Užsienis

Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ 2022 metų lapkritį pasirašė kontraktą su viena Kinijos firma dėl dviejų palydovų įsigijimo ir iš jų daromų atvaizdų naudojimo savo žvalgybos darbui, prisidedant prie Rusijos invazijos Ukrainoje, rodo naujienų agentūros AFP matytas dokumentas.

 JAV milijardieriaus Elono Musko kontroliuojama „X“ šalina antraštes iš naujienų straipsnių, kuriais dalijasi šio tarptautinio socialinio tinklo naudotojai, taip veikiausiai dar labiau pablogindamas santykius su žiniasklaidos grupėmis. Magnatas jau seniai peikia „senąją žiniasklaidą“ ir tvirtina, kad „X“, buvusi „Twitter“, yra geresnis informacijos šaltinis.

2023 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta norvegui Jonui Fosse„už inovatyvias pjeses ir prozą, suteikiančią balsą tam, kas neišsakoma“, ketvirtadienį pranešė Švedijos akademija. Laureatas gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Siekiant prisidėti prie sugriautų mokyklų Ukrainoje atstatymo, Vilniuje ketvirtadienį prasideda architektūros ir švietimo ekspertų iš Ukrainos bei Lietuvos kūrybinės dirbtuvės. Dirbtuvių tikslas – parengti projekto „Ateities mokykla Ukrainoje“ architektūrinio konkurso užduotį ir rekomendacijas dėl vertinimo kriterijų. „Žinau, kad yra daug iniciatyvų ką nors sukurti, tačiau, mūsų nuomone, kartais skirtingos šalys sako, kad žino geriau nei ukrainiečiai, ko reikia ukrainiečiams.

JAV prezidento Joe Bideno šeimos šuo, vardu Commander (angl. Vadas), po daug kartų pasikartojusių incidentų, kuomet jis apkandžiojo žmones, buvo iškeltas iš Baltųjų rūmų. Vis dar sprendžiama, kas nutiks dvejų metų vokiečių aviganiui, pranešė pirmosios ponios Jill Biden atstovė, skelbia BBC. Dar praėjusią savaitę šuo įkando Slaptosios tarnybos agentui, kuriam po įkandimo prireikė medicininės pagalbos.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį pareiškė labai apgailestaujantis dėl to, kad Azerbaidžanas ir Turkija nusprendė nedalyvauti Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikime, tvyrant įtampai dėl Kalnų Karabacho konflikto. „Gaila, kad čia nėra Azerbaidžano, ir gaila, kad čia nėra Turkijos, kuri yra pagrindinė Azerbaidžaną remianti šalis“, –  atvykęs į EPB viršūnių susitikimą Granadoje sakė J. Borrellis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį perspėjo, kad jei dėl politinių nesutarimų Vašingtone sumažės JAV parama Ukrainai, Europa negalės užpildyti atsiradusios spragos. „Ukrainai reikia ne tik Europos Sąjungos (...) bet ir JAV paramos“, – atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimą Granadoje sakė J. Borrellis. „Ar Europa gali užpildyti JAV paliktą spragą? Na, Europa tikrai negali pakeisti JAV“, – pridūrė jis.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios praėjusių metų vasarį be žinios dingo tūkstančiai žmonių, tarp jų daug civilių. „Šiuo metu ieškoma daugiau kaip 26 tūkst. žmonių, dingusių ypatingomis aplinkybėmis. Iš jų 11 tūkst. yra civiliai, o apie 15 tūkst. – kariškiai“, – per televiziją sakė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Leonidas Tymčenka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pripažino nerimaujantis dėl to, kad Vašingtono politinė retorika prieš kitais metais įvyksiančius rinkimus galėtų pakirsti JAV paramą Kyjivui. Atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimą Granadoje V. Zelenskis sakė, jog Ukraina buvo patikinta dėl JAV prezidento Joe Bideno paramos, bet pripažino, kad Jungtinėms Valstijoms šis rinkimų periodas bus sunkus. „Skirtingi balsai. Kai kurie balsai labai keisti.

Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų valdyba (PMRV) 3 255 šalyje gyvenantiems Rusijos piliečiams išsiuntė laiškus su informacija, kad dėl naujų imigracijos įstatymo reikalavimų jiems gali tekti išvykti arba pateikti paraišką dėl kokio nors leidimo gyventi, ketvirtadienį per Latvijos televizijos laidą „Rita Panorama“ („Ryto panorama“) sakė valdybos vadovė Maira Rozė. Agentūra anksčiau pranešė, kad iki šių metų rugsėjo apie 3,5 tūkst.

Per Turkijos smūgius prieš kurdų taikinius Sirijos šiaurės rytuose ketvirtadienį žuvo du žmonės, pranešė karą stebinti organizacija. Šie smūgiai suduoti netrukus po to, kai Ankara perspėjo, kad gali sustiprinti antskrydžius prieš kurdų taikinius už savo sienų, keršydama už išpuolį sostinėje praėjusį savaitgalį.

Rusijos karinis jūrų laivynas įkurs bazę Sakartvelo separatistinio Abchazijos regiono Juodosios jūros pakrantėje, ketvirtadienį Rusijos žiniasklaidai pranešė nepriklausomu pasiskelbusio, bet daugumos šalių nepripažįstamo regiono vadovas. „Pasirašėme susitarimą, ir artimiausiu metu Ochamčirės rajone bus nuolatinis Rusijos karinio jūrų laivyno dislokacijos punktas“, – Rusijos laikraščiui „Izvestija“ sakė separatistinės Abchazijos lyderis Aslanas Bžanija.

Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį įspėjo, kad Rusija gali atakuoti civilinius laivus Juodojoje jūroje, užminuodama Ukrainos uostų prieigas ir suversdama kaltę Ukrainai. Praėjusį mėnesį Londonas pareiškė, kad Rusijos pajėgos Juodojoje jūroje atakavo civilinį laivą krovininį raketomis, tačiau jas sėkmingai perėmė oro gynyba.

Rusams ketvirtadienį apšaudžius pietinio Ukrainos Chersono miesto centrą žuvo du žmonės, pranešė Generalinė prokuratūra. Remiantis pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, apie 9 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Rusijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Chersono centrą.  Buvo apšaudyti gyvenamieji pastatai ir negyvenamosios patalpos, žuvo du civiliai gyventojai – gatvėje buvę vyras ir moteris.  Duomenys apie sužeistuosius tikslinami, nurodė prokuratūra.

2023-ųjų rugsėjis pasirodė buvęs pats karščiausias mėnuo Europoje ir visame pasaulyje. Savo aukšta temperatūra šių metų rugsėjis sumušė 2020-ųjų rekordą. Apie temperatūros rekordą skelbiama Europos aplinkos ir saugos tyrimų programoje „Copernicus“. Rugsėjį vidutinė sausumos temperatūra buvo 16,38 laipsnių šilumos, tai puse laipsnio daugiau nei iki šiol aukščiausia rugsėjo temperatūra, kurios rekordas buvo užfiksuotas 2020 metų rugsėjį.

Moldova vyriausybė įvedė apribojimus grūdų importui iš Ukrainos – jis bus licencijuojamas, skelbia šalies žiniasklaida, remdamas vyriausybės spaudos tarnyba. Priimdama tokį sprendimą Nacionalinė nepaprastųjų situacijų komisija jį motyvavo būtinybe apsaugoti vidaus rinką.

Jungtinių Tautų tyrėjai nustatė, kad pernai kruviną sprogimą kalėjime okupuotoje Rytų Ukrainoje, dėl kurio Kyjivas ir Maskva kaltino vienas kitą, sukėlė ne ukrainiečių raketos HIMARS. 2022 metų liepos 29 dieną apšaudant Maskvos kontroliuojamą Olenivkos kalėjimą rytinėje Donecko srityje žuvo mažiausiai 51 ukrainietis karo belaisvis. Ukraina ir Rusija viena kitą apkaltino surengus išpuolį.

