Kitos šalys

Pekinas trečiadienį sakė, kad skirs Ukrainai humanitarinės pagalbos už maždaug 790 tūkst. dolerių (712,4 tūkst. eurų), o pirma jos siunta jau keliauja. Kinija dar nėra pasmerkusi Rusijos invazijos Ukrainoje ir dėl įtampos tarp šių šalių ne kartą kaltino NATO „ekspansiją į rytus“, atkartodama pagrindinį Kremliaus skundą dėl NATO grėsmės Rusijos saugumui.

Su karo belaisviais rusais Ukrainoje bus elgiamasi pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o vėliau jie dirbs atkuriant Ukrainos ekonomiką, antradienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas. Jis pabrėžė, kad Ukraina griežtai laikysis visų tarptautinės humanitarinės teisės normų. „Būtent tai mus skiria nuo Rusijos agresoriaus, kuris šaudo į civilius gyventojus, vykdo raketų ir bombų atakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad primygtinai nesieks savo šalies narystės NATO – šis delikatus klausimas buvo viena Rusijos nurodytų priežasčių surengti invaziją į savo provakarietišką kaimynę. V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad yra atviras „kompromisams“ dėl dviejų separatistinių prorusiškų teritorijų, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš invazijos į Ukrainą pradžią vasario 24 dieną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį pasakė istorinę virtualią kalbą Jungtinės Karalystės parlamentarams ir atkartodamas britų karo metų ministro pirmininko Winstono Churchillio iššūkį pažadėjo „kovoti iki galo“. „Mes nepasiduosime ir nepralaimėsime. Mes kovosime iki galo, jūroje, ore. Mes tęsime kovą už savo žemę, bet kokia kaina, miškuose, laukuose, pakrantėse, gatvėse“, – sakė jis. Britų parlamentarai atsistoję plojo V. Zelenskiui prieš jo kalbą Bendruomenių Rūmams.

Jungtinės Karalystės vyriausybė po tam tikros sumaišties ir pasipiktinimo, kad kai kurie ukrainiečiai siunčiami atgal, antradienį paskelbė steigianti Prancūzijos šiaurėje vizų centrą Ukrainos pabėgėliams. Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss parlamentui sakė, kad centras įsikurs Lilyje, maždaug 110 km nuo Kalė, kur susirinko daug ukrainiečių.

Jungtinė Karalystė antradienį pareiškė, kad iki šių metų pabaigos laipsniškai nutrauks rusiškos naftos importą, kaip ir Jungtinės Valstijos, kurios turėtų paskelbti draudimą naftos importui iš Rusijos. Tai yra dar viena sankcija reaguojant į Maskvos invaziją Ukrainoje. „Šis perėjimas suteiks rinkai, verslams ir tiekimo grandinėms daugiau nei pakankamai laiko pakeisti importą iš Rusijos, kuris sudaro 8,0 proc.

Japonijos premjeras Fumio Kishida šalies parlamente pažymėjo, kad šalis laiko dabar Rusijos kontroliuojamas Pietų Kurilų salas savo protėvių žemėmis. Jis paaiškino, kad Rusijos kontroliuojamą Pietų Kurilų salyną laiko savo istorinėmis žemėmis ir šalies suvereniteto dalimi.

Apie 20 tūkst. savanorių iš įvairių šalių išvyko į Ukrainą, kad prisijungtų prie kovos su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, sekmadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Šis skaičius dabar yra apie 20 000. Daugiausia tai yra savanoriai iš įvairių Europos šalių,“ –transliuotojui CNN teigė D. Kuleba. „Daug žmonių pasaulyje nekenčia Rusijos ir to, ką ji darė pastaraisiais metais, tačiau niekas nedrįso atvirai prieštarauti ir kovoti“, – sakė jis.

JAV diplomatijos vadovas Anthony Blinkenas sako, kad su Lenkija aktyviai derasi dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai. Už tai mainais Lenkija esą gautų modernių amerikietiškųjų F-16. Volodymyras Zelenskis ragina Vakarus skelbti naujas sankcijas Rusijai ir į juodąjį sąrašą įtraukti Rusijos naftos importą. Savo ruožtu sankcijų smaugiami rusai išėjo į protestus prieš Vladimiro Putino karą net 35-iuose Rusijos miestuose. Omonininkai suėmė daugiau nei 1 000 prieš karą pasisakančių žmonių.

