Kitos šalys

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neįvertino galimybės, kad Vakarų valstybės galingai atsakys į jo invaziją Ukrainoje ir priims sankcijų, skaudžiai smogusių Rusijos ekonomikai. „Putino karas buvo iš anksto suplanuotas ir neišprovokuotas“, – sakoma J. Bideno komentaruose, paskelbtuose prieš prezidento metinį pranešimą. „Jis atmetė diplomatijos pastangas. Jis galvojo, kad Vakarai ir NATO neatsakys.

Europos Sąjunga antradienį uždraudė Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonėms RT ir „Sputinik“ transliuoti Bendrijoje, taip pat atjungė nuo tarpbankinio susirašinėjimo sistemos SWIFT kai kuriuos šios šalis bankus, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Prancūzija. Priemonės, kurios įsigalios trečiadienį, kai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, įvedamos Briuseliui griežtinant sankcijų režimą dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

Jungtinė Karalystė antradienį pranešė įvedanti sankcijas keturiems Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo aukšto rango gynybos pareigūnams už paramą Rusijos invazijai į Ukrainą. Įšaldomas Baltarusijos generalinio štabo viršininko, pirmojo gynybos ministro pavaduotojo Viktaro Hulevičiaus turtas, jam įvedamas kelionių draudimas.

Otava antradienį paskelbė uždrausianti Rusijos laivams, įskaitant žvejybos laivus, įplaukti į savo vidaus vandenis ir uostus, Kanadai plečiant priemones prieš Maskvą dėl invazijos į Ukrainą. Susisiekimo ministras Omaras Alghabra sakė, kad draudimas, panašus į pirmadienį įvestą Jungtinės Karalystės, įsigalios vėliau šią savaitę. Jis išreiškė viltį, kad Kanados pavyzdžiu paseks daugiau šalių.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paragino Europos Sąjungą elgtis su jo šalimi lygiai taip pat, kaip su Ukraina, nelaukiant, kol jai „ smogs karas“. „Parodykite Turkijai tokį pat jautrumą, kokį matome (rodomą) Ukrainai“, – per spaudos konferenciją Ankaroje sakė R. T. Erdoganas. Turkija siekia narystės ES nuo 1987 metų, tačiau pastaraisiais metais derybos strigo, o Briuselis vis labiau kritikavo R. T. Erdogano autoritarinį valdymą.

Premjerė Ingrida Šimonytė telefonu kalbėjosi su Jungtinių Valstijų viceprezidente Kamala Harris ir paragino didinti paramą Ukrainai. „Pokalbio telefonu metu padėkojau K. Harris už Jungtinių Valstijų lyderystę ir karinį pastiprinimą Lietuvoje ir Baltijos šalyse“, – tviteryje antradienį pranešė premjerė.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pranešė, kad jo šalis neperduos karinių lėktuvų su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, nes tai būtų laikoma „kariniu kišimusi“. A. Duda šią poziciją išsakė bendroje spaudos konferencijoje su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu per vizitą Lenkijos Lasko oro pajėgų bazėje, kur dislokuoti NATO narių Lenkijos ir JAV naikintuvai F-15 ir F-16. „Nesiunčiame savo lėktuvų, nes tai reikštų karinį kišimąsi į konfliktą“, – sakė A. Duda, paklaustas, ar Lenk...

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad, nepaisant Rusijos grasinimų branduoliniu ginklu, Aljansas nemato būtinybės padidinti branduolinių ginklų parengties lygį.

Sakartvelas ir toliau teiks Ukrainai politinę ir humanitarinę pagalbą, nepaisant prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimo atšaukti Ukrainos ambasadorių iš Tbilisio, specialiai išplatintame vaizdo pranešime nurodė Sakartvelo vyriausybės administracijos vadovas Ilja Darčiašvilis. Prezidentas V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kijeve paskelbė, kad Ukrainos ambasadorius Sakartvele buvo atšauktas konsultacijoms.