Graikija pasiūlė savo uostus Egėjo jūros pakrantėje kaip dar vieną koridorių ukrainietiškų grūdų eksportui, Rusijos karo laivams blokuojant Ukrainos uostus prie Juodosios jūros, skelbia graikų internetinis leidinys „Kathimerini“. Kaip jau buvo skelbia, anksčiau šią savaitę Kyjivas ir Varšuva susitarė dėl ukrainietiškų grūdų tranzito per Lenkiją į Lietuvą jų krovai Klaipėdos uoste.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad sulaikė Kalnų Karabacho regiono, kurio kontrolę Baku perėmė po žaibiško praėjusio mėnesio puolimo, buvusį separatistų prezidentą. Azerbaidžanas pranešė, kad sulaikė prieš pat Baku puolimą atsistatydinusį Arajiką Harutiunianą, „įtariamą agresyvaus karo vedimu“ prieš Azerbaidžaną ir galimais karo nusikaltimais, sakoma bendrame generalinio prokuroro ir saugumo tarnybos pareiškime.

Lenkijos žiniasklaida praneša, kad ketvirtadienio rytą šiauriniame Gdynės mieste susidūrė du traukiniai ir kad per avariją buvo sužeisti trys žmonės. Naujienų agentūra PAP citavo ugniagesių tarnybos pareigūną Blazejų Plichtą (Blažejų Plichtą), kuris sakė, kad susidūrimas įvyko 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku prie Baltijos jūros įsikūrusioje Gdynėje, netoli pagrindinės stoties. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos, pranešė PAP.

Didžiojoje Britanijoje per mokyklinį futbolo turnyrą žaibas trenkė į dvylikametį berniuką ir į šeštą dešimtį įkopusį vyrą. Skelbiama, kad berniuko būklė yra sunki, bet stabili. Incidentas įvyko pirmadienio popietę „The Sele“ mokykloje Hertforde, informuoja „Sky News“. Pasak Rytų Anglijos greitosios pagalbos tarnybos, berniukas kritinės būklės buvo nuvežtas į „Addenbrooke's Hospital“ ligoninę Cambridge mieste.

Jungtinės Valstijos perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms daugiau kaip milijoną konfiskuotų Irano šaudmenų, trečiadienį pranešė JAV Centrinė vadavietė. Puldama Ukrainą Rusija jau seniai naudojasi Irano gamybos dronais. JAV karinių jūrų pajėgų laivas konfiskavo 1,1 mln. šovinių iš laivo, kurį Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC) naudojo husių sukilėliams Jemeno pilietiniame kare apginkluoti, taip pažeisdamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją.

Mažiausiai 10 Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų buvo perkelti iš laikinai okupuoto Krymo uosto į Novorosijsko uostą, esantį Rusijos Federacijos Krasnodaro srityje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Analitikai pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė iš Sevastopolio į Novorosijską perkėlė mažiausiai 10 laivų.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį prisipažino nerimaujantis, kad politinė sumaištis Vašingtone galėtų kelti grėsmę JAV pagalbai Ukrainai, ir paragino respublikonus nutraukti vidaus kovas bei paremti itin svarbią pagalbą Kyjivui. Vašingtone kilęs chaosas sukėlė nerimą JAV sąjungininkams ir J. Bidenas paskelbė, kad netrukus pasakys svarbią kalbą apie būtinybę remti Ukrainos kovą su Rusijos invazija.

Jungtinės Tautos patvirtino vaizdo įrašų, iš kurių viename užfiksuota, kaip nušaunamas ukrainiečių karys, ištaręs žodžius „Šlovė Ukrainai“, o kitame – kariui nukertama galva, autentiškumą. Vaizdo įrašų autentiškumas patvirtintas JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje. Iš viso JT prabilo apie dar šešias Ukrainos karo belaisvių egzekucijas be teismo, sutelkdamos visuomenės dėmesį į žiaurų Rusijos okupantų elgesį su Ukrainos kovotojais.