Valstybės sekretorius Antonis Blinkenas sako, kad NATO šalys narės turi „žalią šviesą“ tiekti naikintuvus Ukrainai, CBS naujienoms teigė jis.  „Tai yra žalia šviesa“, – sakė A. Blinkenas interviu metu, paklaustas ar Lenkijos Vyriausybė, NATO narė, gali perduoti naikintuvus Ukrainai.  „Tiesą pasakius mes apie tai kalbame su lenkų bičiuliais šiuo metu. Kalbame, ką galime padaryti, jei jie pasirinks perduoti naikintuvus Ukrainai.

Kruvinas sekmadienis Ukrainoje – Kremliaus okupantai šalyje šiandien įvykdė kraupių atakų prieš taikius žmones. Sprogimai griaudėjo Kijivo priemiestyje, iš kurio skubėjo evakuotis šeimos, mina pražudė mažiausiai du vaikus. Didelį aviacijos smūgį Putino pakalikai generolai sudavė ir Vinicos oro uostui. Kijivas skelbia, kad Kremlius ruošiasi didelei, antrai puolimo Ukrainoje bangai. Jautresnius žiūrovus perspėjame – reportaže rodomi vaizdai gali šokiruoti.

Vašingtonas matė  „labai patikimų pranešimų“, kad Rusija per savo invaziją Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų, ypač atakuodama civilius, sekmadienį sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. „Matėme labai patikimų pranešimų apie tyčines atakas prieš civilius, o tai būtų karo nusikaltimas“, – JAV televizijos CNN pokalbių laidoje „State of the Union“ sakė prezidento Joe Bideno vyriausiasis diplomatas.

Izraelio premjeras Naftali Bennettas sekmadienį po diplomatinių kelionių, įskaitant apsilankymą Kremliuje, sakė, kad jo šalis turi „moralinę pareigą“ padėti sustabdyti kovas Ukrainoje, net jei sėkmės šansai „nėra dideli“. N. Bennettas šeštadienį Kremliuje tris valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o paskui nuskrido į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį surengė naujas telefonines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pranešė Eliziejaus rūmai. Pokalbis, pasak prezidentūros pareigūno, truko 1 val. 45 min. ir buvo surengtas E. Macrono prašymu. Tai buvo ketvirtas kartas nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną, kai jiedu kalbėjosi.

Popiežius Pranciškus sekmadienį apgailestavo dėl to, ką pavadino „kraujo ir ašarų upėmis“ Ukrainoje po Rusijos invazijos į šią šalį, ir pareikalavo sukurti humanitarinius koridorius pabėgėliams. „Ukrainoje teka kraujo ir ašarų upės. Tai ne tik karinė operacija, bet ir karas, sėjantis mirtį, destrukciją ir kančią. Aukų skaičius auga, kaip ir bėgančių žmonių, ypač motinų ir vaikų, skaičius.

Socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad viename iš miestų ginkluoti Rusijos kariai siekdami patekti ant pastato stogo nutarė pasinaudoti liftu, bet pastato administratorius atjungė elektrą ir taip paspendė spąstus priešams. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ ir „Facebook“ skelbia „Visegrad 24“.  „Rusijos karių grupė norėjo pasinaudoti liftu ir taip pasiekti pastato stogą. Pastato administracija įkalino juos lifto viduje nutraukę elektros tiekimą.

Ukrainos Mariupolio uostamiestis sekmadienį pranešė, kad pradės evakuoti civilius gyventojus po to, kai ankstesnes pastangas sužlugdė paliaubų pažeidimai. „Nuo 12 val. (vietos ir Lietuvos laiku) pradedama civilių gyventojų evakuacija“, – sakoma miesto pareigūnų pareiškime, kuriame teigiama, kad su miestą apsupusiomis Rusijos pajėgomis susitarta dėl paliaubų.

