Užsienis

Kol kas konkrečiausiai apibūdindamas Rusijos pajėgų atsitraukimą nuo Kyjivo, Pentagonas trečiadienį pareiškė, kad „mažiau nei 20 proc.“ Ukrainos sostinės apylinkėse esančio Rusijos kontingento pradeda „keisti pozicijas“. Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby nenurodė konkretaus karių skaičiaus. Jis sakė, kad tos pajėgos, kurios pradėjo judėti nuo Kyjivo, buvo dislokuotos netoli Hostomelio oro uosto į šiaurės vakarus nuo sostinės.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį žydų valstybės ministrui pirmininkui Naftali Bennetui (Naftaliui Benetui) sakė, kad Jungtinės Valstijos „tvirtai ir ryžtingai palaiko Izraelį“ po pastarojo meto išpuolių, per kuriuos per savaitę žuvo 11 žmonių.

Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė autobusų koloną, vežusią civilius humanitarinės pagalbos darbuotojus. Pranešama, kad per okupantų įvykdytą ataką nukentėjo žmonės, yra aukų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio naktiniame pranešime teigė, kad Rusijos kalbos dėl taikos derybų yra tik žodžiai, neatitinkantys realių veiksmų. Be to, šalies lyderis teigė, kad dabar Ukrainoje – lūžis, o jeigu okupantai surengs dar daugiau karinių atakų, Ukraina apgins kiekvieną savo žemės lopinėlį.  V. Zelenskis teigė, kad šiuo metu yra pasiektas „lūžio taškas“ Ukrainoje, tačiau teigė, kad taikos derybose su Rusija nebuvo pasiekta jokių aiškių susitarimų.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas teigė, kad žmonės yra labai pažeidžiami Rusijos prezidento Vladimiro Putino melo, rašo CNN. Pasak jo, vienas liūdniausių dalykų yra V. Putino bandymas nuslėpti, kas vyksta Ukrainoje. B. Johnsonas pabrėžė, kad JK vyriausybė privalo būti efektyvi, siekiant atskleisti V. Putino skleidžiamą melą.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį vakare pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šiandien vykusį pokalbį su Vokietijos kancleriui Olafu Scholzu sakė, jog Europa galės ir toliau mokėti už Rusijos gamtines dujas eurais, o ne rubliais, kaip buvo skelbta anksčiau.

Ukraina trečiadienį oficialiai pareiškė pirmą kaltinimą pagal naujai priimtą įstatymą dėl kolaboravimo su Rusijos pajėgomis, už kurį gali grėsti iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kremliui vakar paskelbus apie atsitraukimą nuo Kyjivo ir šiaurėje esančio Černihivo – ir Vakarų žvalgyba, ir Kyjivas perspėja neužkibti ant Putino kabliuko – priešas toliau apšaudo Kyjivo apylinkes, o atitraukiamus dalinius pergrupuoja ir gali ne tik permesti jas į rytinę Ukrainos pusę, kur Putinas stiprina puolimą, bet ir vėl pasiųsti šturmuoti sostinę. Tiesa, šiąnakt sprogimų būta ir Rusijoje, netoli sienos su Ukraina. Į orą išlėkė rusų amunicijos sandėlis.

Vokietija įspėja, kad artimiausiu metu šalyje gali sutrikti dujų tiekimas. Berlynas baiminasi, kad Europos Sąjungai nesutinkant už dujas atsiskaityti rubliais, Rusija gali užsukti dujų kranelį. Savo ruožtu Lenkija sako, kad siekdama tapti nepriklausoma nuo rusiškų išteklių, imasi ambicingiausio plano Europoje. Varšuva jau uždraudė rusiškų anglių importą ir iki metų pabaigos žada visiškai atsisakyti rusiškos naftos.

Rusija atsakinga už pralietą nekaltų žmonių kraują Ukrainoje ir turi už tai atsakyti, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis trečiadienį dalyvavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos interaktyviame dialoge dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje su JT vyriausiąja žmogaus teisių komisare Michelle Bachelet, pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Rusija yra atsakinga už pralietą nekaltų žmonių kraują ir milijonus sugriautų gyvenimų.

Įspūdingas paramos koncertas Ukrainai. Garsiausios pasaulio žvaigždės susivienijo Birmingame ir Ukrainai siuntė galingą palaikymo žinutę. Per įspūdingus garsenybių pasirodymus, prie kurių prisijungė ir ukrainietė Eurovizijos nugalėtoja Džamala, žmonės Ukrainai paaukojo net 15 milijonų eurų. Triukšmingas, spalvingas ir garsus, bet visai kitoks nei iki šiol Birmingamo arenoje vykę koncertai.

