Užsienis

Susitikdamas su sąjungininkais Europos gynybos viršūnių susitikime, Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris įspėjo, kad Vakarų šalys susiduria su „karu dviem frontais“. Invazija į Ukrainą bei JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu yra dvi pagrindinės karo arenos, paveikiančios Europos šalis, Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) lyderių aukščiausiojo lygio susitikime Suomijoje sakė K. Starmeris.

Dėl Irano karo smarkiai išaugus degalų kainoms, Vokietijos Bundestagas priėmė priemonių paketą. Degalinės kuro kainą galės kelti tik kartą per dieną – 12.00 val. Taip norima užkirsti kelią staigiems kainų šuoliams degalinėse. Mažinti kainas bus galima bet kuriuo metu. Už šio reikalavimo nepaisymą grės iki 100 tūkst. eurų bauda, praneša agentūra „Reuters“.  Be to, bus griežtinama kartelių teisė, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą nustatant kainas.

Į Šiaurės Korėją nuvykęs Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka neatvyko tuščiomis – Šiaurės Korėjos lyderiui jis įteikė automatinį šautuvą, rašo „Unian“. „Tuo atveju, jei pasirodytų priešai“, – įteikęs „dovaną“ Kim Jong Unui pasakė A. Lukašenka. Šiaurės Korėja ir Baltarusija pasirašė bendradarbiavimo sutartį Šiaurės Korėja ir Baltarusija ketvirtadienį pasirašė bendradarbiavimo ir draugystės sutartį, pranešė Baltarusijos oficialioji žiniasklaida.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms „nieko nereikia iš NATO“. „NATO valstybės nepadarė absoliučiai nieko, kad padėtų susitvarkyti su šia išprotėjusia, dabar jau karine prasme sunaikinta Irano valstybe“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė jis. „JAV nieko nereikia iš NATO“, – pareiškė jis.

Estijos laivų statykla „Baltic Workboats“ stato naują karo laivą „Euroguard“, kuris turėtų tapti prototipu dešimties Europos šalių karinėms jūrų pajėgoms, rašo estų nacionalinis transliuotojas ERR. Prieš trejus metus 10 Europos šalių ir 23 įmonės sudarė konsorciumą, siekdamos sukurti 45 metrų ilgio pusiau autonominį karo laivą. Europos gynybos fondo finansuojamam projektui „Baltic Workboats“ stato konkretų prototipą. Tai kol kas didžiausias šios laivų statyklos projektas.

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas paskelbė vaizdo įrašą iš susitikimo su respublikos ginkluotųjų pajėgų vadais, kuriame dalyvavo ir jo sūnus Adamas Kadyrovas, einantis Čečėnijos Saugumo tarybos sekretoriaus pareigas, rašo „Meduza“. Vaizdo įraše Adamas Kadyrovas skaito pranešimą, kuriame minimos per ramadaną (2026 m. vasario 17 d. – kovo 19 d.) surengtos veiklos.

Lenkijos policija viename Varšuvos viešbučių sulaikė „įteisintu vagimi“ vadinamą aukšto rango ukrainiečių mafijos bosą, ketvirtadienį pranešė lenkų portalas „TVP World“. Policijos pareigūnai teigė, kad 44 metų vyras, kurio vardas neskelbiamas, anksčiau buvo nuteistas už sunkius nusikaltimus, įskaitant nužudymą. Jis taip pat dalyvavo smurtiniuose konfliktuose tarp konkuruojančių regiono nusikalstamų grupuočių.