Ketvirtadienio naktį Rusija vėl atakavo Ukrainą dronais „Shahed“, o ukrainiečių oro gynyba vien šalies pietuose sunaikino 24 jų, pranešė Ukrainos pietinės karinės vadovybės atstovė Natalia Humeniuk. „Naktis vėl buvo nerami. (...) Jau yra preliminarūs rezultatai – mūsų atsakomybės zonoje – pietiniuose, pietrytiniuose regionuose – sunaikinti 24 „Shahed“ (...). Galutinius rezultatus dar apibendrinsime ir paskelbsime“, – sakė ji per telemaratoną.

Rusijos miestas Kurskas trečiadienį liko be elektros. Rusijos Federacija Ukrainą kaltina surengus išpuolį bepiločiais orlaiviais, kurie atakavo infrastruktūros objektus. Rusų duomenimis, bepiločiai orlaiviai vienu metu atakavo tris Rusijos Federacijos Kursko srities rajonus. Per išpuolį buvo atakuoti infrastruktūros objektai Sudžansko, Kerenevskio ir Gluškovskio rajonuose. „Šiąnakt Ukrainos dronai atakavo infrastruktūros objektus Sudžansko, Korenevskio, Gluškovskio rajonuose.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė esąs įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks paramą Ukrainai, nepaisant politinių neramumų Vašingtone. „Esu labai įsitikinęs, kad Amerikos Kongresas suteiks reikiamą paramą Ukrainai“, – sakė O. Scholzas žurnalistams Berlyne po pokalbio telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu). J. Bidenas antradienį skambino sąjungininkams, kad aptartų šį klausimą.

Ukrainos karo apžvalgininkas Petro Černikas sako, kad okupantai ruošiasi galimam Krymo tilto sunaikinimui, nes paskutiniu metu rusai pradėjo tobulinti ir rengti naujas geležinkelio linijas laikinai okupuotose teritorijose.   Pasak karo eksperto, Rusija suvokia, kad Ukraina gali prasibrauti per pietinį frontą ir pasiekti šiaurinę Azovo sritį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija turi daug draugų Europoje, tačiau savo pozicijos tokie žmonės garsiai nereiškia ir tai nutyli, skelbia propagandinė Rusijos naujienų agentūra TASS.   Pasak V. Putino, Vakaruose yra daug „tradicinių vertybių“ šalininkų, tačiau jie elgiasi tyliau nei oponuojanti pusė. Kaip ir dera Kremliaus propagandinei linijai, V. Putinas savo komentare kalbėjo apie draugus, kuriuos reikia gelbėti nuo supuvusių Vakarų.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį nurodė, kad artimiausiu metu ketina pasakyti kalbą apie paramos Ukrainai svarbą. Apie tai jis paskelbė didėjant spaudimui, susijusiam su tuo, kad į JAV vyriausybės savaitgalį sudarytą biudžeto susitarimą, kuris buvo pasiektas priešinantis griežtosios linijos respublikonams, nebuvo įtraukta jokia nauja pagalba Kyjivui.

JAV prezidentas Joe Bidenas  trečiadienį paragino nutraukti politinius nesutarimus Vašingtone, kad būtų užkirstas kelias politiniams neramumams šalyje. Prezidento raginimas nuskambėjo po to, kai antradienį kraštutinių dešiniųjų respublikonai per istorinį balsavimą nušalino Keviną McCarthy nuo JAV Atstovų Rūmų pirmininko pareigų. „Turime pakeisti nuodingą atmosferą Vašingtone“, – Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.

Suomijos policija trečiadienį pranešė, kad sužlugdė didelę kontrabandos operaciją, susijusią su Švedijos organizuotu nusikalstamumu, sulaikė 30 asmenų ir konfiskavo 100 kg narkotikų. „Helsinkio policija ir Nacionalinis tyrimų biuras išaiškino didelę tarptautinę narkotikų prekybos organizaciją“, – pranešė policija. Tyrėjai teigė, kad grupė sunkvežimiais į Suomiją atgabeno daugiau kaip 300 kg kokaino, amfetaminų, ekstazio tablečių ir kanapių.

