Rusija

Nepaisant karo Ukrainoje, Rusijos povandeninių laivų aktyvumas Atlanto vandenyne net išaugo, teigia JAV pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavolis. Rusijos povandeniniai laivai Atlante vis aktyvesni. JAV atstovų pastebėjimais, karas Ukrainoje neturėjo didelės įtakos Rusijos pajėgoms kituose regionuose, praneša CNN. „Viena iš tų [Rusijos] jėgų yra povandeniniai laivai. <...> Galiu pasakyti, kad rusai dabar aktyvesni nei buvo daugelį metų.

Ukrainos žvalgybininkai sužinojo Rusijos prezidento kelionės į industrijų parką „Rudnevo“ maršrutą, o bepilotis su 17 kilogramų sprogmens C4 praskrido visas oro gynybos užkardas iki pat Maskvos priemiesčių, skelbiama vokiečių „Bild“ tyrime. Pamaskvėje balandžio 24-ąją nukritęs dronas , tikėtina, yra ukrainiečių gamybos „UJ-22 Airborn“ ir gali nuskristi apie 800 kilometrų. Orlaivį aptiko netoliese gyvenusi moteris.

Karą Ukrainoje palaikantys Rusijos „Telegram“ kanalai skelbia apie Rusijos gynybos viceministro generolo Michailo Mizincevo atleidimą. Apie M. Mizincevo atleidimą iš gynybos viceministro pareigų paskelbė kanalas „Rybar“. Ši informacija oficialiai dar nepatvirtinta. „Rybar“ duomenimis, tikslios M. Mizincevo atleidimo priežastys vis dar nežinomos. Tiesa, Rusijos žiniasklaida skelbia, kad viceministras pasitraukė pats.

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis, reaguodamas į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarus apie Čekijos prezidentą, Rusijos diplomatą pavadino klounu ir teigė, kad teroristinės Rusijos Federacijos vadovybė turėtų stoti prieš tribunolą. J. Lipavskis savo „Twitter“ paskyroje parašė, kad „klouno Lavrovo pasisakymai apie mūsų prezidentą Pavelą yra tiesiog juokingi.

Ukrainos pietuose esančio laikinai okupuoto Melitopolio centre ketvirtadienio rytą per sprogdinimą žuvo su rusais bendradarbiavęs policininkas, pranešė žiniasklaida ir ukrainiečių pareigūnas. Vietos leidinio „RIA Melitopol“ pranešime sakoma, kad galingas sprogimas nugriaudėjo maždaug 5 val. 20 minučių. Skelbiama, kad žuvęs policininkas yra Oleksandras Miščenka. Pasak Melitopolio mero Ivano Fedorovo, jis mirė ligoninėje.

Nepaisant beprecedenčių sankcijų Rusijai, jai dar turėtų užtekti pinigų karui Ukrainoje mažiausiai metus, skelbiama „The Washington Post“. Tokią informaciją JAV žurnalistai aptiko nutekintuose JAV žvalgybos dokumentuose. Juose skelbiama, kad aukštas pareigas užimantys Rusijos valdininkai, valstybinės institucijos ir verslas pajuto sankcijų poveikį, tačiau bando prie jų prisitaikyti.

Kremlius trečiadienį perspėjo, kad Rusija gali išplėsti užsienio bendrovių, kurių gali turtas būti laikinai areštuotas, sąrašą, jei Rusijos aktyvai užsienyje būtų „eksproprijuoti“. Tokie komentarai pasirodė po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, patvirtinantį dviejų Vakarų energetikos grupių – Suomijos „Fortum“ ir Vokietijos „Uniper“ – verslo perėmimą Rusijoje ir pagrasino tą patį padaryti kitų įmonių atžvilgiu.

„Google“ žemėlapių paslauga „Google Maps“ atnaujino Ukrainos palydovinius vaizdus. Atnaujintose palydovinėse nuotraukose matyti vieni labiausiai nuo karo nukentėję Ukrainos miestai – Mariupolis, Kyjivo priemiesčiai Buča ir Irpinė. Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka mano, kad palydovinės miesto nuotraukos darytos po 2022 m. kovo vidurio.