Estijos startuolis „Bolt“, teikiantis pavėžėjimo, automobilių dalijimosi, elektrinių paspirtukų nuomos bei maisto pristatymo į namus paslaugas, pranešė nutraukiantis veiklą Rusijos invaziją į Ukrainą remiančioje Baltarusijoje, o Ukrainai artimiausiomis savaitėmis paaukosiantis 5 mln. eurų. „Rytų Europos šalių gyventojai labai gerai žino laisvės kainą.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos operatorė „Nord Stream AG“, kurios vienintelis faktinis akcininkas – Rusijos „Gazprom“, svarsto galimybes skelbtis bankrotą, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais. Agentūros žiniomis, Šveicarijoje registruota bendrovė tariasi su finansiniu konsultantu, kad galėtų padengti dalį savo savo įsipareigojimų ir jau šią savaitę galėtų oficialiai pradėti nemokumo procedūrą Šveicarijos teisme.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį apkaltino Rusiją „geopolitiniu terorizmu“ dėl jos invazijos į Ukrainą ir įspėjo, kad ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos ateitis yra „pakibusi ant plauko“. Griežtas kalbų Europos Parlamente tonas žymi ES virsmą iš gremėzdiško kalbų klubo į greit veikiančią įtakingą grupę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvo pilotas, pravarde „Kijevo vaiduoklis“, per penkias Rusijos invazijos į Ukrainą paras sunaikino 15 Rusijos lėktuvų, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“, cituodama Vinicos srities administracijos vadovą Serhijų Borzovą. Apie „Kijevo vaiduoklį“ skelbta šeštadalį – tuomet jo „sąskaitoje“ buvo 10 agresorių lėktuvų.

Prancūzija pirmadienį pranešė perkėlusi savo ambasadą Ukrainoje iš sostinės Kijevo į šalies vakaruose esantį Lvivą dėl Rusijos pajėgų įsiveržimo keliamos grėsmės. Sekdamas panašiais Jungtinių Valstijų, Kanados ir Izraelio sprendimais, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drian‘as (Žanas-Ivas Le Drianas) teigė, jog Prancūzija perkėlė savo diplomatinę atstovybę dėl „rizikų ir pavojų“, su kuriomis susiduria Ukrainos sostinė.

Kanados premjeras Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė, kad jo šalyje uždraudžiamas Rusijos naftos importas, ir pabrėžė, kad pajamos už parduodamus energijos išteklius padėjo sustiprinti prezidento Vladimiro Putino režimą ir rusų oligarchus. „Šiandien stabdome bet kokį neperdirbtos naftos importą iš Rusijos – pramonės šaką, atnešusią didelės naudos prezidentui Putinui ir jo oligarchams“, – per spaudos konferenciją sakė J. Trudeau.

Maskvos norą derėtis su Kijevu reiktų vertinti kaip bandymą laimėti laiko, Vakarų šalys į derybas žiūri atsargiai, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Ko gero, reiktų vertinti jas kaip tam tikrą bandymą laimėti laiko, patikrinti, koks skausmo limitas sukurtas Ukrainai – galbūt jie vis dėlto net ir visai sėkmingai sugebėdami atmušti tas atakas, galbūt ketintų pasiduoti“, – pirmadienį LRT sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuva ir dar septynios Europos Sąjungos šalys reiškia paramą Ukrainos narystei Bendrijoje, pirmadienį pranešė Prezidentūra. Kaip teigiama pranešime, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Slovakijos prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

Keletas Švedijos įmonių pirmadienį pranešė sustabdžiusios gamybą, pardavimus ar pristabdžiusios tiekimą į Rusiją dėl pastarosios invazijos į Ukrainą.  Sunkvežimių gamintojas „Volvo“ pranešė penktadienį informavęs tiekėjus daugiau nevykdysiantis pristatymų į gamyklą Kalugoje, esančią maždaug už 150 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos.  „Dėl to gamybos linija buvo sustabdyta šį rytą“, – AFP teigė „Volvo“ atstovas Claesas Eliassonas.

Italijos vyriausybei pirmadienį sutiko tiekti karinę įrangą ir priemones Ukrainai, šiai kovojant su Rusijos invazija.  Numatomos teikti karinės pagalbos apimtis neįvardyta.  Italijos ministrai patvirtino dekretą, leidžiantį „karinių priemonių, reikmenų ir įrangos perdavimą Ukrainos vyriausybės institucijoms“, sakė Italijos premjero Mario Draghi atstovas spaudai.

Jungtinės Karalystės susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas pirmadienį paliepė visiems šalies uostams nebeįsileisti Rusijos laivų, atsakant į Kremliaus invaziją Ukrainoje. Draudimas taikomas „bet kuriam laivui, kai esama priežasties manyti, jog jie priklauso, yra kontroliuojami arba valdomi bet kurio asmens, susijusio su Rusija“ arba įtraukto į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, „plaukioja su Rusijos vėliava, yra registruoti Rusijoje“,  per „Twitter“ parašė G. Shappsas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neatakuoti civilių Ukrainoje, sakoma prezidentūros pareiškime. Jame nurodoma, kad per pusantros valandos trukusį pokalbį telefonu E. Macronas paprašė Rusijos lyderio nutraukti atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje, ir apsaugoti svarbius kelius, ypač kelią į pietus nuo Kijevo.

