Užsienis

Jungtinės Valstijos patvirtino galimą karinės įrangos pardavimą Vokietijai, kurio vertė – 11,9 mlrd. dolerių, penktadienį pranešė JAV valstybės departamentas. Departamentas teigė patvirtinęs atitinkamą Vokietijos vyriausybės prašymą. „Šis planuojamas pardavimas padės įgyvendinti Jungtinių Valstijų užsienio politikos tikslus ir nacionalinio saugumo uždavinius gerinant NATO sąjungininkės saugumą“, – sakoma pareiškime.

Per trumpą Hormuzo sąsiaurį atidarymą, remiantis stebėjimo duomenimis, šeštadienį jį kirto keletas naftos ir dujų tanklaivių, tačiau kiti atsitraukė, o du, kaip pranešama, buvo užpulti, Iranui vėl uždarant maršrutą.

Pusiau oficialios Irano naujienų agentūros po JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbimo apie neva atidarytą Hormuzo sąsiaurį skelbia prieštaringą informaciją, rašo „SkyNews“. Esą konkretūs veiksmai dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo turi būti suderinti ir patvirtinti aukščiausiojo lyderio.

Iranui paskelbus, kad Hormuzo sąsiauris bus vėl atidarytas komercinei laivybai, vienas karinis pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Islamo Respublika neleis kariniams laivams plaukti šiuo svarbiu vandens keliu. „Karinių laivų tranzitas per Hormuzo sąsiaurį tebėra draudžiamas“, – valstybinei televizijai sakė aukšto rango karinis pareigūnas. Jis pridūrė, kad civiliniai laivai šiuo vandens keliu turės plaukti tik nustatytais maršrutais ir gavę Irano revoliucinės gvardijos laivyno leidimą.

Rumunijoje, kalnų apsuptyje, kurortiniame rajone, kur apstu vilų ir viešbučių stovi sanatorija. Nors dabar ji apleista, kadaise buvo laikoma vienu svarbiausių regiono gydymo centrų, o statinys iki šiol traukia smalsuolius. TV6 laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas Šarūnas Jasiukevičius žiūrovams parodė, kaip atrodo sanatorija ir po žeme esantys įspūdingi tuneliai. Sanatorija su ilga istorija Sanatorija kalnuose buvo atidaryta dar 1906 metais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija ir vėl bando įtraukti Baltarusiją į karą. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi Ukrainos prezidento soc. tinklo paskyroje publikuotu įrašu, V. Zelenskis išklausė Ukrainos ginkluotojų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio įžvalgas. Pastarasis patvirtino, kad prie sienos su Baltarusija tiesiami keliai į Ukrainos teritoriją ir įrengiamos artilerijos pozicijos.

Izraelis dar nėra baigęs kovos su „Hezbollah“, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai įsigaliojo dešimties dienų paliaubos, pažadėjo tęsti pastangas „likviduoti“ šią Libano kovotojų grupuotę. „Šiandieninė „Hezbollah“ yra tik savo buvusiojo „aš“ šešėlis, palyginti su Nasrallah klestėjimo laikais“, – sakė jis, turėdamas omenyje grupuotės lyderį, kurį Izraelis nukovė 2024 metais. „Tačiau mes dar nebaigėme darbo.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad viena „rusų pinigais“ įkurta kriptovaliutų įmonė rėmė buvusios konservatorių vyriausybės politikus, taip pat pernai Lenkijoje vykusį Konservatyviosios politinio veiksmo konferencijos (CPAC) – svarbiausio JAV konservatorių susibūrimo – renginį, kuriame buvusi JAV krašto saugumo sekretorė Kristi Noem atvirai parėmė Karolio Nawrockio kandidatūrą Lenkijos prezidento rinkimuose.

Jungtinės Valstijos uždraudė Izraeliui bombarduoti Libaną po paliaubų susitarimo, penktadienį pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas ir pridūrė, kad Vašingtonas bendradarbiaus su Libanu, siekdamas susidoroti su kovotojų grupuote „Hezbollah“. „Izraelis daugiau nebombarduos Libano. JAV jiems tai DRAUDŽIA. Gana!!!“ – parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ praėjus dienai po to, kai paskelbė apie dešimties dienų paliaubas.

Londono laivų draudikai susitarė suteikti 1 mlrd. JAV dolerių vertės papildomą draudimą laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį, kurį paralyžiavo karas Artimuosiuose Rytuose, teigiama penktadienį AFP gautame pranešime.

