Rusija

Suomija ketvirtadienį sumažino Rusijos piliečiams išduodamų vizų skaičių iki 10 proc. ankstesnės apimties dėl didėjančio nepasitenkinimo galimybe rusams mėgautis turistinėmis kelionėmis vykstant karui Ukrainoje. Suomija, turinti ilgiausią iš visų Europos Sąjungos valstybių narių sieną su Rusija, apie šį sprendimą paskelbė rugpjūtį, didėjant politikų ir paprastų piliečių spaudimui apriboti rusų turistų judėjimą per šią Šiaurės šalį dėl besitęsiančio Maskvos karo prieš Ukrainą.

  Ukrainai dar trūksta ginklų laimėti karą prieš Rusiją, o Vakarų politikams – lyderystės padėti kariaujančiai šaliai, jie mieliau renkasi pataikauti savo rinkėjams, sako Rusijos opozicionieriai bei ekspertai.

Rusijos pajėgos į savo kontroliuojamas teritorijas per prievartą perkelia Ukrainos civilius gyventojus, įskaitant bėgančius nuo karo veiksmų, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) ataskaitoje.  Priverstinis perkėlimas „yra rimtas karo įstatymų pažeidimas, prilygstantis karo nusikaltimams ir galimam nusikaltimui žmoniškumui“, teigia teises ginanti organizacija.

Kremlius ketvirtadienį pasmerkė Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų sprendimą sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą ir įspėjo apie galimas atsakomąsias priemones. „Tai blogai rusams.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „Moldova turi suprasti, jog grėsmių rusų taikdariams Padniestrėje kūrimas bus vertinamas kaip Rusijos puolimas“. Moldovos prezidentė Maya Sandu neseniai pareiškė, kad šalis neturi garantijų, jog Rusijos agresija prieš Ukrainą nepasikartos ir jos valdomoje šalyje. „Mes negalime nematyti Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Moldova turi neutralitetą, tačiau kur yra garantija, kad rusai jo laikysis? Žmonės nerimauja“, – aiškino ji.

Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ viceprezidentas Ravilis Maganovas rastas iškritęs pro Maskvos centrinės klinikinės ligoninės langą, skelbiama vietos žiniasklaidoje. Jo kūną aptiko ligoninės darbuotojai. Įvykio vietoje dirba policija, viena iš įvykio versijų yra savižudybė. „Mash“ šaltinių teigimu, R. Maganovas gydėsi ligoninės terapijos skyriuje dėl problemų su širdimi. „Ren TV“ skelbiama, kad 67-erių naftininkas gydėsi skyriuje, kuris buvo pastato 6-ajame aukšte.

Mirus paskutiniam SSRS lyderiui Michailui Gorbačiovui, popiežius Pranciškus trečiadienį pareiškė užuojautą dėl jo mirties. Popiežius nusiuntė žinutę M. Gorbačiovo dukrai Irinai Gorbačiovai, rašoma „Vatican News“. Teigiama, kad popiežius pareiškė „nuoširdžią užuojautą“ M. Gorbačiovo šeimos nariams ir tiems, kurie buvusį SSRS lyderį laikė vertingu veikėju.

Vengrija trečiadienį pranešė, kad Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ rugsėjo ir spalio mėnesiais dar labiau padidins gamtinių dujų tiekimą šiai Europos Sąjungos narei. Šis Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto pranešimas pasirodė Maskvai sumažinus arba visiškai sustabdžius tiekimą daugeliui Europos valstybių, kurios Rusijai taiko sankcijas dėl jos pajėgų invazijos į Ukrainą. Tai gerokai pakėlė dujų ir energijos kainas.

Paskutiniojo Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo, kuris mirė sulaukęs 91 metų, laidotuvės vyks šeštadienį Maskvoje, pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi velionio dukra ir jo fondu. Atsisveikinimo su M. Gorbačiovu ceremonija vyks rugsėjo 3-iąją Maskvos Kolonų salėje. M. Gorbačiovo fondo spaudos tarnyba pranešė, kad ceremonija vyks nuo 10 val. iki 14 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku ir bus atvira visiems.

