„Poreikis saugoti mūsų povandeninę infrastruktūrą išaugo, be to, akivaizdu, kaip menkai ji stebima, todėl ir buvo sukurtas povandeninis dronas. Atsirado nuolatinė pilkoji zona, kurioje karinės jūrų pajėgos ar gynybos ministerijos negali įsikišti, kol neįvyksta aktyvus diversinis veiksmas“, – sakė V. Codrean.
Dronai „Greyshark“ yra daugiafunkciai, gali ilgą laiką išbūti po vandeniu ir prireikus keisti užduotis jų neiškeliant iš vandens. „Galite jį išsiųsti į žvalgybos misiją, kai jis juda labai lėtai ir tiesiog renka informaciją. Kai tik jis aptinka ką nors įtartina, jis gauna nurodymus veikti“, – teigė V. Codrean.
Tai priklauso nuo konkrečios misijos: tai gali būti paprastas persekiojimas, įtartino objekto patikrinimas arba – tam tikrais atvejais – intervencija.
„Taip, juos įmanoma apginkluoti, tačiau itin svarbu, kad žmogus išlaikytų kontrolę net ir naudojant autonominę sistemą. Pavyzdžiui, dronui galima duoti konkretų nurodymą ne sunaikinti, o galbūt padaryti tiek žalos, kad laivas nebegalėtų tęsti savo griaunamojo darbo“, – aiškino V. Codrean.
„Euroatlas“ baigia derybas su trimis Šiaurės ir Baltijos šalimis; sutartys jau beveik parengtos pasirašyti. Taip siekiama išspręsti problemą dėl Rusijos „šešėlinio laivyno“, kuris ne kartą apgadino svarbius kabelius ir vamzdynus Baltijos jūroje.
Nors konkrečios kainos nenurodė, V. Codrean teigė, kad povandeniniai dronai yra gerokai pigesni už kovinius patrulinius laivus, jau nekalbant apie povandeninius laivus. Dronas neturi įgulos ir yra visiškai automatizuotas. „Remdamiesi mūsų diskusijomis su regiono gynybos ministerijomis, drąsiai prognozuojame, kad dronai vandenyje pasirodys iki 2027 metų pradžios“, – sakė V. Codrean.
Strategija, kurią kai kurios šalys pradeda taikyti, pasak V. Codrean, užpildo trūkstamą grandį, kuri veiksmingai užkirs kelią būsimoms atakoms: situacijos žinojimą dar prieš tai, kai kas nors sugadinama arba inkaru atsitiktinai nutraukiamas kabelis.
„Pats „akių jūros dugne“ turėjimas yra atgrasymo priemonė. Vien žinojimas, kad jie yra stebimi, priverčia juos dar kartą pagalvoti dėl savo kito žingsnio. Nuolatinis informuotumas apie situaciją yra trūkstama grandis strategijoje“, – sakė V. Codrean.
Pasak jos, „dronų privalumas yra jų gebėjimas apimti didelę teritoriją nekeliant pavojaus žmonių gyvybėms, interpretuoti visus duomenis, pastebėti įsibrovėlį nesiimant tiesioginių veiksmų ir tiesiog pranešti valdžios institucijoms“.
V. Codrean nuomone, žala jūrų kabeliams yra tik maža dalis vykstančio hibridinio karo jūroje, sausumoje ir ore. Kai kurios iš šių atakų yra tokios dviprasmiškos, kad neįmanoma nustatyti kaltininko arba įsikišti, nes grėsmė nėra tiesiogiai neteisėta.
„Šie išpuoliai vyksta visoje Europoje; tai nėra pavieniai incidentai. Iš esmės jie tikrina, kur Europa nubrėš ribą“, – sakė V. Codrean ir pridūrė, kad koordinuota ataka galėtų turėti katastrofiškų padarinių visuomenei.
„Mes neturime aiškaus vaizdo, kokios būtų tikrosios pasekmės. Negalėtumėte išsiimti pinigų. Negalėtumėte naudotis jokiomis paslaugomis mūsų skaitmeninėje visuomenėje“, – perspėjo V. Codrean.
Ji teigia, kad Europos taikos užtikrinimo bendradarbiaujant filosofija apsisuko 180 laipsnių kampu. Dabar taika gali būti pasiekta tik per atgrasymą. Būsimos atakos, pasak V. Codrean, gali tapti dar sudėtingesnės. „Turime sukurti nuolatinį jūrinės situacijos suvokimą – ne tik tada, kai vandenyje pastebima kažkas įtartina, bet visą laiką“, – sakė ji ir pridūrė, kad tai turėtų būti integruota į Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą.
„Didžioji dalis jūros dugno infrastruktūros yra statiška, labai plati ir retai stebima, nebent kas nors nutinka. Autonominės sistemos nėra stebuklinga piliulė ar viena strategija; iš esmės tai yra galimybė pamatyti tą vaizdo dalį, kurios trūko“, – apibendrino V. Codrean.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