Visų Rusijos bankų aktyvai Jungtinėje Karalystėje bus įšaldyti artimiausiomis dienomis, pirmadienį pranešė Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, Londonui planuojant toliau griežtinti sankcijas Maskvai už invaziją Ukrainoje. „Artimiausiomis dienomis įšaldysime visų Rusijos bankų aktyvus, ketiname derinti veiksmus su mūsų sąjungininkais“, – L. Truss sakė parlamente. Ji pridūrė, kad šiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią Kremliui finansuoti įsiveržimą į Ukrainą.

Vakarų sankcijos, įvestos atsakant į  Rusijos invaziją į Ukrainą, turėtų nuversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pirmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas. Tačiau kalbėdamas spaudos konferencijoje jis patikino, kad tai nėra pagrindinis sankcijų tikslas, Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai įvedus virtinę priemonių prieš V. Putiną.

Švedijos vilkikų gamintoja „Volvo“ pirmadienį pranešė sustabdžiusi gamybą savo gamykloje Rusijoje bei pardavimus šioje šalyje, paaiškindama sprendimą sankcijomis bei pablogėjusia saugumo padėtimis. Bendrovės atstovas spaudai Claesas Eliassonas teigė, kad „Volvo“ penktadienį pranešė tiekėjams, jog daugiau nepriims siuntų, skirtų gamyklai Kalugoje, esančioje maždaug už 150 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos.

Tradiciškai neutrali Šveicarija prisidės prie visų sankcijų Rusijai, kokias jau yra įvedusi Europos Sąjunga dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė šios Alpių valstybės prezidentas Ignazio Cassisas. „Tai didelis žingsnis Šveicarijai“, – I. Cassisas sakė per spaudos konferenciją. Šveicarija kelias dienas delsė prisidėti prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą už puolimą prieš savo kaimynę.

Liuksemburgas parūpins Ukrainai ginklų ir amunicijos, pranešė šalies vicepremjeras Francois Bauschas. „Liuksemburgo vyriausybė, gavusi Gynybos departamento ir Liuksemburgo armijos pasiūlymą, nusprendė Ukrainai perduoti 100 prieštankinių ginklų, 20 000 šovinių, visureigių ir palapinių“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė F. Bauschas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį sakė, kad 27 Europos Sąjungos narės nesutaria dėl bloko plėtros, Rusijos užpultai Ukrainai paprašius narystės. „Europos Sąjungoje yra įvairių nuomonių ir opių klausimų dėl plėtros“, – sakė Ch. Michelis. Pasak jo, Kijevas turėtų pateikti oficialų prašymą dėl stojimo, o tada šalys narės turėtų prieiti prie vieningos pozicijos.

JAV valstybės departamentas dėl karo Ukrainoje uždarė šalies ambasadą Baltarusijoje ir leido nebūtiniems Amerikos ambasados Rusijoje darbuotojams palikti šalį. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį išplatintu pranešimu informavo, kad stabdomas JAV ambasados Minske darbas, o ambasados Maskvoje darbuotojams leidžiama palikti šalį.

Ukrainos jūreivis suimtas už tai, kad Maljorkoje Adriano uoste skandino savo vadovo ruso Aleksandro Mijevo prabangią jachtą. Jachtos savininkas yra magnatas, atsakingas už ginklų gamybą Putino kariams. Karas tarp Ukrainos ir Rusijos kerta sienas ir sukėlė rimtą incidentą Maljorkoje, skelbia ispanų žiniasklaida „Ultima Hora“. Civilinės gvardijos agentai praėjusį šeštadienį suėmė Ukrainos jūreivį, apkaltintą prabangios jachtos, kurios vertė apie 7 mln. eurų, skandinimu.

Šeštadienio naktį pasirodė informacija, kad Rusija gali likti ne tik be žinomiausių automobilių markių, bet ir be „Apple“ produkcijos. Į bendrovės generalinį direktorių jau kreipėsi Ukraina. Kaip praneša „The Guardian“, Ukraina prašo atjungti Rusiją nuo „App Store“ ir „Apple“ produkcijos.  Ukrainos vicepremjeras Mykhailo Federov paskelbė penktadienį išsiuntęs laišką „Apple“ generaliniam direktoriui su prašymu atjungti Rusiją nuo šio prekinio ženklo produkcijos.