Ateitis su Rusija neįmanoma tol, kol karo nusikaltėliai nebus teisiami, trečiadienį kreipdamasis į Latvijos parlamento narius pareiškė Estijos prezidentas Alaras Karis. Savo kalboje A. Karis pabrėžė Rusijos sukelto karo Ukrainoje žiaurumą, teigdamas, kad ant kortos pastatytas ne tik Ukrainos likimas, bet ir tai, kokiame pasaulyje gyvensime ateityje. Latvija ir Estija daro viską, kad sąjungininkai ir partneriai visada būtų pasirengę padėti Ukrainai, sakė jis.

Rusijos Murmansko srityje užsidegė ir sudužo karinis lėktuvas, skelbia „BBC Russian“. Anot minėto kanalo, apie tai pirmiausia pranešė rusų propagandinės agentūros, tačiau vėliau tai patvirtino ir Rusijos gynybos ministerija. Skelbiama, kad Murmansko srityje sudužo naikintuvas MiG-31. Naikintuvas sudužo atlikdamas mokomąjį skrydį Murmansko srityje, lėktuvas nukrito negyvenamoje vietovėje, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Kipro sostinėje Nikosijoje balandžio 26-ąją užsiliepsnojo Rusijos kultūros ir mokslo centras. Rusijos atstovų teigimu, pastatas galėjo būti padegtas. Liudininkų, kuriuos cituoja Rusijos naujienų agentūra TASS teigimu, į pastatą kažkas švystelėjo Molotovo kokteilį. „Buvo du stiprūs sprogimo garsai, dega siena ir stogas, – cituojama centro vadovė Alina Radčenka. – Žmonės evakuoti. Policija apsupo pastatą, įvykio vietoje dirba gaisrinės mašinos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį, minint Černobylio katastrofos metines, pareiškė, kad Rusija naudoja branduolines jėgaines pasauliui šantažuoti. „Prieš 37 metus įvykusi Černobylio atominės elektrinės katastrofa paliko milžinišką randą visam pasauliui“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis. „Pernai okupacinė valdžia ne šiaip įsiveržė į šią elektrinę. Ji vėl sukėlė pasauliui dar vienos nelaimės pavojų“, – sakė jis.

Rusijoje paviešintas V. Putino aplinkos žmogaus, milijardieriaus Romano Trocenkos ir verslininko Nikolajaus Matuševskio pokalbis, kuriame pirmasis negailėjo karčių žodžių šalies valdžiai ir vadino juos „kvailiais“. Pašnekovai aptaria karą Ukrainoje ir pasitraukimą iš Rusijos, kritikuoja šalies valdžią.

Garsus Kremliaus kritikas ir populiarus buvęs meras Jevgenijus Roizmanas trečiadienį stojo prieš teismą dėl kaltinimų „diskreditavus“ Rusijos kariuomenę dėl puolimo Ukrainoje. 60-metis J. Roizmanas 2013–2018 metais buvo Jekaterinburgo meras ir yra vienas iš paskutinių Rusijoje vis dar esančių ir už grotų nepasiųstų opozicijos veikėjų. Jis teisiamas už komentarus apie Maskvos karinę invaziją Ukrainoje viename vaizdo įraše „YouTube“ platformoje. „Normali nuotaika, aš juk viską suprantu.

Rusijos diplomatijos vadovas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga „rekordiškai sparčiai militarizuojasi“ ir, jo žodžiais tariant, agresyviai siekia sulaikyti jo šalį. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje pareiškė neabejojantis, kad dabar tarp ES ir NATO yra labai mažas skirtumas.

Rusija planavo priešintis NATO pajėgų plėtrai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, stabdyti jų elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa, rodo slapti Kremliaus dokumentai. Pagrindines juose esančias ambicijas trečiadienį paskelbė nacionalinis transliuotojas LRT ir kelios kitos užsienio žiniasklaidos priemonės. Dokumentus parengė Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių valdyba, tiesiogiai pavaldi Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijai.

