Užsienis

Apie 200 Jungtinės Karalystės karių bus dislokuoti Kosove, kad sustiprintų NATO pajėgas buvusioje Serbijos provincijoje, kurią praėjusią savaitę sukrėtė ginkluoti susirėmimai, sekmadienį pranešė karinis aljansas. Jie yra iš rezervo pajėgų, savaitgalį prisijungusių prie NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) taikdarių.

Meksikoje įgriuvus bažnyčios stogui sekmadienį žuvo mažiausiai dešimt žmonių, tarp jų – trys vaikai, o dar 60 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai. Nelaimė įvyko Siudad Madere, Tamaulipaso valstijoje, esančioje Meksikos šiaurės rytuose, o Raudonojo Kryžiaus gelbėtojas vietos žiniasklaidai sakė, kad, įgriuvus stogui, Santa Kruso parapijoje buvo 80 žmonių. „Deja, patvirtinta, kad žuvo dešimt žmonių.

Ukrainoje žuvo nuo pernai ten kovojęs estų karys savanoris Tanelis Kriggulas, šaukiniu „Stinger“. Apie tai skelbia „Postimees“, remdamasis trimis šaltiniais. Pasak leidinio, T. Kriggulas žuvo netoli Lymano miesto Donecko srityje, Rytų Ukrainoje. Karys priklausė Tarptautiniam legionui, vienijančiam užsienio karius Ukrainoje. T. Kriggulo mirtį leidiniui patvirtino trys šaltiniai, patys kovojantys Tarptautiniame  legione.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad pirmadienį planuoja atvykti į Niujorko teismą, kur prasidės teismo procesas, kuriame jis kaltinamas ne vienerius metus sukčiavęs išpūsdamas nekilnojamojo ir finansinio turto vertę. „Rytoj ryte eisiu į teismą apginti savo vardą ir reputaciją“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ sekmadienį parašė 2024-ųjų respublikonų kandidatas į prezidentus ir pavadino Niujorko generalinį prokurorą korumpuotu, o bylos teisėją – nevykėliu.

Latvijos žvalgybos tarnybos nurodė, kad stiprėjant Rusijos konfrontacijai su Vakarų valstybėmis, didės ir Rusijos Federacijos agresyvių operacijų Latvijoje rizika. Apie tai latvių žvalgai skelbia praėjusią savaitę parlamente patvirtintoje atnaujintoje nacionalinio saugumo koncepcijoje, rašo Delfi.lv.

Pietų Meksikoje sekmadienį apvirtus sunkvežimiui žuvo mažiausiai 10 ir buvo sužeisti 25 jame slėpęsi Kubos migrantai, pranešė vietos pareigūnai. Nelaimingas atsitikimas įvyko pietinėje Čiapaso valstijoje, netoli sienos su Gvatemala, sakoma pranešime. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs šaltinis prokuratūroje naujienų agentūrai AFP sakė, kad aukos, matyt, buvo iš Kubos ir visos jos buvo moterys, įskaitant vieną nepilnametę.

Jungtinių Tautų konferencijoje šeštadienį buvo patvirtintas naujas planas, kaip sumažinti cheminių medžiagų ir atliekų keliamą pavojų aplinkai, siekiant valdyti žalingą cheminių medžiagų poveikį. Penktojoje Tarptautinėje konferencijoje cheminių medžiagų valdymo klausimais, kurią Bonoje, esančioje Vokietijoje, organizavo JT Aplinkos programa (UNEP), vyriausybės, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos patvirtino Pasaulinę cheminių medžiagų valdymo sistemą.