Iranas sutiko daugiau niekada neuždaryti Hormuzo sąsiaurio, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, penktadienį socialiniuose tinkluose pažėręs virtinę įrašų, kuriuose davė suprasti, kad taikos susitarimas su Teheranu jau arti. „Iranas sutiko daugiau niekada neuždaryti Hormuzo sąsiaurio.

Iranas sutiko daugiau niekada neuždaryti Hormuzo sąsiaurio, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, penktadienį socialiniuose tinkluose pažėręs virtinę įrašų, kuriuose davė suprasti, kad taikos susitarimas su Teheranu jau arti. „Iranas sutiko daugiau niekada neuždaryti Hormuzo sąsiaurio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė atmetęs NATO pasiūlymą padėti užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje po to, kai Iranas paskelbė jį vėl atidarantis. JAV vadovaujamo aljanso D. Trumpas paprašė „laikytis atokiau“. „Dabar, kai situacija Hormuzo sąsiauryje baigėsi, sulaukiau NATO skambučio su klausimu, ar mums nereikia pagalbos. PASAKIAU JIEMS LAIKYTIS ATOKIAU, NEBENT JIE TIESIOG NORI PRISIKRAUTI SAVO LAIVUS NAFTOS“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

Estijos parlamentaras Marko Mihkelsonas teigia, kad Estija yra sunerimusi dėl Ispanijos veiksmų, nes ši prieštarauja didesnėms gynybos išlaidoms, neleidžia JAV naudotis karinėmis bazėmis Ispanijoje, siekia draugauti su Kinija ir perka rusišką naftą ir dujas. Visa tai, pasak jo, kenkia santykiams su NATO sąjungininkėmis, rašo estų visuomeninis transliuotojas ERR.

Viena moteris pietų Vokietijoje traukinyje pamiršo 20 tarantulų, o traukinio mašinistas, aptikęs šį neįprastą krovinį, iškvietė policiją. Mašinistas regioninio maršruto traukinyje, važiuojančiame į Tiubingeno studentų miestą, aptiko paketą su užrašu „vorai ir skorpionai“ ir pranešė apie tai policijai.

„Miau... miau!“: gyvūnų garsai, girdimi oro eismo kontrolės dažniu, sklido ne iš lėktuve pasiklydusios katės, o iš pilotų, kurie patys imitavo gyvūnus, rašoma naujienų televizijos ABC portale. Kniaukimas užfiksuotas Ronald Reagan Washington National oro uosto oro eismo kontrolės dažnyje balandžio 12 dieną. Garso įrašas buvo padarytas ir gautas iš portalo ATC.com.

Pastaraisiais metais dirbtinis intelektas tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, tokia sistema kaip „ChatGPT“ padeda rasti informaciją ir atsakyti į rūpimus klausimus, tačiau neretai ji padaro išties rimtų klaidų. Pasitaiko, kai dirbtinis intelektas pateikia netikslius ar net visiškai klaidingus atsakymus, pavyzdžiui, negali tiksliai pasakyti, kas šiuo metu yra popiežius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar vieniems metams pratęsė draudimą Rusijos laivams švartuotis JAV uostuose, rodo Federaliniame registre paskelbtas įrašas. Draudimas buvo įvestas 2022 metais, valdant tuometiniam prezidentui Joe Bidenui, reaguojant į Rusijos veiksmus, kurie, Vašingtono teigimu, kėlė grėsmę JAV tarptautiniams santykiams.

Rusijos Juodosios jūros Tuapsės uoste po ketvirtadienio Ukrainos dronų atakos tebesitęsia gesinimo darbai. Su liepsnomis kovoja 177 ugniagesiai, pranešė vietos institucijos, kuriomis remiasi agentūra „Reuters“. Per ataką, Rusijos duomenimis, žuvo du žmonės. Septyni asmenys buvo sužeisti. Ukrainos pajėgos patvirtino smūgį Tuapsės uosto įrenginiams.

Rusijai bepiločiais atakuojant Ukrainą, vienas dronas įskrido į Rumunijos oro erdvę. Tai pranešė Rumunijos gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrainska Pravda“. Anot duomenų, Rusija naktį į penktadienį vėl atakavo civilinius ir infrastruktūros taikinius netoli sienos Dunojaus deltos regione. Rumunijos Tulčos regione buvo paskelbtas oro pavojus. Rumunija kalba apie rimtą pažeidimą Ministerijos teigimu, oro gynybos sistemos sekė du taikinius. Vienas jų pažeidė Rumunijos oro erdvę.

