Užsienis

Dar neseniai tik fantastiniai filmai rodė mums ateitį, kurioje karus už mus ar net prieš mus kariauja robotai. O šiandien tai jau tampa realybe, kurią kasdien matome kare Irane. Amerikiečiai savo operacijose pirmą kartą plačiai pasitelkia dirbtinį intelektą, kuris greitai randa priešus ir parodo, kur nukreipti dronus bei raketas.

Iranui toliau atsakant į Izraelio ir JAV smūgius, Persijos įlankos šalys penktadienį pranešė apie naujas Teherano atakas. Kuveito kariuomenė penktadienio rytą socialiniame tinkle „X“ teigė, kad „oro gynybos sistemos perėmė priešiškus taikinius“, kalbėdama apie bepiločių orlaivių ir raketų atakas.

Į Lietuvą ketvirtadienį vakare atvyko grupė iš Baltarusijos paleistų politinių kalinių. Juos Minsko režimas paleido po autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikimo su JAV pasiuntiniu Johnu Coale'u (Džonu Koulu). Minskas po derybų su Vašingtonu iš viso paleido 250 politinių kalinių, iš kurių 15 atvyko į Lietuvą. Kaip BNS informavo Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos piliečių tarp jų nėra.

Karinis konfliktas Vidurio Rytuose virsta pasauline energetikos krize. Po Izraelio atakos į didžiausią Irano dujų telkinį, Teheranas keršija – atakavo energetikos kompleksą, kuris pagamina penktadalį viso pasaulio suskystintų dujų ir jomis aprūpina Aziją ir Europą. Po smūgių, dujų kaina šovė į viršų – Europoje pasiekė didžiausią lygį per trejus metus – maždaug 70 eurų už megavatvalandę.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Iranas „silpnesnis nei bet kada anksčiau“, sako Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, girdamas „precedento neturintį“ bendradarbiavimą su JAV, rašo „Sky News“. Jis teigia, kad Artimieji Rytai pasikeitė „neatpažįstamai“. Izraelio prezidentas aiškina, kad jo šalis yra „stipresnė nei bet kada anksčiau“, o Iraną apibūdina kaip „silpnesnį nei bet kada anksčiau“. To istorijoje dar nėra buvę „Mes pasiekėme tokį bendradarbiavimą su savo draugu – JAV, kokio istorijoje dar nėra buvę“, – sako jis.

Nelaimė Šveicarijos Alpėse – stiprus vėjas turistų akivaizdoje nuo lynų nuplėšė vieną iš keltuvo kabinų. Viduje buvo 61-erių vietos gyventoja. Nuo patirtų sužalojimų moteris mirė įvykio vietoje.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Šveicarijos Alpėse žmonės su siaubu stebėjo, kaip nuo keltuvo atitrūkusi kabina vartydamasi riedėjo žemyn nuo kalno. Iš paskos baltu sniegu nuslydo ir dalis tvirtinimo konstrukcijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį privertė Japonijos ministrę pirmininkę krūptelėti, netikėtai užsimindamas apie 1941 m. įvykdytą išpuolį prieš Perl Harborą, savo pažiūros nekalta remarka neabejotinai sukeldamas nerimą šalyje, kuri dabar yra tvirta JAV sąjungininkė. Itin draugiško susitikimo su ministre pirmininke Sanae Takaichi metu D. Trumpas žurnalistams paaiškino, kodėl apie vasario 28 d. JAV ir Izraelio suduotą smūgį Iranui iš anksto nepranešė sąjungininkams.

Kyjivo derybininkai šeštadienį Jungtinėse Valstijose susitiks su Vašingtono pasiuntiniais, siekdami atgaivinti derybas dėl Rusijos invazijos, kurios įstrigo dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Iranas paprašė Berlyno paaiškinti Ramšteino oro pajėgų bazės vaidmenį JAV ir Izraelio kare prieš Iraną, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pareiškė Teherano ambasadorius Vokietijoje Majidas Nili. „Paprašėme jų išaiškinti ar paaiškinti Ramšteino vaidmenį“, – sakė M. Nili, teigdamas, kad „Ramšteino vaidmuo mums nėra oficialiai aiškus“. „Iki šiol neturime jokio atsakymo“, – pažymėjo jis.