Ukrainos dronai, anot pranešimų, sėkmingai smogė į sraigtasparnių bazę Sočyje ir lėktuvų gamyklą Smolenske. Kaip rašo „Sky News“, Rusijos socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose užfiksuoti dūmai ir sprogimai netoli Sočio Adlerio aviacijos bazės, tačiau žalos mastas nežinomas. Pasak leidinio „Ukrainska Pravda“, dėl atakos atsakinga Ukrainos karinė žvalgyba (GUR). Nurodoma, kad taikiniu galimai tapusi Smolensko lėktuvų gamykla yra valstybinės kompanijos KTRV dalis.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pažadėjo, kad jo šalis neapleis Ukrainos, nepaisant to, kad susitarimu, kuriuo siekta išvengti vyriausybės uždarymo, buvo atsisakyta pagalbos Kyjivui. Jis taip pat paragino respublikonus nutraukti žaidimus dėl finansavimo. „Noriu patikinti mūsų Amerikos sąjungininkus, Amerikos žmones ir Ukrainos žmones, kad galite tikėtis mūsų paramos. Mes nepasitrauksime“, – kalbėdamas iš Baltųjų rūmų sakė J. Bidenas.

Pirmalaikius parlamento rinkimus Slovakijoje laimėjo populistinė partija „Smer-SD“, žadanti nutraukti karinę paramą Ukrainai ir kritikuojanti ES bei NATO. Jos pirmininkas sako, kad šalis turi didesnių bėdų nei Ukraina, praneša AFP. Kairiųjų pažiūrų „Smer-SD“ (Kryptis – socialinė demokratija) surinko 23 proc. balsų, o centristų „Progresyvioji Slovakija“ liko antra su 18 proc. balsų.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras sako, kad šalis artimiausiu metu nesiruošia siųsti savo instruktorių į Ukrainą, kur jie apmokytų ukrainiečių karius, praneša naujienų portalas „rbc.ua“ remdamasis „Reuters“. Anksčiau JK gynybos ministras Grantas Shappsas neatmetė galimybės, kad britų kariai rengs apmokymus vakarų Ukrainoje. Tačiau tokius teiginius paneigė JK premjeras Rishi Sunakas. Jis paaiškino, kad gynybos ministras tekalbėjo apie ateities galimybes dalį treniruočių organizuoti Ukrainoje.

Ukraina sekmadienį pareiškė, kad bendradarbiauja su Vašingtonu, siekdama užsitikrinti naują karinę pagalbą po to, kai JAV įstatymų leidėjai paskutinę minutę, siekdami išvengti vyriausybės uždarymo, atsisakė naujo finansavimo Kyjivui. Šeštadienį Kongreso priimtame finansavimo projekte numatyta, kad JAV federalinės agentūros veiks dar 45 dienas, tačiau, kai kuriems griežtosios linijos respublikonams prieštaraujant, į jį neįtraukta nauja pagalba Ukrainai.

Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės yra įtraukusios į teroristinių grupuočių sąrašą, prisiėmė atsakomybę už sekmadienį Turkijos sostinėje Ankaroje įvykdytą sprogdintojo mirtininko išpuolį, per kurį buvo sužeisti du žmonės. „Pasiaukojimo aktą prieš Turkijos vidaus reikalų ministeriją atliko mūsų „Nemirtingosios brigados“ komanda“, – kurdų judėjimui artimai naujienų agentūrai ANF sakė PKK.

Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagerbė karių atminimą, kurie žuvo gindami savo šalį, praneša „Ukrinform“. Prezidentas padėjo gėlių prie žuvusių Ukrainos gynėjų atminimo sienos Šv. Mykolo aikštėje Kyjive.

Varšuvoje sekmadienį į mitingą protestuoti prieš konservatyviąją Lenkijos vyriausybę susirinko apie milijoną žmonių, pranešė miesto rotušės atstovė. Mitingas surengtas likus dviem savaitėms iki spalio 15 dieną įvyksiančių visuotinių rinkimų.

Azerbaidžanas atmetė kaltinimus dėl etninio valymo, kuriuo siekiama Kalnų Karabacho anklave išnaikinti etninius armėnus, ir naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo gyventojai gali laisvai pasirinkti, ar pasilikti, ar išvykti. Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas kelis kartus apkaltino Azerbaidžaną vykdant etninio valymo kampaniją po to, kai rugsėjo 20 dieną netikėtai baigėsi dešimtmečius trukęs anklavo siekis atsiskirti nuo Azerbaidžano valdžios.