Vienas Ukrainos derybininkas šeštadienį pareiškė, kad derybos su Rusija dėl Maskvos invazijos užbaigimo pradeda būti „konstruktyvios“, ir apibūdino, jo nuomone, akivaizdžiai pasikeitusį Maskvos požiūrį į ukrainiečių pasipriešinimą ir skaudžias tarptautines sankcijas. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sakė pastebėjęs, jog Rusijos požiūris pasikeitė, nes ji suprato „tikrąją karo kainą“. „Pačioje karo pradžioje jie reikalavo visiško dominavimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad kalbėjosi telefonu su savo kolega iš JAV Joe Bidenu ir aptarė finansinę paramą ir sankcijas Rusijai, Ukrainai patiriant vis intensyvesnį Maskvos puolimą. „Vykstant nuolatiniam dialogui, turėjau dar vieną pokalbį su @POTUS, – tviteryje parašė V. Zelenskis, turėdamas galvoje JAV prezidentą. – Į darbotvarkę buvo įtraukti saugumo, finansinės paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai tęsimo klausimai.

Pasaulio šalys taiko naujas sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą. Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Kanada šeštadienį uždraudė tam tikriems Rusijos bankams naudotis SWIFT – didelio saugumo tinklu, kuris palengvina mokėjimus 11 000 finansinių institucijų 200 šalių. Vokietija po Maskvos veiksmų sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos šalis palaikyti jo valstybės kovą prieš Rusijos invaziją. Jo kalba penktadienį buvo transliuota protestuotojams prieš karą įvairiuose Europos miestuose, įskaitant Paryžių, Prahą, Lioną, Frankfurtą, Vilnių ir kitus. Prezidentas paprašė minių netylėti dėl to, kas darosi jo šalyje. „Neužmerkite prieš tai akių, – sakė V. Zelenskis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, leidžiantį įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie kariuomenę, antrą savaitę tęsiantis Maskvos puolimui prieš Ukrainą. V. Putinas taip pat pasirašė kitą įstatymą, kuris numato baudas arba įkalinimą už raginimą įvesti Rusijai sankcijas. Šalis pastaruoju metu patiria precedento neturinčius ekonominius suvaržymus, kuriuos Vakarų šalys įvedė dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje (ES) ir šalis turi tapti jos nare taip greitai, kaip įmanoma, sako eurokomisaras Marošas Ševčovičius. „Atėjo laikas stipriai žinutei. Atėjo laikas signalui, kad Ukrainos žmonės yra Europos žmonės. Mes norime jų (ES) taip greitai, kaip įmanoma“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas, pasibaigus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Prancūzijos pietuose.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį sakė, kad Europos Sąjunga pasiruošusi įvesti Rusijai daugiau sankcijų, jeigu prezidentas Vladimiras Putinas nesustabdys karo Ukrainoje. „Reikia labai aiškiai pasakyti, kad esame pasirengę imtis tolesnių griežtų priemonių, jeigu V. Putinas nesustos ir neatšauks savo pradėto karo“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen per bendrą spaudos konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį apkaltino Rusijos karius žaginant moteris ir išreiškė paramą raginimui įkurti specialų tribunolą bausti už Maskvos agresiją.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neskelbs neskraidymo zonos virš Ukrainos, Kyjivui reiškiant atitinkamus raginimus, siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą. „Sąjungininkai sutinka, kad NATO lėktuvai neturėtų skraidyti virš Ukrainos oro erdvės, o NATO kariai neturėtų būti Ukrainos teritorijoje“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais.

Rusijai atakuojant Ukrainos atomines elektrines Zaporižioje bei Černobylyje, Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinį direktorių Rafael Mariano Grossi ragindamas skubiai nustatyti 30 km nekarines zonas aplink Ukrainos branduolines elektrines, kad būtų išvengta branduolinės katastrofos Europoje.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo jau daugiau kaip 1,2 mln. žmonių. Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF duomenimis, maždaug pusė milijono iš jų yra nepilnamečiai. JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR prognozavo, kad ilgainiui apsaugos ir pagalbos gali prireikti daugiau nei 4 mln. nuo karo bėgančių ukrainiečių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį oficialiai paskelbė kandidatuosiantis antrai kadencijai per balandį vyksiančius valstybės vadovo rinkimus. Laiške prancūzams, paskelbtame šalies žiniasklaidos tinklapiuose, E. Macronas pabrėžė: „Vėl siekiu jūsų pasitikėjimo. Esu kandidatas, kuris kartu su jumis sugalvos išskirtinį Prancūzijos ir Europos atsaką į šio šimtmečio iššūkius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje „vyksta pagal planą“, ir paliepė per šią invaziją žuvusių rusų karių šeimoms išmokėti dideles kompensacijas. „Noriu pasakyti, kad specialioji karinė operacija vyksta griežtai pagal tvarkaraštį, pagal planą“, – V. Putinas sakė atidarydamas Saugumo tarybos posėdį.