Daugiau nei tris dešimtmečius trunkantis Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas šiandien išlieka vienu svarbiausių veiksnių, stiprinančių Lietuvos gynybinius pajėgumus – jo teikiama nauda yra įvairiapusė, o partnerių indėlis reikšmingai prisidėjo prie to, kad Lietuvos kariuomenė šiandien yra stipresnė nei bet kada anksčiau.

Estija neabejoja, kad Rusijos puolimo atveju Jungtinės Valstijos padėtų jai apsiginti, sakė gynybos ministras Hanno Pevkuras. Ketvirtadienį su oficialiu vizitu viešėdamas Vilniuje H. Pevkuras sakė „Reuters“: „Taip, aš pasitikiu JAV, ir taip, aš pasitikiu visais mūsų sąjungininkais.“ H. Pevkuras pridūrė, kad JAV kariuomenei reikia Europos – o Europai reikia JAV. „Nemanau, kad NATO žlugs“, – sakė jis. Ministras palygino dabartinę įtampą NATO su ilgai trunkančia santuoka.

Rusai nuo 2022 metų 3 vietose įrengė vienodo tipo karines bazes, kurių paskirtis nėra aiški. Jos yra buvusioje branduolinių ginklų saugykloje okupuotame Kryme, poligone Archangelsko srityje, kur bandoma raketa „Burevestnik“, ir apleistame tankų šaudymo poligone prie Ladogos ežero. Kaip rašo „Defense Express“, į šiuos objektus dėmesį atkreipė analitikas H. I. Suttonas, tačiau jų paskirtis iki šiol lieka nežinoma. Visos bazės įrengtos objektuose, priklausančiuose Rusijos gynybos ministerijai.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolas pareiškė, kad Europos aviacijos kuro atsargų „liko maždaug šešioms savaitėms“. F. Birolas perspėjo apie galimus skrydžių atšaukimus.

Penktadienį Vokietijos oro linijose „Lufthansa“ jau penktą dieną iš eilės tęsėsi streikas, dėl to buvo atšaukta dar šimtai skrydžių, o įtampa tarp vadovybės ir profesinių sąjungų dar labiau išaugo. Dėl streikų nukentėjo pagrindinė oro linijų bendrovė „Lufthansa Cargo“ ir regioninis jos padalinys „Lufthansa CityLine“. Kaip ketvirtadienį pranešė įmonių grupė „Lufthansa Group“, pastaroji bus uždaryta greičiau nei planuota ir savo veiklą nutrauks jau šeštadienį.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja Europos vyriausybes nesiimti tokių laikinų priemonių, kaip kuro mokesčių mažinimas, siekiant sušvelninti dėl karo Artimuosiuose Rytuose padidėjusias energijos kainas, ir teigia, kad tokios priemonės yra neefektyvios ir neteisingai orientuotos.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, panašu, šį pavasarį jaučiasi įspraustas į kampą – jo kariuomenė Ukrainoje įstrigo, Rusijos ekonomika yra prastos būklės, o lemiamos pergalės galimybės beveik neegzistuoja.

Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domanskis ir šalies centrinio banko vadovas Adamas Glapinskis ketvirtadienį Vašingtone dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų grupės susitikime („Finance Track“). Varšuva tai vadina svarbiu Lenkijos integracijos į pasaulinį ekonominį elitą proceso etapu.

Viktoras Orbanas pirmą kartą viešai pakomentavo triuškinantį pralaimėjimą parlamento rinkimuose, teigdamas, kad „politinė era Vengrijoje baigėsi“. Interviu provyriausybiniam leidiniui „Patrióta“ jis pareiškė: „Tai aiškus pralaimėjimas. Pralaimėjimo mastas yra milžiniškas.“ Pasak V. Orbano, jis buvo įsitikinęs pergale, tačiau rezultatas jį šokiravo: „Jaučiau skausmą ir tuštumą... Net aš maniau, kad laimėsime.

Rusija surengė plataus masto bepiločių orlaivių ir raketų ataką prieš Ukrainą, panaudodama daugiau nei 700 oro taikinių. Kaip rašo Karo studijų instituto analitikai, Rusijos okupantai sugebėjo sukaupti tokį ginklų kiekį pasinaudoję „Velykų paliaubomis“ balandžio 11–12 dienomis.

