Užsienis

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad Irane vykstant milžiniškiems protestams, šalies režimui artėja pabaiga. „Jei režimas gali išsilaikyti valdžioje tik naudodamas smurtą, tai jam iš esmės atėjo galas“, – antradienį sakė F. Merzas per vizitą Indijos mieste Bengalūre. „Darau prielaidą, kad gali būti, jog dabar stebime šio režimo paskutines dienas ir savaites“, – pridūrė Vokietijos kancleris.

Moldovos prezidentė Maia Sandu vienoje britų tinklalaidėje pareiškė, kad balsuotų už susijungimą su kaimynine Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare Rumunija, jei toks referendumas įvyktų. Proeuropietiškų pažiūrų prezidentė ne kartą įspėjo dėl Rusijos kišimosi į tarp Rumunijos ir Ukrainos įsiterpusios Moldovos reikalus.

Pernai Vakarų Krante 25 proc. išaugo radikalių izraeliečių naujakurių išpuolių prieš palestiniečius skaičius. Apie tai rašo laikraštis „Haaretz“, remdamasis Izraelio gynybos aparato skaičiais. Izraelio kariuomenė, paprašyta komentaro, pareiškė: „Praėjusiais metais išaugo tiek naujakurių smurto apimtys, tiek sunkumas“. Savo skaičių kariuomenė pateikti nenorėjo. Nuo „Hamas“ išpuolio Izraelyje 2023 m. spalio 7 d. registruota daugiau kaip 1,7 tūkst.

Per pirmąsias dešimt 2026 m. dienų Jungtinėse Valstijose mirė keturi imigracijos tarnybos (ICE) sulaikyti migrantai. Tarnybos duomenimis, mirties atvejai fiksuoti sausio 3–9 dienomis. Mirusieji yra du vyrai iš Hondūro ir po vieną iš Kubos ir Kambodžos, praneša agentūra „Reuters“. Pernai ICE sulaikymo įstaigose mirė 30 migrantų. Tai didžiausias skaičius  per du dešimtmečius. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siekia deportacijų griežtinimo ir sulaiko daugiau migrantų.

Rusijos gynybos ministerija pristatė naują tanko modifikaciją su papildoma metaline apsauga, neoficialiai vadinama „tanku-kiaulpiene“. Šio tanko atsiradimą lėmė masinis dronų naudojimas Rusijos pradėtame kare Ukrainoje, rašo „Unian“. Kaip rašo buvęs Jungtinės Karalystės karininkas, karinis analitikas Hamishas de Brettonas-Gordonas „The Telegraph“ straipsnyje, tokio modelio atsiradimas susijęs su dideliais Rusijos tankų nuostoliais kare su Ukraina, kurie, remiantis viešais šaltiniais, virši...

Diversijoms prieš infrastruktūros kabelius Baltijos jūroje šiuo metu neįmanoma užkirsti kelio dėl nuolatinės stebėsenos trūkumo, tačiau sprendimas galėtų būti povandeniniai dronai, interviu estų laikraščiui „Postimees“ sakė Vokietijos povandeninių dronų gamintojos „Euroatlas“ strategijos ir partnerystės padalinio vadovė Verineia Codrean. „Poreikis saugoti mūsų povandeninę infrastruktūrą išaugo, be to, akivaizdu, kaip menkai ji stebima, todėl ir buvo sukurtas povandeninis dronas.

Per protestus Irane prieš autoritarinę šalies vadovybę, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, jau žuvo beveik 650 žmonių. Osle įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Iran Human Rights“ (IHRNGO) pirmadienį nurodė, kad nuo protestų pradžios Irane žuvo mažiausiai 648 asmenys. Kai kuriais vertinimais, žuvusiųjų gali būti daugiau kaip 6 tūkst., rašė organizacija tinkle „X“. Sulaikytųjų skaičius gali viršyti 10 tūkst.