JAV pareigūnas teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš savo patarėjų išgirsta dezinformaciją apie tai, kokia bloga šalies kariuomenės padėtis yra Ukrainoje ir kokių sunkumų patiria Rusija po įvestų Vakarų sankcijų, rašo CNN. Pareigūnas paaiškina, kad šis vertinimas pagrįstas išslaptintais JAV žvalgybos duomenimis.

Rusijos okupantai Ukrainos Charkivo regione naudoja uždraustas priešpėstines minas, skelbia tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“.  „Žinoma, kad Rusijai naujai dislokavo šias minas, kurios gali be atodairos žudyti ir suluošinti civilius 16 metrų atstumų“, – teigė organizacijos atstovai.  Pastebima, kad Ukrainos kariuomenė tokio tipo minų neturi. Be to, raginama pasaulio valstybes, kad šios pasmerktų šiuos Rusijos veiksmus, kurie prilygsta karo nusikaltimui.

Kasdien Ukrainoje yra sužeidžiami ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Vos trejų metukų ukrainietis Dima dabar yra gydomas Zaporižios ligoninėje. Intensyvios terapijos skyriuje gulintis berniukas be perstojo šaukiasi savo tėčio. „Tėti, tėti. Kur mano tėtis? Ar mano tėvelis išvis ateis?“, – verkdamas seselių klausia Dima. 3-metis berniukas buvo sužeistas Mariupolyje dar kovo 19-ąją, tačiau į ligoninę Zaporižioje jis pateko tik po savaitės, kai buvo evakuotas iš bombarduojamo uostamiesčio.

Didžioji Britanija svarstys Ukrainos siūlymus dėl galimybės tapti jos saugumo garantu, tačiau atmeta galimybę apsiimti vienašalių įsipareigojimų suteikti garantijas, tolygias NATO garantijoms. Britų premjero pavaduotojas, buvęs užsienio reikalų ministras Dominicas Raabas buvo atsargus komentuodamas Jungtinės Karalystės, kaip garantuojančios Ukrainos saugumą, pastarosios neutralumo įsipareigojimo atveju, galimybes. „Priklausys nuo to, kas konkrečiai įsitrauks.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pradėto karo Ukrainoje, Rusijos kariuomenė neužėmė nė vieno didelio miesto, o puolimas Kijeve ir Nikolajeve praktiškai sustojo, skelbia BBC. Nuolat apšaudomas Charkovas ir Mariupolis taip pat nepasiduoda. Ko tikėtis iš kito karo etapo? BBC surinko ekspertų nuomones apie situaciją frontuose ir paprašė pasidalinti ateities prognozėmis.

Estija derasi su Latvija ir Suomija dėl galimybės statyti bendrą suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalą, tačiau sprendimas dėl to kol kas nepriimtas, pareiškė Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministras. „Siekiai nustoti finansiškai maitinti Rusijos karo mašiną reiškia, kad turime rasti alternatyvą rusiškoms dujoms. Dujų rinka Baltijos šalyse ir Suomijoje siekia 60-65 teravatvalandes per metus, o SGD terminalas Klaipėdoje galės patenkinti tik pusę šio poreikio“, – sakė Taavi Aasas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Norvegiją, antrąją pagal dydį dujų eksportuotoją Europoje po Rusijos, tiekti daugiau energijos išteklių jo šaliai ir Europos Sąjungai. „Galite reikšmingai prisidėti prie Europos energetinio saugumo tiekdami reikalingus išteklius tiek Europos Sąjungos šalims, tiek Ukrainai“, – V. Zelenskis sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Norvegijos parlamentą.

Ukrainos sostinėje teršalų kiekio koncentracija ore beveik 9 kartus viršija JTO rekomenduojamą normą, skelbiama „Kyiv independent“. Gyventojai praneša, kad mieste tvyro degėsių tvaikas. Dėl nuolatinių miesto apšaudymų, dėl to kylančių gaisrų ir karo veiksmų apylinkėse susiformavo pavojingos miestiečiams sąlygos. Informaciją leidiniui patvirtino ir Ukrainos ekologijos bei gamtos resursų valdyba, kiti nepriklausomi šaltiniai.

Rusijos pajėgos smogė Raudonojo Kryžiaus pastatui apsiaustame ir smarkiai sugriautame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, trečiadienį pranešė Kyjivas. Pareigūnai perspėjo, kad šis incidentas gali dar labiau paaštrinti mieste besivystančią humanitarinę katastrofą. „Mariupolyje okupantai nusitaikė į Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) pastatą“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame parlamento žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos pranešime.