Keletas Europos šalių esą gavo perspėjimą iš JAV, kad dalis užsakyto amerikietiško ginkluotės tiekimo gali vėluoti dėl karo Artimuosiuose Rytuose, kuris sekina JAV atsargas, praneša „Reuters“. 5 pašnekovai, kalbėję anonimiškai, teigė, kad JAV pareigūnai informavo kelias Europos šalis apie galimus užsakytos amerikietiškos ginkluotės tiekimo vėlavimus – dėl būtinybės JAV papildyti savo sandėlius vykstančio karo Artimuosiuose Rytuose sąlygomis.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad JAV karas su Iranu yra „nedidelis nukrypimas“ per jo antrąją kadenciją, nes naujausios apklausos rodo, kad šis karas yra nepopuliarus tarp amerikiečių.

Po ketvirtadienį įvykdytos kruvinos Rusijos atakos Ukrainos oro pajėgos teigė, kad šaliai „žūtbūt reikia daugiau“ raketų oro gynybos sistemoms. Anot pajėgų komunikacijos vadovo Jurijaus Ihnato, per šią ataką, pražudžiusią bent 19 žmonių visoje Ukrainoje, Rusija plačiai naudojo balistines raketas, kurias patikimai numušti gali tik sistemos „Patriot“. „Mums žūtbūt reikia daugiau raketų sistemoms „Patriot“, – Ukrainos privačiam televizijos kanalui „1+1“ sakė J. Ihnatas.

Persijos įlankos arabų šalių ir Europos lyderiai mano, kad norint pasiekti taikos susitarimą tarp JAV ir Irano prireiks 6 mėnesių, o šalys turėtų pratęsti paliaubas šiam laikotarpiui, rašo „Bloomberg“. Pasak agentūros šaltinių, šalių lyderiai nori, kad Hormuzo sąsiauris būtų nedelsiant atidarytas, kad būtų galima atnaujinti energijos išteklių tiekimą, ir privačiuose pokalbiuose įspėja, jog jei tai neįvyks iki kito mėnesio, gali kilti pasaulinė maisto krizė.

Ukraina yra pasirengusi susitikimui tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino Turkijoje, tačiau dalyvaujant dar dviem prezidentams, remdamasi užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos žodžiais praneša Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Taikos susitarimui su Iranu nebeliko „jokių kliūčių“, naujienų agentūrai AFP penktadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir pridūrė, kad susitarimas yra „labai arti“....

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į masinį Rusijos smūgį Kyjivui, rašo UNIAN. Bendraudamas su žiniasklaida jis buvo paklaustas, ką mano apie naktinį apšaudymą. D. Trumpas atsakė: „Manau, kad tai siaubinga.“ Rusijos ataka prieš Ukrainą Balandžio 16-osios naktį Rusija surengė masinį smūgį įvairioms Ukrainos sritims. Priešas smogė Kyjivui, Dniprui, Odesai, Charkivui. Žuvo žmonių, tarp jų ir vaikas. Sužeistųjų skaičius siekia dešimtis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbasi su žurnalistais prie Baltųjų rūmų prieš išvykdamas į Las Vegasą, rašo „Sky News“. Paklaustas apie savo garsų konfliktą su popiežiumi, kuris šiandien kritikavo „tironus“, leidžiančius milijardus karui, D. Trumpas sako: „Labai svarbu, kad popiežius suprastų... Iranas nužudė 42 tūkst. žmonių, kurie buvo visiškai beginkliai.“ Jis pakartoja, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo, ir sako, kad popiežius turi tai suprasti.

Amerikai blokavus priėjimą prie Irano uostų, o naftos kainai šovus į viršų, kyla pagrindinis klausimas – kur tai nuves? Kol Donaldas Trumpas demonstruoja galią, o Iranas grasina sąjungininkams, ekspertai perspėja: pasekmes pajusime kiekvienas.

Ketvirtadienį Italijoje banko plėšikai dvi valandas įkaitais laikė 25 žmones, o vėliau paspruko tuneliu, naujienų agentūrą AFP informavo šaltinis policijoje. Trys plėšikai, vienas iš kurių „tikrai buvo ginkluotas“, apie 11.30 val. (vietos, 12.30 val. Lietuvos laiku) įėjo į Neapolyje esantį Prancūzijos banko „Credit Agricole“ skyrių, tvirtino šaltinis. Jie, šaltinio duomenimis, įkaitais paėmė klientus ir darbuotojus, kurie maždaug po dviejų valandų buvo išgelbėti. Apie sužeistuosius nepranešta.