Ketvirtadienį Rusija apkaltino Izraelį dėl, jos teigimu, „tikslingo“ antskrydžio, kurio metu Libane buvo sužeista valstybinės televizijos kanalo RT filmavimo grupė, Izraeliui tęsiant oro ir sausumos operacijas šios šalies pietuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad galėtų išspręsti problemą su Iranu „per 2 sekundes“. Tokį pareiškimą Amerikos lyderis padarė susitikimo su Japonijos ministre pirmininke Sanae Takaichi metu. D. Trumpas gyrėsi, kad JAV turi ginklų, kurių galia yra „neįsivaizduojama“, rašo „RBC-Ukraina“. „O, jei tik norėtumėte, galėtumėte tai užbaigti per dvi sekundes. Tačiau mes elgiamės labai apdairiai“, – pridūrė jis.

Aštrėjant padėčiai Artimuosiuose Rytuose, Italija ir Danija ragina ES rengtis migracijos krizei. „Negalime rizikuoti, kad pasikartotų pabėgėlių ir migracijos krizė, kokią ES patyrė 2015–2016 metais“, – laiške rašė Danijos ministrė pirmininke Mettė Frederiksen ir Italijos premjerė Georgia Meloni. Laiškas skirtas Europos Komisijai bei ES šalių lyderiams.

JAV vyriausybei stengiantis suvaldyti dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylančias energijos kainas, prezidento Donaldo Trumpo administracija nesvarsto naftos eksporto draudimo, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnas. „Naftos ir dujų eksporto apribojimai nesvarstomi“, – sakė D. Trumpo administracijos pareigūnas. Siekia sumažinti energijos kainas Vašingtonas pastarosiomis dienomis siekia sumažinti energijos kainas, kurios skaudžiai smogia vartotojams.

Izraelio žiniasklaida pranešė, kad po to, kai kariuomenė įspėjo apie iš Irano paleistas raketas, ketvirtadienį buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Haifos uostamiestyje šiaurinėje šalies dalyje. Izraelio visuomeninis transliuotojas „Kan 11“ per televiziją parodė vaizdus, kuriuose matyti, kaip iš naftos perdirbimo gamyklos teritorijos kyla tirštas tamsių dūmų stulpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paklaustas dėl karo su Iranu. Jis sako manantis, kad Japonija „imsis iniciatyvos“ šiame kare, „kitaip nei NATO“, rašo „Sky News“. JAV prezidentas taip pat teigia: „Aš nesiunčiu karių niekur – ir jei siųsčiau, jums to nesakyčiau.

Tokijo meteorologai ketvirtadienį oficialiai paskelbė labai mėgstamo ir laukiamo sakurų žydėjimo sezono pradžią Japonijos sostinėje, gyventojams ruošiantis iškyloms lauke po stulbinančiais žiedais. Šis periodas mieste oficialiai prasideda tuomet, kai ant pavyzdinio medžio Jasukunio šventyklos teritorijoje išsiskleidžia bent penki žiedai.

Europos Sąjungos šalių vadovams vykusiame viršūnių susitikime nepavyko įtikinti Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano atblokuoti 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, praneša „Politico“. Apie nesėkmingus bandymus įtikinti V. Orbaną portalui papasakojo keturi neįvardyti diplomatai ir pareigūnai. Pasak jų, paskolos klausimas buvo svarstomas pusantros valandos. Diskusijų metu neatsirado aiškaus kelio susitarimui pasiekti.

JAV atšaukia sankcijas keliems Baltarusijos subjektams, įskaitant kalio trąšų gamybos milžinę „Belaruskalij“, remdamasis valstybine žiniasklaida ketvirtadienį pranešė nepriklausomas baltarusių portalas „Zerkalo“. Taip pat iš visų sankcijų sąrašų išbrauktos „Belinvestbank“, Vystymo bankas ir Finansų ministerija.

Ketvirtadienį po pietų, pasibaigus Jungtinių Valstijų pasiuntinio Baltarusijos klausimais Johno Coale‘o susitikimui su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, buvo pranešta apie tai, kad baltarusių valdžios institucijos paleis dar vieną politinių kalinių grupę, savo internetinėje svetainėje rašo televizijos kanalas „Belsat“. Transliuotojo duomenimis, viena laisvę vėl išvydusių politinių kalinių grupė jau išvyko iš Minsko.

JAV žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard pareiškė, kad Vašingtonas ir Tel Avivas siekia skirtingų tikslų kare prieš Iraną, taip parodydama sąjungininkų požiūrių skirtumus, praneša „Reuters“. „Tikslai, kuriuos iškėlė prezidentas, skiriasi nuo tikslų, kuriuos iškėlė Izraelio vyriausybė“, – sakė T. Gabbard per Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto posėdį. Pasak jos, abiejų pusių veiksmai jau rodo skirtingus operacijos vykdymo būdus.

