Užsienis

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 26 767 testus patvirtinti 10 137 nauji COVID-19 atvejai, taip pat mirė 11 anksčiau koronavirusu užsikrėtusių žmonių, penktadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Rekordinis COVID-19 atvejų paros prieaugis buvo nustatytas vasario 2-ąją, kai buvo registruota 10 610 infekcijos atvejų. Iš visų naujų patvirtintų užsikrėtimo atvejų 4 108 asmenys buvo nepasiskiepiję arba nepilnai pasiskiepiję, o 6 029 – užbaigę vakcinacijos kursą.

IT milžinei „Google“ priklausanti platforma „YouTube“ penktadienį užblokavo kelis kanalus, siejamus su Ukrainos prorusiškais separatistais, tvyrant didžiulei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl galimo Rusijos įsiveržimo į provakarietišką kaimyninę šalį. Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį, Kijevas dviejuose rytiniuose šalies regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais.

Kabardino-Baltarijos regione buvo pastebėta karinė technika, būdinga „Rusijos gvardijos“ daliniams, judėjusi šiaurės-vakarų kryptimi, skelbia tyrimų grupė „Conflict Intelligence Team“ (CIT). Šis pranešimas pasirodė panašiu metu, kaip ir žinia apie Rusijos prezidento V. Putino susitikimą Kremliuje su Čečėnijai paskirtu vadovauti R. Kadyrovu.

Lietuvai sustabdžius „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, Aliaksandro Lukašenkos režimas pranešė, kaip keršys mūsų šaliai. Baltarusijos premjeras sako pateikęs Lietuvai savo siūlymą, o jei atsakymo nebus, neįsileis traukinių iš Lietuvos. Tuo metu visas pasaulis toliau sulaikęs kvapą laukia, kam prie Ukrainos sienų ryšis Vladimiras Putinas, o Rusijos veiksmai kelia nemenką baimę ir dėl Baltijos valstybių saugumo.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Vakarus pagilinus Rusijos ir Ukrainos krizę bei išsakė kritikos JAV vadovo Joe Bideno pozicijai šiuo klausimu, rodo penktadienį turkų žiniasklaidos paskelbti šalies lyderio komentarai. „Deja, Vakarai iki šiol neįnešė jokio indėlio, kad ši krizė būtų išspręsta. Galiu pasakyti, kad jie tik dar labiau pablogina padėtį“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams, skridusiems kartu su juo iš Ukrainos.

Rusijos užsienio reikalų ministras pavadino „kliedesiais“ JAV Valstybės departamento pareiškimus, esą Rusija planuoja sufabrikuoti vaizdo įrašą ir panaudoti jį kaip pretekstą užpulti Ukrainą. „Na, aš nežinau. Tokio pobūdžio prasimanymų, o jų kasdien vis daugėja, absurdiškumas akivaizdus bet kuriam nors kiek patirties turinčiam politologui“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, kurio žodžiai cituojami „Ren TV“ portale.

Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Borisą Johnsoną paliko dar viena aukšto rango patarėja – jau penktas premjero artimos aplinkos žmogus, palikęs Dauningo gatvę per pastarąją parą, penktadienį pranešė televizija „Sky News“. Elena Narozanski, specialioji ministro pirmininko patarėja moterų ir lygybės, ekstremizmo, skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamento klausimais, tapo dar viena premjero komandos nare, atsistatydinusia dėl karantino metu Dauningo gat...

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį sveikino glaudžius jo šalies ryšius su Kinija, kai prieš Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymą susitiko su prezidentu Xi Jinpingu. „Kalbant apie mūsų dvišalius santykius, jie vystosi ir juda pirmyn draugystės, strateginės partnerystės keliu, jie iš tiesų įgijo beprecedentį pobūdį.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vasario 14-ąją lankysis Kijeve, kur susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, penktadienį pranešė vokiečių visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) ukrainiečių redakcija. Vasario 15-ąją O. Scholzas nuvyks į Maskvą, kur susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. DW duomenimis, prieš kelionę į Ukrainą ir Rusiją kancleris vasario 7-ąją lankysis Vašingtone ir situaciją dėl Ukrainos aptars su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Ketvirtadienį Europos Komisija pasiūlė pratęsti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo galiojimą vieniems metams – iki 2023 m. birželio 30 d. COVID-19 virusas Europoje vis dar plačiai išplitęs ir šiuo etapu neįmanoma nustatyti, kokį poveikį galėtų turėti 2022 m. antrąjį pusmetį padidėjęs infekcijų skaičius arba naujos atmainos.