„Hezbollah“ įstatymų leidėjas Ibrahimas al Moussawi ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad ši Libano grupuotė laikysis paliaubų su Izraeliu, apie kurias kiek anksčiau paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jei bus nutrauktos Izraelio atakos prieš smogikus. „Mes, „Hezbollah“, atsargiai laikysimės paliaubų su sąlyga, kad tai bus visapusiškas karo veiksmų prieš mus nutraukimas ir kad Izraelis nesinaudos jomis jokiems nužudymams vykdyti“, – sakė jis.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui verčiant abejoti Vašingtono įsipareigojimu transatlantiniam aljansui, Europos Sąjungos (ES) ir NATO vadovai ketvirtadienį aptarė pastangas padidinti ginklų gamybą Europoje. „Turime daugiau investuoti, daugiau gaminti ir daryti tai greičiau“, – po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte internete paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pasveikino ketvirtadienio pranešimą apie 10 dienų paliaubas tarp Izraelio ir Libano kaip palengvėjimą. Apie paliaubas pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pasikalbėjęs su abiejų šalių lyderiais.

Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu grasina Suomijai ir Baltijos šalims, kad Rusija ginsis dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų. Kaip skelbia TASS, S. Šoigu nuomone, dronų atakų prieš Rusiją priežastis yra arba neefektyvus priešlėktuvinės gynybos (PVO) darbas, arba Suomija ir Baltijos šalys sąmoningai leidžia tam naudoti savo oro erdvę.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasidalijo trumpu papildomu įrašu po savo pranešimo apie paliaubas platformoje „Truth Social“. Jis teigė pakvietęs Libano prezidentą Josephą Aouną ir Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu į Baltuosius rūmus „prasmingoms deryboms“. Trumpas kalba apie taiką D. Trumpas pridūrė: „Abi pusės nori MATYTI TAIKĄ, ir aš tikiu, kad tai įvyks greitai!“ Antradienį Vašingtone taip pat vyko Izraelio ir Libano ambasadorių JAV diskusijos, kurias organizavo JAV va...

Slovakijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis blokuos kitą Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketą į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, jei negaus garantijų dėl naftos tiekimo naftotiekiu „Družba“. Nuo rusiškos naftos smarkiai priklausomos Slovakija ir jos kaimynė Vengrija apkaltino Kyjivą vilkinant „Družbos“ remontą. Ukraina tvirtina, kad naftotiekis buvo pažeistas per Rusijos oro smūgius jos teritorijoje sausio 27 dieną.

Brazilijos lyderis Luizas Inacio Lula da Silva ketvirtadienį Ispanijoje paskelbtame interviu sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Jis pareiškė, kad JAV lyderis neturi jokios teisės grasinti kitoms valstybėms. L. I. Lulos da Silvos komentarai pasirodė po to, kai šį mėnesį D. Trumpas įspėjo, jog Irane „mirs ištisa civilizacija“, jei šalis neatidarys Hormuzo sąsiaurio.

Sprogimai Tuapsėje, Baškortostane, Samaroje ir Leningrado srityje rodo, kad karo zona vis labiau plečiasi. Apie tai „Radio NV“ eteryje pareiškė Razumkovo centro užsienio politikos ir tarptautinio saugumo programų vadovas Oleksijus Melnykas, rašo UNIAN. „Karo zona vis labiau plečiasi. Tai daro įtaką Kremliaus autoritetui, nes Kremlius, kuris puolė „ginti“, kaip jie sako, Donbaso gyventojų, negali apginti Rusijos teritorijos. Tai jau nebe tik Kursko sritis – tai jau Rusijos giluma“, – sakė jis.

Ketvirtadienį, lankydamasis Kamerūne, popiežius Leonas XIV daugelyje pasaulio vietų vykstančių karų ir konfliktų fone paragino siekti susitaikymo ir pagyrė bendras Bamendos miesto krikščionių bei musulmonų pastangas siekiant taikos. Nuo 2017 m. šiame regione siaučia konfliktas, kurio metu susirėmimuose tarp vyriausybės pajėgų ir separatistų žuvo tūkstančiai žmonių.