Minskas po autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikimo su JAV pasiuntiniu Johnu Coale'u paleido grupę politinių kalinių, o dalis jų vežami į Lietuvą, ketvirtadienį skelbia Baltarusijos opozicijos portalas „Belsat“. „Belsat“ duomenimis, paleistų politinių kalinių grupė jau išvyksta iš Minsko. Pirminiais duomenimis, 15–20 žmonių gali būti atvežti į Vilnių, o kitiems gali būti leista likti Baltarusijoje.

Venesuelos prezidentė Delcy Rodriguez trečiadienį paskelbė atleidžianti gynybos ministrą Vladimirą Padrino Lopezą, kuris dirbo beveik dešimtmetį, valdant nušalintam lyderiui Nicolas Maduro.

Dauguma pasaulio valstybių, UNESCO duomenimis, taiko telefonų naudojimo mokyklose ribojimus. 58 proc. visų šalių galioja skirtingo griežtumo nacionalinės taisyklės dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose ar net visiškas jų draudimas, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje JT švietimo ir kultūros organizacijos ataskaitoje.  Per trejus metus skaičius šalių, ribojančių ar draudžiančių telefonų naudojimą, padvigubėjo, sakoma toliau.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad jos naikintuvai išvakarėse smogė keliems Irano karinio jūrų laivyno laivams Kaspijos jūroje. Tarp taikinių buvo raketų sistemomis aprūpinti laivai, aprūpinimo laivai ir patruliniai kateriai, nurodė kariuomenė ir pridūrė, kad per operaciją taip pat buvo smogta uosto vadavietei.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį įspėjo, kad karo Artimuosiuose Rytuose sukeltas energijos kainų šokas paskatins infliacijos didėjimą ir neigiamai paveiks euro zonos ekonomikos augimą šiais metais. Euro zonos centrinis bankas pasekė kitų didžiųjų pasaulio centrinių bankų pavyzdžiu ir nepakeitė savo pagrindinių palūkanų normų, kol vertina didesnių naftos ir dujų kainų poveikį.

Remiantis JAV žiniasklaida, prezidentas Donaldas Trumpas iš anksto buvo informuotas apie Izraelio smūgį svarbiam naftos telkiniui „South Pars“. Tai paneigia D. Trumpo teiginius, kad JAV nieko nežinojo apie šią ataką. „The Wall Street Journal“ rašo, kad JAV žinojo ir neprieštaravo.  D. Trumpas esą pritarė smūgiui, kad būtų padidintas spaudimas Iranui atidaryti Hormūzo sąsiaurį. Iranas šiuo metu blokuoja pasauliniam naftos eksportui svarbų sąsiaurį.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį įspėjo, kad karo Artimuosiuose Rytuose sukeltas energijos kainų šokas paskatins infliacijos didėjimą ir neigiamai paveiks euro zonos ekonomikos augimą šiais metais. Euro zonos centrinis bankas pasekė kitų didžiųjų pasaulio centrinių bankų pavyzdžiu ir nepakeitė savo pagrindinių palūkanų normų, kol vertina didesnių naftos ir dujų kainų poveikį.

Ukrainos naftos įmonėje „Naftogaz“ vyko susitikimas su technine darbo grupe, kuriame buvo aptarti Rusijos atakos prieš naftotiekio „Družba“ infrastruktūrą padariniai ir jos atstatymo planas, platformoje „Facebook“ pranešė bendrovės generalinis direktorius Sergijus Koreckis. „Kartu su ES delegacijos vadovo pavaduotoju Gediminu Navicku susitikome su technine darbo grupe.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ketvirtadienį pareiškė, kad, dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant energijos kainos, Vašingtonas gali panaikinti sankcijas jau gabenamai Irano naftai. Šiuos komentarus televizijos kanalui „Fox Business“ S. Bessentas išsakė tuo metu, kai Iranas smogė didžiausiam pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamybos kompleksui Katare ir pagrasino sunaikinti regiono energetikos infrastruktūrą, o dėl to vėl šoktelėjo naftos ir dujų kainos.

Jungtinė Karalystė teigia esanti pasirengusi padėti užtikrinti saugų laivų judėjimą per Hormūzo sąsiaurį. Bendrame pareiškime kartu su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Japonijos lyderiais JK taip pat nurodo, kad sieks stabilizuoti energijos rinkas, rašo „Sky News“. „Griežčiausiai smerkiame neseniai Irano įvykdytas atakas prieš neginkluotus komercinius laivus Persijos įlankoje, išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant naftos ir dujų objektus, bei faktinį Hormūzo sąsiaur...