Irane tęsiantis masiniams protestams, Reza Pahlavi, 1979 m. nuversto šacho sūnus, pasisako už greitą JAV įsikišimą. „Būtina imtis priemonių, – sakė jis interviu amerikiečių stočiai „CBS News“. – Geriausias kelias užtikrinti, jog Irane žūtų mažiau žmonių, yra ankstyvas įsikišimas, kad šis režimas pagaliau žlugtų ir visos tos problemos, su kuriomis susiduriame, baigtųsi“. R. Pahlavi teigė kalbėjęs su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, tačiau detalių neatskleidė.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą „skubėti“ imtis skubių veiksmų dėl Grenlandijos, nes kitaip grenlandiečiai galėtų balsuoti už prisijungimą prie Rusijos, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų „Interfax“, kurią cituoja „Reuters“. „Trumpas turėtų paskubėti. Remiantis nepatvirtinta informacija, per kelias dienas gali būti surengtas netikėtas referendumas, kurio metu visi 55 tūkst.

Pentagonas buvo užmaskavęs karinį lėktuvą, dalyvavusį pirmajame praėjusiais metais surengtame puolime prieš įtariamą narkotikų kontrabandos laivą, kurio metu žuvo 11 žmonių, kad šis atrodytų kaip civilinis orlaivis, pirmadienį pranešė „The New York Times“. Tokiu veiksmu būtų pažeisti tarptautiniai ginkluotų konfliktų įstatymai, kurie draudžia kovotojams „apsimetinėti civiliais, siekiant apgauti priešininkus... tai yra karo nusikaltimas, vadinamas klasta“, pranešė leidinys.

Pirmadienį Jungtinės Valstijos pasmerkė Rusijos sprendimą Ukrainoje panaudoti branduolinį užtaisą nešti gebančią balistinę raketą „Orešnik“ ir per neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį pavadino jį „nepaaiškinamu eskalavimu“. Tai, kad Rusija penktadienį panaudojo vidutinio nuotolio raketą, kurioje branduolinės galvutės nebuvo, „yra dar vienas pavojingas ir nepaaiškinamas šio karo eskalavimas tuo metu, kai Jungtinės Valstijos intensyviai bendradarbiauja su Kyjivu, kitais partneriais ir ...

JAV Minesotos valstija kartu su Mineapolio ir Sent Polo miestais pirmadienį pateikė ieškinį, reikalaudama sustabdyti JAV imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) operacijas. JAV Minesotos apygardos teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad sprendimu dislokuoti federalinius pareigūnus pažeidžiama JAV Konstitucija ir valstijos teisės. Ieškinys pareikštas praėjus keletui dienų po to, kai ICE pareigūnas Mineapolyje nušovė 37-erių metų JAV pilietę Renee Nicole Good.

Intensyvėjant Rusijos atakoms prieš Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą, įskaitant raketų „Orešnik“ naudojimą, tampa akivaizdu, kad Ukrainą būtina skubiai aprūpinti priešlėktuvinės gynybos sistemomis, teigia NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

Europa svarsto NATO misiją Grenlandijoje, kuri turėtų parodyti Jungtinių Valstijų prezidentui, kad Europa rūpinasi strategiškai svarbia sala. Tačiau Donaldas Trumpas, kalbėdamas apie Grenlandijos saugumą, pabrėžia, kad svarbus ne karių skaičius saloje, o Amerikos nuosavybė. D. Trumpas teigia dar nepateikęs Danijai ir Grenlandijai konkretaus pasiūlymo, už kiek norėtų įsigyti salą. Vis dėlto žiniasklaida skelbia, kad Vašingtonas svarsto mokėti ne Danijai, o kiekvienam salos gyventojui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė, kad bet kuriai šaliai, prekiaujančiai su Iranu, bus taikomas 25 proc. muitas, taip padidindamas spaudimą protestus smurtinėmis priemonėmis malšinančiam Teheranui. „Nuo šiol bet kuri šalis, kuri prekiauja su Irano islamo respublika, prekiaudama su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis mokės 25 proc. muitą. Šis įsakymas yra galutinis ir neginčytinas“, – savo platformoje „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad visoms šalims, palaikančioms verslo ryšius su Iranu, įveda muitus. Apie tai jis pirmadienio naktį pranešė „Truth Social“. „Nuo šiol bet kuri šalis, kuri palaiko verslo ryšius su Irano Islamo Respublika, mokės 25 proc. muitą už bet kokį verslą, vykdomą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Šis įsakymas yra galutinis ir neginčytinas. Dėkojame už dėmesį šiam klausimui!“ – parašė jis.