Per pirmąjį pusmetį į Latvijos požeminę Inčukalno saugyklą iš Rusijos gautų gamtinių dujų pripumpuota 71 proc. mažiau prieš metus, tuo tarpu per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą importuotų – 13 kartų daugiau, pranešė šios saugyklos ir Latvijos magistralinių dujotiekių operatorė „Conexus Baltic Grid“. Jos duomenimis, per šešis šių metų mėnesius iš Rusijos gauta 2,7 teravatvalandės (TWh), o per tą patį laikotarpį pernai – 9,6 TWh gamtinių dujų.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą.

 Įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį gyrė paskutinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą, kuris mirė sulaukęs 91 metų, už taikų pasitraukimą iš valdžios. „Jis paliko valdžią taikiai ir savanoriškai, gerbdamas savo rinkėjų valią.

Lenkija ir trys Baltijos šalys trečiadienį pareiškė svarstančios galimybę nebeįsileisti Rusijos piliečių, jei to nepadarys visa Europos Sąjunga. Į dviejų dienų neformalias derybas Prahoje susirinkę bloko užsienio reikalų ministrai tariasi dėl vizų rusų turistams ribojimo reaguojant į Maskvos agresiją prieš Ukrainą. Čekija šį pusmetį rotacine tvarka pirmininkauja ES.

Vos pasirodžius naujienai apie paskutinio SSRS M. Gorbačiovo mirtį, įrašą apie tai savo „Facebook“ paskyroje publikavo Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas „Prisimenu kai 1982–1985 m. vienas po kito buvo nuo deguonies atjungiami generaliniai sekretoriai, Michailas Gorbačiovas Vakaruose sukėlė euforiją. Ne iškart, bet sukėlė. Bet jis buvo nusikalstamos partijos lyderis ir prigimties nepakeisi.

Mirė paskutinis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas, rašo rusų naujienų agentūra TASS. Jis ėjo 92-uosius metus.  „Michailas Sergejevičius Gorbačiovas mirė šį vakarą po sunkios ir ilgos ligos“, – rusų žiniasklaidoje cituojama Maskvos centrinė klinikinė ligoninė. Rusijos žiniasklaidoje taip pat pažymima, kad Vokietijoje gyvenęs paskutinis SSRS vadovas turėjo problemų su kepenimis, o į Maskvą atvyko atlikti hemodializės.

Vokietija antradienį pasiūlė kompromisą pastaruoju metu ES svarstomu klausimu, ar rusų turistams turi būti uždrausta keliauti į bloką. „Manau, kad Prahoje galime rasti gerą sprendimą“ per antradienį prasidėsiantį dviejų dienų trukmės ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, sakė Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock.

Rusijos prokurorai antradienį paprašė skirti 24 metus kalėjimo buvusiam žurnalistui Ivanui Safronovui, kuris kaltinamas išdavyste dėl tariamo valstybės paslapčių atskleidimo, pranešė Rusijos naujienų agentūros. „Prokuroras prašė nuteisti Ivaną 24 metams griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ po uždaro posėdžio sakė I. Safronovo advokatas Dmitrijus Katčevas. Anksčiau šiemet prieš teismą stojęs I. Safronovas pareiškė esąs nekaltas ir pasmerkė bylą.

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas paskelbė, kad per artimiausius 3 mėnesius apie 200 tūkst. rusų gali likti be darbo. Kalbėdamas vyriausybės komisijoje dėl Rusijos ekonomikos galimybių sankcijų sąlygomis jis pažymėjo, kad būtina būti pasirengus masiniam nedarbui. „Tačiau ir nematomas nedarbas pas mus taip pat yra. Kalbėta apie 200 tūkst. ar kiek daugiau žmonių, kurie, tikėtina, galės prarasti darbą artimiausią ketvirtį.