Rusija sekmadienį patyrė dar vieną Ukrainos dronų ataką ir apšaudymą, per kurį buvo sužeisti trys žmonės, o vienas oro uostas buvo priverstas nukreipti skrydžius, pranešė pareigūnai. Nuo birželio pradžios, kai Ukraina pradėjo kontrpuolimą, kelios Rusijos sritys kaltina Kyjivo ginkluotąsias pajėgas dėl beveik kasdienių dronų smūgių ir civilių taikinių bombardavimo.

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba paskelbė, kad šeštadienį maždaug 50 neteisėtų migrantų bandė patekti iš Baltarusijos į Lenkiją, informuoja naujienų agentūra PAP. Devyni asmenys pamatę lenkų pasieniečius pasuko atgal į Baltarusiją, Sienos apsaugos tarnyba paskelbė socialiniame tinkle „X“ („Twitter“). Užsieniečiai sieną pereiti bandė ties Bialovežos ir Dubiče Cerkevnės kaimais.

Ukrainos pareigūnas sako, kad Rusijos Federacija Bachmute sutelkė daugiau nei 10 000 karių, praneša „Ukrinform“. Apie tai Ukrainos televizijai sakė Ilja Jevlašas, šalies Ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės spaudos tarnybos vadovas. „Bachmute priešas sukoncentravo dideles pajėgas – daugiau nei 10 tūkst. karių. Ten vyksta sunkūs mūšiai“, – sakė jis. Anot I. Jevlašo, nėra jokių ženklų, kad priešas planuotų atsitraukti iš miesto, o jame yra ir tankų bei motorizuotų šaulių daliniai.

Mažiausiai 13 žmonių sekmadienio rytą žuvo, kilus gaisrui Ispanijos pietryčiuose esančioje Mursijoje, pranešė gelbėjimo tarnybos ir perspėjo, kad aukų skaičius dar gali išaugti, gelbėtojams toliau dirbant griuvėsiuose.  Gaisras ankstų rytą kilo naktiniame klube „Teatre“, dar vadinamame „Fonda Milagros“, esančiame Mursijoje, Pietryčių Ispanijoje.

Lenkiją purto nemenkas skandalas. Įtariama, kad Lenkijos diplomatai galėjo už kyšius parduoti ketvirtį milijono Šengeno vizų Afrikos ir Azijos gyventojams. Vokiečiai prašo pasiaiškinti ir stiprina pasienio kontrolę. Ironiška, kad ši korupcinė schema egzistavo valdžioje esant Jaroslawo Kaczynskio vadovaujamai partijai „Įstatymas ir teisingumas“, kuri nuo pat atėjimo į valdžią skelbiasi kovojanti prieš nelegalius migrantus.

Rusijos privati karinė kompanija „Wagner“ liko be savo vadeivų Jevegenijaus Prigožino ir Dmitrijaus Utkino, o dabar jos pagrindinės grupuotės yra Afrikoje ir Baltarusijoje. Dalis kovotojų yra Centrinėje Afrikos Respublikoje, Libijoje ir Malyje, praneša „Unian“. Projektas VČK-OGPU, remdamasis šaltiniu, paskelbė, kad Pamaskvėje pradėjo veikti šios kompanijos „kadrų skyrius“, verbuojantis samdinius vyksiančius į Baltarusiją ir Libiją.

JAV Kongresas šeštadienį paskutinę akimirką priėmė įstatymą dėl finansavimo, leidžiantį federalinėms agentūroms veikti dar 45 dienas ir išvengti brangiai kainuojančio vyriausybės uždarymo. Tačiau į susitarimą nebuvo įtraukta pagalba karo draskomai Ukrainai, kurios prašė prezidentas Joe Bidenas.  Likus trims valandoms iki vidurnakčio Senatas nubalsavo už tai, kad vyriausybė dirbtų iki lapkričio vidurio.

Netoli Turkijos parlamento Ankaroje sekmadienį įvykęs sprogimas buvo teroro išpuolis, per kurį buvo sužeisti du policijos pareigūnai, pranešė Vidaus reikalų ministerija. „Du teroristai komerciniu automobiliu apie 9 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku atvyko prie Vidaus reikalų ministerijos Generalinio saugumo direktorato įėjimo vartų ir įvykdė sprogdinimą“, – pranešė ministerija.