Smarkiai išaugus degalų kainai, Italijos vyriausybė dekretu sumažino akcizus benzinui ir dyzelinui. Dėl to kainos iš karto mažės „25 centais už litrą visiems“, po kabineto posėdžio trečiadienio vakarą tinkle „X“ pareiškė premjerė Giorgia Meloni. Transporto įmonėms papildomai našta mažės per mokesčių kreditus. Pasak transporto ministro ir vicepremjero Matteo Salvini, akcizų sumažinimas nuo ketvirtadienio galios 20 dienų.

Specialusis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Baltarusijos klausimais Johnas Coale‘as po derybų su Aleksandru Lukašenka paskelbė, kad rengiamas galimas Baltarusijos vadovo vizitas į JAV, praneša naujienų agentūra „BELTA“. „Mes aptarėme galimą prezidento Lukašenkos vizitą į JAV ir stengsimės jį surengti“, – sakė Coale‘as.

Keturi iš penkių lenkų didžiausia grėsme pasaulio saugumui dabar laiko Rusiją, Izraelį ir Jungtines Valstijas, rodo ketvirtadienį paskelbti naujausi tyrimo duomenys, išryškinantys ryškų skirtumą tarp kartų. Trečiadienį vakare dienraštyje „Dziennik Gazeta Prawna“ paskelbti bendrovės CBOS atliktos apklausos rezultatai rodo, kad šalimi, keliančia didžiausią grėsmę pasauliniam stabilumui, Rusiją laiko 54 procentai respondentų.

FTB pradėjo tyrimą dėl aukšto rango JAV kovos su terorizmu pareigūno, kuris protestuodamas prieš karą su Iranu pasitraukė iš pareigų, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida. Skelbiama, kad šis pareigūnas, Josephas Kentas, įtariamas įslaptintos informacijos nutekinimu. J. Kentas Nacionalinio kovos su terorizmu centro (NCTC) direktoriaus pareigas ėjo iki antradienio, kai atsistatydino.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokio termino užbaigti prieš tris savaites kartu su Izraeliu pradėtą karą prieš Iraną bei kad „JAV kariuomenė kontroliuoja Irano likimą“. „Nenorėtume nustatyti tikslaus termino“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas, pridurdamas, kad „mes labai gerai laikomės plano“ ir kad prezidentas Donaldas Trumpas nuspręs, kada sustoti.

Pietų Korėjos vyriausybė ir įmonės svarsto galimybę importuoti rusišką naftą, pranešė Seulo pramonės ministerija. Šis svarstymas atsirado dėl to, kad valdžios institucijos stengiasi užtikrinti energijos tiekimą esant eskaluojančiam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“. Šis klausimas susijęs su ekonominių sankcijų Rusijai sušvelninimu, ministerija nurodė tekstinėje žinutėje.

Pastarosiomis dienomis Vladimiro Putino valdžią ir karą Ukrainoje viešai kritikavęs Kremliaus valdžios vertikalės veikėjas Ilja Remeslo atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje, skelbia „Fontanka“. Tinklaraštininkas savo „Telegram“ kanale šiandien neskelbė naujų įrašų, apie jo buvimo vietą nebuvo žinoma. Apie tai, kad V. Putiną kritikavęs veikėjas buvo paguldytas į ligoninę, pirmasis pranešė „z tinklaraštininkas“ Aleksandras Kartavičas.

Danija ir jos sąjungininkės sausį buvo dislokavusios karius Grenlandijoje, baimindamosi JAV invazijos, išaugus įtampai dėl prezidento Donaldo Trumpo siekio aneksuoti Arkties salą, ketvirtadienį pranešė Danijos transliuotojas DR. DR teigė matęs sausio 13 d. datuotą įsakymą dėl karinių operacijų, kuriuo remiantis Danijos pajėgos buvo pasiųstos į autonominę Danijos teritoriją.

Prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paskelbė, kad kitas Prancūzijos branduolinis lėktuvnešis bus pavadintas „Laisvoji Prancūzija“ (France Libre), šaliai siekiant sustiprinti savo, kaip didžiosios jūrinės valstybės, statusą. Baigtas statyti karo laivas, kuris pakeis vienintelį šalies lėktuvnešį „Charles de Gaulle" ir turėtų pradėti tarnybą 2038 metais, bus didžiausias kada nors Europoje pastatytas karo laivas.

Viena didžiausių pasaulyje gynybos pramonės bendrovių „Lockheed Martin“ Estijoje įsteigs visas tris Baltijos šalis aptarnausiantį reaktyvinės artilerijos sistemų HIMARS techninės priežiūros centrą, trečiadienį paskelbė šalies gynybos ministerija, praneša Estijos transliuotojas ERR. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras teigia, kad JAV įmonė norėtų įkurti šį centrą per dvejus metus, o pradinės investicijos sieks apie 10 mln. eurų.