Siekiant padėti „atgaivinti“ Maskvos ir Vašingtono ryšius, Jungtinėse Valstijose lankosi Rusijos įstatymų leidėjų grupė, ketvirtadienį pranešė Kremlius. Rusai šią savaitę Vašingtone turi susitikti su JAV įstatymų leidėjais, skelbė Rusijos žiniasklaida. „Tikimės, kad šie pirmieji nedrąsūs žingsniai prisidės prie tolesnio mūsų dvišalio bendravimo atkūrimo“, – atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą apie šią kelionę nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Praėjus beveik trims mėnesiams po to, kai buvo sulaikytas JAV specialiųjų pajėgų ir išgabentas iš Venesuelos, nušalintasis prezidentas Nicolas Maduro ketvirtadienį (17.00 val. Lietuvos laiku) antrą kartą bus atvesdintas į teismą. Per pirmąjį pasirodymą federaliniame teisme Niujorke sausį 63-erių N. Maduro neprisipažino kaltu dėl JAV jam pareikštų kaltinimų ir savo ruožtui apkaltino JAV jį pagrobus.

Autobuso avarijos Vidurio Bangladeše aukų skaičius išaugo iki 26, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.  Keleivinis autobusas, kuriuo važiavo apie 40–50 žmonių, trečiadienį įkrito į Padmos upę Daulatdijos keltų terminale Radžbario rajone, maždaug už 65 km į vakarus nuo sostinės Dakos, mėgindamas įvažiuoti į keltą. Daugeliui keleivių pavyko išsigelbėti.

Rusijos keliama grėsmė Vokietijai kasdien didėja, perspėjo Bundesvero asociacijos vadovas ir paragino kur kas sparčiau stiprinti karinius pajėgumus.  Vietos ginklų pramonė turi plėsti pajėgumus ir galiausiai pereiti prie pamaininio darbo, „kad galėtų pereiti į savotišką karo ekonomiką, jei bus tolesnė eskalacija“, – laikraščiui „Rheinische Post“ sakė asociacijos vadovas André Wüstneris.

JAV vadovaujamos derybos dėl taikos Ukrainoje jau gali būti baigtos, ketvirtadienį paskelbtame interviu nuogąstavo artimus ryšius tiek su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu palaikantis Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. „Tai galėjo įvykti dėl karo Irane, kuris atitraukia daug dėmesio nuo karo Ukrainoje.

Karas Artimuosiuose Rytuose gali sukelti „didžiausią pramonės krizę per visą žmonijos istoriją“, trečiadienį įspėjo Tarptautinių prekybos rūmų (TPR) vadovas. Nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo JAV ir Izraelio karas su Iranu, sparčiai kylančios naftos kainos sukėlė baimę dėl pasaulinės recesijos, nes Teheranas faktiškai stabdo naftos gabenimą per strateginį Hormūzo sąsiaurį.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis trečiadienį Varšuvoje vykusioje spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį į Ukrainos ir Rusijos vykdomų smūgių asimetriją: Kijevas taikosi į karinius objektus, o Rusijos smūgiai tenka civiliniams objektams, įskaitant bažnyčias. „Ukraina atakuoja karinius taikinius, pavyzdžiui, uostus, kuriuose perkraunama nafta, iš kurios finansuojama Putino karo mašina, o Rusija puola bažnyčias.

Juodojoje jūroje ankstų ketvirtadienį buvo užpultas Turkijos valdomas naftos tanklaivis, galimai panaudojant antvandeninį droną, pranešė Turkijos susisiekimo ministras Abdulkadiras Uraloglu. „Galiu pasakyti, kad su užsienio vėliava plaukiojantis ir Turkijos bendrovės valdomas laivas, kuris buvo pakrautas žaliavine nafta iš Rusijos, po vidurnakčio mūsų pagalbos skambučių centrui pranešė apie sprogimą variklių skyriuje“, – televizijos interviu sakė ministras.

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė atmetė teiginius, kad Rusija iki 2027 m. galėtų būti pasirengusi okupuoti Baltijos valstybes, pavadindama tokius perspėjimus spekuliatyviais ir tvirtindama, kad Maskvai trūksta pajėgumų kariauti su NATO. Duodama interviu transliuotojui „TVP World“, B. Bražė teigė, kad Latvija nepritaria šiam vertinimui, kurį, kaip pranešama, išsakė Ukrainos pareigūnai, ir pasakė, kad tokie pareiškimai „kenkia“ pačiam Kyjivo siekiui tapti NATO nariu.