Vokietija praneša tarptautinėje oro erdvėje perėmusi tris Rusijos karinius lėktuvus. Vokietijos ir Didžiosios Britanijos pajėgos atpažino du naikintuvus „Su-27“ ir vieną „Il-20“, pranešė Vokietijos oro pajėgos, socialiniame tinkle „Twitter“ pridėdamos keletą vaizdų, nufotografuotų skrydžio viduryje. „Perimta žvalgymo orlaivių. Vokiečių ir britų [naikintuvai] „Eurofighter“ buvo įspėti identifikuoti tris karinius orlaivius.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį nedalyvavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, nes „nenorėjo klausytis posėdžiui pirmininkavusio Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo melo“. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis šaltiniais Vokietijos diplomatiniuose sluoksniuose.

Rusijos Sosvos gyvenvietėje, Sverdlovsko srityje kilo milžiniškas gaisras. Vietos žiniasklaida, cituodama Rusijos greitosios medicinos pagalbą, skelbia, kad kaime, kur sudegė 92 pastatai, nuo gaisro buvo išgelbėta apie 1,2 tūkst. namų. Tikrindami griuvėsius, gelbėtojai rado vieną žuvusįjį.  Ugniagesiams pavyko gaisrą lokalizuoti 9 tūkst. kvadratinių metrų plote. Dėl gaisro Sverdlovsko srityje įvesta nepaprastoji padėtis.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neigia teiginius, kad Vladimiras Putinas slepiasi bunkeryje ir naudojasi savo antrininkais, rašo „Sky news“. D. Peskovas melu pavadino teiginius, kad V. Putinas didžiąją laiko dalį leidžia slėpdamasis bunkeryje ir turi dublerių. „Tikriausiai girdėjote, kad jis turi labai daug dublerių, kurie dirba vietoj jo, kol jis sėdi bunkeryje“, – per spaudos konferenciją sakė jis. „Dar vienas melas“, – tikina D. Peskovas.

Joe Bidenui antradienį paskelbus apie sprendimą siekti antrosios kadencijos JAV prezidento poste, buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas JAV valstybės vadovą pavadino „pašėliškai narsiu seniu“. „Bidenas visgi apsisprendė. Pašėliškai narsus senis“, – parašė D. Medvedevas platformoje „Telegram“ apie 80-metį JAV lyderį.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį surengė keturšales derybas, kuriomis siekiama normalizuoti Ankaros ir Damasko ryšius, nutrūkusius 2011 metais prasidėjus Sirijos pilietiniam karui. „Buvo aptarti praktiniai veiksmai saugumo stiprinimo Sirijos Arabų Respublikoje bei Sirijos ir Turkijos santykių normalizavimo srityje“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija. S. Šoigu, kuris priėmė kolegas iš Sirijos, Turkijos ir Irano, taip pat surengė keletą dvišalių derybų.

Rusijos tenisininkė Vitalija Djačenko viešai pasiskundė dėl lenkų oro linijų atsisakymo registruoti ją skrydžiui. Moters teigimu, LOT neleido jos registruoti kovo 24-osios skrydžiui į Nicą dėl pateikto rusiško paso. Dėl to 250-ajai pasaulio raketei teko 18 valandų praleisti Kairo oro uoste. Tenisininkės teigimu, ji skrido į turnyrą Korsikoje ir dėl pavėlavimo jį praleido. „Ar iš tiesų tai padeda pagerinti pasaulinę situaciją?“ – ciniškai klausė savo „Instagram“ paskyroje ji.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Moldovos ambasadorių Lilianą Darii ir pareiškė jam protestą dėl Maskvos nedraugiškais vadinamų Kišiniovo žingsnių. L. Darii įteikta nota, informuojant, kad atsakydama į Moldovos balandžio 19-osios sprendimą paskelbti nepageidaujamu asmeniu vieną Rusijos ambasados Kišiniove darbuotoją, Maskva išvaro vieną moldavų ambasados darbuotoją, sakoma rusų URM tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Rusams apšaudžius Ukrainos Charkivo sritį žuvo du žmonės, antradienį pranešė pareigūnai. Anksčiau skelbta apie vieną žuvusiąją – muziejaus darbuotoją. Taip pat pranešta, kad sužeista 10 žmonių. Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ parašė: „Naršydami po Kupjanske esančio muziejaus pastato, į kurį šį rytą pataikė Rusijos raketa S-300, griuvėsius, gelbėtojai rado antros moters kūną.