Rusija dalį Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno iš nuolat Ukrainos pajėgų atakuojamo Sevastopolio perkelia į Novorosijską Krasnodaro srityje, skelbia UNIAN, cituodami „Meduza“.  Analitikas MT Andersonas spalio 2 dieną pasidalino „Planet Labs“ palydoviniais vaizdais, kurie rodo, kad dvi fregatos „Admiral Essen“ ir „Admiral Makarov“, taip pat trys povandeniniai laivai, penki dideli desantiniai laivai ir keli maži raketiniai laivai buvo perkelti į Novorosijską.

JAV perdavė Ukrainai iš Irano konfiskuotus ginklus ir šovinius, o tai gali padėti Ukrainos kariuomenei, kuri turi kritinį amunicijos trūkumą, skelbia CNN.   Trečiadienį JAV centrinė vadovybė paskelbė, kad pirmadienį Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms jau perdavė daugiau nei milijoną konfiskuotų Irano šaudmenų.  „Vyriausybė įgijo nuosavybės teisę į šiuos ginklus 2023 m. liepos 20 dieną“, – sakoma pareiškime.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Razmanas Kadyrovas ėmė viešai ginti Rusijos propagandistę Margaritą Simonian, kuri pasidalijo šokiruojančia mintimi, kad Rusijai virš Sibiro reikėtų susprogdinti termobranduolinę bombą, taip „pamokant“ Vakarus ir atjungiant viso pasaulio elektroniką.   Dėl tokių M. Simonian žodžių net pačioje Rusijoje kilo pasipiktinimas ir buvo kreiptasi į teisėsaugą, tačiau Kremliaus statytinis R. Kadyrovas ėmė ją ginti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas deda visas pastangas, kad per ateinančius kelis mėnesius šalis būtų aprūpinta kuo didesniu kiekiu oro gynybos sistemų. „Darome viską, kad iki žiemos Ukrainai būtų suteikta daugiau oro gynybos sistemų“, – sakė V. Zelenskis. „Beje, dabar laukiame tam tikrų sprendimų iš savo partnerių“, – pridūrė jis.

Vengrų užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad jo šalis iš Kyjivo nori garantijų, jog Vengrijos bankas, neseniai išbrauktas iš Ukrainos Rusijos karo rėmėjų sąrašo, ateityje nebus vėl į jį įtrauktas, o tai yra ženklas, kad Budapeštas gali būti nepasirengęs atšaukti savo veto dideliam karinės pagalbos Ukrainai paketui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Azerbaidžano vadovas Ilhamas Aliyevas telefoninio pokalbio metu patvirtino abiejų šalių teritorinio vientisumo principus. Pokalbis įvyko po to, kai praėjusį mėnesį po žaibiškos karinės operacijos Azerbaidžanas perėmė Kalnų Karabacho kontrolę. „Dar kartą patvirtinome savo įsipareigojimą laikytis valstybių suverenumo ir teritorinio vientisumo principų“, – teigė abu vadovai.  Telefoninio pokalbio įrašą paskelbė Ukrainos prezidento biuras.

Jungtinėse Valstijose į policijos pastatą automobiliu įvažiavo vyras. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip į amerikiečio vizitą policijoje reagavo pareigūnai: iškart vyrą suėmė – jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos, mat nusikaltimų pareigūnai nustatė ne vieną. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip į policijos pastatą Naujojo Džersio valstijoje išversdamas sienas, duris ir baldus įskriejo automobilis. Netrukus iš automobilio išlipo vyriškis ir entuziastingai iškėlė rankas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatmeta, kad šalyje karo metu gali būti surengti prezidento rinkimai.   Kad rinkimai įvyktų, valdžia turi įvykdyti kelias sąlygas, televizijai „Sky TG24“ kalbėjo V. Zelenskis.   „Situacija sudėtinga, bet rinkimai Ukrainoje gali įvykti, jei parlamentui pavyks išspręsti visas problemas. Svarbu rinkimus organizuoti saugiai, kad žmonės balsuotų be grėsmės būti užpulti.