Respublikonų atstovas Atstovų rūmuose Randy Fine pirmadienį teikia įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgalioti JAV prezidentą Donaldą Trumpą „imtis tokių veiksmų, kokių gali prireikti“, kad būtų įsigyta Grenlandija ir kad ji būtų įtraukta į JAV sudėtį. Projektu iš esmės siekiama, kad Grenlandija taptų 51-ąja JAV valstija, skelbia „Fox News“. „Manau, kad pasauliui yra naudinga, jog Jungtinės Valstijos įgytų suverenumą Grenlandijoje“, – sakė jis interviu minėtam kanalui.

JAV Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt pareiškė, kad D. Trumpas jau parodė, jog „nebijo panaudoti karinių priemonių“, kai mano, kad tai būtina, rašo „Sky news“. Tai ji pasakė komentuodama situaciją Irane. „Manau, kad vienas dalykas, kurį prezidentas Trumpas daro labai gerai, yra tai, kad jis visada palieka atviras visas galimybes, o oro smūgiai būtų viena iš daugybės galimybių, kurios yra svarstomos“, – cituojama K. Leavitt.

Europos Komisijos atstovė Paula Pinho pareiškė, kad norint užbaigti karą Ukrainoje, „tam tikru momentu“ turės įvykti tiesioginės derybos su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo „Euractiv“. „Taika Ukrainoje priklauso nuo vieno asmens: tas asmuo, kaip jūs puikiai žinote, yra prezidentas Putinas“, – sako ji. „Taigi, akivaizdu, kad tam tikru momentu teks derėtis ir su prezidentu Putinu“, – priduria P. Pinho.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pirmadienį pareiškė, kad nėra grafiko, pagal kurį JAV planuoja įsigyti Grenlandiją, tačiau tai esą yra prioritetas, rašo „The Hill“. „Manau, kad prezidentas vakar vakare buvo labai tiesmukas“, – sako ji.

Lenkijoje Ilžos savivaldybėje buvo rastas negyvas 29-erių karys, skelbia TVN24. Varšuvos Ušrynovo mikrorajono prokuratūra pradėjo tyrimą. Kūnas rastas pelkyne. Mįslinga kario mirtis Lenkijoje Skelbiama, kad jaunas leitenantas sausio 2 d. dalyvavo vakarėlyje. Iš vakarėlio jis išėjo prieš vidurnaktį ir, pasak Radomo miesto policijos atstovės Justynos Jaśkiewicz, nuėjo neaiškia kryptimi. Apie tai tarnyboms buvo pranešta kitą dieną apie vidurdienį.

Rusijos Federacija panaudojo „Orešnik“ raketą, siekdama nusiųsti NATO šalims signalą, kad šios liautųsi remti Ukrainą, teigia NATO vadovas Markas Rutte, rašo „Unian“. „Itin agresyvi ir žiauri Rusija toliau tęsia karą. Praėjusią savaitę matėme „Orešnik“ raketos panaudojimą Lvive ir nuolatinius išpuolius prieš civilinę ir energetinę infrastruktūrą. Rusija bando mus atbaidyti nuo paramos Ukrainai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Venesuelos opozicijos lyderę ir Nobelio taikos premijos laureatę Mariją Coriną Machado, naujienų agentūrai AFP pranešė administracijos aukšto rango pareigūnas. JAV lyderis dar praėjusią savaitę pareiškė, jog tikisi susitikti su M. C. Machado, kuri valdant dabar jau nuverstam prezidentui Nicolas Maduro (Nikolui Madurui) turėjo slapstytis. „Suprantu, kad ji atvyksta kažkuriuo metu kitą savaitę.