Ukrainoje per pastarąją parą nustatyti 43 778 nauji COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė 174 anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 39 620 naujų COVID-19 atvejų ir 210 pacientų mirtį.

JAV Valstybės departamentas ketvirtadienį pareiškė, kad paskelbė vizų draudimą tam tikram skaičiui Baltarusijos pareigūnų dėl jų veiksmų prieš disidentus, įskaitant vieną bėgikę, kurią pernai pareigūnai bandė jėga sugrąžinti į šalį iš Tokijo olimpinių žaidynių. Departamentas neįvardino į juodąjį sąrašą įtrauktų asmenų ir jų tikslaus skaičiaus, tačiau nurodė, kad jie buvo įsitraukę į „rimtą, ekstrateritorinę kontrdisidentinę veiklą“ autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimo pavedimu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per savo trečią pokalbį telefonu per pastarąją savaitę aptarė įtampą Ukrainoje ir Maskvos reikalavimą suteikti jai saugumo garantijų, pranešė Kremlius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ketvirtadienį aptarė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kaip pastūmėti į priekį taikos procesą tebesitęsiančiame Ukrainos konflikte, Europai stengiantis sumažinti įtampą su Rusija.

Kuba turi savo vietinį supermeną. 22-ejų vyras iš vietos išjudina ir tempia daugiau nei toną sveriančius automobilius, taip pat su mentėmis traiško skardines. O visa tai dėl to, kad būtų pripažintas pasaulio rekordininku. 22-ejų kubietis Christianas susikaupia, paruošia mentes ir… be jokios papildomos pagalbos iš vietos pajudina seną automobilį. Liudininkai neleis pameluoti – 1100 kilogramų sveriantį automobilį jaunuolis nutempia 25 metrus ir, anot jo, tai – pasaulio Guinnesso rekordas.

Garsusis amerikiečių sinoptikas švilpikas Filas išpranašavo ankstyvą pavasarį, tačiau jo amerikiečiams, regis, dar teks palaukti. Šalyje ir vėl siautėja sniego pūgos. Dėl sutrikusio tiekimo ten jau ištuštėjo dalis maisto prekių parduotuvių. Švilpiko dieną amerikiečiai pasitinka šokiais ir dainomis. Didelis būrys žmonių Pensilvanijoje laukia akistatos su garsiausiu šalies sinoptiku – švilpiku Filu.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella ketvirtadienį buvo prisaikdintas antrai kadencijai, parlamentui  sugebėjus įtikinti jį pasilikti, kad būtų išvengta politinės krizės. „Tai naujas, netikėtas raginimas įsipareigoti, nuo kurio negaliu nusigręžti ir to nepadarysiu“, – sakė 80 metų lyderis, taip pat atkreipęs dėmesį į Italijos tebepatiriamus iššūkius dėl koronaviruso pandemijos. Jo inauguraciją parlamente lydėjo audringi įstatymų leidėjų plojimai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niršta ant Jungtinių Valstijų, mat po to, kai Bidenas paskelbė, kad į Europą permeta 3000 amerikiečių karių, Kremlius pareiškė, kad taip Vašingtonas tik dar labiau kursto įtampą. Tuo metu NATO skelbia, kad Baltarusiją jau pasiekė apie 30 tūkstančių Rusijos karių ir moderni jų ginkluotė. O šiandien ten apsilankė ir Rusijos gynybos ministras.

Pentagonas ketvirtadienį patvirtino turintis duomenų, rodančių, kad Rusija planuoja inscenizuoti ukrainiečių pajėgų išpuolį, siekdama įgyti pretekstą įsiveržti į Ukrainą. „Tikrai turime informacijos, kad rusai tikriausi norės sufabrikuoti pretekstą invazijai“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

Baltarusijos opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius, pernai suimtas po priverstinio „Ryanair“ lainerio nutupdymo Minske, ketvirtadienį pareiškė ruošiantis pareikšti ieškinį šiai oro linijų bendrovei.