Kremlius antradienį įspėjo, kad reaguos, jei Europos Sąjunga, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, apsunkins rusų keliones į bloką. ES valstybės susiskaldžiusios dėl siūlymo uždrausti išduoti vizas rusams: vienos jį visiškai palaiko, kitos baiminasi, kad tai užvers duris į užsienį bėgantiems rusų disidentams. Bloko užsienio reikalų ministrai šį klausimą aptars Prahoje antradienį prasidėsiančiame dviejų dienų susitikime. „Žinome, kad europiečių nuomonės šiuo klausimu skiriasi.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas paprašė Latvijos įšaldyti planus nukelti didžiausią Baltijos šalyse sovietmetį šlovinantį paminklą Rygoje, tačiau toks kreipimasis buvo gautas, kai išmontavimo darbai jau buvo atlikti, BNS pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Pasak ministerijos atstovės Dianos Eglytės, rugpjūčio 26-ąją URM iš Komiteto gavo penkių asmenų skundus dėl galimų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pažeidimų Latvijoje.

Vienam nepriklausomam Rusijos žurnalistui pradėta baudžiamoji byla dėl „ekstremistinės organizacijos finansavimo“ dėl to, kad jis paaukojo nedidelę pinigų sumą kalinamo opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno įsteigtam fondui, pirmadienį pranešė žiniasklaida.

Vos prieš savaitę įvykdytas nusikaltimas, o Rusijos saugumo tarnyba jau antrą pirmadienį paeiliui publikuoja išsamius įtariamųjų veiksmų siužetus. Praėjusią savaitę apkaltinę ukrainietę Nataliją Vovk, šiandien rusų saugumiečiai paviešino informaciją apie pilietį Bohdaną Cyhanenką. Rusų teigimu, B. Cyhanenka į Rusijos teritoriją, kaip ir N. Vovk, atvyko per Estiją. Tačiau atvyko jis diena anksčiau ir tariamai pasirūpino diversijai reikalingais daiktais.

Krymas nesantaikos obuoliu buvo daugelį amžių, dėl jo kovėsi Osmanų imperija, rusai, britai ir net prancūzai, o pusiasalyje nuo seno gyvenę Krymo totoriai patyrė ne vieną tremtį ir persekiojimus. Štai ir dabar Kryme jo gyventojams totoriams jau nebelieka vietos, o ukrainiečiai ir rusai susirėmė dėl pusiasalio.

1939 metais SSRS pradėjo karą su Suomija, kurio scenarijus stebėtinai tiksliai atkartoja dabartinę invaziją į Ukrainą: tai taip pat turėjo būti greitas karas, kurio sėkmę užtikrino didžiulis jėgų pranašumas, jis taip pat buvo pateiktas kaip gynyba ir atsakas į provokacijas. To meto propaganda taip pat kalbėjo apie invazijos naudą civiliams gyventojams, Suomijoje taip pat planuota įrengti marionetinę vyriausybę, rašo The Insider.

Prancūzų europarlamentaras Raphaelis Glucksmannas tikina, kad draudimo rusams lankytis ES teritorijoje priešininkai manipuliuoja argumentais dėl tariamo „gerųjų rusų“ priespaudos. Politikas tikina, kad turistinių vizų išdavimas niekaip neuždraus rusams prašytis pagalbos ES šalyse. Europarlamentaras piktinosi aiškinimais, kad rusams išduodamos turistinės vizos tariamai apsunkins jiems bėgimą nuo V. Putino režimo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį baigdamas vizitą Kanadoje pabrėžė būtinybę stiprinti saugumą Aljanso šiauriniame sparne Rusijai atgrasyti.   „Tolimoji šiaurė yra strategiškai svarbi euroatlantiniam saugumui“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją Kanados oro pajėgų bazėje Kold Leike Albertos provincijoje.  Jis pažymėjo, kad Suomijai ir Švedijai prisijungus prie NATO, septynios iš aštuonių Arkties regiono valstybių bus Aljanso narės.

