Karas Ukrainoje

Estijos premjeras Kristenas Mihalas mano, kad Europos lyderiai gali paneigti Donaldo Trumpo teiginius apie Europos silpnumą, jei susitars dėl vadinamosios „reparacijų paskolos“ Ukrainai, rašoma „Politico“. Praėjusią savaitę JAV prezidentas pavadino Europą „nykstančių valstybių grupe“, o jos lyderius – „silpnais“. K. Mihalo teigimu, Europos lyderiai turi galimybę įrodyti priešingai per gruodžio 18-19 dienomis vyksiantį ES viršūnių susitikimą, kuriame bus sprendžiamas Ukrainos paskolos iš įšaldy...

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pabrėžė, kaip svarbu, kad Europos Sąjunga šią savaitę priimtų sprendimą dėl „reparacijų paskolos“ Ukrainai išmokėjimo, panaudojant įšaldytus Rusijos turtus. Apie tai Ukrainos ministras pranešė socialiniame tinkle „X“. Kaip pažymėjo A. Sybiha, dabar atėjo metas leisti visapusiškai panaudoti įšaldytus Rusijos turtus Ukrainos paramai. Jo teigimu, yra mažiausiai 5 priežastys, kodėl šis žingsnis turi būti žengtas būtent dabar.

Pasiūlymai dėl taikos susitarimo galėtų būti galutinai suderinti per kelias dienas, o tuomet JAV prezidento pasiuntiniai juos pateiktų Kremliui. Apie tai žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia „Associated Press“. Pasak V. Zelenskio, taikos plano projektas, aptartas su JAV per derybas Berlyne, yra „labai praktiškas“. Vis dėlto jis įspėjo, kad kai kurie svarbūs klausimai, pavyzdžiui, dėl okupuotų Ukrainos teritorijų, tebėra neišspręsti.

Rusija vargu ar sutiks su kokia nors taikos sutartimi ar saugumo garantijomis Ukrainai, jei jos negarantuos visiškos Maskvos kontrolės Ukrainoje ateityje, teigia Karo tyrimų institutas (ISW). „Kremlius nuolat tvirtina, kad atmes bet kokias taikos sutartis, siūlančias Ukrainai patikimas saugumo garantijas, ir labai mažai tikėtina, kad sutiks su susitarimu, kuriame būtų kokių nors nuostatų, užtikrinančių Ukrainos teritorinį vientisumą“, – sakoma naujausioje ISW ataskaitoje.

Kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas bando susitarti dėl taikaus konflikto Ukrainoje sprendimo, Europos lyderiai skambina pavojaus varpais, teigdami, kad Rusija gali smogti jų šalims. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, Europos saugumo pareigūnai dabar reguliariai ragina visuomenę ruoštis galimai karui su Rusija – tai nusistatymas, kuris dar prieš dešimtmetį atrodė neįsivaizduojamas.

Jei Rusija vėl užpultų Ukrainą, JAV agresoriui atsakytų karinėmis priemonėmis. Tai interviu metu pareiškė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, praneša „Onet“. Lenkijos atstovas pabrėžė, kad derybų metu „pirmą kartą tapo visiškai aišku, kad amerikiečiai, europiečiai ir Ukraina yra vienoje pusėje“. „Aš pirmą kartą tai girdžiu iš amerikiečių derybininkų, o Steve’as Witkoffas labai aiškiai pareiškė, kad Amerika įsipareigoja suteikti saugumo garantijas Ukrainai taip, kad rusai neturėtų abejonių...

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas antradienį pareiškė, kad Kremlius prieštarauja Europos dalyvavimui derybose dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo pagal JAV planą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną paskelbti paliaubas Ukrainoje per Kalėdas.  „Galbūt Rusijos vadovybė dar turi žmogiško padorumo likučių ir bent per Kalėdas leis gyventojams kelias dienas pabūti be šio teroro“, – sakė F. Merzas Berlyne spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad derybose su amerikiečiais pozicijos dėl teritorijų vis dar išlieka skirtingos. Valstybės vadovas tai pasakė per Berlyne surengtą bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, praneša „Ukrinform“. „Žinoma, ne visi klausimai yra paprasti. Yra sudėtingų klausimų, ypač susijusių su teritorijomis. Neabejotinai, visi kelia šį klausimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo, ar Jungtinės Amerikos Valstijos reikalauja, kad Ukraina pagal vadinamąjį „taikos planą“ pasitrauktų iš Donecko srities, rašo UNIAN. „Norėčiau, kad su prezidento Trumpo delegacija elgtumėmės pagarbiai. Nemanau, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ko nors reikalavo. Aš mus laikau strateginiais partneriais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nesiliaujančių Rusijos smūgių fone Ukrainai būtina pagalba – šiuo metu šalyje praktiškai nėra nė vienos veikiančios elektrinės, kuri nebūtų nukentėjusi nuo rusų raketų ir dronų. Kaip praneša naujienų agentūros „Unian“ korespondentas, apie tai valstybės vadovas pareiškė savo kalboje, pasakytoje baigiantis Berlyne vykusiam Vokietijos ir Ukrainos ekonomikos forumui.

Rusijos Novorosijsko uoste Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) povandeniniai dronai „Sea Baby“ pirmą kartą istorijoje smogė Rusijos projekto 636.3 „Varšavianka“ klasės povandeniniam laivui (NATO pavadinimas – „Kilo“), per sprogimą povandeninis laivas patyrė kritinių pažeidimų ir faktiškai išėjo iš rikiuotės. Apie tai SBU paskelbė savo internetinėje svetainėje.

Berlyne baigėsi antroji Ukrainos ir JAV derybų diena. Nepaisant to, kad Vašingtonas toliau reikalauja perduoti Donbasą Rusijai, kaip skelbia „Suspilne“ ir „The Guardian“ šaltiniai, vienas iš Ukrainos delegacijos lyderių prabilo apie „galimybę iki dienos pabaigos pasiekti susitarimą“. Ukrainą antrą dieną Berlyne vykstančiose derybose atstovavo prezidentas Volodymyras Zelenskis, Nacionalinio saugumo tarybos pirmininkas Rustemas Umerovas, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga ir Generalinio š...

Autoritetingas JAV leidinys „The Washington Post“ skelbia, kad nuolatinės Rusijos atakos Ukrainoje prieš energetikos sistemą pasiekė kritinį lygį. „Esame per žingsnį nuo visiško elektros energijos tiekimo nutraukimo Kyjive“, – leidiniui pasakojo vienas iš su situacija susipažinusių valdininkų. Rytų Ukraina atsidūrė ties visiško elektros tiekimo nutrūkimo riba po suintensyvėjusių Rusijos smūgių.

2025 m. tarp ukrainiečių smarkiai išaugo pasitikėjimas pagrindiniais Europos lyderiais, ypač Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi bei Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu, o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda – penktas sąraše. Apie tai rašoma svetainėje „Eurointegration“, kur cituojami „Info Sapiens“ atlikto tyrimo duomenys.

Kremlius Kyjivo neprisijungimą prie NATO pirmadienį pavadino kertiniu akmeniu derybose dėl karo pabaigos. Pareiškimas pasirodė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad kai kurios NATO narės prieštarauja jo šalies stojimui į bloką. JAV pateiks Rusijai derybų koncepciją „Šis klausimas yra vienas iš kertinių akmenų ir jam reikia specialių diskusijų“, – žurnalistams per kasdienę spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Penktadienį numatytame Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenksio vizite Varšuvoje Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis įžvelgė „naujos prošvaistės“ dvišaliuose santykiuose galimybę. Tai jis pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu naujienų ir pramogų tinklalapiui wp.pl.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali būti žinomas kaip negailestingas autokratas, manipuliacijų meistras tarptautinėje arenoje. Tačiau yra dalykų, kurie iš tiesų gali sustabdyti jo agresiją prieš Ukrainą, rašo BBC. Kadaise JAV senatorius Johnas McCainas juokavo, kad žiūrėdamas V. Putinui į akis matė tris dalykus – „K, G ir B“, turėdamas omenyje jo gyvenimą iki prezidento posto kaip sovietų žvalgybos pareigūno.

Gruodžio 15 d. rytą Ukrainoje įvyko žemės drebėjimas. Apie tai pranešė Vyriausiasis specialiosios kontrolės centras, rašo UNIAN. Pranešama, kad požeminiai smūgiai buvo užfiksuoti 6.12 val. Žemės drebėjimas įvyko Dunajeveco rajone, Chmelnyckio srityje. Jo stiprumas siekė 1,7 balo, o epicentras buvo 5 km gylyje. „Pagal žemės drebėjimų klasifikaciją jis priskiriamas vos juntamiems“, – teigia ekspertai.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad Ukraina dabar yra arčiau taikos nei bet kada anksčiau, tačiau kartu įspėjo dėl, jos nuomone, rizikingo žingsnio galimo susitarimo link. Apie tai ji kalbėjo prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, praneša „Radio Svoboda“. „Donbasas nėra Putino galutinis tikslas. Jei jie gaus Donbasą, tvirtovė kris, ir tada jie tikrai tęs visos Ukrainos užkariavimą.

Europos Sąjungos laukia lemtinga savaitė, nes ji siekia apginti Ukrainą nuo žeminančio JAV ir Rusijos „taikos plano“. Tuo pat metu ES bando išsaugoti susitarimą dėl vadinamosios „reparacijų paskolos“ Kyjivui. Kaip rašo „Politico“, artimiausios dienos taps tikru Europos lyderių jėgos išbandymu.

Sekmadienį aukšti prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovai pradėjo dviejų dienų derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Europos lyderiais, praneša leidinys „The Wall Street Journal“. Straipsnyje pažymima, kad JAV administracija sustiprino spaudimą Kyjivui, siekdama, jog šis atsisakytų pasipriešinimo ir sutiktų su taikos susitarimu su Rusija iki metų pabaigos. Leidinys priduria, kad derybos tarp Ukrainos ir jos Vakarų partnerių virto kova net ir be Rusijos dalyvavimo.

Ukrainos dronai naktį atakavo Maskvą – Rusijos sostinėje aidėjo sprogimai, buvo numušti mažiausiai 15 bepiločių orlaivių, o dviejuose oro uostuose laikinai sutrikdyta aviacijos veikla, praneša Maskvos valdžia.

Keletas Europos šalių ir ES institucijų vadovų paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame „palankiai įvertino didelę pažangą, kurią prezidentas Trumpas padarė siekdamas užtikrinti teisingą ir tvirtą taiką Ukrainoje“....

Lietuvių kilmės amerikietė Rima Ziuraitis 2022-aisiais paliko stabilų gyvenimą JAV tam, kad gelbėtų Ukrainos karius. Šiandien ji – baltarusių savanorių Kalinausko vardo pulko medikė, savanoriškai dirbanti vienoje pavojingiausių fronto krypčių. „Nė sekundės nesudvejojau. Žinojau, kad tai turiu padaryti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė esąs pasirengęs atsisakyti savo šalies siekio prisijungti prie NATO mainais į Vakarų saugumo garantijas, tačiau atmetė JAV siūlymą perleisti teritorijų Rusijai.

Kasdien Ukrainoje žūva arba sužeidžiama daugiau nei tūkstantis karių, o kol kas nėra jokių ženklų, jog Donaldo Trumpo pastangos užbaigti Rusijos karą duoda bent kažkokį rezultatą. Viskas juda priešinga kryptimi, rašo „SkyNews“. Ukrainos kariuomenės vadas teigia, kad Vladimiras Putinas naudojasi JAV prezidento dėmesiu deryboms kaip „priedanga“, kol rusų kariuomenė mėgina užimti dar daugiau teritorijų.

Juodoji jūra neturėtų būti laikoma konfrontacijos arena ir privalo išlikti saugi laivybai. Taikos pasiekimas yra realus, o pastangos turi būti sutelktos šia kryptimi. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas taip pareiškė žurnalistams kelionės metu po Tarptautinio taikos ir saugumo forumo Turkmėnistane, kur susitiko su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, praneša „Ukrinform“, cituodamas „TRT Haber“. „Juodoji jūra neturėtų būti laikoma vieta sąskaitoms suvesti.

Čekija nedalyvaus jokioje būsimoje ES Ukrainos finansavimo schemoje, šeštadienį vaizdo pranešime pareiškė naujai paskirtas ministras pirmininkas Andrejus Babišas, kalbėdamas apie ketvirtadienį vyksiantį ES viršūnių susitikimą. Dešiniųjų populistas taip pat griežtai atmetė Čekijos dalyvavimą ES paskolų garantijose šaliai, kurią užpuolė Rusija.

Kol Donaldas Trumpas švelnina sankcijas Vladimiro Putino karo sąjungininkui Aliaksandrui Lukašenkai – Europa atvirkščiai – susitarė neribotam laikui įšaldyti bendrijoje esantį Rusijos turtą. Tai – svarbus žingsnis norint apeiti Vengrijos ir Slovakijos veto ir siekiant panaudoti Rusijos milijardus Ukrainos paramai. Šį savaitgalį Berlyne tęsiasi ir Europos lyderių ir Zelenskio derybos su Amerikos prezidento pasiuntiniu Steve'u Witkoffu dėl taikos plano.

Ukraina šeštadienį apkaltino Rusiją Juodojoje jūroje smogus Turkijos laivui, gabenusiam saulėgrąžų aliejų. Tai įvyko praėjus dienai po to, kai dėl Rusijos oro smūgio Ukrainos Juodosios jūros Odesos srities uoste kitame Turkijai priklausančiame laive kilo gaisras.

Rusijos pajėgos perkelia papildomus rezervus į Pokrovsko-Myrnohrado aglomeraciją. Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis. Jis pažymėjo, kad su darbo vizitu aplankė kariuomenės vadavietes, kurios tęsią operacijas šiame sektoriuje. „Padėtis išlieka sudėtinga. Priešas bando sustiprinti spaudimą mūsų gynybinėms pozicijoms ir į šią teritoriją perkelia papildomus rezervus“, – pabrėžė O. Syrskis.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad naktį hipergarsinėmis raketomis smogė Ukrainos pramonės ir energetikos objektams. Pasak Rusijos, ši ataka buvo atsakas į Ukrainos smūgius, kurie, jos teigimu, buvo nukreipti prieš civilius taikinius šalyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad praėjusią naktį rusai daugelyje šalies rajonų surengė antskrydžius, kuriems panaudojo daugiau nei 450 nepilotuojamųjų orlaivių ir 30 raketų. „Pagrindinis smūgis vėl teko mūsų energijos tiekimo tinklams, pietums ir Odesos regionui“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis. Bendruomenėse vyko elektros ir vandens tiekimo atkūrimo darbai. Pasak valdžios institucijų, gaisras kilo ir viename Odesos uosto grūdų sandėlyje.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio mano, kad Rusijos strategija – išvarginti Ukrainą ir jos sąjungininkus sekinančiame kare. „Fox News“ jis sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškiai parodė esąs pasiryžęs pasiekti savo karo tikslus, net jei tai „kainuos daugiau ir truks ilgiau“, nei Rusija norėtų. M. Rubio žodžiai, atrodo, patvirtina pastarųjų derybų Kremliuje rezultatus. Šįkart pats valstybės sekretorius nedalyvavo.

Jungtinės Valstijos ketina panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Apie tai šeštadienį paskelbė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“, remdamasi JAV specialiuoju pasiuntiniu Johnu Coale'u. Šis sprendimas gali būti aktualus Lietuvai, nes Lietuva nuo 2022-ųjų vasario 1 dienos yra sustabdžiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzitą po to, kai JAV pritaikė sankcijas didžiausiai Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“. Šis naujausias JAV žingsnis laikomas Min...

Rusija Baltarusijoje dislokuoja vidutinio nuotolio balistines raketas „Orešnik“, kurių taikiniu taps Europa. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakytuose komentaruose pareiškė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (UŽT) vadovas Olehas Ivaščenko. „Stebime parengiamuosius veiksmus, susijusius su vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“ dislokavimu Baltarusijos teritorijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusija naktinės atakos metu apgadino daugiau nei dešimt civilių objektų, o septyniose šalies srityse tūkstančiai gyventojų liko be elektros. „Svarbu, kad dabar visi matytų, ką daro Rusija, nes akivaizdu, kad tai nėra susiję su karo užbaigimu“, – socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos prezidentas. V. Zelenskis pridūrė, kad, jo teigimu, Rusija siekia sunaikinti visą Ukrainą ir sukelti kuo daugiau skausmo šalies gyventojams.

Rusijos pietvakarinėje Saratovo srityje per Ukrainos dronų ataką žuvo mažiausiai du žmonės, šeštadienį nurodė vietos pareigūnai.  Ukraina, nuo 2022 metų vasario beveik kasdien patirianti dronų ir raketų atakas, rengia dronų išpuolius, kurie, jos teigimu, nukreipti prieš Rusijos karinę ir energetikos infrastruktūrą.