Ukraina ir Turkija ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl bendros bepiločių orlaivių gamybos plėtros, pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien ypatingą dėmesį skyrėme bendradarbiavimui aviacijos ir gynybos pramonėje. Tai vienas iš mūsų strateginės partnerystės lokomotyvų“, – Kijeve per bendrą spaudos konferenciją su vizito atvykusiu Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdobanu kalbėjo V. Zelenskis.

Kremlius ketvirtadienį neigė praradęs kontrolę Čečėnijoje, kuriai geležiniu kumščiu vadovaujantis Ramzanas Kadyrovas prievarta iš Rusijos susigrąžino vieną moterį, kurios šeima pateko į jo nemalonę. Šis įžūlus poelgis sukėlė būgštavimų, kad R. Kadyrovas yra pajėgus veikti toli už jo griežtai kontroliuojamos, Rusijai priklausančios Šiaurės Kaukazo respublikos ribų.

Šiaurės Airijos unionistų pirmasis ministras Paulas Givanas ketvirtadienį paskelbė atsistatydinantis, tuo pačiu priversdamas pasitraukti savo pavaduotoją nacionalistę. Šis sprendimas, priimtas Šiaurės Airijai įtemptu metu, sukėlė sąmyšį Belfasto vienybės vyriausybėje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį dar kartą pasisiūlė tarpininkauti Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimui, per kurį būtų aptarta krizė prie abiejų šalių sienos. Per savo vizitą Kijeve R. T. Erdoganas taip pat pasinaudojo proga išreikšti palaikymą Ukrainos teritoriniam vientisumui.

Kanada svarsto galimybę pasiųsti daugiau karių į Lenkiją ir Baltijos šalis priklausomai nuo saugumo padėties regione, ketvirtadienį per vizitą Latvijoje sakė šios NATO sąjungininkės gynybos ministrė Anita Anand. „Privalome pagalvoti, kad Kanada galbūt galėtų pasiųsti daugiau karių į Lenkiją ir Baltijos šalis“, – A. Anand sakė apsilankiusi Adažių karinėje bazėje, kur Kanada vadovauja NATO priešakinių kovinių pajėgų grupei. „Mūsų buvimas Baltijos regione yra svarbus.

Rusija ketvirtadienį pranešė uždarysianti Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ biurą ir atšauksianti jos darbuotojų akreditacijas Rusijoje, reaguodama į Berlyno sprendimą uždrausti Rusijos valstybinio televizijos tinklo RT kanalą vokiečių kalba. Šis pranešimas skelbiamas tarp Rusijos ir Vakarų tvyrant įtampai, taip pat nerimstant būgštavimams dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 25 514 testų patvirtintas 9 831 naujas COVID-19 atvejis, taip pat mirė 12 anksčiau koronavirusu užsikrėtusių žmonės, ketvirtadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo šalyje buvo užfiksuotas didžiausias nuo pandemijos pradžios COVID-19 atvejų paros prieaugis, infekciją patvirtinus 10 610 žmonių. Be to, buvo skelbta apie 23 pacientų mirtį.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad Londono parengtas sankcijų Rusijai paketas bus pritaikytas automatiškai, jei Maskva įsiverš į Ukrainą. „Noriu pasirūpinti, kad žmonės suprastų – sankcijos bus taikomos automatiškai“, – televizijai „Sky News“ sakė B. Johnsonas. Pasak premjero, šių priemonių būtų imtasi be jokių išankstinių diskusijų.

 JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pranešė, kad amerikiečių specialiosios pajėgos surengė naktinį reidą Sirijos šiaurės vakaruose, per kurį džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) lyderis buvo „pašalintas iš mūšio lauko“. Operacija, kurioje dalyvavo ir kurdų pajėgos, buvo įvykdyta Idlibo regione, kur per panašų reidą 2019 metų buvo nukautas jo geriau žinomas pirmtakas Abu Bakras al Baghdadi (Abu Bakras Bagdadis). „Praėjusią naktį JAV karinės pajėgos Sirijos šiaurės vakaruose ma...

Graikijoje ketvirtadienį mirė buvęs šalies prezidentas Christas Sardzetakis, kuris karinės diktatūros laikotarpiu iš prokuroro virto kankinimų auka ir filmo herojumi, o vėliau tapo valstybės vadovu. Jam buvo 92 metai. 1985–1990 metais prezidento pareigas ėjęs Ch. Sardzetakis mirė nuo ūmaus kvėpavimo nepakankamumo, pranešė jį gydžiusi Atėnų ligoninė.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Rusija tebetelkia savo pajėgas aplink Ukrainą ir kad Baltarusijoje šiuo metu dislokuota daugiausiai rusų karių ir karinės įrangos per pastaruosius tris dešimtmečius. Maskvoje ir Kijeve laukiama tolesnių aukšto lygio diplomatinių susitikimų, tvyrant dideliam netikrumui dėl Kremliaus ketinimų.