Moldova oficialiai pradėjo procesą, kad pateiktų prašymą priimti šalį į Europos Sąjungą, ketvirtadienį pranešė šalies prezidentė. Prezidentė Maia Sandu žurnalistų akivaizdoje paskelbė, kad jos šalis „pasirašys prašymą stoti į Europos Sąjungą“....

Europos Sąjunga sutiko suteikti laikiną apsaugą pabėgėliams, pasitraukusiems iš karo apimtos Ukrainos, ketvirtadienį  po bloko vidaus reikalų ministro susitikimo pranešė pareigūnai. Susitikime dalyvavusi ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson per „Twitter“ parašė, kad tai yra „istorinis sprendimas“. „Europos Sąjunga suteiks laikiną apsaugą visiems, pabėgusiems nuo karo Ukrainoje“, – sakė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančios Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Vakarus padidinti karinę pagalbą jo šaliai ir pabrėžė, jog jeigu Kyjivas neatsilaikytų, vėliau Kremliaus agresija būtų nukreipta prieš kitas Europos valstybes. „Jeigu neturite galios uždaryti oro erdvės, tuomet duokit man lėktuvų! – per spaudos konferenciją ragino V. Zelenskis. – Jeigu, neduok Dieve, mūsų nebeliktų, tuomet ateitų Latvijos, Lietuvos, Estijos eilė. Patikėkite manimi.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad „dar ne per vėlu sustabdyti“ įsiveržimą į Ukrainą. Praėjusią savaitę V. Putino nurodymu prasidėjus antpuoliui, Londonas ėmėsi įvairiais būdais bausti Maskvą – be kita ko, paskelbė sankcijas rusų bankams. „Žinia prezidentui Putinui yra tokia: „Sustokite.

Sakartvelas ketvirtadienį oficialiai paprašė suteikti narystę Europos Sąjungoje, pranešė šios Kaukazo valstybės premjeras, Europos Parlamentui anksčiau pritarus karo krečiamos Ukrainos analogiškiems siekiams. „Šiandien pateikėme prašymą dėl ES narystės“, – sakoma ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio pranešime, paskelbtame jam pasirašius atitinkamą raštą. „Sakartvelas yra Europos valstybė ir toliau svarbiai prisideda prie jos apsaugos ir plėtros“, – pridūrė premjeras.

Rusijos pajėgos mėgina blokuoti Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, siekdamos nutraukti elektros, vandens ir  šilumos tiekimą, taip pat paralyžiuoti susisiekimą, ketvirtadienį pranešė miesto meras. „Jie mėgina vykdyti blokadą, visai kaip Leningrade“, – sakė meras Vadymas Boičenka, turėdamas galvoje šimtus tūkstančių aukų pareikalavusią antrojo pagal dydį Rusijos miesto apsiaustį, vykdytą nacių per Antrąjį pasaulinį karą.

Pasaulio bankas, reaguodamas į Maskvos invaziją į Ukrainą, trečiadienį paskelbė stabdantis visus savo vykdomus projektus Rusijoje ir Baltarusijoje. Motyvuodamas „priešiškais veiksmais prieš Ukrainos žmones“, Pasaulio bankas sakė, kad „nedelsiant sustabdė visas savo programas Rusijoje ir Baltarusijoje“. Bankas finansuoja infrastruktūros projektus ir teikia nariams politines konsultacijas, tačiau „nuo 2014 metų nepatvirtino jokių naujų paskolų ar investicijų Rusijai.

Rumunijos rytuose prie Juodosios jūros sudužus kariniam sraigtasparniui, ieškojusiam dingusio naikintuvo ir jo piloto, trečiadienį žuvo septyni karinio personalo nariai, pranešė kariuomenė.