Europos šalys dar nėra pasirengusios karui, antradienį įspėjo Danijos ginkluotųjų pajėgų vadas, rašo „Politico“. „Turime pakeisti savo mąstyseną – pereiti nuo problemų nustatymo prie sprendimų įgyvendinimo. Mūsų jau nebestebina, bet dar tikrai nesame pasiruošę“, – sakė Danijos generalinio štabo vadovas generolas Michaelas Wiggersas Hyldgaardas Paryžiaus gynybos ir strategijos forume.

Trečiadienį prisiekusiųjų kolegija Los Andžele pripažino JAV socialinių tinklų milžines „Meta“ ir „YouTube“ atsakingomis už žalą, padarytą jaunos moters sveikatai dėl jų socialinių tinklų platformų priklausomybę skatinančio dizaino, ir įpareigojo šias bendroves sumokėti 6 mln. JAV dolerių žalos atlyginimo.

Naftos kaina gali šoktelėti iki 200 JAV dolerių už barelį – tokiam scenarijui ruošiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, rašo „Bloomberg“. Leidinio duomenimis, kalbama apie ekonominių pasekmių modeliavimą. Tuo tarpu ekspertai įspėja, kad net 170 JAV dolerių už barelį bus rimtas smūgis, o 200 JAV dolerių gali turėti didžiulių pasekmių pasaulio rinkoms. Taip pat „Bloomberg“ šaltiniai pabrėžia, kad tai tik vienas iš galimų scenarijų.

Ketvirtadienį naftos kainos šiek tiek pakilo, o akcijų rinkos svyruoja, investuotojams stebint įvykius Artimuosiuose Rytuose po to, kai, kaip teigiama, Irano pareigūnai atsakė į JAV reikalavimus užbaigti konfliktą, dėl kurio iškilo beprecedentės energetikos krizės grėsmė. Rinkos atsigavo nuo pirmadienio vakaro, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė grasinimo sunaikinti Irano energetikos infrastruktūrą ir pasakė, kad abi pusės veda taikos derybas.

Dėl itin trumpo laiko tarpo vietos gyventojų nepavyko informuoti apie pastarojo meto dronų incidentų keliamą grėsmę, ketvirtadienio rytą interviu Latvijos televizijai pažymėjo Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) vadas generolas majoras Kasparas Pudanas. Jis paaiškino, kad norint pateikti tikslią informaciją gyventojams, kuriems gali kilti potenciali grėsmė, reikia tam tikro laiko perprasti galimą grėsmės kryptį ir trajektoriją. Šiuo atveju perspėjimo laikotarpis buvo per trumpas.

Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, derasi su Persijos įlankos regiono šalimis dėl partnerystės ginkluotės srityje. Jos dėl Irano karo labai domisi Ukrainos patirtimi kovojant su dronais, sakė V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. „Ukraina siūlo abiem pusėms naudingą partnerystę. Mes galime sustiprinti tuos, kurie gali sustiprinti mus“, – kalbėjo prezidentas. Mainais Kyjivas esą suinteresuotas oro gynybos ginkluote ir lėšomis savo gynybiniam karui su Rusija.

Šiaurės Korėja ir Baltarusija ketvirtadienį pasirašė bendradarbiavimo ir draugystės sutartį, pranešė Baltarusijos oficialioji žiniasklaida. „Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos Valstybės reikalų komiteto pirmininkas Kim Jong Unas pasirašė draugystės ir bendradarbiavimo sutartį“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Kim Jong Unas šiltai sutiko autoritarinį Baltarusijos prezidentą, trečiadienį pradėjusį savo pirmąjį oficialų viz...

JAV kariuomenė pranešė, kad trečiadienį JAV karinėms pajėgoms sudavus smūgį laivui, kuriuo Karibų jūroje plaukė įtariami narkotikų kontrabandininkai, žuvo keturi žmonės.