Donaldas Trumpas sako svarstantis imtis labai griežtų priemonių prieš Iraną, pasirodžius informacijai apie šimtus nužudytų protestuotojų. Įvairiais duomenimis, žuvusiųjų skaičius gali siekti nuo 500 iki 2000 žmonių. Teherano režimas tvirtina, esą žmones žudė patys protestuotojai, ir skleidžia propagandą, kad protestai jau kelias dienas esą yra suvaldyti. Tuo metu D. Trumpas teigia, jog Teheranas parodė norą derėtis – atnaujino diplomatinius komunikacijos kanalus.

Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad balsuotų už suvienijimą su Rumunija, jei šis klausimas kada nors būtų pateiktas referendumui, teigdama, kad jos šaliai vis sunkiau „išgyventi“ savarankiškai, rašo „Politico“. Apie 2,4 mln. gyventojų turinti Moldova, įsikūrusi tarp Rumunijos ir Ukrainos, tapo Rusijos hibridinio karo, įskaitant dezinformaciją ir rinkimų manipuliacijas, taikiniu.

Žmogaus teisių organizacijoms skelbiant, kad per Irano valdžios vykdomą susidorojimą su protestų judėjimu žuvo šimtai žmonių, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasmerkė „valstybės smurtą“ prieš Irano protestuotojus.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tvyrant įtampai dėl to, kaip kovoti su Meksikoje veikiančiais galingais narkotikų karteliais. Pirmadienį per spaudos konferenciją C. Sheinbaum sakė, kad ji vėl atmetė D. Trumpo pasiūlymą siųsti JAV karius į Meksiką padėti vyriausybei kovoti su karteliais – šis pasiūlymas daugeliui Meksikoje sukėlė nerimą dėl galimo nacionalinio suvereniteto pažeidimo.

JAV prokurorai pradėjo tyrimą dėl Federalinio rezervo valdybos pirmininko Jerome‘o Powello – tai paskatino jį išsakyti retus priekaištus dėl didėjančio prezidento Donaldo Trumpo administracijos spaudimo, taip pat sukėlė aštrią buvusių centrinio banko vadovų kritiką.

Europos Sąjunga gali padėti užtikrinti Grenlandijos saugumą, jei Danija to paprašytų, pirmadienį pareiškė už gynybos ir kosmoso sritis atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.

Iranas pirmadienį pranešė, kad į savo užsienio reikalų ministeriją išsikvietė Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorius, nes šių valstybių lyderiai pareiškė solidarumą su protestuotojais Irane, kur į demonstracijas reaguojama griežtu susidorojimu. Pareiškime, kurį išplatino valstybinis transliuotojas, sakoma, kad susitikimo metu buvo parodyti neramumų vaizdo įrašai. Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad „smurtiniai“ veiksmai peržengė taikių demonstracijų ribas.

TV6 laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas Šarūnas Jasiukevičius žiūrovus pakvietė į išskirtinę kelionę po apleistą Rumunijos kalėjimą, iš kurio per visą jo veikimo laikotarpį nepabėgo nė vienas kalinys. Šioje vietoje kadaise kalėjo ir Rumunijos diktatorius Nikolajė Čaušesku. Kalėjimas pastatytas dar 1895 metais. Iki 1960-ųjų jis veikė pagal paskirtį, vėliau buvo perdarytas į komunizmo muziejų, o nuo 1990-ųjų – galutinai apleistas.

Jungtinėms Valstijoms pagrasinus įsikišti dėl Irano valdžios vykdomo žiauraus susidorojimo su protestuotojais, Rusija pirmadienį pasmerkė, anot jos, užsienio valstybių bandymus kištis į Islamo Respublikos reikalus.  Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu per pokalbį telefonu su savo Irano kolega „griežtai pasmerkė dar vieną užsienio valstybių bandymą kištis į Irano vidaus reikalus“, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tai pirmoji Maskvos reakcija į plačiai paplitusius neramumus.