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį paskelbė nuo Rusijos agresijos pradžios užfiksavusios beveik 230 civilių žūčių Ukrainoje, tarp jų – 15 vaikų, įspėdamos, jog tikrieji skaičiai tikriausiai yra gerokai didesni. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė, iki šio antradienio vidurnakčio užregistravęs 752 nukentėjusius žmones Ukrainoje: 227 žuvusius ir 525 sužeistus.

Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Antony Blinkenas artimiausiomis dienomis vyks į Belgiją, Lenkiją, Baltijos šalis ir Moldovą, kur patvirtins Vašingtono paramą Ukrainai, trečiadienį pranešė Valstybės departamentas.

Švedų ginkluotosios pajėgos trečiadienį pranešė, kad keturi Rusijos naikintuvai įskrido į Švedijos oro erdvę į rytus nuo Gotlando salos Baltijos jūroje. „Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, mes labai rimtai žiūrime į incidentą“, – sakė Švedijos oro pajėgų vadas Carlas-Johanas Edstromas, pridūręs, kad pažeidimas buvo trumpas, tačiau jam užfiksuoti buvo pakelti švedų naikintuvai.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pranešė įvedančios daugiau sankcijų dėl Maskvos karo su Ukraina, šįkart taikydamosi į Kremliaus artimą sąjungininkę Baltarusiją ir Rusijos gynybos pramonę. Baltieji rūmai atskleidė „plataus masto suvaržymus Baltarusijai, kad užgniaužtų jos technologinių prekių importą, atsakant į jos paramą“ Rusijos pradėtam karui.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį triuškinama balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kuria reikalaujama, kad Rusijs „nedelsdama“ išvestų pajėgas iš Ukrainos. Šis žingsnis žymi griežtą tarptautinės organizacijos, kuriai yra patikėta siekti taikos ir saugumo mūsų planetoje, atkirtį Maskvos surengtai invazijai. Po ilgiau kaip dvi dienas trukusių neįprastų debatų 141 iš 193 Generalinės Asamblėjos narių savo balsais palaikė neprivalomą rezoliuciją.

Sakartvelas „nedelsdamas“ pateiks prašymą priimti šalį į Europos Sąjungą, trečiadienį pranešė valdančioji partija. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po ankstesnę dieną Europos Parlamento išreikšto pritarimo karo krečiamos Ukrainos siekiui įstoti į Bendriją.

Vakarų sankcijos Rusijai padarys didelį neigiamą poveikį jos ekonomikai, tačiau vargu ar sustabdys šalies puolimą Ukrainoje, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas ekonominio karo ekspertas. Vašingtone įsikūrusio Petersono (Pitersono) tarptautinės ekonomikos instituto tyrėjas Gary Hufbaueris išnagrinėjo 100 sankcijų taikymo atvejų per pastarąjį šimtmetį – nuo Pirmojo pasaulinio karo iki Irako konflikto.

Europos Sąjunga trečiadienį įvedė sankcijų 22 aukšto rango Baltarusijos kariškiams dėl Minsko suteiktos pagalbos Rusijai surengiant įsiveržimą į Ukrainą.

Septintąją Rusijos ir Ukrainos karo dieną Maskva toliau puolė gausiai apgyvendintus Ukrainos miestus, o ilga rusiškų tankų ir kitų kovinių mašinų kolona lėtai judėjo sostinės Kijevo link. Kremlius trečiadienį eskalavo padėtį, JAV prezidentui Joe Bidenui pasakius amerikiečiams metinę kalbą, kurioje perspėjo, kad agresija nesibaigs ties viena šalimi, jei Rusijos lyderis „nesumokės kainos“ už invaziją. Toliau apžvelgiame naujausius įvykius.

Trečiadienį Malta pranešė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą laikinai nutraukia pilietybės suteikimą ir leidimą gyventi šioje šalyje gyvenamosios Rusijos bei Baltarusijos piliečiams, taip pat stabdo vadinamųjų „auksinių pasų“ sistemoso veikimą.

Japonija priims ukrainiečių pabėgėlius, bėgančius nuo tebesitęsiančios Rusijos invazijos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Fumio Kishida, atsisakydamas paprastai santūrios šalies pozicijos, kai kalbama apie humanitarinės pagalbos ieškančių asmenų priėmimą. Japonija paprastai per metus priima vos kelias dešimtis pabėgėlių iš tūkstančių prašymus pateikiančių asmenų.