Bulgarija uždarė savo oro erdvę visiems Rusijos lėktuvams, pranešė Bulgarijos „Radio Horizont“. Anot radijo stoties, Bulgarija uždraudė į jos oro erdvę įskristi Rusijoje išduotas licencijas turintiems lėktuvams. Pažymima, jog šis draudimas taip pat taikomas oro erdvei virš Juodosios jūros dalies, kuri yra Bulgarijos teritoriniai vandenys. „Radio Horizon“ skelbia, kad šalies valdžios institucijų sprendimas įsigaliojo nuo vasario 26-osios nulio valandų vietos laiku.

Rusijos agresija prieš Ukrainą suvienijo Vakarus ir nustūmė Maskvą į saviizoliaciją, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Šie tragiški įvykiai Ukrainoje turi vieną labai svarbią pasekmę mums visiems: aš matau vienybę, kuri gimsta, kuri ne visada buvo mūsų gretose, būkime atviri. Tačiau Ukrainos, Rusijos pasmerkimo klausimu šiandien esame visi vieningi. neišskiriant nė vienos valstybės“, – komentare po Bukarešto devyneto ir NATO vadovų susitikimų Varšuvoje sakė G. Nausėda.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo kalbos metu akcentavo, kad siunčia aiškią žinią Rusijai: aljansas partnerėms suteiks visą įmanomą pagalbą, bet šalys-narės bus saugomos ir bus atsakas be jokių abejonių. Į šį pasitarimą buvo pakviesta Švedija, Suomija ir Europos Sąjungos atstovai. „Rusija sudrebino taiką Europoje“, – paskelbė J. Stoltenbergas.

Europos Sąjungos (ES) šalys sutaria dėl sankcijų Rusijai griežtinimo, sprendimai galimi kitą savaitę, BNS sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Pritarimas trečiajam sankcijų paketui tikrai yra. Dabar jis jau rengiamas ir tikėtina, kad būtų priimtas per kitą savaitę. Galimai SWIFT klausimas taip pat bus išspręstas“, – po neeilinio ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio komentare BNS sakė G. Landsbergis. Ministrai penktadienį sutarė dėl vadinamojo antrojo sankcijų paketo.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga kol kas neplanuoja atriboti Rusijos nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dėl šalies pradėto karo su Ukraina. „Svarbu, kad priimtume sankcijų, tikslingai veikiančių valdžios sistemą... Finansų srityje ėmėmės priemonių, sudarėme bankų sąrašus. Kalbant apie SWIFT susitarimą... atjungimas nuo šios sistemos reikštų, jog žmonės Rusijoje.

Popiežius Pranciškus apsilankė Rusijos ambasadoje prie Šventojo Sosto, kad „išreikštų savo susirūpinimą dėl karo“, Kremliui pradėjus didelę invaziją į Ukrainą, penktadienį pranešė Vatikano spaudos tarnyba. Katalikų Bažnyčios vadovas Romoje įsikūrusioje ambasadoje praleido ilgiau kaip pusantros valandos, nurodė jo atstovai. Vatikanas po šio susitikimo nepaskelbė jokių citatų, pokalbių santraukos ir neįvardijo pokalbio dalyvių.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Maskvos Majakovskio teatrui vadovavęs Mindaugas Karbauskis penktadienį pranešė paliekantis šias pareigas. „Aš irgi išeinu!“, –  feisbuko paskyroje rašė M. Karbauskis. Teatrui M. Karbauskis vadovavo nuo 2011 metų.  Apie tai, kad vasarį paliko Rusijos Vachtangovo teatro meno vadovo pareigas, penktadienį pranešė režisierius Rimas Tuminas. Apie tai patvirtino ir jo dukra.  Tiesa, pats teatras nurodo, kad R. Tuminas toliau dirba įstaigoje.

Rusijos puolimui stiprėjant, Lietuvos ambasada Ukrainoje veiks pasienyje su Lenkija, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). „Ukrainoje esantiems Lietuvos piliečiams, neturintiems kelionės dokumentų ar pasibaigus kelionės dokumentų galiojimo laikui, laikini kelionės dokumentai bus išduodami Lietuvos garbės konsulate Lvive“, – rašoma pranešime.