Kremlius trečiadienį išsklaidė viltis dėl proveržio po ankstesnę dieną Stambule vykusių Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo.      „Negalime konstatuoti, kad esama kažko daug žadančio, kažkokių proveržių“, – žurnalistams sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.  „Dar laukia ilgas darbas“, – pridūrė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį atvyks dviejų dienų vizito į Indiją, kuri iki šiol nepasmerkė Maskvos invazijos į Ukrainą. Indija susilaikė per balsavimą dėl Jungtinių Tautų rezoliucijų, smerkiančių Maskvos agresiją, ir nepaisydama Vašingtono spaudimo toliau perka rusišką naftą bei kitas prekes. JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę apibūdino Indiją kaip „svyruojančią“ Rusijos atžvilgiu. Indija ir Rusija daug dešimtmečių palaiko glaudžius ryšius.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas Čečėnijos lyderio pageidavimus Ukrainoje „eiti į pergalingos pabaigos“, pareiškė, kad „stalingradų darbotvarkėje nėra“. „Stalingradų darbotvarkėje nėra ir būti negali, čia nėra vietos emocijoms“, – pareiškė jis. Nepaisant to, nėra aišku, ką jis turi omenyje, nes iš visų pusių apsuptas ir atakuojamas Mariupolis jau vadinamas XXI a. Stalingradu. Miestas yra faktiškai sugriautas, o likę daugiau nei 100 tūkst.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusijos karių atitraukimas nuo Kyjivo nesusijęs su taikos derybomis, o nulemtas stipraus ukrainiečių pasipriešinimo. „Su pokalbiais Turkijoje tai niekaip nesusiję. Iš tikrųjų, ukrainiečiai tose kryptyse vykdė sėkmingus lokalinius kontrpuolimus ir ten didesnė grėsmė jau buvo ne ukrainiečiams, o rusų pajėgoms, kad jos bus atkirstos nuo logistinių kelių“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Vokietija trečiadienį padidino perspėjimo lygį, taikomą pagal su dujų tiekimu susijusį nepaprastosios padėties planą, nerimaudama, kad Rusija gali nutraukti eksportą, jei Vakarų šalys atsisakys atsiskaityti rubliais. „Ministerijoje bus įkurtas krizių centras“, – spaudos konferencijos metu pranešė ekonomikos ministras Robertas Habeckas, Didžiojo septyneto (G7) šalims atmetus Rusijos reikalavimą už dujas mokėti jos nacionaline valiuta.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį per pirmą savo vizitą Kinijoje nuo karo prieš Ukrainą pradžios pareiškė, kad Maskva ir Pekinas rodo kelią į teisingesnę pasaulio tvarką. S. Lavrovas trečiadienį anksti ryte atskrido į rytinį Huangšano miestą.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 4 mln. žmonių, rodo trečiadienį Jungtinių Tautų paskelbti duomenys.  Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė 4 019 287 žmonės ir kad daugiau kaip 2,3 mln. jų išvyko į Lenkiją.

Lenkija planuoja imtis priemonių atsisakyti rusiškos naftos importą iki 2022 metų pabaigos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, tuo metu kai Vokietijai paskelbė išankstinį perspėjimo lygį dėl gamtinių dujų tiekimo Rusijos Ukrainoje sukelto karo fone.  M. Morawieckis pažymėjo, kad jo šalis jau yra gerokai sumažinusi savo priklausomybę nuo naftos iš Maskvos.

Mariupolio valdžia trečiadienį pasmerkė prievartinį žmonių evakavimą į Rusiją iš gimdymo namų šiame apsiaustame mieste, kur rusų pajėgos kovo 9 dieną subombardavo kitus gimdymo namus. „Daugiau kaip 70 žmonių – moterys ir medicinos personalas – buvo jėga išgabenti okupantų iš 2-ųjų gimdymo namų Kairiojo kranto rajone“, – nurodė merija platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime. Pasak merijos, daugiau kaip 20 tūkst.

Lietuvoje registruota 37,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 15,9 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tad keli tūkstančiai vaikų iš Ukrianos jau plūsta į Lietuvos mokyklas. Su kokiais iššūkiais susiduriama? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentu Dainiumi Žvirdausku.