Viena ištikimiausių Rusijos propagandisčių Margarita Simonian nusprendė viešai patvirtinti, kad Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo sūnus tarnavo „Wagner“ gretose kare Ukrainoje. Tačiau savo pareiškimu ji sukėlė tik dar didesnių abejonių. „Žinau, kad Saša, Peskovo sūnus, išvyko ten tarnauti su visišku palaiminimu ir, tam tikra prasme, netgi Peskovo paskatinimu. Tai sukelia daug klausimų. Ir jis atsako į daugybę klausimų“, – per Rusijos televiziją kalbėjo M. Simonian.

Rusijoje, Volgogrado srityje, sudužo greitosios medicinos pagalbos sraigtasparnis. Per incidentą žuvo pilotas. Apie tai skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, cituodama regionines pagalbos tarnybas. Pasak leidinio, sraigtasparnis sudužo grįždamas į bazę. Sraigtasparnyje keleivių nebuvo, pilotas žuvo vietoje. Sraigtasparnis, pirminiais duomenimis, skrido į Jerzovkos kaimą. Vėlų pirmadienio vakarą prietaisas dingo iš radaro.

Rusija antradienį surengs naują derybų, kuriomis siekiama normalizuoti Turkijos ir Sirijos santykius, raundą, pranešė Turkijos gynybos ministras. Derybos, kuriose taip pat dalyvaus regiono galybė Iranas, vyks Maskvoje, pirmadienį sakė Hulusi Akaras. Jose dalyvaus visų keturių šalių gynybos ir žvalgybos vadovai. Rusija siekia padėti atkurti Ankaros ir jos sąjungininko Damasko ryšius, kurie nutrūko 2011 metais prasidėjus Sirijos pilietiniam karui.

Rusijos Permės krašte nugriautas lietuviams ir lenkams tremtiniams pastatytas paminklas, pranešė Rusijos nevyriausybinė organizacija „Memorial“. „Technika važiavo bekele, aplenkdama gyvenvietes, kad kapines prižiūrintys vietiniai gyventojai neimtų piktintis“, – rašo Permės „Memorial“ atstovas Aleksejus Kamenskis. Anot organizacijos, nugriautą paminklą pastebėjo vietiniai gyventojai. Paminklas buvo pastatytas 2016 metų rugpjūtį buvusio Galiašoro kaimo, gyvavusio 1939–1970 metais, kapinėse.

Karas Ukrainoje nesibaigs tol, kol Rusija, kaip valstybė, nepasikeis arba nesuskils į mažas valstybes. Tai interviu Estijos televizijai pareiškė Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Martinas Heremas. Paklaustas, ar Rusijos karinė galia yra didesnė, nei mes norėtume tikėti, M. Heremas sakė: „Vienas dalykas – kiek resursų Vladivostokui yra įvairiuose sandėliuose, miestuose ir kaimuose. Kitas dalykas yra standartas, ką kažkas laiko praradimu ir priima kaip praradimą.

Rusijos paskirti pareigūnai okupuotose Ukrainos teritorijose beveik neabejotinai verčia gyventojus pasiimti Rusijos pasus, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Socialiniame tinkle „Twitter“ pirmadienį paskelbtoje JK gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje sakoma, jog Chersono srities gyventojai buvo įspėti, kad tie, kas iki birželio 1-osios neišsiims rusiško paso, bus deportuoti, o jų turtas bus konfiskuotas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pirmadienį ryte pranešė, kad praėjusią parą rusai didžiausią dėmesį skyrė puolamiesiems veiksmams ties Bachmutu, Avdijivka ir Marjinka, ukrainiečiai ten atrėmė maždaug 60 atakų. Įnirtingiausi mūšiai toliau vyksta dėl Bachmuto ir Marjinkos, sakoma pranešime. Ties Avdijivka rusų puolimas buvo nesėkmingas, priešas patyrė daug nuostolių, nurodė ukrainiečių Generalinis štabas.

