Baltieji rūmai sako, kad jis svarsto jos įsigijimo galimybę. Baltieji rūmai pridūrė, jog pirmenybė teikiama diplomatijai, bet neatmetami ir kariniai veiksmai. Kitą savaitę JAV valstybės sekretorius Marco Rubio susitiks su Grenlandijos ir Danijos atstovais.

Lietuvis, kaltinamas žmogžudyste Anglijoje, pasirodė teisme, skelbia „Ipswich Star“. Prieš Kalėdas, gruodžio 23 d., Ipsviče daugiabutyje buvo rastas vyro kūnas. Lietuvis kaltinamas Anglijoje nužudęs žmogų Atskubėjo medikai, tačiau vyro mirtis konstatuota vietoje. Įvykio vietoje sulaikyti du žmonės – 38-erių vyras ir 41-erių moteris. Jie buvo nugabenti į policijos centrą apklausai. Moteris buvo lygtinai paleista už užstatą, o Lietuvos pilietis A. M. buvo apkaltintas žmogžudyste.

Didelė dalis Didžiosios Britanijos ir šiaurės vakarų Prancūzija ruošiasi smarkiai žiemos audrai: abiejų šalių meteorologijos tarnybos ketvirtadienį įspėjo dėl stipraus vėjo ir smarkaus snygio. Britų meteorologai paskelbė perspėjimą keliems regionams. Smarkaus sniego pirmiausiai tikimasi Velse bei Anglijos Midlandso regione. Prognozuojama, kad Midlandse gali iškristi iki 30 cm sniego. Smarkus snygis taip pat tikėtinas Pietų Anglijoje.

JAV Prekybos departamentas spalį užfiksavo kukliausią šalies užsienio prekybos deficitą nuo 2009-ųjų, dėl padidintų muitų smarkiai susitraukus importui. Pasak ketvirtadienį išplatinto pranešimo, eksportas spalį, palyginti su rugsėju, plėtėsi 7,8 mlrd. dolerių, arba 2,6 proc., iki 302 mlrd. dolerių, tuo tarpu importas traukėsi 11 mlrd. dolerių, arba 3,2 proc., iki 331,4 mlrd. dolerių Prekybos deficitas sunyko 39 proc. iki 29,4 mlrd. dolerių – gerokai labiau už 58,4 mlrd.

JAV toliau garsiai svarstant apie karinę intervenciją siekiant aneksuoti Grenlandiją, Danijos gynybos ministerija įspėjo, kad Danijos kariuomenė nedelsdama reaguos į bet kokį įsiveržimą į Grenlandiją jėga, rašo „Independent“. Ministerija Danijos leidiniui „Berlingske“ pranešė, kad pagal karinių pajėgų veiksmų taisykles kariai bus įpareigoti reaguoti į bet kokį užsienio šalies įsiveržimą, o ne laukti įsakymų.

Rusija ketvirtadienį planą dislokuoti Ukrainoje Europos karius taikai palaikyti pavadino pavojingu žingsniu, išsklaidydama viltis, jog šis planas galėtų tapti žingsniu siekiant nutraukti beveik ketverius metus trunkančią plataus masto invaziją.  JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia tiek Kyjivą, tiek Maskvą sudaryti karo pabaigos susitarimą, vykdydamas vadinamąją šaudyklinę diplomatiją tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino.