Kitos šalys

Vokietijos kariuomenė gali nedaug prisidėti, kad palaikytų atsaką į Rusijos surengtą invaziją, ketvirtadienį pripažino buvusi šalies gynybos ministrė, pasak kurios, Berlynas padarė istorinę klaidą nestiprindamas savo kariuomenės.

Švedija ir Suomija vis dar neplanuoja siekti NATO narystės, nepaisydamos „šoko“, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė abiejų šalių vadovai. Praėjusią naktį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius surengti karinį puolimą, „atveriame naują ir tamsų Europos istorijos puslapį“, – per spaudos konferenciją sakė švedų premjerė Magdalena Andersson.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį paragino Baltarusiją nedalyvauti Rusijos pradėtame puolime prieš Ukrainą.    Šį raginimą jis paskelbė prieš skubiai sušauktą Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, kuriame bus sprendžiama dėl naujų sankcijų Maskvai už įsiveržimą į kaimyninę šalį.  Per spaudos konferenciją NATO būstinėje Briuselyje kreipdamasis į Baltarusiją ir jos žmones Ch.

Įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos neblėsta. Trečiadienį tiek Europos Sąjunga, tiek JAV patvirtino sankcijas Rusijai, tačiau ir toliau išlieka karo rizika. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad Rusija į Ukrainą gali įsiveržti per artimiausias 2 paras. JAV naujienų portale „Newsweek“ skelbiama, kad prezidento Joe Bideno administracija perspėjo Ukrainos vadovus dėl galimo puolimo. Patikimų portalo šaltinių teigimu, ataka gali prasidėti per artimiausias 48 valandas.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė, kad Vašingtonas prisidės prie Vokietijos, taikydamas sankcijas dar nepradėtam eksploatuoti Rusijos dujų eksporto vamzdynui „Nord Stream 2“, atsakant į Maskvos karinį spaudimą Ukrainai. „Nurodžiau savo administracijai įvesti sankcijas [dujotiekio operatorei] „Nord Stream 2 AG“ ir jos vadovybės nariams“, – sakoma J. Bideno pranešime.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pasiruošęs, kiek tai įmanoma“, pradėti didelio masto įsiveržimą į Ukrainą ir kad jau beveik „100 proc.“ šiai kampanijai reikalingų karinių pajėgų yra sutelkta pradinėse pozicijose. „Mūsų šiandienos vertinimas – kad jis turi jau beveik 100 proc. visų savo pajėgų, kurias, kaip prognozuojame, jis pasiųs [į Ukrainą].

Baltarusijoje dislokuoti dešimtys tūkstančių Rusijos karių, kurie, kaip nuogąstauja Vakarai, gali būti panaudoti invazijai į Ukrainą, kelia grėsmę ir Baltarusijos nepriklausomybei, trečiadienį pareiškė šalies opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Jungtinės Valstijos trečiadienį perspėjo Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali priversti palikti savo namus apie 5 mln. žmonių. „Jeigu Rusija toliau eis šiuo keliu, tai gali, kaip rodo mūsų skaičiavimai, sukurti naują pabėgėlių krizę – vieną didžiausių iš tų, su kuriomis pasaulis susiduria mūsų dienomis“, – sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield.

Naujausios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai trečiadienį įsigaliojo – jos yra nukreiptos prieš aukšto rango vyriausybės pareigūnus, kelias įmones ir šimtus parlamento narių, balsavusių už Rytų Ukrainos promaskvietiškų separatistų nepriklausomybės pripažinimą.

Autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos dienos suskaičiuotos šiam įsileidus kelias dešimtis tūkstančių Rusijos karių, teigia Lietuvoje viešintys JAV senatoriai. „Būkim atviri – Lukašenka, paskutinis Europos diktatorius, bijo. Bijo savo žmonių ir ta baimė tapo realybe, kai žmonės išėjo į gatves protestuoti po prezidento rinkimų“, – trečiadienį žurnalistams sakė senatorius Dickas Durbinas. „Lukašenkos dienos suskaičiuotos.

Europos Sąjunga vėlai ketvirtadienį surengs neeilinį viršūnių susitikimą aptarti Rusijos „agresyviems veiksmams“ prieš Ukrainą, laiške bloko lyderiams pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. „Mums svarbu toliau būti vieningiems ir ryžtingiems bei bendrai apibrėžti mūsų kolektyvinį požiūrį ir veiksmus“, – pridūrė jis. „Dėl šios priežasties norėčiau pakviesti jus į specialią Europos Vadovų Tarybą ketvirtadienį, vasario 24 dieną.

Ukrainos parlamento, vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos ir Okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijų oficialieji tinklalapiai trečiadienį tapo neprieinami, tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija gali pradėti karinę invaziją į kaimyninę šalį. Taip pat sutiko Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), Vidaus reikalų ir Gynybos ministerijų tinklalapių darbas. Tuo metu Nacionalinės policijos ir Ukrainos prezidentūros svetainės kol kas veikia įprastu režimu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareikalavo iš Vakarų ir Maskvos „jau dabar“ suteikti saugumo garantijų, kad būtų išvengta potencialios Rusijos invazijos. Tokį pareiškimą jis padarė Rusijai pradėjus evakuoti diplomatus iš savo ambasados Kijeve. Anksčiau Maskva formaliai patvirtino galimybę naudoti karinę jėgą užsienyje. „Ukraina šiandien nepriklauso jokiam saugumo aljansui. Ginamės patys, padedami partnerių.

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino minimalaus darbo užmokesčio padidinimą iki 12 eurų per valandą, įgyvendindama vieną pagrindinių kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partijos pažadų, duotų rinkimų kampanijos metu. „Daugelis mūsų šalies piliečių dirba daug, bet uždirba mažai – tai turi pasikeisti“, – pažymėjo O. Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“. „Man tai yra vienas svarbiausių įstatymų, taip pat pagarbos klausimas“, – pareiškė jis.

Kinija trečiadienį nesureikšmino palyginimų tarp krizės dėl Ukrainos ir Pekino pretenzijų į Taivaną, savarankiškos salos lyderei pareiškus, kad informacija apie Rusijos agresiją pasitelkiama taivaniečiams bauginti. Demokratiškas Taivanas atidžiai stebi padėtį Ukrainoje, nes pats nuolat patiria Kinijos invazijos grėsmę: Pekinas laiko salą savo teritorijos dalimi ir žada kada nors ją užimti, prireikus – jėga.

Kinijos muitinės administracija, nepaaiškinusi priežasties, nuo trečiadienio sustabdė lietuviškos jautienos importą, skelbiama „Reuters“ ir „Al Jazeera“. Skelbiama, kad įtampa dar išaugo po, kai Didžioji Britanija pranešė prisijungianti prie JAV ir Australijos skundo PPO dėl Kinijos veiksmų. Kinija paprastai stabdo mėsos importą iš tų šalių, kuriose yra pranešama apie ligų protrūkių atvejus, tačiau Lietuvoje pastaruoju metu tokių atvejų nepasitaikė.

Nuo tada kai 1912 m. balandžio mėnesį Titanikas nuskendo kelionės į Niujorką iš Sautamptono metu, buvo manoma, kad katastrofą sukėlė didelis plaukimo greitis ir laivo kelyje pasitaikęs ledkalnis, vėliau tapęs pačiu nekenčiamiausiu pasaulyje. Tačiau nauji įrodymai ir kruopščiai atliktas tyrimas atskleidė, kad tai toli gražu ne visa istorija.

11 milijonų – tiek peržiūrų sulaukė vaizdo įrašas amerikiečio Joshua Deano socialiniame tinkle „TikTok“. Vyras tikina, kad įraše jis nufilmavo paranormalų reiškinį, įvykusį jo dukros kambaryje. Našvilyje, JAV, gyvenantis 6 vaikų tėvas įsitikinęs, kad jo mažametę dukrą neaiški jėga nutempė po lova. Iš pradžių vaizdelyje matyti, kaip mergaitė guli ant lovos, o vėliau nulipa nuo jos, atsigula ant žemės ir ima, rodos, lįsti po lova, vėliau pravirksta ir ima šauktis mamos.

Vizgindami uodegomis ir lodami Tailando gatvelėmis skrodžia daugiau nei dvidešimt neįgalių šunelių. Tai – kasdienė vienos šalies gyvūnų prieglaudos gyventojų mankšta. Nors vietoj šunų galinių kojų pritvirtinti vėžimėliai, jiems linksmai lakstyti tai visai netrukdo. „Jie bėga labai greitai. Mes, žmonės, net negalime jų pavyti“, – sako šunų prižiūrėtojas Phanuphong Borphauk.

Rytų Australijos kalnuose buvo nušauta tūkstančiai laukinių arklių, įgyvendinant prieštaringai vertinamą planą gamtosaugos tikslais mažinti šių gyvūnų populiaciją, pirmadienį pranešė naujienų agentūra AAP. Šie laukiniai arkliai kalnuotame Kosciuškos nacionaliniame parke Naujojo Pietų Velso (NSW) Snieguotuose kalnuose gyvena jau 200 metų ir yra tapę neatsiejama Australijos folkloro – eilėraščių ir dainų, romanų ir kino filmų – dalimi.