Pasak aukščiausiosios ES diplomatės, bet koks taikos susitarimas, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, bus ilgalaikis tik tuo atveju, jei Maskva padarys realias nuolaidas, įskaitant ginkluotųjų pajėgų dydžio ribojimą ir augančio karinio biudžeto mažinimą, praneša naujienų portalas „TVP World“. Penktadienį paskelbtame interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas įspėjo, kad be reikšmingų Maskvos nuolaidų Europa rizikuoja kitose vietose ...

Ukrainos ambasadorė prie NATO penktadienį pareiškė, kad konkrečios saugumo garantijos Kyjivui yra būtina bet kokio taikos susitarimo sąlyga. „Jei kai kuriems mūsų partneriams svarbiausia pasiekti susitarimą, o paskui siekti saugumo garantijų, mums tai dabar yra būtina sąlyga susitarimui pasiekti“, – duodama interviu naujienų agentūrai AFP sakė Aljona Hetmančuk. Ji pridūrė, kad tokios saugumo garantijos, jos teigimu, turėtų būti gerai apibrėžtos, išplėtotos ir artimos NATO 5-ajam straipsniui.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gruodžio 13 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 187 780 karių, iš kurių 1 300 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Šiaurės Korėja šių metų pradžioje siuntė karius vykdyti išminavimo darbus Rusijos Kursko regione, šeštadienį cituodama Kim Jong Uno kalbą pranešė valstybinė žiniasklaida – tai retas atvejis, kai Pchenjanas pripažįsta, kad jo kariams ten pavesta vykdyti mirtinai pavojingas užduotis. Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūrų teigimu, Pchenjanas nusiuntė tūkstančius karių kovoti už Maskvą, kuri jau beveik ketverius metus tęsia invaziją į Ukrainą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas šį savaitgalį Berlyne susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais Europos lyderiais, pranešė Baltieji rūmai, Vašingtonui primygtinai siekiant susitarti dėl plano, kaip užbaigti pražūtingą Rusijos karą su Kijevu.

Rusijos smūgiai į Ukrainos Juodosios jūros uostus Odesos srityje, per kuriuos penktadienį nukentėjo Turkijos laivas, paskatino Ankarą dar kartą paraginti liautis puolus uostų infrastruktūrą.  Vos keliomis valandomis anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas asmeniškai iškėlė šį klausimą kolegai iš Rusijos Vladimirui Putinui.

Europos Sąjungos (ES) šalys didele balsų dauguma susitarė neribotam laikui bloke įšaldyti Rusijos valstybės turtą, taip įveikdamos pirmąją kliūtį siekiant užtikrinti, kad šie pinigai būtų skirti Ukrainai reparacijų paskolos forma, penktadienį paskelbė ES pirmininkaujanti Danija.

Ukrainos pajėgos smogė naftos perdirbimo gamyklos objektams Rusijos Jaroslavlio srityje, skelbia UNIAN. Smogta gamyklos „Slavneft-YANOS“ objektams. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodo, kad tai yra viena didžiausių rusų naftos perdirbimo gamyklų, galinti perdirbti nuo 15 mln. tonų per metus. Gamyklos produktai naudojami Rusijos ginkluotųjų pajėgų aprūpinimui. Vietoje nugriaudėjo sprogimai ir kilo galingas gaisras.

Rusija bepiločiais orlaiviais „Shahed“ ir balistinėmis raketomis smogė į du uostus Odesos srityje, vienas žmogus buvo sužeistas, apgadinta uostų infrastruktūra. Per smūgį nukentėjo Turkijos laivas, penktadienį pranešė Ukrainos ministras. „Rusija raketomis smogė į civilinę uostų infrastruktūrą Odesos srityje“, – „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos atkūrimo ministras Oleksijus Kuleba.   Jo teigimu, Odesos uoste buvo sužeistas privačios kompanijos darbuotojas, jam teikiama medicinos pagalba.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavargo nuo daugybės susitikimų dėl karo Ukrainoje, kurių metu niekaip nepavyksta pasiekti karo pabaigos, pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt, rašo „Reuters“. „Prezidentas yra labai nusivylęs abiem šio karo pusėmis ir jam atsibodo susitikimai vien dėl susitikimų“, – ketvirtadienį sakė ji. Kyjivas pastaruoju metu patiria spaudimą iš Baltųjų rūmų, kad karą Ukrainoje baigtų kuo greičiau.