Rusija raketomis S-300 naktį iš šeštadienio į sekmadienį apšaudė Charkivą, antrą pagal dydį Ukrainos miestą šalies rytuose, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Apie 1 val. nakties priešas smogė Charkivui raketomis. Trys raketos, greičiausiai S-300, pataikė į civilinės įmonės teritoriją. Kilo gaisras“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.

Charkivo srityje rusofašistai pastatė minų barikadą iškart per kelis kaimus. O išminuodami kaimus ir laukus Ukrainoje kasdien žūsta ar smarkiai susižaloja žmonės. Rusofašistų paliktas minas bando surasti ir sunaikinti vietos gyventojai – dažniausiai ūkininkai. „Tik atvažiavome į 8 lauką, pirmą kartą pajudinome ir iškart sprogo mina. Antrą dieną tik padarėme volą, pavažiavome, vėl sprogo mina“, – sako ūkininkas Olegas Girmanas.

„Philips“, „Osram“, „General Electric“ – didžiausi pasaulyje elektros lempučių gamintojai 1924 m. susitiko, kad susitartų dėl nedoro plano. Jie nori perpus sumažinti kaitrinių lempučių tarnavimo laiką, kad užtikrintų sau astronominį pelną. 1924 m. gruodžio 24 d. Ženevos gatvėse šviečia kalėdinės dekoracijos. Vaikai vilčių kupinomis akimis žvalgosi į vitrinas, kurias puošia elektros lempučių apšviesti elfai ir eglutės. Miesto vitrinos atrodo tarsi iš pasakos.

Slovakijoje vykusius rinkimus sekmadienį laimėjo populistinė partija, kuri nori nutraukti karinę pagalbą Ukrainai ir kritikuoja ES bei NATO. Buvusio premjero Roberto Fico partija „Smer-SD“  surinko 23,3 proc. balsų ir, suskaičiavus beveik visus balsus, aplenkė centristinę partiją „Pažangioji Slovakija“ (17 proc.). 59-erių R. Fico pažadėjo, kad Slovakija nesiųs Ukrainai „nė vieno šovinio“, ir paragino gerinti santykius su Rusija.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras (UNHCR) žiemos laikotarpiu tikslinei pagalbai nuo karo nukentėjusiems žmonėms Ukrainoje skirs 123 mln. JAV dolerių. Taip teigiama UNHCR paskelbtoje ataskaitoje, praneša „Ukrinform“. Pagalba bus teikiama grynaisiais pinigais, nuo 2023 metų rugsėjo iki 2024 metų vasario mėnesio elektros energijos ir būsto nuomos išlaidoms padengti.

Armėnija šeštadienį paskelbė, kad iš Kalnų Karabacho jau pabėgo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – beveik visi šio separatistinio regiono etniniai armėnai. Kalnų Karabacho armėnai traukiasi Azerbaidžanui praėjusią savaitę surengus žaibišką karinį puolimą ir susigrąžinus regiono kontrolę. Armėnijos vyriausybės atstovė Nazeli Bagdasarian sakė, kad per pastarąją savaitę į šalį atvyko 100 417 pabėgėlių. Prieš Baku puolimą separatistiniame Kalnų Karabache gyveno apie 120 tūkst. etninių armėnų.

Likus vos kelioms valandoms iki JAV vyriausybės uždarymo, Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Kevinas McCarthy šeštadienį pasiūlė balsuoti dėl naujos laikinos priemonės, leisiančios išvengti uždarymo, dėl kurio kiltų abejonių dėl visko – nuo galimybės lankytis nacionaliniuose parkuose iki didžiulės Vašingtono paramos Ukrainai. Jei įstatymų leidėjams nepavyks susitarti, nuo šeštadienio vidurnakčio (sekmadienio 7 val.

Popiežius Pranciškus šeštadienį per ceremoniją Šv. Petro aikštėje paskyrė 21 naują kardinolą, tarp jų įtakingus Vatikano veikėjus, padėsiančius jam vykdyti jo reformas ir įtvirtinti jo palikimą. Tarp naujųjų kardinolų yra prieštaringai vertinamas naujasis Vatikano doktrinos institucijos vadovas Victoras Manuelis Fernandezas ir Čikagoje gimęs misionierius Robertas Prevostas, dabar atsakingas už kandidatų į vyskupus tikrinimą visame pasaulyje.