Prasti Rusijos rezultatai kare prieš Ukrainą ir stiprėjantis įsitikinimas, kad nereikia sureikšminti Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinės grėsmės, paskatino Vakarų analitikus ir Rusijos disidentus viešai raginti „dekolonizuoti“ pačią Rusiją, rašo „Foreign Policy“. Jie kalba apie didžiulę Rusijos Federaciją – Sovietų Sąjungos palikuonę – kurią sudaro 83 federaliniai subjektai, įskaitant 21 neslavišką respubliką.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva šeštadienį vėl paragino Maskvą ir Kyjivą rasti suderėtą sprendimą dėl Rusijos karo Ukrainoje. L. I. Lula da Silva, bandantis atgaivinti Brazilijos, kaip sandorius sudarančios ir tarpininkaujančios šalies, vaidmenį, neseniai supykdė Ukrainą pareiškimu, kad ji yra iš dalies kalta dėl karo. Brazilija taip pat neprisijungė prie Vakarų sankcijų Maskvai, netiekia šaudmenų Kyjivui.

Skandalinga informacija, kuriai pasirodžius kiek anksčiau, būtų kilęs daug didesnio masto rezonansas visame pasaulyje, atskleidžia šiurpius „Wagner“ smogikų karo nusikaltimus, tiek prieš Ukrainos karius, tiek ir prieš civilius.

Rusijos „caro“ Vladimiro Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo dukra Liza Peskova pasakiškai praturėjo dėl karo Ukrainoje, skelbiama naujame „Dosje“ tyrime. „Peskovaitės“ valdoma bendrovė per karo metus pajamas išaugino 70 kartų, maža to – ji laisvai ir toliau keliauja po Europos šalis. Rusijos žurnalistų duomenimis, 2021-ųjų pabaigoje L. Peskovai įsigijus 30 proc. viešųjų ryšių bendrovės „Centrum Moscow“ akcijų, prasidėjo tikras jos atgimimas.

Netoli Ukrainos sienos esančiame Rusijos mieste netoli tos vietos, kur rusų karo lėktuvas netyčia numetė bombą, šeštadienį suradus sprogmenį buvo evakuoti 17 daugiabučių gyventojai, pranešė pareigūnai. Ketvirtadienį vakare po Belgorodą sudrebinusio bombos sprogimo liko didelis krateris. Buvo sužeisti trys žmonės.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė šeštadienį paskelbė, kad iš šalies išvaroma daugiau kaip 20 Vokietijos diplomatų ir kad tai yra atsakas į Rusijos ambasados Berlyne darbuotojų išvarymą. Marija Zacharova valstybinei televizijai „Zvezda“ sakė, jog Maskva nusprendė išvaryti daugiau kaip 20 diplomatų. Kiek anksčiau ministerija pasmerkė tai, ką pavadino Rusijos diplomatinių misijų Vokietijoje darbuotojų masiniu išvarymu.

Ukrainos Generalinis štabas skelbia, kad per penktadienį ukrainiečių gynėjai atrėmė 53 rusų užpuolikų atakas Bachmuto, Avdijivkos, Marinkos ir Minerso kryptimis. Karščiausios kovos vyksta Bachmute. Kaip teigiama Generalinio štabo rytinėje suvestinėje, per praėjusią dieną rusai paleido 3 raketas, sudavė 30 smūgių iš oro ir atliko 50 atakų iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų.

Rusijos valstybinė žiniasklaida antradienį paskelbė, kad „saugumo sumetimais“ atšaukiamos šių metų Nemirtingojo pulko „Didžiojo Tėvynės karo“ atminimo eitynės, tačiau, kaip teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, Rusijoje baiminamasi, kad eitynių dalyviai išryškintų dabartinius pralaimėjimus Ukrainoje.