Rusija planuoja surengti karines pratybas 240 km nuo Airijos krantų. Airijos žvejybos laivai planuoja taikiai sutrikdyti Rusijos karinio jūrų laivyno karines pratybas, pranešė Airijos Pietų ir Vakarų žuvų gamintojų organizacijos vadovas Patrickas Murphy, rašo politico.eu. Vasarį karinės pratybos vyks tarptautiniuose vandenyse, 240 kilometrų nuo Airijos pietvakarių pakrantės.

JAV ligoninė negali atlikti širdies transplantacijos pacientui, kuris atsisako pasiskiepyti nuo COVID-19. Nors šis žingsnis sukėlė tam tikrų ginčų, ligoninė teigia, kad vadovaujasi klinikinėmis gairėmis, kurias remia mokslas. DJ Fergusonui, 31 metų dviejų vaikų tėvui, kurio žmona laukiasi ir trečiojo, labai reikalinga širdies persodinimo operacija.

Vokietija ketvirtadienį rekomendavo ketvirtą skiepų nuo COVID-19 dozę didesnės rizikos grupėms, šiuo sprendimu pasekdama Izraelio ir kelių Europos šalių pavyzdžiu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį atvyko į Ukrainą dalyvauti Strateginės tarybos posėdyje. „Atvykome į Kijevą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimu dalyvauti 10-ajame Strateginės tarybos posėdyje.

Švedija ketvirtadienį paskelbė, kad vasario 9-ąją atšauks daugumą šalyje dėl COVID-19 įvestų suvaržymų, nes su itin užkrečiamu, bet lengvesnius simptomus sukeliančiu koronaviruso omikron variantu prasideda „visiškai nauja“ pandemijos fazė. Tarp suvaržymų, kurie bus panaikinti, yra reikalavimas barams ir restoranams darbą baigti iki 23 valandos, susibūrimų dalyvių skaičiaus apribojimai.

Praėjus dvejiems metams nuo COVID-19 protrūkio Europa netrukus gali įžengti į „ilgą ramybės laikotarpį“ dėl aukštų vakcinacijos rodiklių, mažiau pavojingesnės koronaviruso omikron atmainos ir žiemos pabaigos, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „Tokia situacija, kokios dar nesame turėję per šią pandemiją, leidžia mums tikėtis ilgo ramybės laikotarpio“, – sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge.

Kremlius ketvirtadienį sukritikavo Vokietijos transliuotojų priežiūros institucijos sprendimą uždrausti šalies teritorijoje Rusijos valstybinės televizijos RT transliacijas vokiečių kalba, tarp Maskvos ir Vakarų tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos. „Dabar situacija visiškai akivaizdi: Rusijos visuomenės informavimo priemonei, netgi, pasakyčiau, tarptautinei visuomenės informavimo priemonei uždraudžia transliuoti Vokietijoje. Tai ne kas kita, kaip kėsinimasis į žodžio laisvę.

Kremlius ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas „liautis kursčius įtampą“, po to, kai Vašingtonas pasiuntė kelis tūkstančius karių NATO pajėgoms Rytų Europoje pastiprinti, Vakarams susirūpinus invazijos į Ukrainą grėsme.

Neseniai robotas dulkių siurblys bandė pabėgti iš Jungtinės Karalystės viešbučio, kur buvo priverstas sutvarkyti žmonių paliktą netvarką. Kembridžo įmonės „Travelodge“ neseniai įsigytas dulkių siurblys kuriam laikui išvažiavo iš viešbučio ketvirtadienį. Bandymas pabėgti nebuvo pastebėtas ištisas 15 minučių, praneša „BBC News“, o roboto paieškos iš pradžių atrodė bevaisės.