Dėl JAV šiaurės rytų regioną užklupusių smarkių liūčių dalį Niujorko penktadienį užliejo potvynio vanduo, iš dalies paralyžiuodamas metropoliteną ir oro uostus. LaGuardios oro uoste buvo uždarytas vienas iš terminalų. Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizduose matyti vandeniu brendantys keleiviai, vandens apsemti automobiliai. Meras Ericas Adamsas paragino žmones neiti į lauką ir būti ten, kur jie yra, nes gatvės blokuotos, o metropoliteno sotys užlietos vandens.

Kinija šeštadienį apkaltino Jungtines Valstijas esant „melo imperija“, šitaip atsikirsdama į JAV Valstybės departamento ataskaitą, kurioje teigiama, kad Pekinas išleidžia milijardus dolerių dezinformacijai visame pasaulyje skleisti. Ataskaitoje, paskelbtoje ketvirtadienį, Kinija apkaltinta propagandos, dezinformacijos ir cenzūros finansavimu, tuo pačiu skatinant teigiamas žinias apie šalį ir jos komunistinę vadovybę.

NATO valstybės narės turėtų pasimokyti iš Ukrainos, kaip žaibišku greičiu diegti naujoves gynybos pramonėje. Pasak „Ukrinform“ korespondento, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tai pasakė vaizdo kreipimesi į pirmąjį tarptautinį gynybos pramonės forumą. „Per visą karą Ukrainos gynybos pramonė buvo nepaprastai išradinga. Pažeidžiami objektai buvo perkelti į saugesnes šalies dalis. Per rekordiškai trumpą laiką pradėta naujos įrangos ir atsarginių dalių gamyba.

Afrikos šalys suinteresuotos ne tik pirkti ginklus iš Kyjivo, bet ir gaminti juos, pirmajame Tarptautiniame gynybos pramonės forume Kyjive sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Į forumą, surengtą siekiant paskatinti daugiau kompanijų gaminti ginklus Ukrainoje, susirinko 250 gynybos firmų iš daugiau kaip 30 šalių atstovai, taip pat kelių valstybių gynybos ministrai ir kiti pareigūnai.

Vakarų Ukrainos Ivano Frankivsko srityje pratrūkus naftotiekiui kilo didžiulis gaisras, per kurį buvo sužeisti devyni žmonės, šeštadienį pranešė vietos pareigūnai. Dėl pratrūkusio naftotiekio 100 kvadratinių metrų plote išsiliejo nafta. Socialiniuose tinkluose pasklidusioje filmuotoje medžiagoje matyti virš kaimo besiveržiantys tirštų juodų dūmų debesys, kol ugniagesiai kovojo su ugnimi ir galiausiai užgesino liepsnas. „17 val.

Jungtinės Valstijos penktadienį paragino Belgradą atitraukti savo pajėgas nuo sienos su Kosovu, pastebėjusios, Vašingtono žodžiais, beprecedentį Serbijos pajėgų telkimą. Po praėjusios savaitės kruvinų susirėmimų viename vienuolyne Kosovo šiaurėje Serbija prie sienos dislokavo modernių tankų ir artilerijos, įspėjo Baltieji rūmai.

Azerbaidžano gynybos ministerija šeštadienį pareiškė, kad šalies pajėgos imasi „atsakomųjų priemonių“ po to, kai Armėnijos kariuomenės snaiperis prie dvi šalis skiriančios sienos nušovė vieną iš azerbaidžaniečių karių. Armėnija suskubo paneigti šį kaltinimą.

Kyjive vykusiame forume, kuriame dalyvavo  tarptautinių ginkluotės koncernų atstovai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie Gynybos pramonės aljanso sukūrimą. Aljanso pagrindas yra deklaracija, kurią iki šiol pasirašė 13 žinomų ginkluotės gamintojų, socialiniuose tinkluose pranešė V. Zelenskis. Prie jos esą gali prisijungti ir kitos ginklų kompanijos. Prezidentas teigė siekiantis, kad Ukraina taptų viena didžiausių ginklų gamintojų pasaulyje.