Ukraina nurodė, kad trečiadienio naktį Belgorodo pasienio regione smogė Rusijos oro gynybos sistemai. Nuo birželio, kai Kyjivas pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą, su Ukraina besiribojantys Rusijos regionai kaltina ukrainiečių pajėgas dėl beveik kasdienių dronų smūgių ir apšaudymų. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs šaltinis iš Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) naujienų agentūrai AFP sakė, kad ukrainiečių pajėgos smogė strateginei oro gynybos sistemai netoli Rusijos miesto Belgorodo.

Vienas iš pagrindinių Rusijos propagandos veidų Margarita Simonian šokiravo net ir pačius rusus, paraginusi „kur nors virš Sibiro susprogdinti termobranduolinę bombą, kad visame pasaulyje elektronika atsijungtų“. Dėl tokių jos viešų pasvarstymų net ir pačioje Rusijoje buvo kreiptasi ir į teisėsaugą.

Australijos sostinėje Sidnėjuje kilo gaisras, kurį sukėlė sprogęs elektrinio dviračio ličio jonų akumuliatorius. Naujojo Pietų Velso ugniagesių ir gelbėjimo tarnybos išplatintame šiurpiame vaizdo įraše matyti, kaip iš kambario po sprogimo išbėgo vienas vyras. Kitas buvo labai šalia, tačiau jam sužeidimų išvengti pavyko. Nelaimė nutiko spalio 4 dieną, viename Sidnėjaus hostelių. Po sprogimo iš kambario išbėgo 20-metis su kuprine.

Jungtinės Karalystės premjero Rishi Sunako kalba Konservatorių partijos metinėje konferencijoje Mančesteryje trečiadienį davė pradžią kitąmet įvykti turinčių visuotinių rinkimų kampanijai. Be kita ko, jis nutraukė ilgai besitęsiančias spekuliacijas paskelbdamas, kad atsisako dalies greitojo geležinkelio linijos HS2 įgyvendinimo. „Aš baigiu šią ilgai užsitęsusią sagą“, – sakė R. Sunakas, patvirtindamas, kad šiaurinė HS2 atkarpa yra atšaukiama.

Rytų Kroatijoje trečiadienį kilo didžiulis gaisras. „ABC News“ praneša, kad čia degė plastiko gamykla.   Leidinys skelbia, kad vietos valdžia paprašė gyventojų neiti į lauką, o namuose langus laikyti uždarytus.   Užfiksuotose įvykio vietos vaizdo įrašuose matyti į dangų kylantys juodų, tirštų dūmų bei liepsnų stulpai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę lankysis Kirgizijoje, trečiadienį pranešė šios Vidurio Azijos šalies valdžios institucijos. Tai bus pirmoji V. Putino kelionė į užsienį po to, kai kovą Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė jo arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją.

Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas trečiadienį pažadėjo priimti teisės aktų tabako vartojimui mažinti, sakydamas, kad „nėra saugaus rūkymo lygio“. „Siūlau, kad ateityje [minimalų] amžių [rūkalams įsigyti] kasmet didintume vieneriais metais. Tai reiškia, kad šiandieniniam keturiolikmečiui niekada nebus teisėtai parduota cigaretė, ir jie bei jų karta galės užaugti nerūkantys“, – sakė R. Sunakas metinėje Konservatorių partijos konferencijoje.

Kremliaus paskirtas okupuotos Zaporižios srities Ukrainoje „gubernatorius“ Jevgenijus Balickis atvirai paragino Rusiją įsiveržti į Suomiją, Lenkiją ir Baltijos šalis. Šios invazijos tikslas, kaip interviu „RIA Novosti“ sakė J. Balickis, turėtų būti Rusijos imperijos iki 1917 m. atkūrimas. „Kai bolševikų perversmas supurtė Rusijos imperiją ir pasuko jos vystymąsi kitu keliu, ji prarado daug savo pavaldinių.