Rusija penktadienį po keturias savaites trukusios Jungtinių Tautų konferencijos dėl branduolinio nusiginklavimo sutarties užkirto kelią priimti bendrą deklaraciją, Maskvai pasmerkus „politinius“ dokumento aspektus. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi (NPT), kurią kas penkerius metus peržiūri 191 ją pasirašiusi šalis, siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui, skatinti visišką nusiginklavimą ir bendradarbiavimą taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje.

Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį paskelbė, kad šalies karinio oro laivyno lėktuvai yra „parengti“ nešti branduolinį užtaisą. Anksčiau Baltarusijos prezidentas skelbėsi paprašęs iš Kremliaus, kad jam leistų šalies teritorijoje dislokuoti „NATO atgrasantį“ branduolinį ginklą.

Nuo jo užėmimo 2014 metais Krymas buvo geopolitinis trofėjus ir turizmo magnetas. Dabar – nebe. Ukrainiečių pajėgos smūgiuoja karinėms bazėms Rusijos okupuotame pusiasalyje. Kai kurios atakos pavyksta, kitas, regis, sužlugdo smarki priešlėktuvinių sistemų ugnis Bet kokiu atveju, bauginantys sprogimai tirpdo Rusijos nenugalimumo įspūdį ir gadina atostogų nuotaiką. Turistai ištisomis miniomis traukia namo. Neginčijamose Rusijos teritorijose atmosfera taip pat kaista.

Rusija pasienyje su Suomija kasdien sudegina 10 mln. eurų vertės dujų kiekį (300 mln. per mėnesį). Tuo pačiu šalis atsisako tiekti dujas Vokietijai per Ukrainos teritoriją arba didinti savo pačios sumažintą kiekį per „Nord Stream“ dujotiekį. Vietoje to susiformavęs dujų perteklius yra tiesiog naikinamas. BBC rašoma, kad mokslininkai yra sunerimę dėl gamtinių dujų deginimo metu į aplinką patenkančių kenksmingų medžiagų.

Baltarusijos pasieniečiai paskelbė, kad pasienyje su Lenkija, netoli Bresto, ant vieno iš į šalį bandžiusio patekti automobilio dugno buvo aptiktas „daiktas, panašus į sprogmenį“. Pasienio užkarda yra uždaryta, įvykio vietoje dirba išminuotojai. „Šiandien ryte Bresto patikros punkte į Baltarusijos teritoriją bandė patekti automobilis su Rusijos valstybiniais registracijos numeriais. Už „Kia“ automobilio vairo sėdėjo Rusijos Federacijos pilietis.

Praėjusią savaitę Viduržemio jūroje nuskendo 40 metrų ilgio ir 50 mln. dolerių vertės jachta „My Saga“. Vėliau paaiškėjo, kad ji priklausė rusų oligarchui Genadijui Aivazianui. Avarijos jachtoje faktą pirmieji paskelbė Italijos pakrančių apsaugos tarnyba savo „Twitter“ paskyroje. Žinutėje buvo nurodyta, kad jachta nuskendo rugpjūčio 20-ąją, netoli Kalabrijos regiono pakrantės. Jachtą dar bandyta nuplukdyti į uostą, tačiau dėl blogo oro ji pakeliui nuskendo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūčio 25-ąją pasirašė įsaką kuriuo nurodoma nuo 2023-ųjų padidinti kariuomenės karių skaičių iki 1,15 mln. (karių skaičius didinamas dešimtadaliu – 137 tūkst.). Kremlius nenurodė priežasties, dėl kokių priežasčių yra priimtas sprendimas  nuo kitų metų sausio 1 d. didinti karių skaičių.

