Dėl to Amerikoje jau kyla ginčai – Donaldo Trumpo administracija susipyko su kariauti jiems padedančia dirbtinio intelekto kompanija, kai ši ėmė priekaištauti, kad jų dirbtinis intelektas nebūtų naudojamas masiniam amerikiečių sekimui ir žudymui be žmogaus įsikišimo.
Kad visa tai įgyvendintų, Amerikos kariuomenė turi darbuotis ne tik fiziškai – kelti į orą lėktuvus ir paleisti galybę raketų. Visų pirma, reikia tiksliai žinoti, kur ir kada taikyti, o situacijai keičiantis – žaibiškai reaguoti.
„Visų pirma, mūsų kovotojai naudojasi įvairiais moderniais dirbtinio intelekto įrankiais. Šios sistemos padeda mums per sekundes išanalizuoti didelius kiekius duomenų.
Todėl mūsų vadovai gali atsijoti triukšmą ir priimti tinkamus sprendimus greičiau, nei priešas gali sureaguoti“, – pasakojo JAV Centrinės vadavietės vadas Bradas Cooperis.
Greitai aplenks žmogaus darbą
Apie tai, kad JAV kariuomenė Irane plačiai pasitelkia į populiarų „ChatGPT“ panašų kompanijos „Anthropic“ įrankį „Claude“, Amerikos žiniasklaida pradėjo skelbti tuoj po pirmųjų smūgių.
Programėlė „Claude“ integruota į Pentagono naudojamą sistemą „Maven“, sukurtą kompanijos „Palantir“. Pastaroji pasauliui piešia ateities karą, kokį anksčiau matydavome tik filmuose.
Skelbiama, kad planuojant operaciją Irane dirbtinis intelektas JAV kariuomenei pasiūlė šimtus taikinių. Ir toliau padeda rasti, kur ir kada paleisti raketas ar dronus.
„Pažangūs dirbtinio intelekto įrankiai padeda paspartinti procesus, kurie anksčiau užimdavo valandas ar net dienas – iki kelių sekundžių“, – tikino B. Cooperis.
Tiesa, prieš pradėdama operaciją Irane, D. Trumpo administracija susipyko su dirbtinio intelekto paslaugas teikiančia kompanija.
„Liko nedaug metų iki tol, kol dirbtinio intelekto modeliai aplenks daugelio žmonių protinius gebėjimus daugelyje sričių“, – kalbėjo „Anthropic“ vadovas Dario Amodei.
„Anthropic“ vadovas supykdė administraciją, kai pareiškė, kad dirbtinis intelektas neturėtų pats nuspręsti, ką nušauti. Taip pat jis neturėtų būti naudojamas masiniam amerikiečių sekimui.
„Tam tikru būdu vietinis masinis sekimas aplenkia įstatymus. Technologijos vystosi taip greitai, kad įstatymai jų nespėja vytis – tai pirmas dalykas. Antras – visiškai autonominiai ginklai.
Kalbame ne apie autonominius ginklus, kuriuos naudoja Ukrainoje ar potencialiai Taivane. Tai idėja sukurti ginklus, kurie šaudytų be jokio žmogaus įsikišimo“, – sakė B. Cooperis.
Baiminamasi dirbtinio intelekto patikimumu
Dirbtinis intelektas, esą, dar nėra pakankamai patikimas. D. Trumpo administracijai šios pretenzijos nepatiko, todėl ji priskyrė kompaniją prie tiekimo grandinės rizikų nacionaliniam saugumui ir nurodė vyriausybei nutraukti su ja sandorius. „Anthropic“ dėl to padavė administraciją į teismą.
Tačiau, kad ir kaip baigtųsi šis ginčas, panašių saugiklių ateities kare siekia ir kitos kompanijos, pavyzdžiui, kuriančios visiškai savarankiškus robotus.
„Išimtis būtų tik tuo atveju, jei kalbėtume apie ginkluotą panaudojimą. Tuomet būtinas žmogaus įsakymas prieš panaudojant ginklą“, – sakė „Future Industries“ įkūrėjas Sankaet Pathak.
Kodėl svarbu, kad galutinį sprendimą priimtų žmogus, rodo ir pirmųjų karo atakų metu subombarduotos Irano mergaičių mokyklos istorija.
Skelbiama, kad smūgį mokyklai raketa „Tomahawk“ amerikiečiai galėjo suduoti dėl klaidingų ar pasenusių taikinių duomenų.
Mat mokykla yra toje pačioje teritorijoje kaip ir Irano revoliucinės gvardijos pastatai. Teroristai dažnai dangstosi civiliais. Tačiau pusantro šimto moksleivių žūtis dėl to nėra mažiau skaudi.
JAV kariuomenės tyrėjai aiškinasi ir galimą dirbtinio intelekto vaidmenį parenkant šį klaidingą taikinį. Kol kas, esą, panašu, kad čia greičiausiai įsivėlė žmogiška klaida. Tačiau grėsmė, kad tokius tragiškus sprendimus gali priimti ne tik žmonės, bet ir mašinos, jau netrukus gali tapti realybe.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