Jungtinė Karalystė dėl Rusijos keliamos grėsmės padvigubins Estijoje dislokuotų savo karių skaičių, sakė estų ministrė pirmininkė Kaja Kallas. Komentuodama Estijos Valstybės gynimo tarybos trečiadienio posėdį, per kurį buvo aptartos Rusijos sulaikymo priemonės, K. Kallas sakė, kad „sąjungininkės taip pat turi suvaidinti svarbų vaidmenį“. „Mes seniai kalbame apie atgrasymo potencialo ir NATO rytinio sparno gynybos stiprinimą.

Sutelkdamas dešimtis tūkstančių karių, tankų, lėktuvų prie Ukrainos ir NATO valstybių sienų Vladimiras Putinas supranta, kad gali sulaukti Vakarų atsako ar sankcijų. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas grasina, kad sankcijos būtų sunkios ir nepakeliamos. Tik viena bėda – Europa šiuo klausimu nėra tokia vieninga ir ryžtinga kaip Amerika. Tad kas gresia V. Putino režimui? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Kremlius kariauja su Ukraina naudodamasis Vakarais, taip pat kariauja su Vakarais naudodamasis Ukraina. Jo ginklai – daugiausiai psichologiniai, o ne kariniai. Tikslas – pasėti baimę, netikrumą, abejones ir neviltį. Ukrainos atveju Vladimiras Putinas siekia primesti vienišumo ir pažeminimo jausmą. Ukrainos didžiausias troškimas – tapti Vakarų dalimi, kitaip tariant, mėgautis gyvenimo laisvoje visuomenėje kultūriniais, teisiniais, politiniais ir socialiniais privalumais.

Slovėnijos užsienio reikalų ministras Anže Logaras paaiškino šalies poziciją Taivano klausimais ir paskelbė, kad salos atstovybė bus atidaromas „Taipėjaus“ pavadinimu ir bus skirta ekonominiam bei kultūriniam bendradarbiavimui skatinti. Lietuva yra kol kas pirmoji ir vienintelė šalis Europoje, kurioje yra atidaryta Taivano, o ne Taipėjaus regiono atstovybė ir tai pykdo Kinijos valdžią.

Iki 2 mln. žmonių, gyvenančių palei fronto liniją Rytų Ukrainoje, gali būti priversti palikti savo namus, jei konfliktas eskaluotųsi, ketvirtadienį įspėjo norvegų nevyriausybinė humanitarinė organizacija „Norwegian Refugee Council“ (NRC), tvyrant įtampai dėl didžiulio rusų kontingento, sutelkto pasienyje su Ukraina.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas ketvirtadienį sakė, kad Pekino olimpiada „visiems laikams pakeis žiemos sporto padėtį“. Pasak Th. Bacho, olimpiada paskatins žiemos sporto bumą Kinijoje, negarsėjančioje masiniu potraukiu slidinėjimui ar kitoms žiemos sporto šakoms. Pekino olimpiados atidarymo išvakarėse Th. Bachas TOK susirinkime pasakė: „Kinija jau pateko į istoriją pasiekdama tikslą sudominti 300 mln. kinų sportu ant sniego ir ledo.

Jungtinės Valstijos trečiadienį dislokavo kelis tūkstančius karių NATO pajėgoms Rytų Europoje pastiprinti, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams galvojant apie keliones į Maskvą dėl Vakarų susirūpinimo invazijos į Ukrainą grėsme. Rusijai atsisakant atitraukti 100 tūkst. karių, sutelktų prie Ukrainos sienos, 1 tūkst. Vokietijoje dislokuotų JAV karių siunčiami į Rumuniją, o 2 tūkst. pačiose JAV esančių karių skraidinami į Vokietiją ir Lenkiją.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas trečiadienį pažadėjo koordinuoti savo atsaką į Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų, pranešė Baltieji rūmai. Netrukus po to, kai E. Macronas pareiškė, kad gali aplankyti Rusiją ieškoti diplomatinio sprendimo, Prancūzijos lyderis ir J. Bidenas kalbėdami telefonu „patvirtino remiantys Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, nurodė Baltieji rūmai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė artimiausiu metu vyksiantis į Maskvą aptarti krizės Rusijos ir Ukrainos pasienyje. „Netrukus keliausiu į Jungtines Valstijas,.. o greitai taip pat nuvyksiu į Maskvą derybų“ dėl krizės, interviu transliuotojui ZDF sakė kancleris. O. Scholzo vizitas į JAV suplanuotas vasario 7 dieną, bet kancleris nenurodė, kada jis vyks į Rusiją.