Jungtinės Karalystės (JK) pajėgos šalies vandenyse galės įlipti į laivus ir sulaikyti juos, jei jiems taikomos sankcijos kaip Rusijos šešėliniam laivynui, trečiadienį pranešė vyriausybė. „Didžiosios Britanijos kariuomenė galės įlipti į šešėlinio laivyno laivus, tranzitu plaukiančius per JK vandenis, šaliai didinant spaudimą“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, sakoma Dauningo gatvės pranešime.

Rusijos pareigūnai ir socialiniai tinklai pranešė, kad ketvirtadienio naktį dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą ir gamtinių dujų uostą Rusijos Leningrado srityje. Tai rodo, kad Ukraina toliau tęsia smūgius į tai, kur Kremliui skauda labiausiai – naftos pramonę. „Reuters“ skaičiavimais, Rusija prarado mažiausiai 40 proc. naftos eksporto pajėgumų. Apie tai skelbia portalas „The Kyiv Independent“, nurodydamas, kad nepriklausomai negalėjo patvirtinti šių pranešimų.

Kitą dieną po to, kai Teheranas atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo 15 punktų paliaubų planą, Amerikos vadovas pareiškė, kad Iranas „maldauja sudaryti susitarimą“ ir kad ne jis spaudžia derėtis. Anksčiau ketvirtadienį D. Trumpas sakė Teheranui, kad šis „greičiau rimtai imtųsi“ derėtis dėl susitarimo, kuriuo būtų užbaigtas karas.

Rusijoje fiksuojami nauji incidentai – „Telegram“ kanaluose skelbiama apie smūgius tiek Ust Lugos uostui, kuris yra prie Baltijos jūros, tiek Smolensko aviacijos gamyklai.

Audra „Teresa“ smogė Kanarų saloms – Tenerifės šiaurėje potvynis užliejo autobusą ir įkalino jame buvusius britų turistus. Laimė, turistams į pagalbą laiku atskubėjo gelbėtojai. „Teresa“ Kanarų salyne niokojo automobilius, žmonių namus, gatvės užliejo lietaus vanduo.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Tenerifės šiaurinės dalies gyventojas iš savo buto lango stebėjo, kaip geltonas turistinis autobusas užliejamas potvynio vandens tiesiog vidury kelio.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija bandė šantažuoti Jungtines Valstijas, siūlydama nustoti dalintis žvalgybine informacija su Iranu mainais į tai, kad JAV nutrauktų žvalgybos duomenų perdavimą Ukrainai, praneša „Reuters“. Pasak prezidento, Ukrainos žvalgyba turi duomenų, rodančių, kad Maskvos ir Teherano bendradarbiavimas tęsiasi.

Indijos policija konfiskavo daugiau nei 20 tūkst. piratinių knygų, įskaitant rašytojų Arundhati Roy ir Haruki Murakami kūrinius, siekdama išardyti didžiulį piratavimo tinklą, pirmadienį pranešė leidėjai. Kovo 15 dieną vykę reidai išryškina piratavimo mastą Indijos knygų rinkoje.

Kosovo Konstitucinis Teismas trečiadienį panaikino prezidentės Vjosos Osmani kovo pradžioje pasirašytą dekretą, kuriuo buvo paleistas parlamentas siekiant surengti naujus rinkimus. V. Osmani kovo 6 dieną paleido šalies parlamentą, įstatymų leidėjams nesugebėjus susitarti dėl naujo prezidento paskyrimo. Šis jos sprendimas reiškė, kad rinkėjų laukia jau treti rinkimai per kiek daugiau nei metus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siūlo Kyjivui saugumo garantijas mainais į Ukrainos kariuomenės išvedimą iš neokupuotų Donecko ir Luhansko sričių dalių, rašo „Ukrinform“. „JAV savo pasiūlymą dėl saugumo garantijų, reikalingų taikos susitarimui Ukrainoje, susiejo su tuo, kad Kyjivas perduotų visą rytinį šalies regioną – Donbasą – Rusijai“, – teigė V. Zelenskis.