Kol Ukrainos ir Rusijos kariai kovoja įprastinėse fronto linijose, pirmasis didelis Europos karas interneto amžiuje sukėlė ir technologijų karą, abiems pusėms kovojant dėl pranašumo naudojant dronus ir palydovinį ryšį. Nors abi šalys iki šiol neatsiliko viena nuo kitos, Ukrainos ministras, atsakingas už technologijas, penktadienį interviu naujienų agentūrai AP sakė esąs įsitikinęs, kad jo šalis turi pakankamai motyvacijos ir gebėjimų, kad galiausiai pralenktų Rusiją inovacijų srityje.

Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną, tačiau ginkluotas konfliktas prasidėjo aštuoneriais metais anksčiau, kai prorusiški separatistai Donbase bandė atsiskirti nuo likusios šalies dalies. Tačiau pagrindas 2014-ųjų separatistiniam judėjimui ir Donbaso „apsisprendimui“ iš tikrųjų buvo padėtas prieš kelis dešimtmečius, tada, kai žlugo Sovietų Sąjunga, rašo Meduza.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad neplanuoja naujos mobilizacijos į karą Ukrainoje, žiniasklaidai pranešus, kad studentai gauna šaukimo į kariuomenę pranešimus. Rusijos puolimas Ukrainoje tęsiasi jau antrus metus, o kariniai analitikai nurodo, kad mūšio lauke provakarietiškos šalies rytuose susidarė aklavietė. „Kremliuje nekalbama apie kokią nors mobilizacijos bangą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ketvirtadienio vakarą rusų naikintuvas–bombonešis Su-34 netyčia numetė aviacinę bombą ant Belgorodo miesto. Tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti aukų, keli žmonės buvo sužeisti. Pranešant apie košmarišką kariuomenės aplaidumą rusams šalies propaganda stengėsi pateikti įvykį kuo pozityviau.

Praėjus metams nuo plataus masto puolimo Ukrainoje pradžios Rusijos vyrai vis dažniau skundžiasi lytinės potencijos problemomis. Tai patvirtina ne tik išaugę su tuo susijusių medicinos preparatų pardavimai, bet ir specialistai. Rusijos žiniasklaidoje, remiantis vaistų prekybos sistemos „Čestnyj znak“ duomenimis, per pirmąjį 2023-ųjų ketvirtį potencijos gerinimo vaistų buvo parduota 39 proc. daugiau negu tuo pat laikotarpiu pernai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė jo kvietimą dalyvauti liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime ir jame dalyvaus. „Su prezidentu Zelenskiu aptarėme pasirengimą būsimam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje liepos mėnesį.

Rusijos žiniasklaida paviešino patį sprogimo Belgorode, kai šios šalies naikintuvas–bombonešis Su-34 netyčia numetė ant „savų“ aviacinę bombą. Įvykio metu nukentėjo trys žmonės, du iš jų pateko į ligoninę. Rusijos valdžios institucijos vėlai ketvirtadienį pranešė apie sprogimą Belgorodo mieste netoli sienos su Ukraina ir nurodė, kad po sprogimo miesto centre liko didžiulis krateris. „Įvyko sprogimas.

Rusijos Federacijos sudėtyje esančios Ingušijos aktyvistai nepripažįsta Krymo aneksijos ir nepalaiko karo Ukrainoje. Jie siekia palikti Rusijos Federaciją ir ruošiasi ginti savo interesus. Ingušija yra Rusijos Federacijai priklausanti Šiaurės Kaukazo respublika, besiribojanti su Čečėnija. Daugelį jos gyventojų sudaro musulmonai. 2023 metų pradžioje aktyvistai įkūrė Ingušijos nepriklausomybės komitetą (INK) ir priėmė Deklaraciją.

Rusija naktį dronais smogė Ukrainos sostinei Kyjivui, bet aukų nebuvo, penktadienį pranešė miesto pareigūnai. Tai pirma tokia ataka per beveik mėnesį. „Po 25 dienų pertraukos Ukrainos sostinė patyrė dar vieną priešo oro ataką“, – teigė Kyjivo karinė administracija platformoje „Telegram“. Rusija iš Briansko srities, besiribojančios su Ukraina, paleido iki 12 Irano gamybos atakos dronų „Shahed“ ir aštuoni iš jų buvo sunaikinti, pranešė Ukrainos oro pajėgos.