Austrija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir Šveicarija paskelbė apie užfiksuotus rugsėjo temperatūros rekordus, šiems metams tikriausiai tapsiant karščiausiems per stebėjimų istoriją. Neįprastai šiltą rugsėjį žemynas išgyveno Europos Sąjungos klimato stebėjimo agentūrai šio mėnesio pradžioje paskelbus, kad 2023-ieji greičiausiai bus karščiausi metai žmonijos istorijoje ir kad Šiaurės pusrutulio vasaros temperatūra buvo aukščiausia per visą stebėjimų istoriją.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį užsiminė, kad Maskva gali aneksuoti daugiau Ukrainos regionų. Jo pareiškimas pasirodė praėjus lygiai metams po to, kai Kremlius paskelbė aneksavęs keturias Ukrainos sritis, nors jų visiškai nekontroliuoja net dabar. Šį mėnesį Maskva šiuose keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos Kyjivo pajėgos bando susigrąžinti per kontrpuolimą, surengė pseudorinkimus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį tvirtino, kad keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva prieš metus neteisėtai aneksavo, gyventojai apsisprendė būti su savo tėvyne. Per aneksijos metines anksti ryte paskelbtame pareiškime V. Putinas teigia, kad Ukrainos regionai buvo prijungti visiškai laikantis tarptautinių normų ir kad Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų gyventojai per šį mėnesį vykusius vietos rinkimus dar kartą išreiškė savo troškimą būti Rusijos dalimi.

Daugiau kaip 100 keleivių, įskaitant migrantus, šeštadienį buvo išgelbėti iš užsidegusio kelto, plukdžiusio juos iš Italijos Lampedūzos salos į Siciliją, pranešė pareigūnai. Iš Lampedūzos į Porto Empedoklę Sicilijos pietuose plaukusiame kelte buvo 177 žmonės, įskaitant 27 įgulos narius ir 83 perkeliamus migrantus, pranešė pakrančių apsaugos tarnyba. Gaisras kelto mašinų skyriuje kilo anksti šeštadienį. Į Lampedūzą atvyksta daug migrantų, įveikusių pavojingą kelionę laiveliais Viduržemio jūra.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša per specialią operaciją sėkmingai evakavusios du karius iš Rusijos okupuotų teritorijų. Šie esą ten dalyvavo mūšiuose, tačiau buvo sunkiai sužeisti ir negalėjo grįžti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Feisbuke paskelbtame pranešime teigiama, kad abu karius sėkmingi slėpė gyventojai. Padedant oro ginkluotosioms pajėgoms ir gynybos žvalgybai, specialusis karinių orų pajėgų padalinys desantininkus susigrąžino.

Ukrainos kariškiai praėjusią parą sunaikino dar 470 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 30 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 278 130 kareivių.

Ukraina taps pirmąja pasaulio valstybe, turinčia savo jūrinių dronų laivyną, pirmajame Tarptautiniame gynybos pramonės forume Kyjive sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Dėl ukrainiečių jūrinių dronų Rusija jau slepia savo laivus, sakė jis. V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina dėkinga partnerėms už suteiktą karinę pagalbą, bet šaliai vis dėlto reikalinga ir sava ginklų pramonė. Pasak jo, ukrainiečių gamintojai – valstybiniai ir privatūs – karo sąlygomis tampa stipresni.

Devynių Viduržemio jūros regiono ir Pietų Europos šalių vadovai penktadienį susitikę Maltoje paragino reikšmingai didinti Europos Sąjungos pastangas sprendžiant migracijos problemos priežastis migrantų kilmės ir tranzito šalyse.

Šeštadienį Slovakijoje vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. Po jų į premjero postą gali grįžti 59-erių Robertas Fico. 10 metų su pertrauka šiai Višegrado šaliai vadovavęs politikas pasižymėjo šiltais jausmais Maskvai, o prieš rinkimus rėžė, kad jei jo partija švęs pergalę, Ukraina ginklų ir Bratislavos nebeturėtų tikėtis. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Martynas Žilionis.