Jungtinės Karalystės institucijų nagrinėjamų meningito atvejų skaičius padidėjo iki 27, ketvirtadienį paskelbė sveikatos apsaugos sistemos atstovai. Jungtinės Karalystės sveikatos saugumo agentūra (UKHSA) savo pareiškime nurodė, jog „15 laboratorinių atvejų yra patvirtinta, 12 pranešimų tebetiriami, tad bendras skaičius išaugo iki 27“. Beprecedenčio meningito protrūkio židinys yra vienas universitetas. Nuo savaitgalio, kai pasirodė pranešimai apie protrūkį, mirė du žmonės.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad trečiadienį Rusijos naikintuvas pažeidė Estijos oro erdvę. „Estijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Rusijos laikinojo reikalų patikėtinį po to, kai kovo 18 d. Rusijos naikintuvas SU-30 pažeidė Estijos oro erdvę netoli Vaindlo salos ir joje išbuvo apie minutę. Galiu patvirtinti, kad NATO misija „Baltic Air Policing“ sureagavo greitai – buvo dislokuoti Italijos karinių oro pajėgų daliniai.

Buvęs aršus Aleksejaus Navalno kritikas ir Kremliaus ruporas Ilja Remeslo netikėtai pakeitė poziciją. Kelerius metus paskyręs kovai su Rusijos opozicija, kovo 17-osios vakarą savo „Telegram“ kanale jis paskelbė virtinę įrašų, kuriuose griežtai kritikuoja Vladimirą Putiną, vadina jį karo nusikaltėliu ir prognozuoja valdžios praradimą jau 2026 metais.

Iškastinio kuro kainos toliau sparčiai kyla, o naftos kaina šįryt, prasidėjus karui su Iranu, pasiekė kaina, kurios nebuvo nuo 2022 metų, rašo „Sky News“. Šiek tiek po 11.30 val. „Brent“ naftos barelio kaina trumpam pakilo iki 118,74 JAV dolerių – tokio lygio ji nebuvo pasiekusi nuo 2022 m. birželio, t. y. beveik prieš ketverius metus. Dujų kainos Europoje pašoko 35 proc.

JAV pasiuntinys Johnas Coale'as ketvirtadienį Minske susitiko su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, Vašingtonui siekiant šimtų politinių kalinių išlaisvinimo šioje Rusijos sąjungininkėje.

Mažas Prancūzijos miestelis akimirksniu tapo interneto sensacija, nes jo mero – siekiančio perrinkimo savivaldybės rinkimuose – pavardė yra Hittleris, o vieno iš jo konkurentų – Zielinskis, rašo BBC. „Tai yra beprotiška“ – apgailestaudamas sakė Arcis-sur-Aub, 2 785 gyventojus turinčio miestelio, meras Charlesas Hittleris, kai su juo susisiekė BBC. „Visą gyvenimą kartais tekdavo išgirsti juokelių dėl mano pavardės. Kartais žmonės ant mano rinkimų plakatų nupiešdavo ūsus.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau blokuoti didžiulę paskolą Ukrainai, nepaisydamas didelio Europos Sąjungos (ES) partnerių, kurie išvyko į Briuselyje vykstantį viršūnių susitikimą tikėdamiesi suteikti šį taip reikalingą finansavimą, spaudimo. Nacionalistinių pažiūrų premjeras, kuris yra artimiausias Maskvos partneris bloke, jau kurį laiką priešinasi galimybei padėti Kyjivui atremti Rusijos invaziją ir vilkina ES pagalbą bei sankcijų paketus.

Kuo ilgiau tęsiasi konfliktas Artimuosiuose Rytuose, tuo daugiau NATO išteklių jis eikvoja, kurie skiriami pagrindinėms NATO užduotims – paramai Ukrainai ir pasirengimui galimam karui su Rusija, rašo „Politico“. Po kelių savaičių Europos šalys turės priimti sprendimą, ar būsimas oro gynybos sistemų siuntas siųsti savo sąjungininkams Persijos įlankoje, ar Ukrainai, pažymėjo Pieteris Wezemanas, tarptautinio saugumo ekspertas ir ginkluotės kontrolės specialistas.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paprašius Europos šalių prisijungti prie pastangų prieš Iraną ir dislokuoti laivus, kad atvertų Hormūzo sąsiaurį, sulaukė neigiamo atsako net iš kai kurių artimiausių Amerikos sąjungininkų.