Niujorke pirmadienį streikavo apie 15 tūkst. slaugytojų, dirbančių trijose didelėse privačių ligoninių grupėse ir nepatenkintų darbo užmokesčiu bei sąlygomis. Pareigūnai paskelbė nepaprastąją padėtį dėl darbo sustabdymo, apie kurį Niujorko valstijos slaugytojų asociacija (NYSNA) savo interneto svetainėje pranešė po to, kai mėnesius trukusios derybos dėl naujos sutarties atsidūrė aklavietėje. Asociacija teigia, kad tai – didžiausias slaugytojų streikas miesto istorijoje.

Irano saugumo pajėgoms slopinant protestų judėjimą, kuris sukrėtė Islamo Respubliką, buvo nužudyti mažiausiai 648 protestuotojai, pirmadienį pranešė Norvegijoje įsikūrusi teisių gynimo organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) ir įspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti kur kas didesnis.

Grenlandijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad sustiprins pastangas užtikrinti, jog Arkties teritorijos gynyba vyktų NATO globoje, ir vėl atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį perimti salą, rašo „Reuters“. D. Trumpas savaitgalį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos vienaip ar kitaip pasiims Grenlandiją, ir įspėjo, kad Rusija ir Kinija „perims kontrolę“, jei Vašingtonas nesiims veiksmų.

JAV žaislų gamintoja „Mattel“ pristatė autistišką Barbę – tai naujiena, kurios tikslas – kad kuo daugiau vaikų „pamatytų save“ šioje kultinėje plastikinėje lėlėje. Barbių serijoje, kurioje 2019 m. pirmą kartą pasirodė lėlės su negalia, jau yra Barbių, vaizduojančių 1 tipo diabetą, Dauno sindromą ir aklumą, sakoma sekmadienį vakare paskelbtame bendrovės pranešime spaudai. Autizmas yra sudėtingas ir plataus spektro neurologinis raidos sutrikimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad Jungtinės Valstijos turi didesnį branduolinį arsenalą ir pažangesnius ginklus nei Rusija, sekmadienį pranešė „The New York Times“. Atsakydamas žurnalistams, D. Trumpas atmetė teiginius, kad Rusija turi pranašumą branduolinio arsenalo klausimu. Jis teigė, kad JAV turi daugiau branduolinių galvučių. „Na, jie [rusai] klysta. Mes turime daugiau nei jie. Tačiau tai nesvarbu, nes užteka tik vienos“, – kalbėjo D. Trumpas.

Europos NATO valstybės narės, reaguodamos į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus dėl Grenlandijos, siūlo stiprinti Aljanso buvimą Arkties regione, įskaitant NATO stebėjimo misijos negalutiniu pavadinimu „Arctic Sentry“ dislokavimą. Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamasi Vokietijos televizijos naujienų tarnyba „Tagesschau“. „Pasak diplomatinių šaltinių, kelios NATO šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, pasisako už Aljanso buvimo Arkties regione išplėtimą.

Europos Parlamentas (EP) uždraudė visiems Irano diplomatams ir atstovams patekti į savo patalpas dėl smurtinio protestų slopinimo Irane, pirmadienį pranešė jo pirmininkė Roberta Metsola. „Tai negali būti įprastas reikalas.

Buvęs Lenkijos teisingumo ministras, kuriam pateikti baudžiamieji kaltinimai, įskaitant nusikaltimų aukoms skirtų lėšų neteisėtą panaudojimą izraelietiškai šnipinėjimo įrangai įsigyti, pirmadienį pareiškė gavęs prieglobstį Vengrijoje. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto patvirtino, kad Budapeštas suteikė „prieglobsčio arba pabėgėlio statusą asmenims, patiriantiems politinį persekiojimą Lenkijoje“, tačiau konkrečių pavardžių nepaminėjo.

Grenlandijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad jokiomis aplinkybėmis negali sutikti su JAV noru perimti šią Arkties salą. „Jungtinės Valstijos dar kartą pakartojo savo norą perimti Grenlandiją. Tai yra kažkas, ko Grenlandijos valdančioji koalicija negali priimti jokiomis aplinkybėmis“, – pareiškė autonominės Danijos teritorijos vyriausybė, po pakartotinių JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti salos kontrolę.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum pirmadienį pareiškė, kad aptarė savo šalies saugumą ir suverenitetą su Donaldu Trumpu, JAV vadovui pagrasinus antžeminiais išpuoliais prieš narkotikų kartelius. „Kalbėjome įvairiomis temomis, įskaitant saugumą, pagarbą mūsų suverenitetui, narkotikų prekybos mažinimą, prekybą ir investicijas“, – socialiniuose tinkluose sakė C. Sheinbaum.

Kubos prezidentas pirmadienį pareiškė, kad su Jungtinėmis Valstijomis „jokių pokalbių nevyksta“ po to, kai JAV vadovas Donaldas Trumpas paragino komunistinę šalį „sudaryti sandorį“ arba sumokėti kainą. „Su JAV vyriausybe nevyksta jokie pokalbiai, išskyrus techninius kontaktus migracijos srityje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Miguelis Diazas-Canelis.

Valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis giria Vengrijos vykdomą migracijos politiką ir ragina išlaikyti „Europą europiečiams“. Taip Budapešte viešintis politikas kalbėjo pirmadienį po susitikimo su Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministru Peteriu Szijjartu (Pėteriu Sijartu) surengtoje spaudos konferencijoje. „Kalbant apie migraciją, Vengrija parodė labai gerą pavyzdį, kaip reikia statyti barjerą.

Krovininio laivo, kuris Šiaurės jūroje prie Jungtinės Karalystės (JK) krantų rėžėsi į tanklaivį ir sukėlė didžiulį gaisrą, kapitonas rusas pirmadienį stos prieš teismą dėl kaltinimų netyčiniu įgulos nario nužudymu. 59 metų Vladimiras Motinas iš Sankt Peterburgo apkaltintas netyčiniu nužudymu dėl didelio neatsargumo, bet savo kaltės nepripažįsta. Jis bus teisiamas Londono Senajame Beilyje – Aukščiausiajame baudžiamajame teisme; tikimasi, kad procesas truks keletą savaičių.

Rusijos ambasadoje Kipre rastas negyvas Rusijos aukšto rango pareigūnas, o skrodimo rezultatai parodė, kad mirtis buvo nenatūrali ir tai „tikriausiai buvo savižudybė“, naujienų agentūrai AFP pirmadienį pranešė šaltinis policijoje. Vyro kūnas buvo rastas jo kabinete praėjusį ketvirtadienį ir į ambasadą buvo iškviesta policija, tačiau pareigūnams nebuvo leista įeiti į kompleksą tyrimui atlikti, pranešė vietos žiniasklaida. Vietoj to kūnas buvo perduotas policijai ambasados kieme.

Valstybės saugumo tarnyba (VDD) pernai gruodį paprašė prokuroro pareikšti kaltinimus šnipinėjimu dar vienam Latvijos piliečiui dėl neteisėto informacijos apie Latvijos gynybos sektorių rinkimo Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU.  VDD pradėjo įtariamojo baudžiamąjį persekiojimą pernai spalio 14 d., remdamasi Karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (MIDD) pateikta informacija.

Europai stengiantis sumažinti JAV prezidento Donaldo Trumpo susidomėjimą galimybe perimti Grenlandijos kontrolę, NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Aljansas ieško būdų, kaip sustiprinti Arkties saugumą. „Šiuo metu dirbame prie kitų žingsnių, kad užtikrintume, jog iš tiesų bendrai apsaugotume tai, kas pastatyta ant kortos“, – vizito Kroatijoje metu žurnalistams sakė M. Rutte.

Šveicarijos baro, kuris sudegė per Naujųjų metų šventę, bendrasavininkis buvo suimtas trims mėnesiams, pirmadienį pranešė bylai artimas šaltinis. Jacques'as Moretti (Žakas Moretis) buvo suimtas po to, kai jis ir jo žmona Jessica (Džesika), kurie kartu valdė barą „Le Constellation“ slidinėjimo kurorte Krans Montanoje, penktadienį buvo apklausti prokurorų pietvakariniame Šveicarijos Valė kantone.