Astravo atominės elektrinės antrasis reaktorius netrukus bus įjungtas, o jo galia pasieks minimalų kontroliuojamą lygį, pranešė Baltarusijos energetikos ministras Viktaras Karankevičius. „Šiuo metu antrame energijos bloke baigiami parengiamieji darbai valdomai grandininei reakcijai paleisti. Artimiausiu metu bloko reaktoriaus galia pasieks minimalų kontroliuojamą lygį – 1 proc. nominalios“, – V. Karankevičių cituoja  ministerijos spaudos tarnyba.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad „pareikalautų nedelsiant sustabdyti“ Maskvos puolimą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Eliziejaus rūmai.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė sankcijas 24 Baltarusijos asmenims ir juridiniams subjektams už jų „palaikymą ir pagalbą invazijai“ Ukrainoje, surengtai Rusijos. „Šiandienos veiksmai sutelkti į Baltarusijos gynybos sektorių ir finansų institucijas – dvi sritis, kuriose Baltarusijos ryšiai su Rusija yra ypač glaudūs“, – sakoma JAV Iždo departamento pranešime. Baltarusija, artima Kremliaus sąjungininkė, pastarosiomis savaitėmis priėmė dešimtis tūkstančių Rusijos karių.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė įvesti naujų sankcijų Rusijai, sukelsiančių „didžiulių ir rimtų padarinių“. „Mums reikia sankcijų, kurios būtų skaudžios“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo, eidamas į susitikimą, surengtą tą pačią dieną, kai Rusija pradėjo atakas prieš Ukrainos karinius taikinius ir pasiuntė į provakarietišką kaimynę tankų ir oro desantininkų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu aptarė saugumo situaciją regione. G. Landsbergio teigimu, Rusijai pradėjus invaziją prieš Ukrainą, Kijevui reikia ne tik politinės, ekonominės, bet ir karinės pagalbos. „Rusų lėktuvų ir tankų gražūs paramos žodžiai nesprogdina. Mes norime ir galime padėti“, – įraše feisbuke teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Dešimtys tūkstančių žmonių ketvirtadienio vakarą susirinko į Rusijos invaziją patiriančios Ukrainos palaikymo akcijas. Jos vyksta penkiuose šalies didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje – ir mažesniuose miestuose. Vietos policijos ir savivaldybių atstovų BNS pateiktais duomenimis, iš viso į akcijas didžiuosiuose miestuose susirinko daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Ukraina „gina mus“ Daugelis jų – iki 15 tūkst. – atėjo į akciją Vilniuje.

Ketvirtadienio vakarą – paramos garsai iš Jungtinės Karalystės. Borisas Johnsonas aiškiai pareiškė, kad Rusija sulauks tokių sankcijų, kokių Rusija dar niekada nematė. Kaip rašo „The Guardian“, Jungtinės Karalystės premjeras B. Johnsonas Bendruomenių rūmų posėdžio metu tikino, kad netrukus bus įvestas „didžiausias ir griežčiausias“ ekonominių sankcijų paketas.

Į Ukrainą įsiveržusi Rusija ketina nušalinti šalies vyriausybę ir įkurdinti naują, Maskvai palankią administraciją, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas. Pasak jo, rusų kariuomenė puolimą pradėjo paleidusi maždaug 100 balistinių raketų, daugiausia į karinės infrastruktūros objektus, taip pat surengė 75 sunkiųjų ir vidutinių bombonešių antskrydžius.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį susitiko su Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkais, kad suderintų virtinę naujų sankcijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, o vėliau kreipsis į amerikiečius dėl krizės, pasak jo, galinčios nulemti „katastrofiškas žūtis“. Virtualus, uždaras G-7 lyderių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų – susitikimas prasidėjo 16 val. 17 min. Lietuvos laiku, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

Europos Sąjungos lyderiai ruošiasi sankcijas dėl agresijos prieš Ukrainą. Nutekinti dokumentai rodo, kad lyderių susitikime bus bandoma įvesti sankcijas Baltarusijai. Nutekintame sankcijų projekte, kuris bus aptartas ketvirtadienio vakarą, smerkiamas Baltarusijos vaidmuo kare prieš Ukrainą, rašo naujienų portalas „The Guardian“. Nutekintame dokumente rašoma: „Europos Vadovų Taryba ragina skubiai parengti sankcijų paketą, kuris paliestų ir Baltarusiją.

Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad palei sieną su Ukraina atidarys devynis pabėgėlių priėmimo centrus, laukdama pabėgėlių antplūdžio po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį. Rusų pajėgoms anksti ketvirtadienį įsiveržus į Ukrainą ir pasirodžius pranešimų apie sprogimus daugelyje šalies vietovių, regione išaugo nerimas dėl galimos pabėgėlių krizės. „Į mūsų šalį neabejotinai plūstels pabėgėlių banga“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis.