Rusija

Rusijos tyrėjai penktadienį pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš besilaukiančią vieno Sibiro miesto tarybos narę, kuri yra viena iš paskutiniųjų kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygių, dar neišvykusių iš šalies ir nepasiųstų už grotų. Tyrimų komitetas pranešė, kad pradėjo baudžiamąjį tyrimą Chelgos Pirogovos atžvilgiu dėl melagingos informacijos apie kariuomenę paskleidimo. Ch.

Europos Sąjunga penktadienį atsargiai pasveikino Rusijos ir Ukrainos susitarimus su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo, galinčio palengvinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, dėl kurios milijonams žmonių gresia badas. „Šiandienos Stambulo susitarimas yra žingsnis teisinga kryptimi, – per „Twitter“ parašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. – Raginame jį skubiai įgyvendinti.

„Siemens“ turbina, neva dėl kurios nebuvimo Rusija sumažino dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream 1“, įstrigo Vokietijoje, nes Maskva iki šiol nedavė oficialaus leidimo jos gabenimui į Rusiją, skelbia „Deutsche Welle“, cituojanti „Reuters“ pranešimą, kuriame agentūra remiasi dviem informuotais šaltiniais.

Kyjivas penktadienį pareiškė, kad sutartį dėl Rusijos kariuomenės invazijos sutrikdyto Ukrainos grūdų eksporto atnaujinimo pasirašys tik su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, atmesdamas galimybę sudaryti kokių nors tiesioginių susitarimų su Maskva. „Ukraina nepasirašys jokių dokumentų su Rusija. Pasirašysime sutartį su Turkija ir JT“, – per „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas. Jis pridūrė, kad Rusija pasirašys pasirašys atskirą „veidrodinį“ susitarimą.

Rusijos Teisingumo ministerija siekia uždaryti Žydų agentūros – Izraelio organizacijos, kuri rūpinasi žydų repatriacija ir įkurdinimu – padalinį Rusijoje, ketvirtadienį informavo Maskvos teismas. „Teismas gavo iš Teisingumo ministerijos pagrindinio departamento administracinį skundą prašant išformuoti... organizaciją „Parama ryšiams su žydų diaspora, Žydų agentūra „Sokhnut“, – sakė Maskvos Basmano rajono teismo atstovė Jekaterina Buravcova. Ją citavo rusų naujienų agentūros.

Rusijos Federacijos vyriausybė penktadienį pareiškė išplečianti savo „nedraugiškų valstybių“ sąrašą. Jį papildė penkios Europos valstybės: Graikija, Danija, Slovėnija, Kroatija ir Slovakija. „Vyriausybė atnaujino užsienio valstybių, kurios imasi nedraugiškų veiksmų prieš Rusijos diplomatines ir konsulines atstovybes užsienyje, sąrašą. Sąraše yra Graikija, Danija, Slovėnija, Kroatija ir Slovakija“, – rašoma vyriausybės pranešima.

Nuo Moldovos atsiskyrusios, Rusijos karių saugomos, bet pasaulyje nepripažintos Padniestrės Moldavijos Respublikos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad ši Moldovos teritorija planuoja „skelbti nepriklausomybę su tolimesniu prisijungimu prie Rusijos Federacijos“. „Padniestrės vektorius per visus respublikos egzistavimo metus išlieka nepakitęs, kas atsispindi ir 2006 metų rugsėjo 17-osios referendume, kur aiškiai įvardinta: nepriklausomybė su tolimesniu prisijungimu prie Rusijos Federacijos l...

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį kreipsis į Arabų Lygą jos būstinėje Kaire, pranešė ši organizacija. Kalbą jis pasakys kelios dienos po to, kai Rusija dalyvavo Irano – kai kurių arabų valstybių priešininko – surengtame viršūnių susitikime. S. Lavrovas susitiks su Arabų Lygos vadovu Ahmedu Aboul Gheitu ir 22 šį bloką sudarančių valstybių atstovais, ketvirtadienį paskelbė organizacija.

Ukraina ir Rusija penktadienį pasirašys susitarimą, kuriuo siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę ir sudaryti sąlygas grūdų gabenimui per Juodąją jūrą, pranešė Turkijos prezidentūra. „Grūdų gabenimo susitarimo pasirašymo ceremonija, kurioje dalyvaus prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, vyks (penktadienį), dalyvaujant Ukrainai ir Rusijai“, – sakė Turkijos prezidento biuras.

Maždaug 15 tūkst. rusų žuvo per penkis mėnesius trunkančią invaziją Ukrainoje, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria daug didesnių nuostolių, nei tikėtasi, sakė amerikiečių ir britų žvalgybos vadai. Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos tarnybos MI6 vadovas Richardas Moore'as (Ričardas Muras) ketvirtadienį sakė, kad 15 tūkst. žuvusiųjų tikriausiai yra nuosaikus įvertinimas ir žymi V. Putino, kuris tikėjosi greitos pergalės, nesėkmę.

Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė sankcijas 10 sirų, kaltinamų samdinių verbavimu kovoti už Rusiją Ukrainoje. Pagal sankcijas įšaldomas šių asmenų turtas, uždraudžiama išduoti jiems vizas. Šie 10 sirų ir dvi privačios saugumo firmos buvo papildomai įtraukti į ES sankcijų sąrašą, skelbiamą oficialiajame bloko leidinyje.

 Maskva „apsvarstys“ Budapešto prašymą šiais metais parduoti daugiau dujų, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Šiandien mūsų kolegos išreiškė Vengrijos vyriausybės susidomėjimą nauju gamtinių dujų pirkimu šiais metais. Šis prašymas bus... apsvarstytas“, – sakė S. Lavrovas per spaudos konferenciją su Maskvoje viešinčiu vengrų užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto (Pėteriu Sijartu). „Labai vertinu mūsų santykius.

 Į Zaporižios atominės elektrinės 1-ojo bloko mašinų salę rusų pajėgos atvilko ne mažiau kaip 14 sunkiosios karinės technikos vienetų, taip pat ginklų ir sprogmenų, ketvirtadienį pranešė Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Enerhoatom“. Arsenalas yra visai šalia įrangos, užtikrinančios turbogeneratoriaus darbą, įskaitant pagrindinį alyvos baką. Ten esanti lengvai užsideganti alyva šaldo garo turbiną. Šalia taip pat yra sprogaus vandenilio, naudojamo generatoriui aušinti.

 Vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) ketvirtadienį vyks į Maskvą savo šalies vardu aptarti, kaip įsigyti daugiau rusiškų dujų, pranešė Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“. „Siekdama užtikrinti Vengrijos energijos tiekimo saugumą, vyriausybė nusprendė įsigyti papildomus 700 mln.

Vienoje iš Maskvos daugiabučių laiptinių buvo aptiktas Federalinės saugumo tarnybos (FSB) atsargos generolo-majoro kūnas, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Jis pasižymėjo savo aršiu V. Putino politikos palaikymu Rusijos žiniasklaidoje. Televizijos REN TV duomenimis, Jegvenijaus Lobačiovo žmona policijai pasakojo, kad jos 76-erių vyras „išėjo pasivaikščioti“, bet taip ir negrįžo.

Rusijai ketvirtadienį atnaujinus dujų tiekimą Europos Sąjungai, Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad dujų tiekimo į bloką problemas sukėlė sankcijos, kurios lemia „techninius sunkumus“. „Visi su tuo susiję techniniai sunkumai kyla dėl apribojimų, kuriuos įvedė Europos šalys“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jo teigimu, kaltinimai, kad Maskva dujų tiekimą naudoja kaip politinį šantažą, yra „visiškai“ nepagrįsti.

Šveicarijos ir Švedijos inžinerijos milžinė ABB ketvirtadienį paskelbė pasitrauksianti iš Rusijos dėl karo Ukrainoje ir su tuo susijusių tarptautinių sankcijų Maskvai. Grupė apskaičiavo, kad Rusijos rinkai tenka tik 1 ar 2 proc. visos ABB metinės apyvartos, o sprendimas antrojo ketvirčio rezultatams atsieis maždaug 57 mln. JAV dolerių. „ABB nusprendė pasitraukti iš Rusijos rinkos dėl vykstančio karo Ukrainoje ir susijusių tarptautinių sankcijų poveikio“, – sakoma grupės pranešime.

Vokietijos leidinys DW skelbia, kad Rusija ketvirtadienį atnaujino dujų tiekimą į Europą dujotiekiu  „Nord Stream 1“, kuris nuo liepos 11 dienos neveikė dėl techninės profilaktikos. Vis dėlto energijos išteklių srautas, kaip ir baimintasi, dabar yra daug mažesnis nei šio dujotiekio pajėgumai. Europa buvo susirūpinusi, ar Maskva nuspręs atnaujinti dujų tiekimą žadėtąją liepos 21-ąją.

Europa su nerimu laukia, kada ketvirtadienį, pasibaigus suplanuotiems itin svarbaus vamzdyno techninės priežiūros darbams, bus atnaujintas rusiškų dujų tiekimas, nuo jų itin priklausomai Vokietijai kaltinant Kremlių, kad šis naudoja energiją kaip „ginklą“. Eksporto dujotiekio „Nord Stream“ darbas po dešimt dienų trukusių kasmetinių techninės priežiūros darbų turėtų būti atnaujintas 4 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku.

Vokietijos dujotiekių operatorė „Gascade“ trečiadienį pareiškė mananti, kad, ketvirtadienį užbaigus dujotiekio „Nord Stream 1“ techninės priežiūros darbus, rusiškų dujų tiekimas šia jungtimi bus atnaujintas, kaip ir planuota. „Manome, kad pagal šiuo metu pareikštus kiekius (liepos 20 dieną 15 val.), dujų tiekimas „Nord Stream“ bus atnaujintas prieš techninę priežiūrą buvusiame lygyje (40 proc. perdavimo pajėgumų)“, – pareiškė bendrovė trečiadienį paskelbtame pranešime.

Ukrainos pirmoji ponia trečiadienį emocingai paragino JAV įstatymų leidėjus atsiųsti jos šaliai daugiau ginklų kovai su agresore Rusija, pabrėžusi, jog kalba milijonų tėvų, bijančių dėl savo vaikų, vardu. Sekdama savo vyro prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris virtualiai kreipdamasis į Kongresą pasitelkė vaizdinę medžiagą, pavyzdžiu, Olena Zelenska rodė įstatymų leidėjams linksmų vaikų, kuriuos nužudė ar suluošino rusų pajėgos, nuotraukas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį apkaltino Kanadą vilkinant dujotiekio „Nord Stream“ turbinos grąžinimą, nes, anot jo, Otava pati taikosi į Europos rinką. Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ dujų tiekimą Vokietijai dujotiekiu „Nord Stream 1“ pastarosiomis savaitėmis sumažino maždaug 60 proc., aiškindama, jog tai buvo padaryta, nes nėra vienos „Siemens“ dujų turbinos, kuri yra remontuojama Kanadoje.

Rusiškų dujų tiekimo Vokietijai nutraukimas didžiausiai Europos ekonomikai 2022 metais atsieis 1,5 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), trečiadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). 2023 metais neigiamas poveikis būtų dar didesnis ir sudarytų 2,7 proc. BVP, o 2024-aisiais siektų 0,4 proc., nurodoma TVF paskelbtose prognozėse, kuriose daroma prielaida, kad dujų tiekimas buvo sustabdytas birželio 1 dieną.

Kyjivas trečiadienį paragino savo sąjungininkus taikyti Rusijai daugiau sankcijų ir paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, Maskva pareiškus, kad jos kariniai tikslai kaimyninėje šalyje plečiasi. „Rusijos užsienio reikalų ministras, prisipažindamas, kad svajoja užgrobti daugiau Ukrainos žemių, įrodo, jog Rusija atmeta diplomatiją ir koncentruojasi į karą bei terorą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje. „Rusai nori kraujo, o ne derybų.

Europos Sąjungos šalys trečiadienį sutarė nauju sankcijų paketu suvaržyti Ukrainą užpuolusios Rusijos aukso eksportą ir įšaldyti didžiausio šios valstybės banko turtą. „Pagrindinis tikslas – suderinti [sankcijas] su G-7 (Didžiojo septyneto) partneriais, sustiprinti įgyvendinimą ir prireikus pašalinti spragas“, – tviteryje parašė ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios Čekijos vyriausybė. Bendrija iki šiol yra patvirtinusi šešis sankcijų Rusijai dėl invazijos į Ukrainoje paketus.

Europos verslo konfederacija trečiadienį įspėjo, jog bet koks sprendimas riboti ekonominį aktyvumą siekiant mažinti rusiškų dujų vartojimą Europoje turės katastrofiškų padarinių. „Priverstinis gamybos mažinimas turės katastrofiškų ekonominių padarinių, o verslui padarys dažnai neatitaisomą žalą“, – pareiškė „BusinessEurope“ generalinis direktorius Markusas Beyreris po to, kai Europos Komisija paviešino planą, pagal kurį bus siekiama 15 proc.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina „esant dabartinei padėčiai“ neturi prasmės, Maskvai tęsiant puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje. „Esant dabartinei padėčiai tai neturi jokios prasmės“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu valstybinei žiniasklaidai, kalbėdamas apie taikos derybas su Kyjivu.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad Rusija naudoja remontui išsiųstos turbinos nebuvimą kaip „pasiteisinimą“ apriboti dujų tiekimą pagrindiniu dujotiekiu, kuris šią savaitę turėtų vėl būti prijungtas prie tinklo.

Didžiosios Britanijos ir Vokietijos tabloidai suskubo skelbti, kad Vakarų šalių sankcijų sąrašuose esantis Rusijos Dūmos parlamentaras Vladimiras Plotnikovas laisvai keliauja po Europos šalis ir atostogauja su savo dukra. Nepaisant to, kad buvo supainioti du Rusijos politikai identišku vardu ir pavarde, antrasis Plotnikovas sankcijų sąrašuose dar, tikėtina, nėra atsidūręs tik dėl to, kad tėra regioninis politikas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagyrė antradienį įvykusias derybas su Irano ir Turkijos vadovais, kalbėdamas po trišalio pasitarimo dėl konflikto Sirijoje, aptemdyto Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį pareiškė, kad taika Ukrainoje bus, tačiau Maskvos sąlygomis, nes Rusijos pajėgos raketomis sugebėjo smogti taikiniams visoje šalyje, net kai jų sausumos puolimas stoja.   Praėjo daugiau nei dvi savaitės nuo paskutinio didelio Rusijos teritorinio laimėjimo – Lisičansko, miesto Rytų Ukrainoje, užėmimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį padėkojo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui už tarpininkavimą derybose dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo ir teigė, kad padaryta tam tikra pažanga. „Noriu padėkoti jums už jūsų tarpininkavimo pastangas“, – sakė V. Putinas R. T. Erdoganui per susitikimą Teherane. „Jums tarpininkaujant mes pasistūmėjome į priekį, – kalbėjo V. Putinas. – Dar ne visi klausimai išspręsti, bet jau vien tai, kad vyksta judėjimas, yra gerai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį atvyko į Teheraną, į susitikimą su Irano ir Turkijos lyderiais dėl Sirijos, kurį temdo Maskvos karas Ukrainoje, pranešė valstybinė televizija. V. Putinas tik antrą kartą nuo vasario 24 dienos, kai įsakė savo pajėgoms įsiveržti į Ukrainą, išvyko į užsienį, kad galėtų dalyvauti trišaliame susitikime Irano sostinėje.

Europos Komisija nemano, kad Rusija atnaujins dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream 1“ po to, kai šią savaitę bus užbaigta planuota šio dujotiekio techninė priežiūra, antradienį pareiškė už biudžetą ir administravimą atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas, kurį cituoja agentūra „MarketWatch“. „Dirbame remdamiesi prielaida, kad jis [dujotiekis] neatnaujins veikimo“, – pareiškė jis reporteriams Singapūre.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį atvyko į Teheraną, į susitikimą su Irano ir Turkijos lyderiais dėl Sirijos, kurį temdo Maskvos karas Ukrainoje, pranešė valstybinė televizija. V. Putinas tik antrą kartą nuo vasario 24 dienos, kai įsakė savo pajėgoms įsiveržti į Ukrainą, išvyko į užsienį, kad galėtų dalyvauti trišaliame susitikime Irano sostinėje.

Rusijos valstybės valdoma dujų milžinė „Gazprom“ tvirtina, kad dujų tiekimas Europai sumažintas dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių, antradienį pranešė du stambūs Rusijos dujų koncerno klientai Vokietijoje, dar padidinę nuogąstavimus dėl tolesnių tiekimo sutrikimų.

 Per Lietuvą nuo ketvirtadienio kursuos papildomas – ketvirtas traukinys iš Rusijos į Kaliningradą, BNS patvirtino „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). „Tai yra standartinio tarptautinio metinio tvarkaraščio traukinys.

Niekieno jau tikriausiai nebestebina ir daugelis savo kišenėmis pajuto, kad visoje Europoje auga maisto kainos, o artėjant žiemai kyla baimės dėl dujų trūkumo. Aiškiai matyti, kad karą Ukrainoje pradėjęs Vladimiras Putinas maistą, degalus ir trąšas naudoja kaip spaudimo priemonę prieš Vakarų šalis. Rusija pereina į karo ekonomiką.

Maskvos teismas skyrė JAV technologijų milžinei „Google“ 21 mlrd. rublių (360 mln. JAV dolerių) baudą už tai, kad ji nepašalino turinio apie Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje, pirmadienį pranešė Rusijos ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūros „Roskomnadzor“. Pasak agentūros, „Google“ priklausanti vaizdo įrašų platforma „YouTube“ neužblokavo „klaidingos informacijos“ apie Rusijos veiksmus Ukrainoje, taip pat „ekstremistinės ir teroristinės propagandos“ bei turinio, „kviečiančio nepilname...

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių negalinti įvykdyti su dujų tiekimu susijusių įsipareigojimų bent vienam stambiam klientui Europoje, praneša naujienų agentūra „Reuters“. „Gazprom“ laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra ir kuriuo dujų milžinė greičiausiai siekia apsisaugoti nuo galimų reikalavimų dėl kompensacijų, teigiama, kad įsipareigojimų neįmanoma įvykdyti dėl „neįprastų“ aplinkybių.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, jog po Maskvos invazijos į Ukrainą alternatyvių tiekėjų ieškanti Europos Sąjunga (ES) siekia dukart padidinti dujų importą iš Azerbaidžano. Maskvai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, gamtinių dujų tiekimas tapo ginklu Rusijos santykiuose su Europa. „Europos Sąjunga renkasi patikimesnius energijos tiekėjus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį susitiks Teherane aptarti Ukrainos grūdų eksporto mechanizmų, pirmadienį pranešė Kremlius. Jiedu susitiks Irano sostinėje, karui Ukrainoje smarkiai stabdant vienos didžiausių pasaulyje kviečių ir kitų grūdų eksportuotojų krovinių gabenimą ir kurstant būgštavimus dėl maisto stygiaus pasaulyje.

Ukrainos prezidento biuro patarėjas Andrijus Smyrnovas patikslino, kad šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Ivanas Bakanovas yra ne atleisti, o nušalinti, kol vyksta tyrimai. Tai A. Smyrnovas sakė per nacionalinį telemaratoną, rašo Ukrainos naujienų portalas TSN.

Lietuviai jau savo kišenėmis jaučia, kaip brangsta dujos. Tačiau ekspertai sako, kad Lietuvai pasisekė labiau nei kitoms Europos Sąjungos valstybėms, kurios yra daug labiau priklausomos nuo rusiškų dujų. Tad kas laukia ES valstybių žiemą? Kas laukia Lietuvos? Ar Rusija nuspręs užsukti dujų kranelį Europai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja energetikos ekspertas, ekonomistas Vidmantas Jankauskas ir EK narys Virginijus Sinkevičius.

Baltarusiškame pasienio su Lenkija mieste Breste sekmadienio popietę kilo tikra panika dėl druskos. Pasklidus gandams apie galimą pabrangimą miesto gyventojai puolė į parduotuves ir tiesiog nušlavė lentynas. Vietos žiniasklaida skelbia, kad dar iki liepos 17-osios pietų parduotuvėse buvo ramu, tačiau vėliau prasidėjo tikras ažiotažas. Parduotuvėse susiformavo milžiniškos eilės, o druska akimirksniu dingo iš lentynų.

Rusijos žurnalistė Marina Ovsianikova, kovą išgarsėjusi dėl valstybinės televizijos tiesioginiame eteryje surengtos protesto akcijos prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje, pirmadienį pranešė, kad buvo paleista po kelių areštinėje praleistų valandų.     „Esu namuose. Viskas gerai“, – parašė ji praėjusią naktį socialiniame tinkle „Facebook“. „Dabar žinau, kad geriau išeiti iš namų su pasu ir rankine“, – pridūrė žurnalistė.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Vyriausioji žvalgyba perėmė Rusijos kario telefoninį pokalbį.  Pokalbio metu rusų karys prisipažino seseriai, kad Ukrainoje nužudė bent du civilius, praneša „Ukrinform“. Okupantas kalbėjo, kad vienaa iš nužudytųjų buvo moteris. Jis teigė, kad pats nužudė moterį, nes ji kaime buvo snaiperė. Taip pat jis prisipažino nužudęs vyrą. Rusas pasakojo, kad vyras atsiklaupęs prašė jo nežudyti, tačiau okupantas vis tiek šovė.

Artėjant Rusijos prezidento Vladimiro Putino 70-mečiui ir 23-iems valdymo metams, spėlionės apie galimą jo įpėdinį  – nerimsta, rašo Jamestown Foundation analitikas Aslanas Doukajevas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino rusų bazes Lazurnėje ir Alčevske. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas, praneša „Ukrinform“. „Dega ir sprogsta dar vienas sandėlis. Šį kartą daug sprogimų sklinda iš Lazurnės", – rašoma pranešime.