Rusijos žmogaus teisių aktyvistas Igoris Kaliapinas buvo užpultas policijos pareigūnu prisistačiusio asmens ir turėjo būti hospitalizuotas, ketvirtadienį pranešė prezidentinė Žmogaus teisių taryba. I. Kaliapinas yra Kremliui patariančios Rusijos prezidentinės žmogaus teisių tarybos narys. Daugiau nei du dešimtmečius jis taip pat vadovavo nevyriausybinei organizacijai „Komitetui prieš kankinimus“, kuris įpareigotas pranešti apie teisėsaugos institucijų piktnaudžiavimo atvejus.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas atšaukė savo planuotą dalyvavimą kitą mėnesį Kazachstane vyksiančiame tarpreliginiame susitikime, kur jis turėjo susitikti su popiežiumi Pranciškumi. Apie tai pranešė vienas aukšto rango Ortodoksų Bažnyčios pareigūnas, parodydamas, kad santykiai dėl Rusijos karo Ukrainoje toliau blogėja.

Nuo Vakarų komponentų tiekimo dėl karo Ukrainoje įvestų sankcijų atkirsta Rusijos automobilių pramonė gamybą šiemet sumažino beveik dviem trečdaliais. Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius šalyje pagaminta apytikriai 300 tūkst. lengvųjų automobilių – 64 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.

Tūkstančiams rusų tankų ir šarvuočių tręšiant Ukrainos laukus, pačioje Rusijoje gelbėtojai pristigo vikšrinės technikos gelbėti savo turtą nuo milžiniškų gaisrų Riazanės srityje. Gelbėjimo tarnybos vadovas Aleksandras Kurenkovas pasiskundė, kad tarnyba dažnai pritrūksta specialios technikos, kuri padėtų greičiau susitvarkyti su nelaime. „Padidinto pravažumo vikšrinės technikos panaudojimas įrodo savo efektyvumą kovoje su miškų gaisrais.

Maskvoje dviem mėnesiams buvo sulaikyti du homoseksualūs asmenys, galimai bandę pasimylėti prie atviro lango savo bute. „Baza“ skelbiama, kad besiglamonėjančius vyrus netyčia išvydo priešais esančio namo gyventojos paauglys sūnus, o ši vėliau iškvietė policiją. Dabar dviem vyrams gresia laisvės atėmimo iki 20 metų bausmė.

Rusijos ambasada Latvijoje įteikė protesto notą dėl sovietinių karių paminklo nukėlimo Rygoje. Rusijos atstovai tvirtina, kad šalis „pasilieka teises į atsakomąsias priemones“. „Esame pasipiktinę Latvijos Seimo sprendimu vienašališkai nutraukti 1994 m. balandžio 30 d. Rusijos ir Latvijos tarpvyriausybinio susitarimo 13 straipsnį, įpareigojantį Latvijos pusę užtikrinti memorialinių struktūrų priežiūrą, gerinimą ir išsaugojimą“, – rašoma pranešime.

Rusijos policija trečiadienį sulaikė vieną paskutiniųjų opozicijos veikėjų, tebesančių šalyje ir nepasiųstą už grotų – politiką Jevgenijų Roizmaną. Pasak valstybinės žiniasklaidos, J. Roizmanas, buvęs Uralo miesto Jekaterinburgo meras, buvo sulaikytas už tai, kad komentaruose apie Maskvos karinę kampaniją Ukrainoje „diskreditavo“ Rusijos kariuomenę.

Vladimiro Putino ideologas Aleksandras Duginas atsisveikino su šeštadienį automobilyje susprogdinta savo dukterimi Darja. Liedamas ašaras jis sakė, kad propagandistė žuvo už Rusiją, o Putinas jau apdovanojo ją ordinu už drąsą. Tačiau ką iš tiesų rodo A. Dugino dukters susprogdinimas? Ar tai ženklas, kad Rusija pradėjo irti iš vidaus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius ir politologė Dovilė Jakniūnaitė.

Trečiadienio rytą laikinai užimtame Michailivkos kaime Zaporižioje buvo susprogdintas automobilis, kuriuo važiavo rusų okupacinės valdžios funkcionierius Ivanas Suško. „Zaporižios srityje dėl tyčinio automobilio susprogdinimo žuvo Michailivkos Aukščiausiosios valstybinės administracijos pirmininkas Ivanas Suško“, – „Ukrainska Pravda“ cituoja Rusijos valstybinę naujienų agentūrą TASS.

Maskvoje šimtai žmonių antradienį susirinko atsisveikinti su įtakingo nacionalistinių pažiūrų filosofo Aleksandro Dugino dukterimi, žuvusia per automobilio sprogdinimą, dėl kurio Rusija kaltina Ukrainą. A. Duginas – aktyvus Kremliaus karinės kampanijos šalininkas, kuris, kaip manoma, yra artimas prezidentui Vladimirui Putinui – galėjo būti išpuolio, pareikalavusio jo 29 metų dukros Darjos Duginos gyvybės, tikrasis taikinys. Kyjivas neigia kaip nors prisidėjęs prie šio incidento.

Į Vakarų sankcijų spaustuvus dėl karo Ukrainoje patekęs, nuo tarptautinės atsiskaitymų sistemos SWIFT atjungtas didžiausias Rusijos komercinis bankas „Sberbank“ priverstas trauktis iš kaimyninės Kazachstano rinkos.

Branduolinės jėgainės „Akkuyu“ statybos buvo sustabdytos dėl rusų „Rosatom“ sprendimo vienašališkai pakeisti subrangovus. Turkų toks sprendimas netenkina, grasinama Arbitražo teismu. Skelbiama, kad ir R. T. Erdogano vizitas Sočyje, kurio metu buvo susitikta su V. Putinu, taip pat su tuo susijęs. „Akkuyu“ statoma pagal „Rosatom“ projektą.

Rusijos saugumas šiandien paskelbė, kad Darjos Duginos nužudymą suorganizavo Ukrainos spec. tarnybos, o tariamai sprogmenį į mašiną padėjusi moteris paspruko į Estiją. Rusijos senatorius Vladimiras Džabarovas paskelbė, kad Rusija reikalaus įtariamosios išdavimo, o Estijai nesutikus – „bus pagrindas imtis griežtų priemonių“. Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pirmadienį paskelbė „atskleidusi nusikaltimą“ ir apkaltino dėl D. Duginos mirties Ukrainos spec.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį gyrė nacionalinę vėliavą kaip šalies, pasiryžusios ginti savo interesus ir išlikti ištikimai tradicinėms vertybėms, simbolį. Vaizdo kreipimesi, paskelbtame minint Nacionalinės vėliavos dieną, V. Putinas tiesiogiai nepaminėjo jau šešis mėnesius vykstančios „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje, bet pakartojo kai kuriuos argumentus, kuriais jis grindė būtinybę įsiveržti į kaimyninę šalį.

Rusų partizanų grupuotė, pasivadinusi Nacionaline respublikine armija (NRA), sekmadienį, rugpjūčio 21-ąją, pareiškė palaikymą visureigio sprogimui, kurio metu žuvo Darja Dugina, Vladimiro Putino sąjungininko Aleksandro Dugino dukra. Grupuotė taip pat paviešino ir manifestą, kuriame V. Putiną pavadino uzurpatoriumi ir patikino, kad jų tikslas yra sustabdyti pačios Rusijos ir jos kaimyninių valstybių destrukciją.

Jei šalis pasiskelbia neutralia, jos statusas priklauso ne tik nuo norų, bet ir nuo teisinių bei politinių interpretacijų tiek šalies viduje, tiek už jos ribų. O štai Moldovos neutralumas yra nekodifikuotas sutartimi ir nepripažįstamas tarptautiniu mastu. Kišiniovo atveju valstybės silpnumas ir Vakarų įsipareigojimų nevykdymas leido Rusijos interpretacijai apie Moldovos neutralumą de facto nugalėti tarptautinę teisę ar net pačios Moldovos konstituciją, rašo Jamestown Foundation.