Ukrainos uostuose užblokuota mažiausiai 100 užsienio prekybos laivų ir daugiau kaip 1000 jūrininkų – šių laivų įgulų narių, skelbia Tarptautinė jūrų organizacija (TJO), kuri yra Jungtinių Tautų padalinys ir reguliuoja tarptautinę prekybinę laivybą. TJO pažymi, kad šioms įguloms pradeda stigti maisto atsargų.  Užsienio laivai įstrigo Ukrainos uostuose dėl Rusijos sukelto karo ir Rusijos karinio jūrų laivyno vykdomos Ukrainos uostų blokados.

Charkivo srities Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojai atkapstė jauną vaikiną, kurį Rusijos karinė žvalgyba užverbavo kaip informacijos rinkėją išduoti Ukrainos pajėgų buvimo vietą. Rusijos karinė žvalgyba užmezgė ryšį su nepilnamečiu, naudodamiesi „Telegram“ platforma, skelbia UNIAN. „Pamačiau reklamą „Telegram“ ir ten buvo parašyta – išduok buvimo vietą, o mes tau duosime pinigų“, – žvalgybai pasakojo ukrainietis paauglys.

Japonijai prieš savaitę panaikinus dėl COVID-19 įvestus suvaržymus, žmonės visoje šalyje švenčia sakurų žydėjimo sezono piką, ir tai privertė nerimauti dėl galimos naujos pandemijos bangos. Šiomis dienomis žydėjimo pikas stebimas daugelyje Japonijos regionų. Tokijuje pikas buvo sekmadienį, pranešė Japonijos meteorologijos agentūra. Sostinėje žiedais grožėjosi daug žmonių, ankstesnius dvejus metus dėl pandemijos vengusių šios nacionalinės tradicijos.

Vokietijos vyriausybė žengė pirmąjį formalų žingsnį dujų normavimo link, nes ruošiasi galimybei sustabdyti tiekimą iš Rusijos kilus ginčui dėl apmokėjimo.

Ukrainos kariuomenėje sukurtas „Rusijos laisvės legionas“: jame tarnauja belaisviai rusų kariai, nusprendę kautis prieš V. Putino režimą, skelbiama Ukrainos žiniasklaidoje. Skelbiama, kad šiuo metu „legioną“ sudaro jau keli šimtai rusų – tiek eilinių karių, tiek karininkų. Patekti į šį būrį rusai gali pareiškę atitinkamą norą. Rusų karo belaisviai turi pateikti prašymą, o kiekvieną atvejį atskirai nagrinėja Ukrainos saugumo tarnybos ir kontržvalgybos pareigūnai.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen mažina atsilikimą nuo prezidento Emmanuelio Macrono prieš galimą jų dvikovą kitą mėnesį vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose, rodo dvi naujos viešosios nuomonės apklausos. E. Macronas seniai laikomas aiškiu favoritu rinkimuose, kurių du turai vyks balandžio 10-ąją ir 24-ąją. Prezidento darbas sprendžiant diplomatinę krizę, išprovokuotą Rusijos agresijos prieš Ukrainą, dar padidino jo šansus laimėti.

Didžiausia Honkongo oro linijų bendrovė „Cathay Pacific“ planuoja ilgiausią pasaulyje keleivinį skrydį, nukreipdama maršrutą iš Niujorko į Honkongą per Atlantą, o ne per Ramųjį vandenyną, antradienį pranešė bendrovė, pasirinkdama naują kelią, leidžiantį išvengti Rusijos oro erdvės. Skrydžio trajektorija apims „šiek tiek mažiau nei 9 tūkst. jūrmylių“, arba 16 668 kilometrus, o skrydžio trukmė sieks 16–17 valandų, sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime.

Tikimybė, kad Rusija gali panaudoti savo mirtiniausius ginklus arba sukelti atsitiktinį branduolinį karą, darosi vis realesnė, rašo portalas „Politico“. Nuo Šaltojo karo laikų branduolinio karo šmėkla dar nebuvo pakibusi taip arti prezidentinės diplomatijos krizės atveju.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad Rusijos paskelbtas koncentravimasis į separatistinius regionus Rytų Ukrainoje „greičiausiai yra tylus pripažinimas, kad jai sunku tęsti puolimą daugiau nei viena svarbia kryptimi“. Kasdien pateikiamoje karo apžvalgoje ministerija nurodė, kad didelių nuostolių patyrę rusų daliniai buvo priversti grįžti į Baltarusiją ir Rusiją persigrupuoti ir pasipildyti atsargas.

Du iš penkių vyrų, kuriuos per išpuolį Bnei Brake netoli Izraelio pajūrio miesto Tel Avivo nušovė užpuolikas palestinietis, yra Ukrainos piliečiai, trečiadienį pranešė izraeliečių policija.