Rusijos pajėgos artimiausiais mėnesiais planuoja vykdyti operaciją prieš Ukrainos vandens tiekimo sistemas, savo vakarinėje kalboje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „RBC-Ukraina“. Pasak prezidento, jis surengė susitikimą dėl padėties regionuose, kurie patyrė Rusijos smūgius. Ypatingas dėmesys skirtas Černihivo regionui, kur visą dieną buvo tęsiami energetikos objektų remonto darbai.

JT Generalinė Asamblėja trečiadienį transatlantinę prekybą Afrikos vergais pavadino „sunkiausiu nusikaltimu žmonijai“, o šalininkai šią rezoliuciją pavadino žingsniu link išgijimo ir galbūt kompensacijų. Rezoliucija buvo sutikta plojimais 123 nariams balsavus už, trims – JAV, Izraeliui ir Argentinai – prieš ir 52 susilaikius, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Europos Sąjungos valstybes nares.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas praneša apie sėkmingas derybas su Irano atstovais, tiesa, kokiais – neatskleidžia. D. Trumpas tikina, kad režimas sutinka atšaukti savo branduolinę programą ir giriasi esą iraniečiai derybininkai įteikė jam labai brangią dovaną. Tuo metu Teheranas skelbia, kad D. Trumpas derasi nebent pats su savimi ir neigia jo žodžius apie bet kokius susitarimus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Latvijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsikvietė Rusijos reikalų patikėtinį šalyje, kad pareikštų kategorišką protestą ir įteiktų notą, kurioje smerkiamas bepiločio orlaivio įskridimas į Latvijos oro erdvę iš Rusijos teritorijos naktį į kovo 25-ąją, naujienų agentūrą LETA informavo ministerija. Rusijos ambasados atstovas buvo informuotas, kad Rusija, vykdydama agresijos karą prieš Ukrainą, kelia nenuspėjamą saugumo incidentų riziką platesniame regione.

NATO šalys turi skubiai persvarstyti, kaip užtikrina savo gynybą, tačiau daugelis jų dar iki galo nesuvokia šio uždavinio masto, ypač kalbant apie ginklų gamybos didinimą, trečiadienį pareiškė vienas NATO aukščiausio rango pareigūnas. Nuo tada, kai Vladimiras Putinas 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, Rusija perorientavo savo ekonomiką į karo režimą ir padidino ginklų gamybą.

Kalbėdama apie derybas dėl karo užbaigimo Irane, Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt yra labai kategoriška ir teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „pasirengęs sukelti pragarą“, rašo „Sky News“. Ji nurodė, kad D. Trumpas „nori taikos“, tačiau jei Iranas nepriims fakto, jog yra pralaimėjęs, JAV prezidentas „užtikrins, kad jiems bus smogta stipriau nei bet kada anksčiau“. „Pasirengęs sukelti pragarą“ K. Leavitt aiškino: „Prezidentas Trumpas neblefuoja ir yra pasirengęs s...

JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad grasinimas siųsti JAV karius į Iraną skirtas užtikrinti, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas „turėtų visas galimybes“ šiame konflikte, praneša „Newsmax“. Jis pabrėžė, kad „grėsmė arba galimybė“ dislokuoti karius Irane reiškia siekį užtikrinti, jog prezidentas D. Trumpas „turėtų visas būtinas priemones šiam konfliktui vykdyti“. M. Whitakeris pažymėjo, kad nors galutinis sprendimas dėl sausumos pajėgų dislokavimo dar nepriimtas, JAV prezide...

Vienoje Nyderlandų miesto bažnyčioje rastas skeletas, kuris, kaip manoma, gali priklausyti legendiniam prancūzų kariui d‘Artagnanui, įkvėpusiam garsųjį Alexandre‘o Dumas romaną „Trys muškietininkai“. Kaip trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida, skeletas rastas tame pačiame mieste, kuriame d‘Artagnanas mirė prieš keletą šimtmečių.