Prancūzijos teisėjai nurodė „Google“ perrašyti sutartis, kurias ji taiko programų kūrėjams, pareigūnams pareiškus, kad įmonė „taiko mokesčių tarifus“ startuoliams. JAV technologijų milžinei buvo skirta 2 mln. eurų bauda už piktnaudžiavimą komercine praktika bei nurodyta pakeisti septynias sutarčių sąlygas, teigiama pirmadienį paskelbtame Paryžiaus komercinio teismo nuosprendyje, su kuriuo antradienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Iziumo apgultį surengę Rusijos kariai į miestą pateko juos atvedus vienam iš miesto tarybos narių, skelbia kitas deputatas Maksimas Strelnikas. Rusijos pajėgos įžengė į miestą nepastebėtos, Ukrainos kariuomenė aršiai ginasi. „Iziumas nepasiduoda. Šeštadienį, kovo 26-ąją, gavome duomenų, kad į Iziumą pateko rusų okupantai.

Estijos verslumo ir informacinių technologijų ministerija pranešė teiksianti vyriausybei siūlymą uždrausti Rusijos kapitalo bendrovės „Yandex“ veiklą šalyje, vadovaujantis įstatymu dėl sankcijų taikymo. „Yandex“ bus uždrausta tiekti tiesiogiai ar netiesiogiai teikti pavežėjimo ir tarpininkavimo paslaugas Estijoje“, – teigiama ministerijos pranešime. Jame pažymima, jog tuo siekiama užkirsti galimybes Rusijos žvalgybos tarnyboms rinkti ir naudoti Estijos gyventojų  duomenis.

Šiaurės Korėja suklastojo savo didžiulės raketos, analitikų pramintos „raketa monstru“, paleidimą praėjusią savaitę, trečiadienį paskelbė Pietų Korėjos kariškiai, nurodydami, kad iš tiesų tikriausiai buvo išbandyta tokia pati tarpžemyninė balistinė raketa, kokią Pchenjanas paleido 2017 metais. Šiaurės Korėja penktadienį paskelbė sėkmingai išbandžiusi „Hwasong-17“ – ilgojo nuotolio tarpžemyninę balistinę raketą, galinčią, pasak analitikų, nešti daug kovinių galvučių.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, praėjusį mėnesį pradėjusį karą prieš Ukrainą, atskleisti bet kokią jo turimą informaciją, galinčią kompromituoti dabartinio Amerikos lyderio Joe Bideno sunų Hunterį. Buvęs respublikonų prezidentas vėl grįžo prie kaltinimų, kuriuos dažnai žėrė per savo nesėkmingą 2020 metų valstybės vadovo rinkimų kampaniją.

Rusija antradienį JT Saugumo Taryboje sulaukė kaltinimų sukėlus „pasaulinę maisto krizę“, o žmonėms – „bado“ pavojų, pradėdama karą Ukrainoje, vienoje pagrindinių grūdų eksportuotojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pradėjo šį karą. Vladimiras Putinas sukūrė šią pasaulinę maisto krizę. Ir jis yra tas, kuris gali ją sustabdyti“, JT Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame humanitarinei situacijai Ukrainoje aptarti, pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.

Keisis NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai: misiją perimančios Ispanija ir Čekija patruliuos su 13 naikintuvų. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ketvirtadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.

Suomijos kapitalo greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ planuoja visas savo užkandines Rusijoje ir Baltarusijoje uždaryti iki artėjančios vasaros pabaigos, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“, remdamasi šios bendrovės pranešimu. „Hesburger“ sulaukė kritikos, pirmiausia Suomijoje, dėl to, kad Kremliaus karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje delsia trauktis iš Rusijos – kovo pradžioje bendrovė pristatė tokius planus, tačiau kol kas uždarė tik vieną užkandinę Rusijoje.

Ukrainos kariuomenė nukovė su Rusijos pusėje kovojusius brolius dvynius – Antoną ir Aleksejų Vorobjovus. 29-erių metų rusų vyresnieji seržantai-sargybiniai buvo nukauti kovo 12 dieną. Nepatikslinta, kuriame Ukrainos regione ar per kokius veiksmus nukauti kariai. Rusijos kariuomenė iki šiol neatskleidžia, kokius nuostolius patyrė pradėjusi invaziją į Ukrainą. Ukraina skaičiuoja nukovosi apie 17,3 tūkst. rusų karių, o patys rusai kovo 25-ąją skelbė iš viso netekę 1351 kario.