Japonijos kariškiui antradienio rytą įsibrovus į Kinijos ambasadą Tokijuje Pekinas paragino nubausti kaltininką, o japonai pareiškė apgailestaujantys dėl incidento. Pekino ir Tokijo santykiai yra smarkiai pašliję dėl Japonijos ministrės pirmininkės Sanae Takaichi komentarų apie Taivaną. Japonijos policija sulaikė 23 metų Kodai Muratą įtarus neteisėtu patekimu į teritoriją, kai jis apie 9 val. vietos (2 val.

JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas interviu „Newsmax“ palygino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, sakydamas, kad abu yra griežti ir tiesmuki. „Zelenskis yra griežtas. Jis labai panašus į prezidentą Trumpą. Jis labai tiesmukas, labai griežtas – ne savo ūgiu, bet tuo, koks jis yra, kaip jis veikia ir kaip kalba“, – sakė K/ Kelloggas. Diplomatas teigė, kad pats yra lankęsis Ukrainoje, buvęs fronto linijoje ir supranta situaciją iš vidaus.

Kuveito valdžia trečiadienį perspėjo gyventojus apie galimą radiacijos poveikį, augant susirūpinimui dėl rizikos, susijusios su besitęsiančiomis atakomis prieš Irano Bušehro atominę elektrinę. Nacionalinės gvardijos išplatintame vaizdo pranešime pareigūnai nurodė pagrindines atsargumo priemones ekstremaliosios situacijos atveju. Jie pridūrė, kad artimiausias branduolinis reaktorius yra už daugiau nei 240 kilometrų, o tai labai apribotų bet kokio galimo nuotėkio poveikį.

Dėl praėjusią naktį Latvijoje įvykusio drono incidento Ryga konsultuojasi su NATO sąjungininkais, pranešė gynybos ministras Andris Sprūdas. Dėl incidento darbo vizitą Ukrainoje nutraukęs ministras socialiniame tinkle „X“ pažymėjo, kad dėl drono incidento Latvijoje nuolat palaiko ryšį su šalies aukščiausiais pareigūnais ir Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadu. A. Sprūdas taip pat bendrauja su Estijos ir Lietuvos vadovais, kurių teritorijose pastarosiomis dienomis taip pat nukrito dronai.

Rusijos piliečius pradėjo masiškai varyti iš Europos Sąjungos šalių: 2025 metais bendrijai priklausančios valstybės išdavė Rusijos Federacijos piliečiams 10 415 nurodymų palikti jų teritoriją. Tai matyti iš „Eurostat“ duomenų, į kuriuos dėmesį atkreipė leidinys „Verstka“. Šis rodiklis tapo rekordiniu per pastaruosius penkerius pilnos statistikos metus.

Latvijoje tęsiantis tymų protrūkiui, šalyje iki šiol fiksuoti 24 šios ligos atvejai. Remiantis Ligų prevencijos ir kontrolės centro (CDC) paskelbta informacija, atliekamas epidemiologinis tyrimas rodo, kad visi užregistruoti tymų atvejai yra tarpusavyje susiję. Visi vaikai, kurie iki praėjusios darbo savaitės pabaigos susirgo tymais, yra iš tos pačios mokyklos – Rygos Valdorfo mokyklos.

Latvijos policija pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Ukrainos drono Latgaloje. Gavę informacijos iš Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) apie užsienio drono įsibrovimą į Latvijos oro erdvę, policijos pareigūnai nedelsdami išvyko į įvykio vietą, naujienų agentūrą LETA informavo Valstybinė policija. Šiuo metu įvykio aplinkybės tiriamos glaudžiai bendradarbiaujant įvairioms institucijoms. Kaip pranešama, šią savaitę dronai skraidė ir sprogo visose trijose Baltijos šalyse.

Trečiadienį popiežius Leonas XIV pakvietė parodyti gailestingumą kunigams, pripažintiems kaltais dėl seksualinio vaikų išnaudojimo. Popiežius savo nuomonę šiuo klausimu pareiškė Prancūzijos vyskupų susirinkimui nusiųsdamas žinią, kurioje daugiausia dėmesio skyrė išnaudojimo atvejams ir tradicinėms Mišioms, teigdamas, kad dėl šių dviejų temų Bažnyčioje atsiveria vidinės žaizdos.